- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eI3-11380-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07939-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“ (toliau – ir Pareiškėja, ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės (duomenys neskelbtini) M. Ž. 2023 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN- 500 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Departamento 2023 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. AD5-14762 (toliau - ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad gavusi Privalomąjį nurodymą ir nesutikdama su juo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 25 straipsnio nuostatomis jį apskundė Departamentui. Departamentas Sprendimu Bendrovės skundą dėl Privalomojo nurodymo atmetė ir Privalomąjį nurodymą paliko galioti nepakeistą. Mano, kad Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra neteisėti bei nepagrįsti.
Teigia, kad Departamentas, neatlikęs jokių laboratorinių tyrimų ir neturėdamas kitų objektyvių duomenų, nepagrįstai nusprendė, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinyje, perdirbus statybines atliekas, pagamintas produktas (medžiagos) yra atlieka. Nesiaiškindamas, kokios konkrečiai medžiagos yra sandėliuojamos, neprašydamas Bendrovės informacijos apie tai, kas sandėliuojama, kokie yra šių medžiagų kiekiai, susikoncentruodamas tik į vienintelį produktą, kuriam buvo surašyta deklaracija, visas žemės sklype sandėliuojamas medžiagas palaikė vienos rūšies produktu ir viską, kas sandėliuojama žemės sklype, prilygino atliekoms. Privalomasis nurodymas yra neaiškus ir neišsamus, o Sprendime Departamentas tik iš dalies įvertino pareiškėjos skundo dėl Privalomojo nurodymo argumentus.
Nurodo, kad pareiškėja, pagal turimą Taršos leidimą Nr. TL-V.7-49/2016 (toliau – ir Taršos leidimas), įskaitant šio leidimo, sudedamąją dalį – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą (toliau – ir Reglamentas), vykdo nepavojingų statybinių atliekų, gamybinių, didžiųjų atliekų ir antrinių žaliavų bei kitų atliekų tvarkymo veiklą, taip pat veiklą, susijusią su galutiniu statybinių / inertinių atliekų perdirbimu, kurio metu iš atliekos pagaminamas produktas (ne atlieka). Bendrovė taipogi vykdo produkcijos sandėliavimo, transportavimo ir kitas veiklas, kurios nėra priskiriamos atliekų tvarkymo veikloms, ir joms nėra reikalingi su atliekų tvarkymo veikla susiję leidimai.
Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje statybinės atliekos yra paruošiamos perdirbimui ar kitokiam naudojimui, įskaitant pakartotiniam naudojimui, bei perdirbamos, t. y. galutinai sutvarkomos R5 atliekų tvarkymo būdu, pagaminant produktus / tinkamas naudoti medžiagas. Šių pagrindinių procesų metu atliekamos pastarosios operacijos: priklausomai nuo atliekų rūšies, jų kokybės, gautos statybinės atliekos rūšiuojamos, valomos nuo priemaišų, atskiriamos pagal frakcijas, smulkinamos, taip pat, esant poreikiui, su jomis atliekamos kitos operacijos, kurios reikalingos, kad būtų pagamintos tam tikros medžiagos / produktai, kurie nebelaikomi atliekomis ir gali būti naudojami vietinės reikšmės keliams, laikinų aikštelių įrengimui, sanpyloms ir kitoms panašioms reikmėms.
Teigia, kad Bendrovė panaudos sutarties pagrindais valdo žemės sklypą, besiribojantį su (duomenys neskelbtini) padalinio teritorija (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklype pareiškėja sandėliuoja įvairių rūšių medžiagas / produkciją (ne atliekas), pvz., smėlį (šalutinį gamybos produktą); gruntą, susidariusį nukasus (duomenys neskelbtini) padalinio žemės sklypo paviršių; produktą, dėl kurio kilo šis ginčas ir kt. Dalies šių sandėliuojamų medžiagų panaudojimas, be kita ko, planuojamas ir numatytas, pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (30-4)-A4E-6618 patvirtiną Pelenų naudojimo planą, pramonės ir sandėliavimo paskirties sklype formuojant infrastruktūrą, t. y. įrengiant vietinės reikšmės kelius vidiniam naudojimui, reikalingus transporto judėjimui sklype, bei įrengiant transporto stovėjimo ar įrangos sandėliavimo aikštelę.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 28 d. Departamento pareigūnai pradėjo (duomenys neskelbtini) padalinio planinį patikrinimą, kurio tikslas – pakuočių ir (ar) gaminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, išrašytų už 2022 m. teisėtumo bei atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų patikrinimas. Patikrinimo metu Departamento pareigūnams, kartu su daug kitų dokumentų, buvo pateikta ir Produkto, pagaminto perdirbus inertines, mineralines atliekas, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. ATS/2023-02/1 (toliau – ir Deklaracija) bei šio produkto Bandymų protokolas Nr. P85575 (toliau – ir Bandymų protokolas). Patikrinimas truko ilgiau nei du mėnesius, tačiau jo metu Departamentas neatliko jokių medžiagų / produktų, sandėliuojamų Žemės sklype, laboratorinių tyrimų, nesiaiškino jų sudėties.
Pažymi, kad Departamentas informavo pareiškėją 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. AD5-8950 „Dėl dokumentų pateikimo inspekcinio vizito metu“, kad vykdant planinį patikrinimą, Departamento pareigūnams kilo įtarimų dėl konkretaus (duomenys neskelbtini) padalinyje pagaminto produkto gamybos - „iš atliekų pagamintos produkcijos (KN-2517 10 80, nesurištieji mišiniai (0/08)) ir su produkcijos gamyba susijusių dokumentų (Produkto, pagaminto perdirbus inertines, mineralines atliekas, eksploatacinių savybių deklaracija Nr. ATS/2023-02/1)“, todėl Departamentas, pasitelkęs UAB „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (toliau – ir SPSC) darbuotojus, 2023 m. gegužės 10 d. atliko pakartotinį inspekcinį vizitą (duomenys neskelbtini) padalinyje, kurio metu aiškinosi išimtinai tik aplinkybes, susijusias su Deklaracija.
Nurodo, kad po šio inspekcinio vizito pareiškėjos atstovas 2023 m. gegužės 29 d. el. laišku Departamentui pateikė papildomą paaiškinimą dėl vizito metu įvykusio nesusikalbėjimo bei patikslintą, ištaisius klaidas, eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. ATS/2023-02/1-P (toliau – ir Patikslinta deklaracija). Patikslintos deklaracijos, kaip ir pirminės Deklaracijos, priedas - Bandymų protokolas Nr. P85575, patvirtinantis, kad pagaminto produkto techninės savybės atitinka LST EN 13285:2018 standartą – nebuvo keičiamas. Akcentuoja, jog Patikslinta deklaracija, jos turinys, ištaisius klaidas, nebuvo vertinamas prieš priimant Privalomąjį nurodymą bei skundžiamą Sprendimą nei SPCS specialistų, nei Departamento.
Mano, kad Departamentas Sprendime tiesiog perkopijavo Patikrinimo akto, kuris nebuvo nurodytas Privalomajame nurodyme, tekstą, pacitavo pavienes ir nelabai aišku, kaip su Sprendimo tekstu susijusias teisės nuostatas ir pateikė tik dalies pareiškėjos skunde dėl Privalomojo nurodymo pateiktų Privalomojo nurodymo neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentų įvertinimą, įnešė dar daugiau neaiškumų dėl pažeistų teisės normų bei ignoruodamas faktą, kad Patikrinimo aktas net nebuvo minimas Privalomajame nurodyme, taip pat nebuvo prie jo pridėtas, nusprendė, kad Privalomasis nurodymas yra aiškus, nes Privalomojo nurodymo pagrindimui reikiamos aplinkybės buvo nurodytos Patikrinimo akte.
Pažymi, kad Departamentas, formaliai ir biurokratiškai vertindamas vienintelį dokumentą - Deklaraciją, nesigilindamas į pareiškėjos pagaminto produkto sudėtį, Techninę specifikaciją - „Nesurištųjų mišinių – Atsijų / grunto (produkto) vidinė gamybos kontrolė“, nekreipdamas dėmesio į Bandymų protokolą ir visiškai nevertindamas Patikslintos deklaracijos, neatlikdamas jokių produkto laboratorinių tyrimų, bandymų, taip pat ignoruodamas pareiškėjos paaiškinimus dėl techninių savybių, kurias turi jos pagamintas produktas, paaiškinimus dėl teisės spragų - statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų nebuvimo, padarė iš esmės klaidingą išvadą, jog Bendrovės pagamintas produktas, kuriam buvo išrašyta Deklaracija (vėliau - Patikslinta deklaracija), yra atlieka. (duomenys neskelbtini) padalinyje pagamintas produktas buvo pripažintas atlieka ne todėl, kad jis yra nekokybiškas ir dėl to yra netinkamas naudoti ar keliantis grėsmę visuomenei, aplinkai, o tik dėl to, jog Bendrovė, anot pareigūnų, netinkamai suformino Deklaraciją.
Pažymi, jog tam, kad statybinės atliekos, jas perdirbus, nebūtų laikomos atliekomis, jos turi atitikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ATĮ) 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir būti aprašytos įmonės Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente. Bendrovė abu šiuos reikalavimu tenkino.
Teigia, kad Bendrovė turi Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos leidimą, kurio sudėtinė dalis – Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas. Reglamente yra aprašytas statybinių atliekų tvarkymo technologinis procesas bei nurodyta, kad „Po statybinių atliekų rūšiavimo ir smulkinimo susidariusios inertinės atliekos esant poreikiui apdorojamos ir iš jų gaminama medžiaga / produktas <...>“. Taip pat Reglamente nurodoma, kad medžiagos / produkto tinkamumas naudoti gali būti patvirtintas Bendrovėje parengta ir direktoriaus patvirtinta technine specifikacija.
Atkreipia dėmesį, kada pagal (duomenys neskelbtini) padalinio Reglamento nuostatas, priklausomai nuo gauto produkto techninių savybių, produktas galės būti naudojamas kaip užpildas tinkamas kelių tiesimui ar kitoms reikmėms. Taigi, Reglamente yra aiškiai nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje gali būti gaminama tiek produkcija atitinkanti LST EN 13285:2018 standartą, tiek ir kitos medžiagos (produkcija), atitinkančios Bendrovės parengtas specifikacijas ar klientų keliamus reikalavimus. Konkretaus, atliekų perdirbimo rezultate, gauto produkto panaudojimo galimybės yra nustatomos pagal gauto produkto technines savybes.
Pažymi, kad Reglamentas buvo tikrintas Departamento ir jį suderino Aplinkos apsaugos agentūra. Patikrinimo metu Departamento pareigūnai neturėjo jokių priekaištų dėl Bendrovės Reglamento ir jo sąlygų laikymosi.
Nurodo, kad Techninę specifikaciją - „Nesurištųjų mišinių – Atsijų / grunto (produkto ) vidinė gamybos kontrolė“ Bendrovės atstovas, kaip ir buvo reikalauta Departamento 2023 m. gegužės 8 d. raštu, turėjo bei nurodė Departamentui ir SPSC atstovams 2023 m. gegužės 10 d. vizito metu. Tačiau Departamentas šios Specifikacijos vizito metu iš Bendrovės atstovų nepasiėmė, o skundžiamame Sprendime ją dėl nesuprantamų priežasčių pavadino „dokumentu dėl atliekų apdorojimo“. Teigia, kad Departamentas skundžiamame Sprendime pateikė akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad neva Bendrovė neturi ir nesivadovauja jokiu statybos produkto gamybos reglamentu, gaminant produktą neatliekama jokia technologinio proceso ir gatavo produkto kokybės kontrolė, kaip tai nustatyta LST EN 13285:2018. Pažymi, jog jei Departamentas būtų tinkamai atlikęs savo funkcijas ir pasigilinęs į Specifikaciją, būtų pamatęs, jog ji parengta remiantis ir LST EN 13285:2018 standarto 5.3 punkto nuostatomis, taip pat pagal Reglamentą ir Atliekų tvarkymo taisykles.
Paaiškina, kad kaip reikalauja teisės aktai, Bendrovės Reglamente yra nurodyta, jog tvarkant tam tikrų rūšių statybines atliekas (duomenys neskelbtini) padalinyje jos gali būti perdirbamos į medžiagas/produktus, kurių naudojimo paskirtį apsprendžia gautos medžiagos/produkto techninės savybės. O pastarosios techninės savybės gali būti nustatytos ne tik statybos produktų gamybą, naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, standartuose, bet ir Bendrovės vadovo patvirtintoje Specifikacijoje. Iš Bendrovės Specifikacijos turinio matyti, kad joje yra nustatyti konkretūs techniniai reikalavimai, keliami pagamintiems produktams, kurie gali būti naudojami pagal Specifikacijoje nurodytas paskirtis. O Specifikacijoje nustatytos procedūros ir reikalavimai leidžia užtikrint, kad pagamintas produktas nedarys neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai bei turės paklausą.
Apibendrina, kad Bendrovės produktas, kuris yra pagamintas pagal Specifikacijos reikalavimus, kuriam atlikti laboratoriniai tyrimai, patvirtinantys technines savybes, nurodytas Specifikacijoje ir LST EN 13285:2018 standarte ir, kuris, be kita ko, yra Bendrovės planuojamas panaudoti pramonės ir sandėliavimo paskirties sklype įrengiant vietinės reikšmės kelius vidiniam naudojimui bei įrengiant transporto stovėjimo ar įrangos sandėliavimo aikštelę, nėra ir negali būti laikomas atlieka.
Mano, kad priešinga išvada būtų nelogiška, neproporcinga ir neteisinga, ypač atsižvelgiant į tai, kad Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, 16 punkto nuostatos, numato galimybę netgi visiškai neapdorotas statybines atliekas naudoti statybvietėse kaip konstrukcines medžiagas ar užpildus, taip pat laikiniems keliams statybvietėje tiesti, kaip gruntą ir pan. Pateisinus Departamento Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą gautųsi, kad Bendrovės, pagal Reglamentą perdirbus statybines atliekas, gauta medžiaga/produktas yra atlieka ir turėtų būti pašalinta sąvartyne ar kitaip sutvarkyta atliekų tvarkytojų, o tuo tarpu, neapdorotos ir neperdirbtos statybinės atliekos gali būti naudojamos kaip medžiagos/produktai pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisykles.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje pagamintas produktas nėra tapatus statybos produktui, kurio sąvoka pateikta 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB 2 straipsnyje: „Statybos produktas – produktas arba komplektas, kuris gaminamas ir pateikiamas į rinką, kad būtų nuolat įmontuotas į statinį arba jo dalis, ir kurio eksploatacinės savybės daro poveikį statinio eksploatacinėms savybėms, susijusioms su esminiais statinių reikalavimais“. (duomenys neskelbtini) padalinyje pagamintas produktas, dėl kurio kilo ginčas, nėra skirtas nuolat būti įmontuotas į statinį ar jo dalis. Kaip nurodyta Specifikacijoje, jis skirtas sklypų reljefų formavimui, vietinės reikšmės gerbūvio tvarkymui ir pan. Be to jis, be kita ko, planuojamas naudoti Bendrovės pagal Pelenų naudojimo planą.
