Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-05-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-680-465/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-07
Bylos Nr.
e2YT-680-465/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04614-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
N. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-680-465/2021
Civilinio proceso Nr. 2-68-3-04614-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Birutei Adamonienei,dalyvaujant pareiškėjai N. D.,pareiškėjos atstovui adv. G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos abu tėvai – P. V. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir J. V. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus. Šio fakto nustatymas yra reikalingas siekiant pareiškėjai įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinį statusą. Patikslintame pareiškime nurodo, jog jos tėvas P. V. buvo mokytojas ir atsargos karininkas. Teigia, kad jų šeima buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus, tačiau tik palankiai susiklosčius aplinkybėms, tremties pavyko išvengti. Sugrįžus sovietams į Lietuvą, pareiškėjos šeimai reikėjo slapstysis, keisti gyvenamąsias vietas, kad nebūtų ištremti. Nurodo, jog tėvas dirbo įvairiose Lietuvos mokyklose. Pareiškėja teigia, jog duomenų, patvirtinančių jos šeimos įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašus jai nepavyko rasti, tačiau tokia informacija yra išspausdinta leidiniuose „Lietuvos genocidas“, „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“, apybraižoje „Rešotų aidai“. Juose nurodoma, jog pareiškėjos tėvas P. V. 1941m. birželio 14d. buvo išvežtas į lagerį, esantį R. N. I. rajone Krasnojarsko krašte, taip pat buvo išvežtos pareiškėjos motina J. V., pareiškėja bei jos sesuo G. V.. Be kita ko, Lietuvos Ypatingasis archyvas 2006m. gegužės 3d. raštu Nr.P2-2599 pareiškėjai paaiškino, jog archyviniame fonde V-135 išlikę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sąrašai rodo, jog ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR NVD archyvą. Tremties įskaitos bylos buvo užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip išvengė tremties ir kurių paieška buvo nutraukta, buvo naikinamos, kaip neturinčios operatyvinės reikšmės. Pažymi, jog Lietuvos Ypatingajame archyve yra ne visi, ypatingai 1941, 1945-1948 metais sudaryti dokumentai, o išlikusiose randami duomenys yra nepilni. Atsižvelgiant į tai, jog trėmimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, juridinio fakto, kad jos tėvai buvo įrašyti į tremiamų asmenų sąrašą, nustatymas, kaip teigia pareiškėja, jai suteiktų teisę įgyti nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens tremtinio teisinį statusą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centras į pareiškėjos patikslintą pareiškimą atsiliepimo nepateikė, tačiau atsiliepime į pirminį pareiškimą nurodė, jog pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens statusas būtų pripažintas tik tuo atveju, jei jos abu tėvai būtų buvę įkalinti, abu išremti, arba vienas iš jų įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamų asmenų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą nurodytos sąlygos turi būti susijusios su abiem tėvais, t. y. įvykdytos represijos ar grėsusios represijos (įkalinimas, ištrėmimas, įrašymas į tremiamų sąrašą) tuo pačiu metu turėjo paliesti abu tėvus. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodo, jog valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas, (toliau – Įstatymas), Socialinio draudimo pensijų įstatymas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi ir Lietuvos Respublikos piliečiai, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisino statuso pažymėjimus. Pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas patikslintą pareiškimą palaikė pilnai ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai nurodė, jog faktines aplinkybes grindžia rašytiniais įrodymais, nes liudytojų nebelikę gyvųjų tarpe. Paaiškino, kad archyviniuose dokumentuose nurodytas jos krikšto vardas D., jos tėvas P. V. mirė (duomenys neskelbtini) o mama J. – (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja patikslintu pareiškimu teismo prašo, turėdama tikslą gauti tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusą, nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad jos tėvai P. V. ir J. V. buvo įrašyti į tremiamų asmenų sąrašus, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tokiu būdu išvengė ištrėmimo.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1993 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (ANOTSĮ) apibrėžia nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sąvokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.

Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, jog pareiškėja N. D. (V.) gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos tėvai P. V. ir J. V. (Š.). Pareiškėjos teigimu, jos tėvas buvo mokytojas ir tuo pačiu atsargos karininkas, mama taip pat mokytoja. Iš šeimos pasakojimų jai yra žinoma, kad 1941 metų vasarą visa šeima buvo išvykusi į Alytų, o grįžę vakare iš kaimynų sužinojo, jog tą dieną pas juos į namus buvo atvykę sovietų pareigūnai išvežti jų į Sibirą ir tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka šeimai pavyko išvengti tremties. Po to pareiškėjos tėvams teko slapstytis, keisti gyvenamąsias vietas, kad nebūtų ištremti.

Lietuvos ypatingasis archyvas, atsakydamas į pareiškėjos paklausimą dėl jos šeimos narių įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašus 2006-05-03 raštu Nr. 2600 nurodė, jog archyviniai fondai yra nepilnai išlikę, duomenų apie pareiškėjos tėvų įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašus nebuvo rasta. Be to, pažymėjo, jog archyviniame fonde išlikę 1949-1956 metų dokumentų naikinimo aktai ir sunaikintų bylų sąrašai rodo, kad ne visos tremties (įskaitos) bylos buvo perduotos į LSSR MVD archyvą. Tremties bylos, užvestos asmenims, kurie trėmimo metu pasislėpė ar kitaip išvengė tremties, ir kurių paieška buvo nutraukta, buvo naikinamos kaip neturinčios operatyvinės reikšmės. Be to, iš tremties bylų naikinimo aktų ir sunaikintų bylų sąrašų negalima nustatyti, kuriais metais asmenys, kuriems bylos buvo užvestos, turėjo būti ištremti. Taigi rašytinių įrodymų apie šeimos įtraukimą į tremiamų asmenų sąrašus nepilnai išlikusiuose archyvuose pareiškėjai rasti nepavyko. Tačiau apie pareiškėjos šeimos įrašymą į tremiamųjų asmenų sąrašus ir tremtį Sibire yra paminėta įvairiuose leidiniuose. Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centre 1999 metais išleistame leidinyje „Lietuvos gyventojų genocidas“ 1t. 897 psl. nurodyta, kad P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., 1941 metais buvo išvežtas į lagerį, esantį R.N. I. rajone Krasnojarsko krašte, taip pat jo žmona J. V. ir dukros D. ir G. V.. Lietuvos nacionaliniame muziejuje 2008 metais išleistoje knygoje „Lietuvos karininkai 1918-1953“ taip pat kalbama apie P. V. suėmimą ir ištrėmimą su šeima į Sibirą. 2013 metais išleistoje knygoje „Lietuvos karininkai 1918-1956“ IX tomo 485 puslapyje nurodyta, jog P. V. mokytojavo Alytaus apskrities Punios, o vėliau – Metelių pradinėse mokyklose, nuo 1948 metų gyveno Kaune, mokytojavo Marvos vaikų namuose. Nurodyta, jog P. V. mirė (duomenys neskelbtini) m. Žmona J. Š., dukterys G. K. ((duomenys neskelbtini)m.), N. D. (duomenys neskelbtini)), D. B. ((duomenys neskelbtini)m.) ir I. K. ((duomenys neskelbtini)m.). Ten pat pateikta informacija apie tai, kad šeima 1941m. buvo įtraukta į tremiamų asmenų sąrašus, tačiau neištremta. R. R. 1997 metais išleistoje apybraižoje „Rešotų aidai“ 147 psl. sąraše asmenų, kalėjusių Rešotų apylinkėse esančiuose lageriuose (duomenys neskelbtini) numeriu nurodytas V. P., (duomenys neskelbtini)m., mokytojas. Kaip nurodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, minėtą sąrašą sudarė kalinys R. Z., dirbęs lagerio buhalterijoje, kurioje buvo laikomi sąrašai kalinių – maisto gavėjų, šio sąrašo informacijos tikslumas neabejotinas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad į tremiamų asmenų sąrašus pareiškėjos tėvai P. V. ir J. V. buvo įtraukti. Į bylą pateikta P. V. darbo knygelė patvirtina, kad šeima negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, dažnai keitė darbo vietą, dirbo įvairiose šalies mokyklose.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

Teismo vertinimu, ištyrus bylos medžiagą, įvertinus teismo posėdyje teiktus pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus, juos sulyginus su byloje nurodytų leidinių teikiama informacija apie pareiškėjos tėvus P. V. ir J. V., galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjos tėvai, būdami inteligentijos atstovai, mokytojai, buvo įtraukti į tremiamų asmenų sąrašus, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje, o turėjo slapstytis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjos teisę kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl tremtinės statuso pripažinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. D., a.k. gim. (duomenys neskelbtini) tėvai P. V., gim. (duomenys neskelbtini). ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini). buvo įrašyti tremiamųjų asmenų sąrašus, su šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Alytaus apskrityje ir turėjo slapstytis.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl pareiškėjos teisės kreiptis į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl tremtinės statuso pripažinimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė