- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 2-2427-608/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31042-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Namo Kauno, uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“
- Advokatai
- Justinas Borevičius, Karolis Stankas, Petras Butkevičius
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.2.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Namo Kauno g. 16 Vilniuje avininkų bendrijos atstovui advokatui Justinui Borevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovėms Namo Kauno g. 16 Vilnius savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Prodo“ dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė M. M. pareiškė ieškinį atsakovei Namo Kauno g. 16 Vilniuje savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Prodo“, kuriuo prašo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolu Nr. V2-2020 patvirtintą sprendimą dėl 3.5 papunkčio, taip pat įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Prodo“ išmontuoti bendrijos teritorijoje įrengtas vaizdo kameras. Nurodo, kad ieškovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. 2/3 dalys namo Kauno g. 16, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso fiziniam asmenims, o 1/3 dalis ura uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Petroleum“ atstovaujamų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ nuosavybė. 2020 m. rugsėjo 30 d. įvyko Namo Kauno g. 16 butų ir kitų patalpų savininkų posėdis, kurio metu buvo suskaičiuoti balsavimo raštu rezultatai ir pateiktas protokolas. Posėdžio metu vienu iš sprendžiamų klausimų buvo 3.5 papunktis: prieiga prie komercinių patalpų K.7.3 korpuse, pažymėtų geltonai, terasos, kuri namo gyventojams bus ribojama 5 metams mainais į visų veikiančių vaizdo kamerų, komutacinių sistemų, įrangos, esančios – ir 2 namo Kauno g. aikštelės aukštuose perleidimą bendrijai. Pagal balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. V2-2020 namo Kauno g. 16 butų ir kitų patalpų savininkams buvo įteikta 404 biuleteniai, atgal gauti 230 biuleteniai, visi jie galiojantys. Protokole nurodyta, kad dėl 3.5 papunktyje sprendžiamo klausimo balsavo 230; pritarė 128, nepritarė 102. Ieškovė laiko, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia bendrijos narių solidarumo ir lygiateisiškumo principus, namo savininkų teises bei Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas. Bendrija nėra išsprendusi naudojimosi bendromis patalpomis klausimo, o uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ name Kauno g. 16, Vilniuje, neturi nuosavybės. Iš 128 balsavusių „už“ narių didžioji dalis buvo uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ balsai, kurie buvo šališki ir suinteresuoti sau palankaus sprendimo priėmimu. Uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ dalyvavimas balsuojant sukėlė interesų konfliktą, todėl ji turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Ieškovė laiko, kad atsižvelgiant į tai, 3.5 papunkčio klausimui pritarė tik 98 savininkai ir nepritarė 102 savininkai, todėl toks sprendimas laikytinas nepriimtu. Ieškovė taip pat nurodo, kad bendrijos pirmininkas netinkamai vertina uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ neteisėtus veiksmus, nes tik po ieškovės 2020 m. spalio 2 d. pateikto skundo buvo pašalinti uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ įrengti vartai, ribojantys namo gyventojų patekimą į bendro naudojimo terasas. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. liepos 1 d. sprendimu konstatavo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ neteisėtai vykdė požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo stebėjimą. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ vaizdo stebėjimo kameras privalėjo demontuoti 2020 m. vasario 1 d., kai bendrija nutraukė sutartį su uždarąja akcine bendrove „ADMI“. Pagal pateiktus duomenis vaizdo stebėjimą nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d. vykdė objekto savininkų uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Petroleum“ įgaliotinis uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ su tikslu iki parduodant butus užtikrinti tuščių erdvių saugumą, kuriomis niekas nesinaudojo. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ objekto butų pardavimo laikotarpiu įrengusi vaizdo stebėjimo kameras, kurios neteisėtai filmuoja fizinius asmenis, naudojasi bendra terasa, ribodama jos prieigą kitiems bendraturčiams.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino. Namo Kauno g. 56 Vilniuje savininkų bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškiniu yra ginčijamas ne bendrijos narių, o visų daugiabučio namo Kauno g. 16, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas, todėl atsakovu šioje byloje turi būti ne bendrija, o sprendimą priėmę butų ir kitų patalpų savininkai. Tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad Bendrija yra tinkamas atsakovas byloje ir yra atsakinga už 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolo Nr. V2-2020 3.5 punkto priėmimą, kad ginčas yra tarp bendrijos ir bendrijos narės, tuomet atsakovė Namo Kauno g. 16 Vilniuje savininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – Bendrijų įstatymas), CK, savo įstatais. Bendrijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu. Pagal Bendrijų įstatymo 23 str., bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis). Taigi tiek tuo atveju, kai Bendrijų įstatymas nustato privalomą ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), tiek ir tuo atveju, kai nustato tik tokią galimybę, o bendrija savo įstatuose įtvirtina ginčus nagrinėjančio organo išrinkimą (sudarymą), ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Toks aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2017 25 punktą; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017 46 punktą). Nagrinėjamu atveju Bendriją sudaro daugiau nei 100 narių, todėl Bendrijos įstatų 24 punkte yra numatyta, kad Bendrijoje išrenkama ginčų nagrinėjimo komisija, kurią sudaro 3 (trys) nariai, šios komisijos narius renka visuotinis Bendrijos narių susirinkimas 3 (trejų) metų laikotarpiui. Pagal įstatų 54 punktą, visus bendrijos narių pareiškimus, prašymus, skundus Bendrijos pirmininkas ir/arba valdyba išnagrinėja per 10 darbo dienų. Jeigu Bendrijos narys nesutinka su Bendrijos pirmininko (valdybos) atsakymu į jo pareiškimą, prašymą, skundą, ginčas turi būti nagrinėjamas ginčų nagrinėjimo komisijoje (įstatų 55-56 punktai). Ginčų nagrinėjimo tvarką įtvirtina įstatų 57 punktas, pagal kurį: iniciatyvos teisė priklauso Bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo išsprendimo į ginčų nagrinėjimo komisiją; pareiškimas dėl ginčo išsprendimo ginčų nagrinėjimo komisijai pateikiamas raštu; ginčų nagrinėjimo komisija ginčą išsprendžia per 7 (septynias) dienas; sudėtingesniais atvejais terminas gali būti pratęstas iki 2 (dviejų) savaičių ar mėnesio; ginčų nagrinėjimo komisija savo argumentuotą išvadą dėl ginčo esmės raštu pateikia pareiškėjui ir Bendrijos valdymo organui; ginčų nagrinėjimo komisija gali priimti šiuos sprendimus: pripažinti pareiškimą pagrįstu arba iš dalies pagrįstu ir pateikti pasiūlymą dėl ginčo išsprendimo; pripažinti pareiškimą nepagrįstu. Nepavykus išspręsti ginčo arba ginčo šalims nevykdant pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Ši Bendrijos įstatuose nurodyta ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka buvo privaloma ieškovei. Ieškovė dėl 2020-09-30 protokolo Nr. V2-2020 sprendimo Nr. 3.5 2020 m. spalio 2 d. pateikė skundą Bendrijos pirmininkui, kuris į skundą atsakė 2020 m. spalio 10 d. (ieškinio priedas Nr. 5). Gavusi Bendrijos pirmininko atsakymą, ieškovė nesikreipė į Bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją, o ieškinyje nenurodė ir jokių priežasčių, kodėl ji šia tvarka nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka šiuo atveju buvo privaloma, jos nesilaikymas ieškovei turi sukelti atitinkamas pasekmes, t. y. byla nutraukiama. 2020 m. rugsėjo 30 d. vyko daugiabučio namo Kauno g. 16, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkų balsų skaičiavimo komisijos posėdis, kurio metu buvo suskaičiuoti balsavimo raštu rezultatai. Vienas iš priimtų sprendimų, protokole įvardintas 3.5 punktu: Prieiga prie komercinių patalpų K.7.3 korpuse, pažymėtų geltonai, terasos, kuri namo gyventojams bus ribojama 5 metams mainais į visų veikiančių vaizdo kamerų, komutacinių sistemų įrangos, esančios -1 ir -2 namo Kauno g. aikštelės aukštuose perleidimą Bendrijai. Daugiabučio namo Kauno g. 16, Vilniuje, butų (patalpų) skaičius yra 404, o tai reiškia, kad daugiabučio namo Kauno g. 16, Vilniuje butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime turi 404 balsus. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-844, 19 punkte numatyta, kad balsavimas laikomas įvykusiu, jeigu galiojančius biuletenius iki balsavimo pabaigos grąžina ir (ar) balsuojant elektroninio ryšio priemonėmis (jei balsavimą organizuoja savivaldybė) užpildo daugiau kaip 1/2 patalpų savininkų. Aprašo 20-21 punktuose įtvirtina, kad balsavimui įvykus, komisija, nustatydama, kokį sprendimą priėmė patalpų savininkai, vertina tik galiojančius biuletenius. Laikoma, kad sprendimas priimtas, jei daugiau kaip ½ patalpų savininkų išreiškė vienodą nuomonę, pagal kurią galima suprasti, ar svarstomam klausimui pritarta, ar ne. Iš 404 butų ir kitų patalpų savininkų balsavo 230, t. y. daugiau nei ½ patalpų savininkų, todėl laikoma, kad balsavimas įvyko. Už 3.5 punktą, kuriame buvo numatyta, jog „Prieiga prie komercinių patalpų K.7.3 korpuse, pažymėtų geltonai, terasos, kuri namo gyventojams bus ribojama 5 metams mainais į visų veikiančių vaizdo kamerų, komutacinių sistemų įrangos, esančios -1 ir -2 namo Kauno g. aikštelės aukštuose perleidimą Bendrijai“ iš 230 balsavusių gauta 128 balsai „už“, t.y. sprendimui pritarė daugiau nei ½ balsavime dalyvavusių patalpų savininkų. Taigi dalyvavusių balsavime bei balsavusių „už“ sprendimo 3.5 punktą buvo pakankamai, t.y. imperatyvios teisės aktų nuostatos, pagal kurias nustatomas kvorumas bei sprendimo priėmimo proporcijos, pažeistos nebuvo. Ieškovė teigia, kad balsavime dėl 3.5 punkto UAB „Prodo“, būdamas įgaliotu UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Spectator NT“ atstovu, balsuoti negalėjo ir turėjo nusišalinti, tačiau nei Bendrijų įstatyme, nei Bendrijos įstatuose pareiga nusišalinti nuo balsavimo, jeigu svarstomas klausimas susijęs su balsuojančiu savininku ar savininką atstovaujančiu asmeniu, nėra reglamentuota. sprendimas, protokole įvardintas 3.5 punktu, buvo priimtas visiškai teisėtai, Ieškovė neįvardijo jokių procedūrinių, teisės aktų pažeidimų, todėl minėto sprendimo priėmimas laikytinas ne „privilegijų suteikimu“, o namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos valios ginčijimu. Teisė perduoti naudojimui daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ne šio namo patalpų savininkams nėra apribota. Bendrijų įstatymo 25 str. 2 d. numatyta, kad bendrijos gali naudoti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, pajamas iš šių objektų naudojimo paskirstydamos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudodamos pastatui (pastatams) atnaujinti. Bendrijų įstatyme nenustatyta, kad Bendrija bendrojo naudojimo objektus, pavyzdžiui, išnuomoti gali tik namo butų ar kitų patalpų bendraturčiams. Teismų praktikoje taip pat vertinama, jog bendrija, esant butų (patalpų) savininkų pritarimui, bendrojo naudojimo objektus gali išnuomoti tretiesiems asmenims ir gauti iš to naudą. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1945-653/2016 nagrinėjo situaciją, kuomet daugiabučio namo savininkų bendrija UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“ buvo išsinuomavusios namo stogą, kuris yra bendrojo naudojimo objektas, mobiliojo ryšio antenoms įrengti, o šios įmonės mokėjo bendrijai nuomos mokestį. Teismas nevertino, kad tokia bendrojo naudojimo objekto nuoma būtų neteisėta, o juo labiau neakcentavo, kad stogas išnuomotas juridiniams asmenims, kurie neturi turto tame daugiabučiame name. Esamoje situacijoje daugiabučio namo Kauno g. 16, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė 5 metams apriboti naudojimąsi terasa ne veltui, o tam, kad patys savininkai gautų naudą, t.y. kad Bendrijai būtų perduodamos visos atsakovės namo Kauno g. aikštelės aukštuose sumontuotos vaizdo kameros ir komutacinių sistemų įranga. Bendrija savo ruožtu neturės nuostolių iš naujo įrenginėjant šias kameras, jas perkant, tiesiant kabelius ir pan., todėl su mažesnėmis išlaidomis ir mažesnėmis laiko sąnaudomis, susitvarkiusi visus formalumus dėl vaizdo duomenų tvarkymo, galės pradėti naudoti šias vaizdo kameras 1 ir 2 namo Kauno g. aikštelės aukštuose, patalpų savininkų turto saugumo tikslais. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo dėl ieškovės draugo T. R. skundo, kuriame pripažinta, kad atsakovės UAB „Prodo“ vykdytas vaizdo stebėjimas požeminėje automobilių aikštelėje nuo 2020-02-01 iki 2020-07-01 neatitiko BDAR 6 str. 1 d. f punkte nustatytos teisėto tvarkymo sąlygos. Šiame sprendime yra nurodytas UAB „Prodo“ teiginys, kad UAB „Prodo“ Bendrijos pirmininko žodiniu prašymu vykdė vaizdo stebėjimo veiklą iki kol vaizdo kamerų nuosavybės teisę bei valdymą bus galima perduoti Bendrijai po visuotinio Bendrijos narių susirinkimo. Tokia aplinkybė inspekcijai buvo nurodyta pačios atsakovės, kurios atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, taigi vertintina tiesiog kaip UAB „Prodo“ gynybinė pozicija, o ne neginčijamas faktas. Svarbu dar ir tai, kad Bendrija šiame inspekcijos tyrime nedalyvavo, jokių pasiaiškinimų neteikė, pati inspekcija nesiaiškino ir nepatvirtino, kad iš tiesų buvo toks UAB „Prodo“ įvardintas žodinis Bendrijos pirmininko prašymas dėl vaizdo stebėjimo veiklos vykdymo, todėl tokia aplinkybė negali būti laikoma Bendrijos pirmininko neteisėtų veiksmų įrodymu. daugiabučio namo statytojai (savininkai) UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Spectator NT“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. įgaliojo UAB „Prodo“ daugiabučiame name įrengti vaizdo kameras, avarijų keliamų žalų prevencijai ir turto saugumui užtikrinti, o namą administruoti paskyrė UAB „Admi“. Po to buvo vykdomas butų pardavimas, o butus pardavus, gyventojai 2019 m. gruodžio 19 d. įsteigė Bendriją. Įsteigus Bendriją bei 2020 m. pradžioje perėmus bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, baigėsi namo administratoriaus UAB „Admi“ įgaliojimai, o taip pat nebeturėjo būti tęsiamas ir UAB „Prodo“ vykdomas filmavimas namo požeminėje automobilių aikštelėje. Bendrijos pirmininkas jokio žodinio ar rašytinio prašymo UAB „Prodo“ toliau vykdyti filmavimą namo požeminėje automobilių aikštelėje neteikė. Ieškovė turėtų atskirti skirtingus dalykus – parkinge įrengtų vaizdo kamerų ir komutacinių sistemų įrangos perėmimą iš UAB „Prodo“ ir šia įranga vykdomą vaizdo stebėjimą. Vien tai, kad Bendrija mainais pagal 2020-09-30 sprendimo 3.5 punktą perima iš UAB „Prodo“ parkinge įrengtas vaizdo kameras ir kitą įrangą, nereiškia, kad Bendrija taip pat vykdys neteisėtą Bendrijos narių ar butų savininkų vaizdo stebėjimą. Bendrija šias vaizdo kameras perima su tikslu didinti namo gyventojų saugumą, tačiau jas naudos laikydamasi visų BDAR bei kitų duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. UAB „Prodo“ vykdytas neteisėtas filmavimas automatiškai negali būti pritaikomas Bendrijai.
Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ atsiliep-ime į ieškinį ir parengiamuosiuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ nebalsavo ginčijamu klausimu namo Kauno g. 16, Vilniuje, savininkų susirinkime, įskaitant ir protokolo 3.5 punkte numatytą klausimą. Balsavimo biuletenių kopijos patvirtina, kad ieškovės ginčijamu ir kitais klausimais balsavo patys name Kauno g. 16, Vilniuje, esančių negyvenamųjų patalpų savininkai uždaroji akcinė bendrovė „Spectator NT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Petroleum“. Ginčijamas sprendimas yra priimtas balsų dauguma santykiu 128:102, todėl vien tuo remiantis jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiais, jog ji yra vienašališkai uzurpavusi teritorijos dalį ir išimtinai vienasmeniškai naudojasi terasomis, sudėjusi užtvaras, ribojančias galimybę kitiems bendraturčiams naudotis bendromis objektui priklausančiomis erdvėmis. Teisinį pagrindą naudotis namo terasa atsakovė įgijo bendraturčių sprendimo pagrindu, tačiau ši teisė įgyta ne neatlygintinai, o perduodant bendrijai daugiabučio namo -1 ir -2 aukštuose sumontuotą vaizdo įrašymo įrangą. Atsakovė nurodo, kad gyventojų teisė naudotis terasomis neribojama, užtvarų nėra pastatyta, evakuaciniai išėjimai neužtverti ir neblokuojami, ką pagrindžia pridedamos fotonuotraukos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija patvirtina, kad ieškovei M. M. nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24-25, tomas 1). Name Kauno g. 16, Vilniuje, yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija. Butų ir kitų patalpų savininkų Kauno g. 16 balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2020 m. rugsėjo 30 d. protokolo Nr. V2-2020 kopija patvirtina, kad namo Kauno g. 16, Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl prieigos prie komercinių patalpų K7.3 korpuse, pažymėtų geltonai, terasos, kuri namo gyventojams bus ribojama 5 metams mainais į visų veikiančių vaizdo kamerų, komutacinių sistemų, įrangos, esančios -1 ir -2 namo Kauno g. 16 parkingo aukštuose perleidimą bendrijai; balsuojant raštu, šis sprendimas priimtas balsų dauguma santykiu 128/102 iš šiuo klausimu balsavusių 230 savininkų (b.l. 26-54, tomas 1). Ieškovė M. M. 2020 m. spalio 2 d. padavė skundą dėl minėto sprendimo panaikinimo bendrijos pirmininkui (b.l. 55, tomas 1). 2020 m. spalio 10 d. elektroniniu laišku atsakymą ieškovei pateikė bendrijos valdyba, kuriame nurodė, kad kai kurie sandoriai su uždarąja akcine bendrove „Prodo“ patvirtinti neatsižvelgus į gyventojų interesus. Vienas iš jų buvo patekimo į terasą apribojimas. Minėtame atsakyme nurodyta, kad šiuo metu šie trūkumai pašalinti (b.l. 56-57).
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalis daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendriją apibrėžia kaip ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantį juridinį asmenį, įsteigtą naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Namo Kauno g. 16 Vilniuje savininkų bendrijos įstatuose taip pat numatyta, kad bendrijos tikslas įgyvendinti patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusių su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Taigi, pagal minėtas įstatymo ir bendrijos įstatų nuostatas bendrija yra įgaliota atstovauti savininkų interesus, susijusius su jų nuosavybės teisės į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus įgyvendinimu, todėl ji yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas dėl daugiabučio namo savininkų susirinkimo sprendimo, susijusio su naudojimusi bendrosios dalinės nuosavybės objektu.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 punktas numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. Taigi, pagal minėtą nuostatą privaloma ikiteisminė ginčių nagrinėjimo tvarka numatyta, kai ginčas kyla tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko ir ne dėl bendrijos valdymo organo, o dėl namo savininkų susirinkimo sprendimo, todėl minėta įstatymo nuostata šiam ginčui netaikytina. Atsakovės Namo Kauno g. 16 Vilniuje savininkų bendrijos nurodytoje kasacinio teismo praktikoje dėl išankstinės neteisminės ginčo sprendimo procedūros privalomumo taip pat pasisakyta, nagrinėjant ginčus tarp juridinio asmens ir jo nario dėl juridinio asmens valdymo organo priimto sprendimo. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra bendrijos narė, taip pat jog bendrijoje yra sudaryta ir faktiškai vykdo veiklą ginčų nagrinėjimo komisija. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas laiko, jog ieškovė tinkamai realizavo savo procesinę teisę kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 7 punktas numato buto ir kitų patalpų savininko teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Minėto įstatymo 11 straipsnio 5 dalis numato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių, o 6 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų susirinkime dalyvaujančių narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos 7 dalį Visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais). Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamas 2020 m. rugsėjo 30 d. susirinkimo sprendimas priimtas ne Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytais klausimais, todėl jo priėmimui užteko ½ dalies visų susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Nagrinėjamu atveju iš 404 visų patalpų savininkų balsavo 230 savininkų, iš kurių – 128 balsų „už“ ir 102 „prieš“. Ieškovė nurodyta aplinkybė, jog uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ balsavo, esant interesų konfliktui, neatitinka tikrovės, nes iš balsavimo biuletenių kopijų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ nebalsavo nei vienu susirinkimo darbotvarkės klausimu, o ginčijamo sprendimo klausimu balsavo patalpų savininkai – uždaroji akcinė bendrovė „Spectator NT“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Petroleum“ (b.l. 123-154, tomas 1). Taigi, ieškovė ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant balsavimo procedūros ir balsų daugumai pasiskirsčius „už“.
Dėl paties sprendimo turinio pažymėtina, jog CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamas sprendimas buvo priimtas bendraturčių balsų dauguma, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo numatytos balsavimo ir sprendimų priėmimo procedūros. Ieškovės argumentai, jog uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ turėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl interesų konflikto, nepagrįsti. Kaip jau minėta, uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ nebalsavo dėl ginčijamo sprendimo. Be to, nei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme, nei kitose bendrosios nuosavybės objektų valdymą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta pareiga bendrojo naudojimo objekto savininkui nusišalinti nuo balsavimo, sprendžiant klausimą su jam nuosavybės teise susijusiu turtu. Priešingai, kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl savininko teisės dalyvauti, sprendžiant klausimus, susijusius su jo nuosavybe (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-4099695/2019).
Dėl ginčijamo sprendimo atitikimo bendraturčių interesams pažymėtina, jog teisė tam tikrą terminą naudotis bendrosios dalinės nuosavybės objektu suteikta name esančių patalpų savininkui atlygintinai, t. y. mainais į vaizdo įrašymo įrangą, kurios vertė yra 17429,93 EUR, ką patvirtina važtaraščiai (b.l. 48, tomas 2). 2020 m. spalio 13 d. turto priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad vaizdo įranga yra perduota bendrijos nuosavybėn (b.l. 119-120, tomas 1). Minėta vaizdo stebėjimo įranga bus naudojama automobilių parkavimo aikštelės vaizdo stebėjimui, siekiant užtikrinti namo patalpų savininkų turto apsaugą. Su tuo sutiko daugumą butų ir kitų patalpų savininkų, balsuodami už ieškovės ginčijamą sprendimą. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad toks sprendimas neatitinka savininkų interesų. Teismų praktikoje pripažįstama bendrijos teisė bendrojo naudojimo objektų nuomos sandorius su trečiaisiais asmenimis, net ir neturinčiais nuosavybės teisės daugiabučiame gyvenamajame name, jeigu tam yra namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimas (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1945-653/20160). Aplinkybė, jog buvo nustatyti vaizdo stebėjimo pažeidimai, nesusijusi su pastato bendraturčių sprendimo perimti vaizdo stebėjimo įrangą mainais į teisę naudotis bendra namo terasa teisėtumu.
Dėl įpareigojimo išmontuoti vaizdo kameras, reiškiamo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodo“ pažymėtina, jog ieškovė neįrodė, jog minėtos kameros įrengtos neteisėtai ir kad tai pažeidžia ieškovės teises. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad namo Kauno g. 16, Vilniuje, savininkai balsų dauguma pritarė vaizdo įrašymo įrangos įrengimui ir jos naudojimui namo parkinge. Kaip aukščiau minėta, pagrindo pripažinti tokį sprendimą neteisėtu nėra. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog vaizdo įrašymo įranga buvo įgyta uždarosios akcinės bendrovės „Prodo“ nuosavybės teise. Iš atsakovės pateiktų pirkimo važtaraščių ir įgaliojimų matyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ adresu Kauno g. 16, Vilniuje, esantį tiek kilnojamąjį, tiek ir nekilnojamąjį turtą valdė kaip šio turto savininkų uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Petroleum“ atstovas (b.l. 48-53, tomas 1). Nagrinėjamu atveju uždaroji akcinė bendrovė „Prodo“ nėra tinkamas atsakovas, nes ji nėra šio turto savininkas ar valdytojas. 2020 m. spalio 13 d. priėmimo perdavimo aktu ginčo vaizdo įrašymo įranga jos savininkų uždarosios akcinės bendrovės „Spectator NT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Petroleum“ perduota atsakovei Namo Kauno g. 16, Vilniuje savininkų bendrijai (b.l. 119-120, tomas 1). Minėtas priėmimo – perdavimo aktas nenuginčytas ir neginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė Namo Kauno g. 16, Vilniuje, savininkų bendrija byloje pripažino, jog ginčo vaizdo įrangą ji valdo kaip namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektą.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neįrodė ginčijamo sprendimo neteisėtumo, jo priėmimo tvarkos pažeidimo, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu minėtą sprendimą bei taikyti jo negaliojimo pasekmes – įpareigojimą išmontuoti vaizdo įrangą iš namo Kauno g. 16, Vilniuje, bendrojo naudojimo patalpų.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės reikalavimai atmesti visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš ieškovės; valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16,47 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, priteisiamos iš ieškovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovei Namo Kauno g. 16 Vilniuje savininkų bendrijai 1205,16 EUR (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus, šešiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. M. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prodo“ 1161,60 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, šešiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės M. M. valstybei 16,47 (šešiolika eurų, keturiasdešimt septynis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.