Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl suinteresuoto asmens antstolės A. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. lapkričio 28 d. patvarkymu antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad skolininkas privalomųjų nurodymų neskundė, jie nėra panaikinti, pakeisti ar nustatytos kitos priežastys, apsunkinančios jų teisėtumo pagrįstumą. Antstolės priimti 2023 m. spalio 2 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai yra priimti privalomųjų nurodymų pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo juos panaikinti. Antstolė pažymėjo, kad vykdomosiose bylose Nr. 0133/23/00446, Nr. 0133/23/00444 ir Nr. 0133/23/00445 išieškojimas sustabdytas Regionų apygardos administracinio teismui 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors CPK 651 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąrašas, kliūčių, kurioms esant, antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė A. K. pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti išieškotojos Inspekcijos pateiktus privalomuosius nurodymus, kuriais skolininkas buvo įpareigotas nugriauti malkinę, šulinį ir nuotėkų kaupimo rezervuarą bei sutvarkyti statybvietę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi (toliau – Priežiūros įstatymas), 2022 m. kovo 2 d. išdavė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PN-417, Nr. PN-418 ir Nr. PN-419, kuriais pareiškėjas buvo įpareigotas nugriauti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., esančius statinius: malkinę, šulinį ir nuotėkų kaupimo rezervuarą ir sutvarkyti statybvietę (išvežti statybines atliekas). Privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą (2022 m. rugsėjo 21 d.) pareiškėjo prašymu Inspekcija pratęsė iki 2023 m. kovo 2 d. Suėjus terminui privalomieji nurodymai perduoti vykdyti antstolės A. K. kontorai, jų pagrindu 2023 m. balandžio 6 d. užvestos vykdomosios bylos Nr. 0133/23/00446, Nr. 0133/23/00444 ir Nr. 0133/23/00445. 2023 m. spalio 2 d. antstolė vykdomosiose bylose surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriais konstatuota, kad privalomieji nurodymai neįvykdyti.

Kaip matyti iš duomenų teismų informacinėje sistemoje Liteko bei vykdomosiose bylose pateiktų nutarčių kopijų, Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. eI3-1129-428/2024 dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, kurioje pareiškėjas yra pateikęs prašymą pratęsti privalomųjų nurodymų pašalinti pažeidimus Nr. PN-417, Nr. PN-418 ir Nr. PN-419 įvykdymo terminą. Byla teisme iškelta 2023 m. kovo 13 d.

Inspekcijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nenumato skolininkui teisės kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikui, kai privalomuoju nurodymu yra nustatyta neteisėta statyba, o Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose numatyta asmenims teisė dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, taikymas galimas, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba.

Nagrinėjamu atveju privalomaisiais nurodymais nustatyti pažeidimai priskirtini neteisėtai statybai, o ne savavališkai statybai, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punktu, draudžiama miško žemėje (naudmenose) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Šių įstatymo nuostatų pareiškėjas nesilaikė, kaip matyti iš vykdomosiose byloje pridėtų 2022 m. vasario 3 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų, statiniai, kuriuos nugriauti pareiškėjas įpareigotas privalomaisiais nurodymais, pastatyti Nemuno kilpų regioniniame parke, miško žemėje. Ši aplinkybė nustatyta ir privalomaisiais nurodymais, kurie yra galiojantys ir nenuginčyti, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų skundęs Inspekcijos priimtus privalomuosius nurodymus. Kadangi privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į vyraujančią teismų praktiką, teismas sprendžia, kad antstolė patikrinusi, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomiesiems dokumentams priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pagrįstai priėmė pateiktus vykdyti privalomuosius nurodymus bei 2023 m. spalio 2 d. vykdomosiose bylose surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, todėl skundas atmestinas. Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą, kurio pratęsimas yra negalimas pagal galiojančias teisės normas, nedaro ir negali daryti įtakos antstolės veiksmų (ne) teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu, Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.