Nurodo, jog tai, kad pagaminto produkto Deklaracijos trūkumai nėra pakankamas pagrindas jį laikyti atlieka, patvirtina net ir Departamento nurodomas SPSC 2023 m. gegužės 5 d. raštas bei šiame rašte dėstomos, painios ir galinčios lengvai suklaidinti, aplinkybės. SPSC išdėstė nuomonę, kad Bendrovės Deklaracija dėl SPSC nurodomų formaliųjų trūkumų negalėtų būti pagrindu naudoti Bendrovės pagamintą produktą kaip statybos produktą konkrečiam tikslui – kelių, oro uostų „dangos sluoksniams be rišiklių“. Tačiau, akcentuoja, kad Bendrovė neplanuoja produkto naudojimo šiam tikslui. Taip pat tokia SPSC nuomonė nereiškia, kad Bendrovės produktas yra atlieka ir negali būti naudojamas, kitoms reikmėms, kurioms nėra taikomi jokie LST standartai (pvz., vietinės reikšmės gerbūvio tvarkymui, statybviečių pagrindams ir pan.).
Atkreipia dėmesį, kad tame pačiame rašte SPSC paaiškino, kad norint įsitikinti, ar produktas, kuriam surašyta Deklaracija, išties nėra tinkamas naudojimui pagal nurodytą paskirtį – reikalinga atlikti užpildo bandymus, o tokie bandymai Departamento taip ir nebuvo atlikti. Taigi, net Departamento pasitelkti specialistai patvirtino, kad siekiant įsitikinti, jog produktas negali būti naudojamas tikslais, kuriuos nurodo Bendrovė, būtina atlikti bandymus, surinkti daugiau įrodymų.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad SPSC raštas yra skirtas įvertinti pirminę Deklaraciją ir joje nurodytus duomenis. Tačiau šios Deklaracijos duomenys buvo ištaisyti, surašant Patikslintą deklaraciją, o Patikslintos deklaracijos SPSC, kaip ir Departamentas, nevertino ir dėl jos nepasisakė. Tai akivaizdžiai parodo, kad skundžiami administraciniai aktai neatitinka realios faktinės situacijos ir yra nepagrįsti objektyviais duomenimis. SPSC nuomonė, kad atliekų sijojimas 20 mm ir stambesniais sietais, neva neleido pagaminti produkto atitinkančio standarto LST EN 13285:2018 reikalavimus, kuriam buvo surašyta Deklaracija (vėliau – Patikslinta deklaracija), tėra niekuo nepagrįsta nuomonė.
Pareiškėjos nuomone, akivaizdu, kad Departamentas turėjo atlikti produkto laboratorinius tyrimus ar įpareigoti Bendrovę juos atlikti, tačiau Departamentui, priimant sprendimus, kurių galimas finansinis poveikis Bendrovei siekia 20 mln. Eur, SPSC nuomonė be aiškių argumentų ir jokių įrodymų pasirodė svaresniu įrodymu nei Bendrovės pateikti įrodymai, siūlomi sprendimai dėl papildomų įrodymų bei paaiškinimų pateikimo, pasitelkiant Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Akcentuoja ir tai, kad SPSC, teikdamas nuomonę, nors ir nurodė, kad Deklaracija nepatvirtina, jog produktas gali būti panaudotas pagal joje nurodytą paskirtį, tačiau pateikė paaiškinimą, kuris, atsižvelgiant į šio ginčo faktines aplinkybes, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) padalinyje perdirbus statybines atliekas yra gaunama ne atlieka, o perdirbtas užpildas.
Pažymi, kad statybinės atliekos, kurios, kaip nurodyta Reglamente, perdirbamos (duomenys neskelbtini) padalinyje ir yra „anksčiau statyboje naudotos neorganinės medžiagos“. Šių perdirbtų medžiagų, kurias Bendrovė tiesiog užvadino kitu, statybinių atliekų tvarkymo sektoriuje žinomu ir vartojamu pavadinimu - „atsijos / gruntas smulki frakcija”, o ne „perdirbtas užpildas“, kaip to matyt pageidautų SPSC, mėginys buvo ištirtas valstybės valdomoje akcinėje bendrovėje „Viamatika“, kuri išdavė Bandymų protokolą, patvirtinantį medžiagų (produkto) atitiktį LST EN 13285:2018 standarte nustatytiems reikalavimams.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATĮ 2 straipsnio 6 dalyje yra pateikiamas atliekų apibrėžimas: „Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.“ Taigi, tam, kad medžiagos ar daiktai būtų laikomi atliekomis reikalinga, kad jų turėtojas šiomis medžiagomis ar daiktais atsikratytų, ketintų ar privalėtų atsikratyti. Bendrovė neatsikratė, neketino atsikratyti ir neprivalėjo atsikratyti medžiagomis, kurios sandėliuojamos Bendrovės valdomame Žemės sklype. Todėl, jau vien pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, Departamentas neturėjo pagrindo Žemės sklype laikomas medžiagas / produkciją pripažinti atliekomis. Tai, kad medžiagos pripažinimui atlieka būtina nustatyti objektyvias aplinkybes, kurios leistų patvirtinti, jog medžiagos buvo siekiama atsikratyti ir (ar) yra atsikratyta, patvirtina ir formuojama teismų praktika (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-495/2022). Tačiau tokių aplinkybių, kurios patvirtintų faktą, jog Bendrovė siekė atsikratyti ar atsikratė medžiagų, sandėliuojamų Žemės sklype, nei priimant Privalomąjį nurodymą, nei skundžiamą Sprendimą, nebuvo ir negalėjo būti nustatyta.
Nurodo, kad Departamentas nesiaiškindamas, kokios konkrečiai medžiagos yra sandėliuojamos Žemės sklype, neprašydamas Bendrovės informacijos apie tai, kas sandėliuojama Žemės sklype, kokie yra šių medžiagų kiekiai, susikoncentruodamas tik į vienintelį produktą, kuriam buvo surašyta Deklaracija, visas Žemės sklype sandėliuojamas medžiagas palaikė vienos rūšies produktu ir viską, kas sandėliuojama Žemės sklype, prilygino atliekoms.
Šalies argumentai
Pažymi, kad skunde dėl Privalomojo nurodymo Bendrovė nurodė, kad priimant Privalomąjį nurodymą buvo padaryta akivaizdi klaida – neįvertinta tai, jog Žemės sklype sandėliuojamos skirtingų rūšių medžiagos/produktai, tačiau Departamentas skundžiamame Sprendime su šiuo Bendrovės argumentu nesutiko. Teigia, kad Bendrovės atstovai nenurodė ir negalėjo nurodyti, jog Žemės sklype sandėliuojamas tik vienintelis produktas, kuriam surašyta Deklaracija (vėliau – Patikslinta deklaracija). Kaip ir nurodyta skunde dėl Privalomojo nurodymo, vizitų metu vizualiai buvo galima matyti, jog Žemės sklype yra skirtingos medžiagos. Jei Bendrovės atstovai patikrinimo metu būtų nurodę, jog Žemės sklype sandėliuojamas tik produktas, kuriam surašyta Deklaracija, tai šis faktas būtų buvęs užfiksuotas. Tačiau tokio dokumento Departamentas Sprendime nenurodė. Departamentas Bendrovės ir jos atstovų neklausė ir neprašė pateikti informacijos apie tai, kas konkrečiai (kokios medžiagos / produktai) yra sandėliuojama Žemės sklype.
Pamini ir tai, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinys buvo tikrinamas planine tvarka ir 2022 m. gruodį tos pačios pareigūnės, kuri pateikė ir Privalomąjį nurodymą. 2022 m. gruodį atliekant patikrinimą (duomenys neskelbtini) padalinyje, Departamento pareigūnai buvo atvykę į padalinį, o greta esančiame Žemės sklype tuo metu jau buvo sandėliuojamos medžiagos/produkcija, kurių buvo neįmanoma nepastebėti. Pastarosios aplinkybės papildomai parodo, kad Žemės sklype sandėliuojamos medžiagos nėra atliekos. Priešingu atveju, kiltų pagrįstas klausimas, kodėl Departamento pareigūnai nepastebėjo „atliekų“ krūvos, kurios neva daromos žalos aplinkai dydis siekia 20 milijonų eurų sumą pagal Patikrinimo akte pateiktą informaciją.
Pažymi, kad Privalomojo nurodymo priėmimo teisinis pagrindas yra neteisingas ir nepagrįstas, o Bendrovės argumentai šiuo aspektu išvis nevertinti Sprendime.
Nurodo, kad Privalomasis nurodymas Bendrovei duotas vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. „kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą;“. Teigia, kad remiantis pastaruoju įstatyminiu pagrindu, Privalomasis nurodymas gali būti duotas tik tokiu atveju, jei egzistuoja šios dvi sąlygos: 1) padaryta žala aplinkai ir 2) ūkio subjektas nesiima veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą. Tačiau Privalomajame nurodyme nėra pateikiama jokių duomenų ar, juo labiau, konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad Bendrovė padarė žalą aplinkai ir, kad nesiėmė veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.
Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 32 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad būtų pagrindas vadovaujantis AAVKĮ 18 str. 1 d. 5 p. duoti privalomąjį nurodymą, visų pirma, turi būti nustatytas tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkos elementams. Tačiau, kaip matyti iš Privalomojo nurodymo turinio, jį duodant neigiamas poveikis aplinkos elementams išvis nebuvo vertinamas. Aplinkybė, kad Privalomajame nurodyme nurodoma, jog buvo „<...> atliktas žalos padarytos aplinkos komponentams, teršiant nepavojingomis atliekomis dydžio apskaičiavimas <...>“, nepagrindžia ir negali pagrįsti žalos aplinkai fakto, kuris yra nepreziumuojamas, o turi būti įrodytas.
Teigia, kad skunde dėl Privalomojo nurodymo Bendrovė išdėstė išsamius argumentus. pagrindžiančius tai, kad jai duotas Privalomasis nurodymas neatitinka AAVKĮ 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Privalomojo nurodymo formos ir pildymo reikalavimų 16 punkto reikalavimų. Pareiškėja nurodė, kad iš Privalomojo nurodymo 4 punkte abstrakčiai ir apibendrintai pateiktos informacijos, nėra aišku ir suprantama, koks konkrečiai Bendrovės planinis patikrinimas turimas omeny, kokius konkrečius „visus pateiktus dokumentus, įmonės pateiktą informaciją, UAB „Statybos produkto sertifikavimo centro“ ekspertų vertinimą“ buvo nustatyta, kad perdirbant tam tikras atliekas nėra pagaminamas produktas. Pastarieji neapibrėžtumai Privalomajame nurodyme apsunkina Bendrovei galimybę gintis nuo kaltinimų, tenka spėlioti, ką turėjo omeny Departamentas minėdamas „visus pateiktus dokumentus, įmonės pateiktą informaciją“ ar „UAB „Statybos produkto sertifikavimo centro“ ekspertų vertinimą“;
Pažymi ir tai, kad Privalomajame nurodyme nėra pateiktas trumpinio „Įstatymas“ apibrėžimas, taip pat įstatymų punktai neturi dalių, todėl neįmanoma suprasti, kokią teisės normą pažeidė Bendrovė, dėl kurios „atliekos nėra nebelaikomos atliekomis“. Privalomajame nurodyme cituojamos Bendrovės pažeistos teisės normos, tačiau, kokios konkrečios faktinės aplinkybės patvirtina, jog nurodytos teisės normos buvo pažeistos, kokiu būdu jos pažeistos ir pan. – iš Privalomojo nurodymo turinio nėra aišku. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad atlikus atliekų tūrių matavimus nustatyta, jog Žemės sklypas užterštas 4794,970712 tonomis nepavojingų atliekų, tačiau kada ir kaip konkrečiai buvo atlikti tūrio matavimai ir kiekio skaičiavimai, kodėl gauti būtent tokie kiekiai medžiagų sandėliuojamų Žemės sklype, iš Privalomojo nurodymo taip pat nėra įmanoma suprasti.
Nurodo, kad Sprendime Departamentas pripažino, jog Privalomajame nurodyme nėra nurodyta, apie kokį konkrečiai Bendrovės planinį patikrinimą kalbama, tačiau vietoje to, kad pritartų Bendrovės Skundo dėl Privalomojo nurodymo argumentams, jog tokie trūkumai daro Privalomąjį nurodymą neaiškiu ir neatitinkančiu jam teisės aktuose nustatytų reikalavimų, Departamentas Sprendime ima kalbėti apie Patikrinimo akte, kuris nebuvo minimas Privalomajame nurodyme ir nebuvo prie jo pridėtas, nurodytas aplinkybes ir išvadas bei aiškinti, jog į Privalomąjį nurodymą nėra būtinybės perrašyti viso Patikrinimo akto teksto. Pažymi, kad Bendrovė Skunde dėl Privalomojo nurodymo nekėlė patikrinimo akto teksto perrašymo į Privalomąjį nurodymą klausimo ir šiuo aspektu nekvestionavo Privalomojo nurodymo teisėtumo. Tačiau tam, kad Privalomasis nurodymas būtų aiškus ir Bendrovei nereikėtų spėlioti, ką pareigūnė turėjo omeny Privalomajame nurodyme minėdama „patikrinimą“, jame bent jau turėjo būti pateikta nuoroda į Patikrinimo aktą, nurodant šio akto datą ir numerį.
Dėl medžiagų, sandėliuojamų Žemės sklype, tūrio matavimo ir kiekio skaičiavimo pažymi, kad Departamentas atmetant skundo motyvus tik nurodė, kad Patikrinimo akte taip pat išsamiai aprašyta, kaip buvo išmatuotas atliekų tūris ir apskaičiuotas kiekis. Mano, kad pastaroji informacija nėra pakankama, kad būtų galima suprasti ir be spėlionių kvestionuoti atliktus matavimus ir skaičiavimus.
Apibendrindama teigia, kad tiek Privalomasis nurodymas, tiek Sprendimas nėra pagrįsti teisės normomis, objektyviais duomenimis, stokoja aiškumo, dėl ko neatitinka jiems teisės aktais keliamų reikalavimų ir turėtų būti panaikinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad baigus patikrinimą, surašytas 2023 m. birželio 1 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-2402 (toliau - ir Patikrinimo aktas), kuriame yra išsamiai ir konkrečiai aprašyta, kas buvo nustatyta patikrinimo metu ir kuo remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados.
Paaiškina, kad duoto Privalomojo nurodymo 4 dalyje yra aprašyta tik apie tai, dėl ko duodamas privalomasis nurodymas, - kas patikrinimo metu buvo nustatyta dėl gaminamo produkto, tvarkant betono atliekas (17 01 01); betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišinių, nenurodytų 17 01 06, atliekas (17 01 07); plytų atliekas (17 01 02); grunto ir akmenų, nenurodytų 17 05 03, atliekas (17 05 04) ir kelių skaldos, nenurodytų 17 05 07, atliekas (17 05 08).
Pažymi, kad SPSC ekspertai 2023 m. gegužės 5 d. rašte Nr. S-58-(1.8 Mr), atsakydami į Aplinkos kokybės departamento klausimus, nurodė, kad gamintojo UAB „Ekobazė“ pateiktoje Deklaracijoje pateiktos savybės (jų visuma ir reikšmės) nepatvirtina, kad produktas gali būti panaudotas pagal deklaracijoje nurodytą paskirtį – „Dangos sluoksniams be rišiklių“ ir kad produktas atitinka techninės specifikacijos LST EN 13285:2018 reikalavimus. Pagal deklaracijoje pateiktas eksploatacines savybes (nurodytas savybes ir jų reikšmes), produktas pavadintas „nesurištieji mišiniai (0/08), negali būti panaudotas pagal nurodytą paskirtį „dangos sluoksniams be rišiklių“.
Teigia, kad inspekcinio vizito metu 2023 m. gegužės 5 d. įmonės atstovai nesutiko pateikti jokių dokumentų, buvo surašytas apžiūros aktas Nr. 3257. 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. AD5-8950 Bendrovė buvo informuota, kad gegužės 10 d. bus atliekamas pakartotinis vizitas ir bus reikalinga pateikti dokumentus, susijusius su vidinės gamybos kontrole, numatytus Lietuvos standarto EN 13285:2018 „Nesurištieji mišiniai. Techniniai reikalavimai“ 5.3 p. p., bei pademonstruoti produkto gamybos procesą.
Inspekcinio vizito metu (2023 m. gegužės 10 d. buvo naudojamas vaizdo registratorius apie kurio naudojimą įmonės atstovai buvo informuoti), atsakydami į SPSC ekspertų ir Departamento pareigūnų užduotus klausimus, UAB „Ekobazė“ atsakingi darbuotojai patvirtino, kad apdorojant atliekas, – gaminant statybos produktą „nesurištieji mišiniai (0/08)“, kuriam Bendrovė yra išdavusi eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. ATS/2023-02/1, neturi ir nesivadovauja statybos produkto gamybos reglamentu bei gaminant produktą neatliekama jokia technologinio proceso ir gatavo produkto kokybės kontrolė, kaip tai numatyta ir reikalaujama pagal standartą LST EN 13285:2018. (Duomenys neskelbtini) T. K. paaiškino, kad standarto, reglamentuojančio reikalavimus statybos produktui ir jo gamybai, LST EN 13285:2018 „Nesurištieji mišiniai. Techniniai reikalavimai“ įmonė neturi, neturi ir standarto nusakančio mėginių ėmimo tvarką LST EN 932-1:2001 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai, 1 dalis. Ėminio ėmimo metodai“, taip pat jis supažindino su dokumento, skirto atliekų apdorojimui, nuostatomis, kuriose nurodyta, kad atliekos sijojamos per 20 mm ir stambesnius sietus. Įrangos (sijotuvų ar sietų), kurie leidžia pagaminti standartą atitinkanti gaminį, įmonė nėra įsigijusi.
Nurodo, kad po 2023 m. gegužės 10 d. inspekcinio vizito, SPSC ekspertai 2023 m. gegužės 22 d. raštu pateikė informaciją dėl produkto atitikimo standartui LST EN 13285:2018, kuriame nurodė, kad įmonė neturi technologinių galimybių gaminti statybos produktą – „nesurištieji mišiniai (0/08)“, kad naudojant įmonės turimą technologinę įrangą neįmanoma pagaminti standarto reikalavimus atitinkantį statybos produktą – nesurištieji mišiniai, nepriklausomai kokios jis būtų frakcijos (granuliometrinės sudėties). Inspekcinio vizito metu surinkta informacija papildo 2023 m. gegužės 5 d. SPSC rašte Nr. S-58-(1.8 Mr) „Dėl informacijos pateikimo ir dalyvavimo patikrinime“ pateiktus atsakymus į klausimus ir patvirtina, kad perdirbant (apdorojant) atliekas gautam produktui, kurį įmonė pavadino „nesurištieji mišiniai (0/08)“, deklaracija išduota neteisėtai, neįvykdžius visų privalomų standarto LST EN 13285:2018 reikalavimų. Kartu, remiantis Įmonės atsakingų darbuotojų žodžiu pateikta informacija, akivaizdu, kad Įmonė neturi galimybės pagaminti standarto LST EN 13285:2018 reikalavimus atitinkantį (-čius) statybos produktą (-us).
Pažymi, kad 2023 m. gegužės 29 d. įmonės atstovas el. paštu pateikė Patikslintą deklaraciją, su paaiškinimu, kad 2023 m. gegužės 10 d. inspekcinio vizito metu žodžiu pateikta informacija buvo netiksli, pateikta spontaniškai, gerai neįvertinus dokumentų, ir nurodoma, kad pagaminamas produktas atitinka LST EN 13285:2018 standartą. Priimant sprendimą, buvo vertinama ir įmonės pateikta patikslinta eksploatacinių savybių deklaracija, tuo pačiu Patikrinimo akte pažymint, kad buvo įvertinti visi pateikti dokumentai, įmonės pateikta informacija ir SPSC ekspertų vertinimas. Pirminė Deklaracija ir atsakingų įmonės darbuotojų pirminiai paaiškinimai, duoti inspekcinių vizitų metu, buvo vertinami kaip realiausiai atspindintys tiesą.
Paaiškina, kad 2023 m. balandžio 24 d. patikrinimo metu, dalyvaujant įmonės atstovui, buvo atliekami fotogrametriniai lauko matavimai ir išmatavus atliekų tūrį bepiločiu orlaiviu (skraidykle) DJI Phantom 4 RTK, reg. Nr. LTUmg7v8ssh4xnym, nustatyta, kad sklype šalia įmonės teritorijos, esančių atliekų tūris yra 5 452,3 m3. Prieš fotogrametrinių matavimų atlikimą bepiločiu orlaiviu, aukštam tikslumui užtikrinti, šalia matuojamo objekto (įmonės teritorijoje esančios atliekų krūvos) išdėstytų kontrolinių taškų (kontūrženklių skydų centrų) koordinatės pamatuotos tiksliems matavimams atlikti skirtu GNSS imtuvu Trimble R12i, LKS-94 koordinačių sistemoje, altitudės – Lietuvos aukščių sistemoje LAS07. Nurodytame žemės sklype žemės darbų ribų, ploto ir tūrio matavimai atlikti Agisoft Metashape Professional 2.0.1 build 16069 programine įranga, pamatuojant atliekų krūvos plotą ir tūrį. GNSS prietaisų patikra reglamentuojama Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 4-523 „Dėl teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo patvirtinimo“. Vadovaujantis Atliekų kiekio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574, 1 priedo 796 p., 797 p., 800 p., 823 p. ir 827 p. nuostatomis, išvedus nurodytuose punktuose pateiktų atliekų tankių geometrinį vidurkį (kuris lygus 0,87944) apskaičiuotas atliekų kiekis tonomis: 5452,3 m3 x 0,87944 = 4794,970712 t.
Pažymi, kad Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, kad bendrovei perdirbant betono atliekas (17 01 01), betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišinių, nenurodytų 17 01 06, atliekas (17 01 07), plytų atliekas (17 01 02), grunto ir akmenų, nenurodytų 17 05 03, atliekas (17 05 04), kelių skaldos, nenurodytos 17 05 07, atliekas (17 05 08) nėra pagaminamas produktas atitinkantis LST EN 13285:2018 standartą „Nesurištieji mišiniai. Techniniai reikalavimai“ ir tokiu būdu atliekos nėra nebelaikomos atliekomis. Tai, kad Privalomajame nurodyme yra parašyta „Tuo pažeidžiama Įstatymo 32 straipsnio 1 punkto 3 dalies nuostata“ laikytina technine rašymo klaida.
Nurodo, kad jei Bendrovės pagamintas produktas atitiktų nurodyto standarto reikalavimus, šiam produktui nebebūtų taikomi atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, kadangi pagamintas produktas nebebūtų priskiriamas atliekoms.
Vadovaujasi AAVKĮ ir teigia, kad Departamentas yra institucija, vykdanti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Departamento darbuotojai neatlieka gaminių ar pagamintos produkcijos tyrimų, yra vertinami (pagal būtinumą pasitelkiant kitų kompetentingų institucijų darbuotojus) Bendrovės pateikti dokumentai, iš kurių turi būti aišku, koks produktas yra pagaminamas. Sutinkama su Skundo argumentu, kad išvadas Departamento pareigūnai priėmė neatlikę laboratorinių tyrimų, tačiau jie vadovavosi kompetentingos institucijos - SPSC ekspertų pateiktomis išvadomis, kurie įvertino Bendrovės pateiktus dokumentus: eksploatacinių savybių deklaraciją, bandymų protokolus, o taip pat ir atsakingų Bendrovės darbuotojų duotus paaiškinimus inspekcinių vizitų metu. Nepasitikėti SPSC ekspertų pateiktomis išvadomis Departamento pareigūnai neturėjo jokio pagrindo.
Akcenuoja, kad Statybos produkto gamintojas, gamindamas statybos produktą, turi žinoti jo taikymo sritį, pagal jam taikomą techninę specifikaciją, todėl Taršos leidimo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento aprašyme turi būti aprašyta kiekvieno atliekų tvarkymo etapo eiga atskirai, taip pat ir produkto sertifikavimo procedūra. Kai atliekos tampa žaliava, reglamente turi būti parašyta: kada, kaip ir kur atliekama sertifikavimo procedūra, pateikta sutartis su sertifikavimo procedūrą atliekančia įmone, jei ją atliks kita įmonė. Be to, statybos produktai, gauti perdirbus atliekas ir kurie yra tiekiami rinkai, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Nurodo, kad Bendrovė, laikantis TIPK leidimo sąlygų, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, visiškai teisėtai ir pagrįstai apdoroja atliekas, tačiau SPSC ekspertai pateikė motyvuotą išvadą, kad Bendrovė neturi technologinių galimybių gaminti statybos produktą – „nesurištieji mišiniai (0/08)“ ir kad, naudojant turimą technologinę įrangą, neįmanoma pagaminti standarto reikalavimus atitinkantį statybos produktą – „nesurištieji mišiniai“, nepriklausomai kokios jis būtų frakcijos (granuliometrinės sudėties). Gautam produktui, kurį Bendrovė pavadino „nesurištieji mišiniai (0/08)“, deklaracija išduota neteisėtai, neįvykdžius visų privalomų standarto LST EN 13285:2018 reikalavimų. Todėl po apdorojimo atliekos netampa statybos produktu „nesurištieji mišiniai“, bet ir toliau jos yra laikomos atliekomis. Tai, kad Bendrovės padalinyje būtų gaminama ne tik produkcija, kuri turėtų atitikti LST EN 13285:2018 standartą, bet ir kitos medžiagos (produkcija), atitinkančios Bendrovės parengtas specifikacijas, tokių duomenų Bendrovė patikrinimo metu nepateikė.
Pažymi, kad nei Privalomuoju nurodymu, nei Sprendimu nėra sprendžiamas galimai padarytos žalos aplinkai atlyginimo klausimas ir tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Galimai padarytos žalos aplinkai atlyginimo klausimas galėtų būti nagrinėjamas tik kitoje byloje civilinio proceso tvarka.
Mano, kad Sprendimo turinys atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Nors pareiškėja skunde dėl Privalomojo nurodymo buvo išdėsčiusi daugiau argumentų, tačiau jie nebuvo esminiai sprendžiant skundą ir niekaip nekeičiantys sprendime padarytos išvados.
Daro išvadą, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti ar pakeisti Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytą poziciją ir prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai (K. T., B. V., V. G., T. K.), tačiau liudytojų apklausos metu bylos nagrinėjimui naujų reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų nurodytos procesiniuose dokumentuose, nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2023 m. birželio 13 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN- 500 ir Departamento 2023 m. liepos 12 d. Sprendimo Nr. AD5-14762 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad Departamentas nuo 2023 m. kovo 28 d. iki 2023 m. birželio 1 d. atliko UAB „Ekobazė“, (duomenys neskelbtini), padalinio planinį patikrinimą - pakuočių ir (ar) gaminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų, išrašytų už 2022 m., teisėtumo bei atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi patikrinimą (inspekciniai vizitai į Bendrovės padalinį įvyko 2023 m. kovo 28 d., 2023 m. balandžio 24 d., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 10 d. ir 2023 m. gegužės 30 d.). Baigus patikrinimą, surašytas 2023 m. birželio 1 d. Patikrinimo aktas Nr. PA-2402.
Pareiškėjai UAB „Ekobazė“ 2023 m. birželio 13 d., vadovaujantis AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, buvo duotas Privalomasis nurodymas Nr. PN-500, kuriuo nurodyta: vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 7 punktu, atliekas, kuriomis užterštas sklypas, esantis šalia veiklavietės adresu: (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pašalinti iš sklypo ir perduoti atliekų tvarkytojams. Privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui pateikti perdavimą įrodančius dokumentus. Privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2023 m. rugsėjo 12 d.
UAB „Ekobazė“, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu, 2023 m. birželio 27 d. jį apskundė Departamentui, prašydama Departamento panaikinti Privalomąjį nurodymą Nr. PN-500 arba jį pakeisti.
Departamento 2023 m. liepos 12 d. Sprendimu Nr. AD5-14762 „Dėl 2023-06-13 privalomojo nurodymo Nr. PN-500“ nutarta Departamento Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2023 m. birželio 13 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PN-500 palikti nepakeistą.
Pareiškėja, nesutikdama su Privalomuoju nurodymu ir Sprendimu, kreipėsi į teismą.
UAB „Ekobazė“ (duomenys neskelbtini) padalinys turi Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) išduotą 2016 m. birželio 23 d. Taršos leidimą Nr. TL-V.7-49/2016, patikslintą Agentūros 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. A4E-9002. Bendrovė 2018 m. sausio 8 d. įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą (kodas REOBJ0013586).
AAVKĮ nustato aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančią instituciją ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą.
Pagal AAVKĮ 6 straipsnį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.
AAVKĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patikrinimų planų sudarymo kriterijus, planinių patikrinimų tvarką ir trukmę įtvirtinančios taisyklės, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, tvarką ir trukmę, tikrinamų ūkio subjektų atrankos kriterijus įtvirtinančios taisyklės rengiamos ir tvirtinamos, taip pat patikrinimų planas rengiamas, tvirtinamas, skelbiamas ir keičiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.
AAVKĮ 16 straipsnio 4 punktas nurodo, kad tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo, atlikęs patikrinimą surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą. Pagal AAVKĮ 16¹ straipsnio 1 dalį patikrinimą įforminančių dokumentų formas ir jų pildymo reikalavimus tvirtina aplinkos ministras.
AAVKĮ 18 straipsnis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kada yra surašomas privalomasis nurodymas. AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad privalomasis nurodymas surašomas, kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.
AAVKĮ 19 straipsnis apibrėžia privalomojo nurodymo turinį ir formą ir pirmoje dalyje nurodo, kad privalomajame nurodyme be kita ko turi būti šie duomenys: privalomojo nurodymo davimo pagrindas – pažeisti aplinkos apsaugą ir (ar) gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai, veika, dėl kurios gali atsirasti pažeidimas, kitos nustatytos aplinkybės, pagrindžiančios privalomojo nurodymo davimą; kokius veiksmus turi atlikti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.
Pagal AAVKĮ 25 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui arba jo įgaliotam asmeniui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą; 2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba nustatydamas kitus jo įvykdymo terminus. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, nustatydamas kitus privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, mutatis mutandis vadovaujasi AAVKĮ 21 straipsnio nuostatomis; 3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;4) privalomąjį nurodymą panaikina.
Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus
2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 „Dėl Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) be kita ko reglamentuoja ūkio subjektų veiklos patikrinimų tikslus, rūšis, planinių ir neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų organizavimo ir vykdymo tvarką, trukmę, dokumentų patikrinimo ir veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką.
Taisyklių 6 punktas apibrėžia patikrinimų tikslą - nustatyti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reikalavimus, vertinti informaciją apie ūkio subjektus, teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, įvertinti konkretaus ūkio subjekto keliamą riziką aplinkai ir (ar) žmonių sveikatai bei įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių.
Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas patikrinimą, be kita ko privalo: surinkti patikrinimui būtiną informaciją apie ūkio subjekto veiklą; patikrinti, ar surinkta informacija teisinga; patikrinimo metu vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, ūkio subjektų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei Taisyklių nuostatomis; užpildyti kontrolinį klausimyną ir surašyti patikrinimo aktą, nustačius pažeidimus, nustatyti terminą jiems pašalinti ir (arba) pagal kompetenciją taikyti teisės aktuose numatytas teisinio poveikio priemones; patikrinimo metu nustačius administracinio nusižengimo sudėties požymius, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka juos padariusių fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo (nusižengimų) ir juridinio asmens padaryto pažeidimo (pažeidimų) teiseną, surašyti privalomąjį nurodymą, įvertinti ir apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą ir pasiūlyti tikrinamajam ūkio subjektui gera valia ją atlyginti; ir kt.
Pagal Taisyklių 59 punktą, baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, pareigūnas ūkio subjektui ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo tikrinamam ūkio subjektui ar jo atstovui pasirašytinai įteikia patikrinimo akto antrąjį egzempliorių (Taisyklių priedas Nr. 8) ir kontrolinį klausimyną, o nesant tokiai galimybei, patikrinimo aktą ir kontrolinį klausimyną išsiunčia registruotu laišku tikrinamo ūkio subjekto registruotos buveinės adresu arba ūkio subjekto nurodytu el. paštu.
Kaip nurodyta AAVKĮ ir Taisyklėse, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir atliekant patikrinimus, be kita ko vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ). VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Teismas pirmiausia pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikdamas patikrinimą ir priimdamas ginčijamus Privalomąjį nurodymą ir Sprendimą, atsakovas veikė pagal savo kompetenciją, jam įstatymais suteiktų įgaliojimų ribose. Taigi teismas konstatuoja, kad ginčijami Privalomasis nurodymas ir Sprendimas yra priimti kompetentingo subjekto.
Ginčas byloje keliamas iš esmės dėl faktinių aplinkybių vertinimo, t. y. dėl to, ar tinkamai ir pagrįstai atsakovas konstatavo, kad visos medžiagos (4794,970712 t) laikomos Žemės sklype, yra atliekos, kurias Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota pašalinti iš sklypo ir perduoti atliekų tvarkytojams.
Teismo atliekama viešojo administravimo subjekto teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į subjekto turimą vertinimo laisvę (žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, ne-
Žemesnės instancijos teismas
padarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014).
Šiuo aspektu vertindamas Privalomąjį nurodymą, teismas pažymi, kad sutiktina su pareiškėjos argumentais dėl formalių Privalomojo nurodymo trūkumų: nėra aiškiai nurodyta, apie kokį planinį patikrinimą kalbama, kokie „visi pateikti dokumentai“ buvo vertinti; nėra sąsajos su Patikrinimo aktu, apie sąsajos buvimą galima spręsti tik dėl to, kad dalis Patikrinimo akto teksto perkelta į Privalomąjį nurodymą; netiksli nuoroda į „Įstatymo 32 straipsnio 1 p. 3 d.“, kurį neva pažeidė pareiškėja, nes nesant trumpinio „Įstatymas“ paaiškinimo, nėra aišku, apie kokį konkretų pažeidimą kalbama; nedetalizuotas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ir aplinkai (neaišku, kaip jis pasireiškia), kurį neva pareiškėjos veiklos pažeidimai kelia.
Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė surenka ir tvarko betono atliekas (17 01 01), betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišinių, nenurodytų 17 01 06, atliekas (H 7 01 07), plytų atliekas (17 01 02), grunto ir akmenų, nenurodytu 17 05 03, atliekas (17 05 04), kelių skaldos, nenurodytos 17 05 07, atliekas (H7 05 08). Atliekos tvarkomos R5 (Kitu neorganiniu medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas) atliekų tvarkymo būdu, kurio metu susidaro gargždas, žvyras, skalda ir skaldyti akmenys, paprastai naudojami kaip betono užpildas, kelio skalda, geležinkelių arba kitas balastas, žvirgždas ir titnagas, termiškai apdoroti arba neapdoroti: makadamas iš šlako, nuodegų arba panašių pramonės atliekų, kurių sudėtyje yra arba nėra medžiagų, nurodytų šios pozicijos pirmojoje dalyje; dervotas makadamas; akmenų, klasifikuojamų 2515 arba 2516 pozicijoje, granulės, trupiniai ir milteliai, termiškai apdoroti arba neapdoroti. Šis produktas sandėliuojamas sklype esančiame šalia įmonės teritorijos.
Žemesnės instancijos teismas
SPSC konstatavo, kad Bendrovė neturi technologinių galimybių gaminti statybos produktą – „nesurištieji mišiniai (0/08)“, kad naudojant Bendrovės turimą technologinę įrangą neįmanoma pagaminti standarto reikalavimus atitinkantį statybos produktą – nesurištieji mišiniai, nepriklausomai kokios jis būtų frakcijos (granuliometrinės sudėties). Nurodė, kad perdirbant (apdorojant) atliekas gautam produktui, kurį Bendrovė pavadino „nesurištieji mišiniai (0/08)“, deklaracija išduota neteisėtai, neįvykdžius visų privalomų standarto LST EN 13285:2018 reikalavimų. Liudydamas teismo posėdžio metu SPSC vadovas paaiškino, kad tokios išvados buvo padarytos remiantis dokumentų analize ir Bendrovės atstovų paaiškinimais, taip pat pažymėjo, kad tyrimų, siekiant nustatyti, kokios konkrečios medžiagos yra sandėliuojamos Žemės sklype, neatliko.
Departamento atstovas, taip pat Departamento kviesti liudytojai patvirtino, kad sandėliuojamų medžiagų sudėtis nebuvo tirta, buvo vertinama vizualiai, pagal tai, kad medžiagos yra vizualiai panašios (pvz.: panašios spalvos ir pan.).
Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyta, kad nors Departamentas vertino pareiškėjos pateiktą Patikslintą deklaraciją ir papildomus dokumentus, tačiau pirminė deklaracija ir atsakingų Bendrovės darbuotojų paaiškinimai, duoti inspekcinių vizitų metu, buvo vertinami kaip realiausiai atspindintys tiesą, tačiau, kodėl Departamentas darė tokią išvadą plačiau nepaaiškinta.
Teismas, atsižvelgdamas į Bendrovės veiklos (vykdomos turint leidimą) specifiką, vertindamas nurodytas faktines aplinkybes anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, konstatuoja, kad nenustačius sandėliuojamų medžiagų sudėties (kokios konkrečios medžiagos, produktai laikomi, ar visas Privalomajame nurodyme nurodytas kiekis yra ta pati medžiaga, ir kt.), nebuvo galima tiksliai nustatyti ir privalomajame nurodyme įvardyto pažeidimo (pažeidimo objektyvios pusės), jo pavojingumo. Pavyzdžiui, tiksliai nenustačius, kokios medžiagos yra sandėliuojamos, negalima ir tiksliai įvertinti, kokį poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai šios medžiagos gali daryti, kaip jas veikia aplinka, ar jos gali pasklisti ore (pvz. esant vėjuotam orui) ar gali, veikiant kitiems faktoriams, patekti į gilesnius žemės sluoksnius, ir pan. Negalima tiksliai konstatuoti ir paties pažeidimo esmės, t. y. ar pažeidimas, susijęs išimtinai su Deklaracijos pildymu, ar su tarša. Nenustačius, kokios konkrečios medžiagos yra sandėliuojamos, nėra galimybės ir spręsti apie šių medžiagų panaudojimo galimybes ir teisėtumą.
Teismo vertinimo nekeičia ir ginčijamame Sprendime išdėstyti atsakovo argumentai, kad „patikrinimo metu dalyvavę Bendrovės atstovai nurodė laikantys būtent pagal standartą pagamintą produkciją ir nei karto neužsiminė apie jokią kitą produkciją, nepateikė kitos produkcijos dokumentų (sertifikatų, tyrimų ar pan.), o tariamai laikoma skirtinga produkcija niekaip nebuvo atskirta ar panašiai“. Teismas atkreipia dėmesį, kad anksčiau aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Departamentui nustatyta pareiga surinkti patikrinimui būtiną informaciją apie ūkio subjekto veiklą, taip pat patikrinti, ar surinkta informacija teisinga, todėl minėti atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Viešojo administravimo subjekto aktas, stokojantis informacijos, prasilenkia su gero viešojo administravimo principu (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012). Individualus administracinis aktas, kuriame pakankamai išsamiai nėra nurodomos aplinkybės ir teisės normos, kuriomis yra grindžiamas teisės aktas, neišaiškinama jo apskundimo tvarka, neatitinka ir gero viešojo administravimo principo. Gero viešojo administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo subjektą, priimant sprendimą, jame nurodyti faktinių aplinkybių bei teisės normų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, visumą (šiuo aspektu žr. 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad administracinis aktas yra nemotyvuotas, pripažįsta, jog viešojo administravimo subjektas pažeidė gero administravimo principą (šiuo aspektu žr., pavyzdžiui, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015). Administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, kad privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Iš to valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga užtikrinti, kad privatūs asmenys galėtų veiksmingai ir tinkamai pasinaudoti jiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų nacionalinės teisės aktų bei tarptautinių dokumentų suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis. Tiek valdžios institucijos, tiek teismai, siekdami įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (šiais aspektais žr. 2013 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-185/2013; 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-878/2013; 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1872-552/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas objektyvo principą, įtvirtiną ir VAĮ, yra pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą ir kritiškai, nešališkai vertinant įrodymus (šiais aspektais žr. 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010; 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014). Įstatymo viršenybės ir objektyvumo principai lemia viešojo administravimo subjekto pareigą priimant sprendimus veikti pagal teisės aktuose jiems nustatytas teises ir pareigas, bei savo sprendimą pagrįsti tokiu būdu, jog nekiltų abejonių dėl šio sprendimo rezultato (2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2494-438/2015).
Teismas papildomai pažymi, kad pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį, atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek paaiškinimuose teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų apie Bendrovės ketinimą atsikratyti sandėliuojama medžiaga.
Pagal ATĮ 3² straipsnio 1 dalį, tam tikros konkrečios atliekos, jas perdirbus ar kitaip panaudojus, tampa nebe atliekomis, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) medžiaga ar daiktas skirtas naudoti konkrečiam tikslui; 2) medžiagai ar daiktui egzistuoja rinka ar paklausa; 3) medžiaga ar daiktas atitinka techninius reikalavimus, produktams taikytinus galiojančius teisės aktus ir standartus; 4) naudojant medžiagą ar daiktą nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir (ar) visuomenės sveikatai.
Nenustačius, kokios konkrečios medžiagos yra sandėliuojamos, nėra galimybės ir tiksliai įvertinti šių medžiagų atitikties ATĮ 3² straipsnio 1 dalies reikalavimams.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Privalomasis nurodymas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismui, konstatavus, kad Privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl naikintinas, dėl anksčiau išdėstytų motyvų naikintinas ir Sprendimas, kuriuo Departamentas paliko Privalomąjį nurodymą nepakeistu.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3853,85 Eur advokato teisinių paslaugų (skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas teisme) išlaidas.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl jos priteistinos pareiškėjos naudai iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės (duomenys neskelbtini) M. Ž. 2023 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN- 500 ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 12 d. Sprendimą Nr. AD5-14762 „Dėl 2023-06-13 privalomojo nurodymo Nr. PN-500“.
Priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 3876,35 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt šešis eurus ir 35 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.