Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-08-21 · Civilinė byla Nr. e2-3105-374/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-21
Bylos Nr.
e2-3105-374/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01231-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
D. M.
Atsakovas
VĮ „Turto bankas“
Trečiasis asmuo
V. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3105-374/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01231-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1., 2.4.2.2., 2.6.8.11.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 21 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant ieškovo D. M. atstovui advokatui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui VĮ „Turto bankas“, trečiajam asmeniui V. G. dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas D. M., patikslinęs ieškinį, teismo prašo: pašalinti 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 2522 esančią klaidą bei nustatyti, kad 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 2522, M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės rajono Sasnavos kolūkio įgijo nekilnojamąjį turtą - pastatus-ūkio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (inventorinės knygos plane pažymėti indeksais 811 /m, 911 /m, 1011 /m). Atnaujinti praleistą terminą sandorio įregistravimui dalyje dėl ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)

2. Ieškovas nurodė, kad 1992-05-28 ieškovo senelė S. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės rajono Sasnavos kolūkio, vadovaujantis Sasnavos kolūkio administracijos vadovo 1992-05-14 įsakymu Nr. 522, pirkimo-pardavimo sutartimi registro Nr. 2522 (toliau-Sutartis) įgijo medinį gyvenamąjį namą, lAl/m, kurio bendras plotas 59,61 kv. m., ir, kaip neteisingai nurodyta Sutartyje, ūkinius pastatus-mūrinį ūkio pastatą 211/m, lentų ūkio pastatą 311/m. Įgytas turtas yra (duomenys neskelbtini), 3000 kv. m. metrų žemės sklype, už įgyjamą turtą buvo sumokėta 16706, 80 rub,, įnešant juos į Marijampolės banko skyrių.

3. Ieškovo senelė įgytame gyvenamajame name gyveno ilgą laiką dar iki jo faktinio įgijimo 1992 m., šis turtas priklausė Sasnavos kolūkiui, kol minėtais metais buvo leistą šį turtą išsipirkti asmeninėn nuosavybėn. Kartu su gyvenamuoju namu buvo įgyti ir ūkiniai pastatai. Ieškovo teigimu, surašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo neteisingai nurodyti pastatų identifikaciniai duomenys, t.y. faktiškai ieškovo senelė įgijo ūkio pastatus, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyti numeriai. Tokią išvadą ieškovas daro, kadangi minėtais ūkio pastatais (kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m), jo senelė naudojosi iki minėtos Sutarties sudarymo, šiuos pastatus, kartu su gyvenamuoju namu ir turėjo tikslą įgyti, jais naudojosi ir po Sutarties sudarymo iki savo mirties, tačiau surašant Sutartį galimai buvo suklysta nurodant identifikacinius numerius.

Šalies argumentai

4. Ieškovas nurodė, jog senelės įgytas nekilnojamasis turtas, įvardintas kaip „Gyvenamasis namas“ lAl/m, kurio bendras plotas 59,61 kv. m., yra sudėtinė bendro gyvenamojo namo, sudaryto iš dviejų butų, dalis. Šio namo antrąjį butą, sudarytą iš keturių kambarių ir kurio bendras plotas yra 77, 20 kv. m., 1992-10-29 vadovaujantis Sasnavos žemės ūkio bendrovės 1992­10-12 įsakymą Nr. 2 iš minėtos žemės ūkio bendrovės įgijo O. M.. O. M. kartu su butu įgijo iš ūkinius pastatus: lentų ūkio pastatą 211/m, lentų ūkio pastatą 311/m, lentų ūkio pastatą 411/m, lentų ūkio pastatą 511/m, rastų ūkio pastatą 611/m, lentų ūkio pastatą 711/m, esančius Marijampolės rajono Sasnavos apylinkėje Klevinių kaime. Šie ūkiniai pastatai yra greta gyvenamojo namo dalies (buto), kurį pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo O. M., o ūkio pastatai, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, yra greta gyvenamojo namo dalies, kurią įgijo ieškovo senelė S. M.. Iš pridedamo plano aišku, jog ieškovo senelė įgijo gyvenamojo namo dalį, kurių numeriai yra 1-1,1-2,1-3,1-4, (bendras plotas 59,61 kv.m. ), kai tuo tarpu O. M. buto patalpų numeriai yra 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, kurių bendras plotas yra 77, 20 kv. m.

5. Ieškovo teigimu, po sandorių, kuriais ieškovo senelė S. M. bei O. M. įgijo nekilnojamąjį turtą, S. M. kreipėsi į UAB „Niša“, kur buvo padaryta sklypo schema, iš kurios matosi, jog jai buvo suformuotas 1860 kv. m. ploto sklypas. Schemoje jai priklausanti gyvenamojo namo dalis pažymėta indeksu 1, o jai priklausantys ūkiniai pastatai-indeksu 2, t.y. tie ūkiniai pastatai, kurie nekilnojamojo turto inventorizacijos knygoje pažymėti indeksais 811/m, 911/m, 1011/m. Ši schema buvo suderinta su O. M., kurios įgyti gyvenamojo namo dalis bei ūkiniai pastatai nors nepažymėti indeksais, tačiau pagal išdėstymą sulyginant su inventorizacine knyga, atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintus nekilnojamojo turto objektus. Schema 1993-05-18 patvirtinta Marijampolės rajono valdybos Architektūros skyriuje. Vėliau šios schemos pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, kuris įgytas 2003-04-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi.

6. Ieškovas nurodo, kad tai reiškia, jog nors tiek S. M., tiek O. M. pirkimo - pardavimo sutartyje įvardinti tie patys nekilnojamojo turto objektai t.y. ūkio pastatai: lentų ūkio pastatas 211/m bei lentų ūkio pastatas 311/m, tačiau faktiškai šiuos objektus įgijo O. M., o S. M. įgijo ūkio pastatus, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m. Tokia išvada darytina, ieškovo nuomone, dėl padarytos aiškios klaidos abiejų pirkėjų pirkimo-pardavimo sutartyse įvardijant tuos pačius objektus, šalių disponavimą atitinkamais ūkio pastatais iki sandorių bei po sandorių sudarymo, taip pat sudarant sklypo schemą, kurioje nurodyta S. M. naudojama sklypo dalis bei joje esantys pastatai, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, taip pat ir šios schemos suderinimas su O. M. bei valstybinėmis institucijomis.

7. Ieškovo nuomone, šį netikslumą reikalinga pašalinti, kadangi ieškovui, kuris nekilnojamąjį turtą - gyvenamojo namo dalį bei ūkinius pastatus po senelės S. M. mirties paveldėjo 2008-05-­30 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu. Tuomet ir paaiškėjo, jog jo paveldėtame žemės sklype, kurio kadastrinius jis pradėjo daryti, yra trys nekilnojamojo turto objektai, kurie iki šios dienos yra Marijampolės rajono Sasnavos kolūkio nuosavybė. VĮ Registrų centro išraše šie objektai yra įvardinti unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) (inventorinės knygos plane pažymėti indeksais 811/m, 911/m, 1011/m). Ieškovo senelė įgytų gyvenamojo namo dalies bei ūkinių pastatų VĮ Registrų centre neįregistravo, todėl šis netikslumas paaiškėjo tik šiuo metu. Kai tuo tarpu O. M. įgytas turtas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre ir iš šių duomenų matosi, jog ūkiniai pastatai 211/m bei lentų ūkio pastatas 311/m, kurių unikalūs Nr. yra (duomenys neskelbtini), yra jos nuosavybė, 2014-06-30 dovanota giminaitei V. G..

8. Vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso normomis, ieškovas laiko, jog mirusioji ieškovo senelė S. M. turėjo pareigą įregistruoti sudarytą sandorį visoje apimtyje, t. y. tame tarpe ir dalyje dėl ūkinių pastatų. Tačiau to padaryta nebuvo, dėl ko, ieškovo nuomone, laikytina, jog praleistas sandorio sudarymo metu teisės normomis nustatytas trijų mėnesių terminas. Teisės normos, galiojusios sandorio sudarymo momentui, skirtingai numatė prievolę registruoti gyvenamosios paskirties statinius ir negyvenamosios, t.y. ūkinius, o būtent tai, jog 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį, tik gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai buvo nustatyta notarinė jos sudarymo forma (jei bent viena iš šalių buvo pilietis) bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registro įstaigoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, kuri numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Tai reiškia, ieškovo nuomone, jog ieškovo senelė, sandorių sudarymo momentui buvusi jau pakankamai garbaus amžiaus, neturėjusi teisinių žinių bei tokio pobūdžio išsilavinimo, galimai vadovavosi Civilinio kodekso nuostatomis bei įregistravo tik gyvenamąją patalpą-butą, tačiau nebandė įregistruoti ūkinių pastatų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo nuomone, laikytina, jog priežastis, dėl kurios yra praleistas terminas įregistruoti ūkinius pastatus, yra pateisinta ir yra pagrindas šį terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

9. Ieškovas nurodė, atsiliepiant į atsakovo atsiliepime nurodytą pastabą, jog ieškovas praleido senaties terminą ieškovo teisėms ginti, jo nuomone, senaties terminas skaičiuotinas ne nuo 1992-05--28 pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos arba ne nuo S. M. turto 2008-05-30 paveldėjimo teisės liudijimo sudarymo dienos, o skaičiuotinas nuo sužinojimo apie tokią klaidą nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentuose. Ieškovas nurodė, jog jis apie tokį neatitikimą dokumentuose sužinojo tik 2014 metais, kai prasidėjo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimo darbai ir buvo gautas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.

10. Liudytojas A. R. paaiškino, kad jis nuo gimimo gyvena netoli aptariamos sodybos, pažinojo sodyboje gyvenusias šeimas, papasakojo kaip ir kada minėtos šeimos įsigijo pastatus, gyveno draugiškai, sutarė, nesiginčijo dėl jokių ūkinių pastatų naudojimosi.

11. Atsakovas VŠĮ Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

12. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pateikta ginčo 1992-05-28 pirkimo - pardavimo sutartis, registro Nr. 2522, buvo sudaryta iki naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl vertinant šios sutarties teisėtumą, atsakovo nuomone, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu. Šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį, tik gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai buvo nustatyta notarinė jos sudarymo forma (jei bent viena iš šalių buvo pilietis) bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registro įstaigoje. 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis kartu numatė, kad tokių sutarties formai keliamų reikalavimų nesilaikymas pirkimo pardavimo sutartį daro negaliojančią. Nors ginčo sutarties sudarymo metu galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas nereglamentavo kitų, negyvenamųjų, pastatų sutarčių registracijos, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau- Instrukcija), galiojusi ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Taigi, ginčo turtas nebuvo įgytas S. M. nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat svarbu, atsakovo nuomone, kad nėra pradinių 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties (registro Nr. 2522) šalių, todėl nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių valios parduodant minėtoje sutartyje nurodytą turtą. Byloje taip pat nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių valios parduodant 1992-10-29 pirkimo-pardavimo sutartyje (registro Nr. 4967) nurodytą turtą.

13. Atsakovas taip pat nurodo, kad praleistas senaties terminas ieškovo teisėms ginti. Atsakovo nuomone, nuo 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties bei S. M. turto 2008-05-30 paveldėjimo teisės liudijimo sudarymo praėjo daugiau kaip 10 metų.

14. Trečiasis asmuo V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį negauta, neatvykimo į teismo posėdį nežinomos, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

15. Nustatyta, kad 1992-05-28 ieškovo senelė S. M. iš Marijampolės rajono Sasnavos kolūkio, vadovaujantis Sasnavos kolūkio administracijos vadovo 1992-05-14 įsakymu Nr. 522, pirkimo-pardavimo sutartimi registro Nr. 2522 įgijo medinį gyvenamąjį namą, ir ūkinius pastatus-mūrinį ūkio pastatą, lentų ūkio pastatą. Įgytas turtas yra (duomenys neskelbtini), 3000 kv. m. metrų žemės sklype, už įgyjamą turtą buvo sumokėta 16706, 80 rub,, įnešant juos į Marijampolės banko skyrių. Surašant pirkimo-pardavimo sutartį buvo neteisingai nurodyti pastatų identifikaciniai duomenys, t.y. faktiškai ieškovo senelė įgijo ūkio pastatus, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje buvo klaidingai nurodyti numeriai. Tokią išvadą ieškovas daro, kadangi minėtais ūkio pastatais, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, jo senelė naudojosi iki minėtos Sutarties sudarymo, šiuos pastatus, kartu su gyvenamuoju namu ir turėjo tikslą įgyti, jais naudojosi ir po Sutarties sudarymo iki savo mirties, tačiau surašant Sutartį galimai buvo suklysta nurodant identifikacinius numerius.

16. O. M. kartu su butu įgijo iš ūkinius pastatus: lentų ūkio pastatą 211/m, lentų ūkio pastatą 311/m, lentų ūkio pastatą 411/m, lentų ūkio pastatą 511/m, rastų ūkio pastatą 611/m, lentų ūkio pastatą 711/m, esančius (duomenys neskelbtini). Šie ūkiniai pastatai, kaip matosi iš pridedamo plano, yra greta gyvenamojo namo dalies (buto), kurį pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo O. M., ūkio pastatai, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, yra greta gyvenamojo namo dalies, kurią įgijo ieškovo senelė S. M.. Pagal pridedamą planą matosi, jog ieškovo senelė įgijo gyvenamojo namo dalį, kurių numeriai yra 1-1,1-2,1-3,1-4, bendras plotas 59,61 kv.m., kai tuo tarpu O. M. buto patalpų numeriai yra 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, kurių bendras plotas yra 77, 20 kv. m.

17. Nustatyta, kad po sandorių, kuriais ieškovo senelė S. M. bei O. M. įgijo nekilnojamąjį turtą, S. M. kreipėsi į UAB „Niša“, kur buvo padaryta sklypo schema, iš kurios matosi, jog jai buvo suformuotas 1860 kv. m. ploto sklypas. Schemoje jai priklausanti gyvenamojo namo dalis pažymėta indeksu 1, o jai priklausantys ūkiniai pastatai-indeksu 2, t.y. tie ūkiniai pastatai, kurie nekilnojamojo turto inventorizacijos knygoje pažymėti indeksais 811/m, 911/m, 1011/m. Ši schema buvo suderinta su O. M., kurios įgyti gyvenamojo namo dalis bei ūkiniai pastatai nors nepažymėti indeksais, tačiau pagal išdėstymą sulyginant su inventorizacine knyga, atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje įvardintus nekilnojamojo turto objektus. Schema 1993­05-18 patvirtinta Marijampolės rajono valdybos Architektūros skyriuje. Vėliau šios schemos pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas, kuris įgytas 2003-04-24 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi.

18. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, sutiktina su ieškovo nuomone, kad nors tiek S. M., tiek O. M. pirkimo - pardavimo sutartyje įvardinti tie patys nekilnojamojo turto objektai t.y. ūkio pastatai lentų ūkio pastatas 211/m bei lentų ūkio pastatas 311/m, tačiau faktiškai šiuos objektus įgijo O. M., o S. M. įgijo ūkio pastatus, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m. Tokia išvada darytina dėl padarytos aiškios klaidos abiejų pirkėjų pirkimo-pardavimo sutartyse įvardijant tuos pačius objektus, šalių disponavimą atitinkamais ūkio pastatais iki sandorių bei po sandorių sudarymo, taip pat sudarant sklypo schemą, kurioje nurodyta S. M. naudojama sklypo dalis bei joje esantys pastatai, kurių numeriai yra 811/m, 911/m, 1011/m, taip pat ir šios schemos suderinimas su O. M. bei valstybinėmis institucijomis.

19. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas A. R.. Byloje nėra duomenų arba rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes ar pateiktus rašytinius įrodymus. Atsižvelgtina, į tai, kad sandorio sudarymo metu – ieškovo senelė buvo garbaus amžiaus – 74 m., asmuo neturintys specialių žinių dėl teisingo dokumentų teisinio įforminimo, tarp buvusių kaimynų ginčo dėl naudojimosi ūkiniais pastatais nebuvo, klaida nekilnojamojo turto dokumentuose paaiškėjo tik 2014 m.

20. Įstatymas reglamentuoja, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4. 37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 185 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

21. Tokiu būdu, įvertinus teismo nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, spręstina, kad ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl šioje dalyje tenkintinas (CK 4.37 str.).

22. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą sandorio įregistravimui dalyje dėl ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Vadovaujantis ieškovo nurodytos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinis kodekso normomis, todėl ieškovo senelė S. M. turėjo pareigą įregistruoti sudarytą sandorį visoje apimtyje, t. y. tame tarpe ir dalyje dėl ūkinių pastatų. Tačiau to padaryta nebuvo, dėl ko laikytina, jog praleistas sandorio sudarymo metu teisės normomis nustatytas trijų mėnesių terminas. Teismas sutinka su ieškovo nurodyta nuomone, jog teisės normos, galiojusios sandorio sudarymo momentui, skirtingai numatė prievolę registruoti gyvenamosios paskirties statinius ir negyvenamosios, t.y. ūkinius, o būtent tai, jog 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį, tik gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo pardavimo sutarčiai buvo nustatyta notarinė jos sudarymo forma (jei bent viena iš šalių buvo pilietis) bei privalomas sutarties įregistravimas per tris mėnesius turto registro įstaigoje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją, kuri numatė, kad turi būti teisiškai registruojami visi negyvenamieji pastatai ir statiniai. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ieškovo senelė, sandorių sudarymo momentui buvusi jau pakankamai garbaus amžiaus, neturėjusi teisinių žinių bei tokio pobūdžio išsilavinimo, galimai vadovavosi Civilinio kodekso nuostatomis bei įregistravo tik gyvenamąją patalpą-butą, tačiau nebandė įregistruoti ūkinių pastatų.

24. LR Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą.

25. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m, spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Orestas" v. UAB „Pramoninis servisas" ir kt, bylos Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m, sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ „ Matare" v. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filialui, bylos Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. P. V. Š. ir kt, bylos Nr. 3K-3-1158/2003; kt). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal J. K. pareiškimą VĮ Registrų centro Šiaulių filialui ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2009). Dėl to nuosavybės teisė į ginčo pastatus, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y. į tai, kad Sutartyje nebuvo įsakmiai nurodyta, nuo kada skaičiuojamas trijų mėnesių terminas, ir į susidariusią teisinę situaciją, tuometinę pareiškėjos padėtį, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, sutarties stabilumo principu (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principais, o taip pat ir protingumo bei sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą ūkinių pastatų pirkimo-pardavimo sutartį įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje dėl svarbių priežasčių ir šis terminas teismo atnaujintinas. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia apie pareiškimo pagrįstumą (CPK 576 str.).

27. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jo nuomone praleista senatis ieškovo teisėms ginti.

28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 1.127 str. 1d.). Kuomet asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant.

28. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką: Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-541-943/2015).

29. Teismas sutinka su ieškovu, kuris nurodo, kad apie pažeistą teisę jis sužinojo tik 2014 metais, kai prasidėjo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimo darbai ir buvo gautas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Ginčo sandorių sudarymo metais – 1992 m., ieškovas buvo dar nepilnametis ir negalėjo žinoti ir suprasti senelės sandorių sudarymo ir įforminimo taisyklių. Daug vėliau, tvarkant paveldimą senelės turtą, ieškovui tapo aišku, kokie neatitikimai įrašyti nekilnojamojo turto dokumentuose. Tokiu būdu, spręstina, kad senaties terminas skaičiuotinas nuo 2014 m., kada ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl teismas vertina byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus. Remiantis aukščiau nurodytu, spręstina, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises.

30. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, tačiau šioje byloje susidariusios 3,56 Eur dydžio išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistina 3,56 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Pašalinti 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 2522 esančią klaidą bei nustatyti, kad 1992-05-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, registro Nr. 2522, S. M., gim. (duomenys neskelbtini), iš Marijampolės rajono Sasnavos kolūkio įgijo nekilnojamąjį turtą - pastatus-ūkio pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (inventorinės knygos plane pažymėti indeksais 811 /m, 911 /m, 1011 /m).

Atnaujinti praleistą terminą sandorio įregistravimui dalyje dėl ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė