Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-05-02 · Civilinė byla Nr. 2S-410-252/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
2S-410-252/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05068-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
J. E.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-410-252-2019 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05068-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.1.18.2.13 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. E. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria nustatyta pašalinti ieškinio trūkumus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. E. 2019-03-17 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, pripažinti turto dalybų sutartį negaliojančia, padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus iki 2019 m. balandžio 19 d.

4. Teismas nurodė, kad ūkininko ūkis, kuris yra įregistruotas ieškovės vardu ir kurį ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe yra santuokinis turtas, kuris turi būti įvertintas ir nuo jo vertės mokėtinas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Teismas nutartyje nurodė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. J. E. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.

6. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi net nepradėjęs bylos nagrinėti iš esmės pasakė galutinį teismo sprendimą byloje. Todėl mano, kad ta teisėja nebegali nagrinėti bylos, nes išsakė savo poziciją turto padalinimo klausimu.

7. Nurodo, kad teismo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011 negalima vadovautis, nes bylos aplinkybės nėra tapačios. Apeliantė atskirajame skunde analizuoja kasacinio teismo praktiką dalijant ūkininko ūkį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta pašalinti ieškinio trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-08-09 ieškovė pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo, kuriuo jokio reikalavimo dėl ūkininko ūkio nekėlė. 2018-08-06 tikslindama ieškinio dalyką, ieškovė tikslino dalintino turto kiekį. Pateiktu atsiliepimu atsakovas nesutiko dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei, bei nesutiko su turto padalinimo būdu. 2019-01-22 nutartimi teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį. 2019-02-17 ieškovė vėl teikė naują procesinį dokumentą(patikslintą ieškinį), kuriame jau nurodė ūkininko ūkį ir prašė jį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teismas 2019-02-25 parengiamajame teismo posėdyje konstatavo, kad yra pareikšto ieškinio trūkumai ir skyrė antrą parengiamąjį posėdį bei 2019-03-06 nutartimi nustatė pateikto patikslinto ieškinio trūkumus, t.y. įpareigojo ieškovę iki 2019-03-18 sumokėti 786 Eur dydžio žyminį mokestį ir įvertinus ūkininko ūkį sumokėti nuo jo vertės priklausantį žyminį mokestį. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovė keičia tiek ieškinio pagrindą , tiek ir dalyką bei konstatavo, kad tai leidžia CPK 141 straipsnio nuostatos. Ieškovė 2019-03-17 dėl nutarties vykdymo, nurodė, kad ji sumoka 786 Eur dydžio žyminį mokestį, nesutiko, kad keitė ir ieškinio pagrindą ir dalyką bei išaiškino, kad ji yra ūkininko ūkio savininkė ir tai jos asmeninis turtas, bei tą pačią dieną pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nebekėlė reikalavimo ūkininko ūkį pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teismas 2019-03-28 priėmė skundžiamą nutartį, kuria įpareigojo ieškovę iki 2019-04-19 apskaičiuoti ūkininko ūkio vertę ir sumokėti žyminį mokestį už šį turtą.

11. CPK 111 straipsnio 1 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Taigi būtent ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, nes taip užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o priešingai ginčo šaliai – gintis nuo pareikšto reikalavimo. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo procesiniame dokumente kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2000; 2004-12-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-483/2004).

12. CPK 141 straipsnis suteikia proceso šaliai teisę keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką. Šalis pateikdama pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ar dalyko keitimo, turi pateikti vientisinį procesinį dokumentą, kurį, teismui jį priėmus, yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Todėl 2019-03-17 ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriame nebėra reikalavimo pripažinti ūkininko ūkį jos asmenine nuosavybe, teismas be jokio teisinio pagrindo priėmė nutartį dėl trūkumų šalinimo, nurodydamas ūkininko ūkio įvertinimo būtinybę ir iš to kylančią pareigą sumokėti žyminį mokestį.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis) bei teikdamas patikslintą ieškinį nustatyti ką keičia - ieškinio pagrindą ar dalyką, nes keisti ieškinio ir pagrindą ir dalyką įstatymas neleidžia(CPK 141 str.). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovės teise į reikalavimo patenkinimą, bendro sutuoktinio turto nustatymą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas (LAT 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, tik ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas gali nuspręsti dėl materialaus pobūdžio reikalavimo pagrįstumo.

14. Sutiktina su apeliantės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad šiuo atveju (nesant nepilnamečių vaikų) teismas neturi būti aktyvus ir nustatinėti koks turtas tarp šalių turi būti dalinamas, o koks ne. Turto balansą teismas sudaro tik gavęs ieškinį bei atsakovo atsiliepimą ar priešieškinį ir nagrinėdamas bylą iš esmės. Taip pat pagrįstas apeliantės teiginys, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali pasisakyti ir tirti bylos įrodymus ir nurodyti koks turtas yra dalintinas ar koks turtas turėtų būti pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.

15. Kaip minėta nutarties 12 punkte, teismas ne tik kad nepagrįstai nustatė terminą trūkumui pašalinti reikalavimui, kurio ieškovė visai nekelia savo patikslintame ieškinyje, tačiau ir nepagrįstai nurodė, jog už reikalavimą dėl teisės pripažinimo (pripažinti turtą asmenine nuosavybe) žyminis mokestis turėtų būti mokamas nuo prašomo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vertės. Už tokį reikalavimą gali būti mokamas tik tokio dydžio žyminis mokestis, kuris nustatytas už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad prašymas pripažinti turtą asmenine nuosavybe yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, nes jis nėra įtraukiamas į dalintino sutuoktinių turto balansą.

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas 2019-03-17 pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pažeidė procesinių teisės normų reikalavimus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė