Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Daina Dyburienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovo D. V. ieškinio atsakovui R. M., tretiesiems asmenims A. U., Š. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas D. V. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą R. M. pateikti ieškovui prie 2022 m. rugpjūčio 10 d. protokolo dokumentus, įrodančius, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bei nustatyti, kad atsakovui už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną būtų skiriama 50,00 Eur bauda ieškovo D. V. naudai bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį atsisakoma priimti.

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Teismingumas numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Ieškinyje ieškovas D. V. nurodė atsakovo R. M. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas R. M. savo gyvenamąją vietą taip pat nurodo Klaipėdos mieste.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžta CK. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta ta vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).

Kaip ir minėta, tiek ir atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta tiek ir paties atsakovo nurodyta, jo gyvenamoji vieta (Lietuvos teismų informacinėje sistemos LITEKO duomenimis) yra Klaipėdos mieste (deklaruota Klaipėdoje, Apynių g. 16). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams ir negali būti priimtas, todėl jis grąžintinas procesinį dokumentą padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovė su ieškiniu atsakovui turi kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (S. D. g. 8, LT-92129 Klaipėda).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 433 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 435 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo D. V. ieškinį atsakovui R. M., tretiesiems asmenims A. U., Š. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.