Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-154-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-02-13
Bylos Nr.: e2A-154-924/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05229-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bartninkas, Mindaugas Šimonis, Edvardas Paliokas
Ieškovas: N. L.
Atsakovas: M. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris

Civilinė byla Nr. e2A-154-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05229-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Šimonio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L., atstovaujamos advokato V. M., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10830-717/2019 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovėms M. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo bei pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti 2018 m. liepos 12 d. valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1897 negaliojančia ir ją panaikinti; panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-606 (14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo”, kuriuo vadovaujantis M. Z. buvo parduotas valstybinės miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypas; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM parduoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 ir 6 punktais nustatyta tvarka; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad prieš parduodant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pataisytas miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypo planas, kuriame turi atsirasti servitutinis kelias, kuriuo buvo naudojamasi 50 m., o tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotą 4 m pločio kelią prijungti prie parduodamo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 7VĮ-606-(14.7.2) M. Z. buvo parduotas 0,1042 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas, taip pat 2018 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2 - 1897, kuria atsakovė M. Z. įsigijo minėtą žemės miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė jos teises ir interesus, nes ieškovei nebuvo pasiūlyta įsigyti žemės sklypą, nors ji turėjo pirmumo teisę jį įsigyti. Dar iki minėto žemės sklypo pardavimo atsakovei M. Z., ieškovė 2014 m. kovo 24 d. kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, nes ginčo žemės sklypas ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau šis žemės sklypas jai nebuvo parduotas. Tuo metu pirkti valstybinį žemės sklypą ji buvo vienintelė pretendentė, todėl žemės sklypo pardavimui nebuvo būtinybės skelbti aukcioną valstybinio žemės sklypo pardavimui, o jos prašymo neišsprendimas pažeidė jos teises, nes vėliau pageidavimą pirkti ginčo žemės sklypą pareiškė ir atsakovė. Žemės sklypą parduodant atsakovei, ieškovei nebuvo pasiūlyta pirkti ginčo žemės sklypą – dalyvauti aukcione. Pagal galiojančius įstatymus, jeigu laisvas valstybinės žemės sklypas ribojasi su kelių savininkų žeme ir jie pageidauja laisvą valstybinės žemės sklypą įsigyti – turėtų būti rengiamas aukcionas. Ieškovės manymu, atsakovei be aukciono ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduotas, nes jį įsigyti pretendavo ir ieškovė. Dėl nurodytų priežasčių turėtų būti panaikintas įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis atsakovės vardu, o ginčo žemės sklypas parduodamas aukciono būdu, dalyvaujant ieškovei ir atsakovei. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nepagrįstai ieškovės nelaiko besiribojančio su valstybinės žemės sklypu gretimo sklypo savininke, nes kelias, esantis tarp ieškovės ir valstybinės žemės sklypų nėra oficialiai įregistruotas, dėl ko negalima laikyti, kad šiuos žemės sklypus skiria kelias, dėl to žemės sklypai negali būti laikomi gretimais žemės sklypais. Ginčo žemės sklype ieškovė buvo įsirengusi kelią patekti į savo žemės sklypą, įvažiavimas buvo įrengtas kietu pagrindu, kad sunki žemės ūkio technika pasiektų dirbamus žemės ūkio paskirties sklypus. Šiuo metu ieškovei yra įrengtas kitas kelias, tačiau jis yra per siauras, kad juo galėtų važiuoti žemės ūkio technika.

3. Atsakovė M. Z. su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad jai ir ieškovei toje pačioje kadastrinėje vietovėje nuosavybės teise priklauso po žemės sklypą. Jų žemės sklypus skiria įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir kelias. Atsakovės žemės sklypas ribojasi su laisvu valstybinės žemės sklypu, o ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu, už kurio yra laisvas valstybinės žemės plotas. Atsakovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM pasiūlymą įsigyti laisvą valstybinės žemės sklypą, 2018 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą pirkti nurodytąjį žemės sklypą ne aukciono būdu. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM 2018 m. birželio 6 d. priėmė įsakymą, kuriuo leido jai pirkti laisvą valstybinės žemės sklypą, o 2018 m. liepos 12 d. su ja buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, ji buvo vienintelis asmuo, kurio žemės sklypas ribojosi su greta esančiu laisvu valstybinės žemės sklypu, todėl pagrįstai šis žemės sklypas buvo jai parduotas, neskelbiant aukciono.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė ir atsakovė M. Z. toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tarp kurių yra laisvos valstybinės žemės sklypas ir kelias. Su ieškovei priklausančiu žemės sklypu ribojasi kelias, o su atsakovei M. Z. – laisvas valstybinės žemės sklypas. Ieškovės žemės sklypą nuo laisvo valstybinės žemės sklypo skiria kelias, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ laisvą valstybinės žemės sklypą, neviršijantį 1 ha, gali įsigyti gretimų žemės sklypų savininkai. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis gretimu valstybinės žemės sklypui buvo laikomas atsakovei M. Z. priklausantis žemės sklypas. Ieškovei priklausantis žemės sklypas negalėjo būti laikomas gretutiniu su valstybine žeme žemės sklypu, nes šiuos du sklypus skyrė kelias. Kelias, kuris skiria ieškovės ir valstybinės žemės sklypus yra parengtas pagal suderintus ir patvirtintus projektus, jis įtrauktas į bendrąjį planą. 2018 m. liepos 12 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl neturėtų būti panaikinta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovėms M. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo atmetė; priteisė iš ieškovės N. L. 440,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų atsakovei M. Z. bei 7,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl pirmumo teisės pirkti greta esantį valstybinės žemės sklypą. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“. Minėtu nutarimu patvirtintų taisyklių 5 punktas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija vieno hektaro dydžio, gali šių sklypų savininkai. Gretimų žemės sklypų savininkais laikomi savininkai, kurių žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu.

7. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia šio žemės sklypo yra suprojektuotas pravažiavimo kelias 4 m pločio, o už jo suprojektuotas 0,10 ha miško žemės sklypas Nr. 854, kurį ketinama parduoti. Ieškovė 2014 m. kovo 24 d. buvo padavusi prašymą pirkti šį žemės sklypą, tačiau jis jai nebuvo parduotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2018 m. spalio 31 d. rašte Nr. 7SD-6847-(14.7.104.) ieškovei buvo nurodyta, dėl ko šis žemės sklypas jai nebuvo parduotas. VĮ registrų centro išduotoje pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 854 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su vienu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovės M. Z. žemės sklypu, todėl jai ir buvo pasiūlyta pirkti laisvą valstybinės žemės sklypą. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą buvo pateikusi anksčiau, negu atsakovė M. Z., tačiau vadovaujantis minėta VĮ Registrų centro pažyma ji nebuvo laikoma gretimo žemės sklypo savininke dėl to, kad jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir parduodamą žemės sklypą skyrė kelias. Suprojektuotas ir padarytas 4 m pločio kelias yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose – Zapyškio kadastro vietovės projekte. Šis kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2018 m. spalio 31 d. raštą Nr. 7SD-6847-(14.7.104.) ji būtų apskundusi įstatymų nustatyta tvarka.

8. Teismas nurodė, kad apie įsakymą, kurio pagrindu buvo parduotas žemės sklypas atsakovei M. Z., ieškovė galėjo sužinoti gavusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2018 m. spalio 31 d. atsakymą bei 2019 m. sausio 18 d. analogišką atsakymą gavus jos advokatui. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. kovo 25 d., kuriame vienu iš punktų skundė ir įsakymą, kurio pagrindu atsakovei buvo parduotas laisvas valstybinės žemės plotas. Ieškovė neprašė atstatyti praleisto vieno mėnesio termino įsakymui apskųsti.

9. Teismas sprendė, kad VĮ Registrų centro pažyma apie gretimus žemės sklypų savininkus nėra nuginčyta, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis šia pažyma teisingu ir teisėtu taip pat laikytinas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 7VĮ-606-(14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo“ bei šio įsakymo pagrindu tarp atsakovių sudaryta 2018 m. liepos 12 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad tarp jos ir parduodamos žemės sklypų esantis kelias negali eliminuoti sklypų gretimybės, kadangi šis kelias nėra teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės ir parduodamus žemės sklypus skiriantis kelias yra suprojektuotas ir nutiestas teisėtai. Ieškovė tuo keliu naudojasi, nors teigia, kad jis žemės ūkio technikai yra per siauras. Taip pat nėra nuginčyti visi su kelio tiesimu susiję sprendiniai, todėl šio kelio neįregistravimas VĮ Registrų centre nedaro šio kelio neteisėtu arba neegzistuojančiu. Be to, minėta VĮ Registrų centro išduota pažyma apie parduodamo žemės sklypo gretimybes nėra nuginčyta. Teismas nurodė, kad atskirai nepasisako dėl atsakovės 2018 m. birželio 6 d. priimto įsakymo Nr. 7VĮ-606(14.7.2) teisėtumo bei vieno mėnesio senaties termino jo naikinimui taikymo, kadangi ieškinio reikalavimas dėl žemės pardavimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas materialinės teisės taikymo aspektu.

11. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog kitu keliu ji naudojosi 50 metų bei, kad šiam keliui būtų nustatytas servitutas. Be to, nors ieškovė reiškė reikalavimą, tačiau nepateikė įrodymų, reikalingų servituto nustatymui (projektų ir kt.). Šio reikalavimo nebūtų galima tenkinti dar ir dėl to, kad buvo atmesti jos kiti reikalavimai, susiję su valstybinės žemės sklypo pirkimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė N. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; tenkinti ieškovės 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikslintą ieškinį ir jame išdėstytus reikalavimus: pripažinti 2018 m. liepos 12 d. valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-1897 negaliojančia ir ją panaikinti; panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-606 (14.7.2); įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM parduoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) LR Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių” 5 ir 6 punktų nustatyta tvarka ieškovei ir kt.; priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (e. b. 3 t., b. l. 102-110). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp apeliantės žemės sklypo Nr. 305 ir ginčo žemės sklypo Nr. 854 yra / buvo suprojektuotas kelias. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Generalinio direktoriaus 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1P-105 (galiojo iki 2018 m. vasario 27 d.) buvo patvirtintos kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklės, kurių 4 punkte buvo numatyta, kad atliekant kelio kadastrinius matavimus, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo kadastro duomenų byla. Tačiau teismas konstatavo kelio tarp dviejų sklypų suprojektavimą, neturėdamas nei šio kelio kadastrinės duomenų bylos, nei jokių tokio kelio dokumentų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad buvo suprojektuotas kelias. Teismo paminėtas 2014 m. Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas nelaikytinas kelio projektavimo dokumentu.

12.2. Vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, vietinės reikšmės žemiausios - IV kategorijos kelias turi būti bent 8 metrų pločio, kad galėtų vadintis keliu. Byloje pateiktame žemės sklypo Nr. 854 plane nurodyta, kad šio kelio plotis yra 4 m, todėl abejotina, ar toks įvažiavimas gali būti vadinamas keliu. Nesant teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotam ir įteisintam keliui, jis negali būti laikomas riba, atskiriančia apeliantės žemės sklypą Nr. 305 nuo žemės sklypo Nr. 854, t. y. iš nustatyta tvarka nesuformuoto ir neįteisinto kelio negali kilti teisėtos pasekmės atsakovei M. Z.. Teismui padarius priešingą išvadą formuojama ydinga praktika, kad kiekvienas pramintas ar pravažinėtas takas bus laikomas žemės ploto riba iki kito pravažinėto, neįteisinto tako / pravažiavimo, kuria pasinaudodamas pasipelnys bet kuris suinteresuotas asmuo.

12.3. Teismas, konstatuodamas aplinkybę, kad vadovaujantis VĮ Registrų centro išduota pažyma ginčo sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi tik su vienu atsakovės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neįsigilino į pažymos turinį. Pažymoje nurodyta, kad informacija apie gretimus žemės sklypų savininkus pateikiama vadovaujantis turimais grafiniais 2018 m. balandžio 23 d. duomenimis, tačiau byloje tie grafiniai duomenys minėtai datai nebuvo pateikti. Todėl įvertinti šios pažymos duomenis visapusiškai ir kritiškai nėra galimybės. Nors teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. K., kuri projektavo ginčo kelią, tačiau jos žodiniai paaiškinimai, apeliantės nuomone, negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais kelio teisėtumą, nes tokio statinio formavimui atitinkamuose teisės aktuose yra numatyti reikalavimai ir jų išpildymas privalo būti įrodytas rašytiniais įrodymais.

12.4. Byloje pateiktas apeliantės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir užregistruotas VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bazėje dar 1999 m. pabaigoje. Jame aiškiai matosi suprojektuotas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), kuris yra puslankio formos ir nesiriboja savo kraštine su apeliantės žemės sklypo riba. Apeliantė neturi duomenų, kad šis jos patvirtintas žemės sklypo planas ir jame užfiksuoti duomenys būtų buvę nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šis žemės sklypo planas laikytinas galiojančiu.

12.5. Nors teismas nustatė, kad apeliantė dar 2005 m. vasario 3 d. buvo pateikusi Kauno apskrities viršininkui prašymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo (pakartotinai tai ji padarė 2014 m. kovo 24 d.), tačiau teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių ilgiau nei dešimtmetį į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta. Už šį klausimą atsakingos tarnybos ieškovės atžvilgiu tiesiog jo nesprendė. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius, turėdamas ieškovės prašymą ir jį ignoruodamas bei neturėdamas iki nustatyto termino pateikto atsakovės M. Z. prašymo leisti nusipirkti ginčo žemės sklypą, 2018 m. balandžio 23 d. raštu pats pasiūlė atsakovei šį žemės sklypą įsigyti, pažeisdamas nustatytą tvarką ir terminus, nepagrįstai suteikė atsakovei M. Z. prioritetines teises, ko pasėkoje buvo sudaryta ginčijama 2018 m. liepos 12 d. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

12.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apie Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymą ieškovė galėjo sužinoti gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2018 m. spalio 31 d. bei 2019 m. sausio 18 d. atsakymus, tačiau neprašo atstatyti praleisto vieno mėnesio termino šiam įsakymui apskųsti. Apie šį įsakymą ieškovė sužinojo tik iš atsakovės 2019 m. sausio 18 d. rašto, tačiau paties įsakymo taip ir nėra gavusi. Be to, pati Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM abiem atvejais, kai atsakinėjo ieškovei, nesilaikė skundų nagrinėjimo terminų ir klaidino ieškovę dėl atsakymų apskundimo tvarkos. Atsakovės neprašė taikyti senaties termino, todėl teismas nepagrįstai jį taikė.

12.7. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė neginčijo kelio, kuris yra greta jos sklypo, teisėtumo. Teismui buvo pateiktos ginčo žemės sklypo nuotraukos, iš kurių matyti, kad palei ieškovės žemės sklypo ribą nėra jokio kelio, tik pieva, elektros stulpas ir medžiai. Nuotraukose matosi asfaltuota nuovaža iš (duomenys neskelbtini), kuri 1999 m. pabaigoje patvirtinto ginčo žemės sklypo plane pavaizduota puslankio forma, ir kuria ieškovė šiai dienai naudojasi įvažiuodama į savo sklypą (ir taip jau apie 50 metų). Ši kelio nuovaža eina ne palei ieškovės sklypo ribą, o yra nutolusi nuo jos apie 15 m ir yra puslankio formos. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nuotraukose užfiksuotos situacijos visiškai neanalizavo, o sprendimą priėmė vien remdamasis liudytojų žodiniais parodymais, kurie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Todėl, ieškovės nuomone, teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, ne tik dėl kelio ginčijimo, bet ir dėl kelio realios buvimo vietos.

12.8. Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo bylos aplinkybių dėl kelio teisėtumo ir iš to kylančių pasekmių, dėl ko buvo pažeista CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad priimdamas ginčijamą sprendimą teismas netyrė nagrinėjamoje byloje esminių aplinkybių, nurodytų šiame apeliaciniame skunde, toks teismo sprendimas buvo priimtas taip pat ir pažeidžiant pagrįstumo ir teisėtumo principus, numatytus CPK 263 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Atsiliepimas

13. Atsakovė M. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. 3 t. b. l. 116-119). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė praleido 2018 m. birželio 6 d. įsakymo vieno mėnesio apskundimo terminą. Nors apeliantė teigia, kad atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašte neteisingai nurodyta apskundimo tvarka, tačiau 2019 m. sausio 18 d. rašte nebuvo nurodytas klaidingas apskundimo terminas. Be to, neteisingai nurodyta apskundimo tvarka savaime nereiškia, kad ieškovė nepraleido apskundimo termino. Tai, kad ieškovei nebuvo įteiktas pats skundžiamas aktas, nereiškia, kad ji nežinojo apie šio akto turinį. Ieškovei apie skundžiamo įsakymo turinį, datą, aktą priėmusią instituciją, tapo žinoma iš 2019 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsakymo, todėl šio įsakymo apskundimo vieno mėnesio terminas yra praleistas. Be to, ieškovė nenurodė kuo skundžiamas aktas yra ydingas, t. y. nepagrindė savo ieškinio reikalavimų.

13.2. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde kvestionuodama suprojektuoto kelio įrengimo ir įregistravimo aplinkybes, neginčijo žemėtvarkos projektavimo dokumentų ir administracinių aktų, susijusių su šio kelio įrengimu. Teismas negali išeiti už ieškinio ribų, todėl ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl ginčo kelio suprojektavimo teisėtumo teismas neturėjo pareigos šio klausimo kelti. Teismas pagrįstai vadovavosi byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad kelias įrengtas pagal patvirtintus žemėtvarkos projektus.

13.3. Teismas teisingai vertino byloje pateiktus dokumentus ir liudytojų paaiškinimus, ir pagrįstai nesprendė dėl suprojektuoto kelio teisėtumo. Ieškovė pati nepateikė ir neprašė teismo išreikalauti apeliaciniame skunde minimos kelio kadastro duomenų bylos bei VĮ Registrų centras pažymoje nurodytų grafinių duomenų. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad nuo 2015 metų būtų kreipusis į viešojo administravimo institucijas ar teikusi skundus teismui dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių panaikinimo, neteikė tokio reikalavimo ir šioje byloje. Ieškovės teiktos nuotraukos ir paaiškinimai dėl suprojektuoto kelio nėra ieškinio reikalavimas, kaip jis suprantamas civiliniame procese.

13.4. Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas pradėtas vykdyti 2015 metais. Iki 2015 metų Zapyškio kadastro vietovėje ginčo teritorijoje nebuvo suprojektuoti žemės sklypai, todėl ieškovės teikiami prašymai pirkti ginčo žemės sklypą nebuvo aktualūs. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro pažyma dėl besiribojančių sklypų savininkų ir nustatė, kad pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą ne aukciono būdu turi atsakovė M. Z.. Tai, kad M. Z. prašymą pirkti ginčo sklypą pateikė ne nustatyta data, esminės reikšmės šiai bylai neturi.

Šalies argumentai

13.5. Ieškovė prašo teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrių parduoti jai valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1348 patvirtintų valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 ir 6 punktuose nustatyta tvarka. Kadangi taisyklių 5 ir 6 punktai yra platūs, juose nurodyti visi žemė sklypų pardavimo būdai ir tvarka, ieškovė privalėjo tikslinti savo reikalavimą ir nurodyti, kokiu konkrečiu būdu ginčo sklypas turi būti parduotas.

Atsiliepimas

14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą nepakeistą (e. b. 3 t. b. l. 123-129). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Apeliantės argumentai neįrodo, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymas Nr. 7VĮ-606-(14.7.2) ,,Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo“ ir 2018 m. liepos 12 d. valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-1897 prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

14.2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribotųsi su ginčo žemės sklypu, todėl priimant sprendimą ginčo žemės sklypą parduoti atsakovei M. Z., ieškovės pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą pažeista nebuvo (Taisyklių 5 punktas).

14.3. Ginčo žemės sklypas ir kelias teisės aktų nustatyta tvarka buvo suprojektuotas Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kurio sprendiniai nėra nuginčyti. Aplinkybė, kad ieškovė savavališkai yra įsirengusi apie 30 metrų įvažiavimo nėra pagrindas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą keisti žemėtvarkos projekto sprendinius, nes pagal pamatinį teisės principą iš ne teisės teisė atsirasti negali.

14.4. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 ,,Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, reikalavimai neleidžia projektuoti servitutinių kelių, kai keliu privažiuojama mažiau kaip prie 5 žemės sklypų.

14.5. Ieškovės reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad prieš parduodant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų pataisytas miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypo planas, kuriame turi atsirasti servitutinis kelias, kuriuo jau ten esančiu buvo naudojamasi 50 m., o tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotą 4 m pločio kelio plotą prijungti prie parduodamo žemės sklypo ploto, yra teisiškai nepagrįstas. Teismas gali įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą, priskirtą jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų. Administravimo subjektas, norėdamas priimti administracinį aktą, privalo turėti nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą ir negali vadovautis tik formaliu reikalavimu atlikti tam tikrą veiksmą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-2477/2011).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

17. Ieškovei N. L. nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2014 m. kovo 24 d. padavė prašymą dėl šalia (gretimai) esančio laisvo valstybinio miško žemės sklypo suprojektavimo žemėtvarkos projekte ir pageidavimo jį pirkti.

18. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-851 „Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ buvo patvirtinta 10 227,40 ha teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Gyventojams iki 2014 m. gruodžio 2 d. buvo pasiūlyta pateikti prašymus išsinuomoti arba pirkti laisvus žemės sklypus. Į tą sąrašą buvo įtrauktas ir ginčo valstybinės miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 7VĮ-423-(14.7.2) ,,Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2015 m. parengtas Kauno apskrities, Kauno rajono, Zapyškio seniūnijos, Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suprojektuotas ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 854 ir kelias tarp ginčo žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 7SK-2454-(14.7.110) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 854, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (pakeistas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 7SK-2664-(14.7.110) suformavo žemės sklypą Nr. 854 ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės L. K. 2015 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo Nr. 854 kadastro duomenų bylą.

21. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 7VĮ-426-(14.7.2) ,,Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir pradinės pardavimo kainos patvirtinimo“ priėmė sprendimą parduoti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pradinę pardavimo kainą.

22. VĮ Registrų centro 2018 m. balandžio 23 d. išduotoje Pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus (1 t. b. l. 80) nurodyta, kad ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su atsakovės M. Z. miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyrius 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 7SD-2692-(14.7.104) ,,Dėl pirmumo teisės pirkti valstybinės miško ūkio paskirties žemės sklypą“ informavo gretimo žemės sklypo savininkę M. Z. apie teisę pirkti be aukciono 0,1042 ha valstybinės miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypą. Atsakovė M. Z. 2018 m. gegužės 4 d. prašymu sutiko be aukciono pirkti ginčo žemės sklypą.

23. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2018 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 7VĮ-606-(14.7.2.) laisvas valstybinės žemės plotas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas atsakovei M. Z.. 2018 m. liepos 12 d. su M. Z. buvo sudaryta Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (t.1, b. l. 93-94, 100).

24. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2018 m. spalio 31 d. raštu Nr. 7SD-6847-(14.7.104.) ieškovė N. L. buvo informuota, kad ginčo žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), jai negalėjo būti parduotas, nes jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir parduotą žemės sklypą skiria kelias, todėl ji nėra laikoma gretimo žemės sklypo savininke (1 t. b. l. 15-20).

25. Ieškovė N. L. 2019 m. kovo 25 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1. pripažinti negaliojančia valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį; 2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-606 (14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo”; 3. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM parduoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 ir 6 punktais nustatyta tvarka; 4. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, kad prieš parduodant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pataisytas miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypo planas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiais ieškiniais vietoj reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM parduoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 ir 6 punktais nustatyta tvarka (2019 m. rugpjūčio 26 d. patikslintas ieškinys), buvo pareikštas reikalavimas perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei.

Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo teisėtumo

26. Byloje kilo ginčas dėl pirmumo teisės pirkti greta esantį valstybinės žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė negali būti laikoma gretimo žemės sklypo savininke bei ji neturi pirmumo teisės pirkti ginčo valstybinės žemės sklypą, nes jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir parduodamą žemės sklypą skiria kelias. Apeliantės teigimu, nesant teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuoto ir įteisinto kelio, jis negali būti laikomas riba, atskiriančia apeliantės (ieškovės) žemės sklypą Nr. 305 nuo ginčo žemės sklypo Nr. 854.

27. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1348 (redakcija galiojanti nuo 2014 m. kovo 28 d.), 5 punktas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija vieno hektaro dydžio, gali šių sklypų savininkai. Šių Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad kai prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą pateikia vienas aplinkinio sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypas parduodamas be aukciono, o kai prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą pateikia keli aplinkinių sklypų savininkai, valstybinės žemės sklypas parduodamas uždaro aukciono būdu aplinkinio sklypo savininkui, kuris už parduodamą valstybinės žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Kitais atvejais valstybinės žemės sklypai parduodami atviro aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą valstybinės žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą.

28. Iš nurodyto valstybinės žemės pardavimo ne aukciono būdu teisinio reglamentavimo matyti, jog tam, kad asmuo galėtų, remdamasis šia tvarka, įgyti besiribojantį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, turi egzistuoti šios jo teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, susiję tiek su pačiu teisinio santykio subjektu (asmeniu, kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn), tiek su objektu (laisvos valstybinės žemės plotu ar jo dalimi, galinčiu būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku).

29. Nurodytos teisės normos, kuriose reglamentuotas valstybinės žemės pardavimas, yra imperatyvios. Kasacinės instancijos teismas, civilinėse bylose dėl tame pačiame kvartale laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono teisinio reguliavimo privalomumo ir sąlygų, yra pateikęs tokius išaiškinimus, jog sandoriai dėl valstybinės (savivaldybių) žemės perleidimo, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą, kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-85-690/2019, 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).

30. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl žemės sklypo teisinio statuso, t. y. kad jis atitinka šio teisinio santykio objekto požymius (žemės sklypas galėjo būti nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku). Nagrinėjamoje byloje aktualus klausimas dėl asmens (-ų), kuris gali įgyti laisvos valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn (kas galėjo būti teisinio santykio subjektas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nepažeidžiant imperatyvaus reguliavimo, t. y. atsakovė galėjo įgyti ginčo valstybinės žemės sklypą privačion nuosavybėn, nes atsakovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, o kitų asmenų, turėjusių pirmumo teisę pirkti ginčo žemės sklypą, nebuvo.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovėmis, kad ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu pirmumo teisės pirkti valstybinės žemės sklypą neturėjo, nes jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir ginčo žemės sklypą skiria kelias, t. y. žemės sklypai nesiriboja vienas su kitu (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 7VĮ-423-(14.7.2) ,,Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 7SK-2454-(14.7.110) ,,Dėl žemės sklypo Nr. 854, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“).

32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1348 „Dėl Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių patvirtinimo“ 10 punktu nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi pagal žemės valdos projektą (valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo arba žemės reformos žemėtvarkos projektą). Administraciniai aktai, kuriais buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kuriame suprojektuotas ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 854, ir kelias tarp ginčo žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, yra galiojantys ir nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami, be to, praleisti jų apskundimo terminai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Todėl, kol jie nėra pripažinti negaliojančiais, valstybės institucijos turi jais vadovautis.

33. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia 2018 m. liepos 12 d. su M. Z. sudarytą Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei atitinkamai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. 7VĮ-606 (14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) pardavimo”, nes byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovei M. Z. parduodant ne aukciono būdu ginčo žemės sklypą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kuriose reglamentuotas valstybinės žemės pardavimas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

34. Teismas sutinka su apeliante, kad kelias, kaip inžinerinis statinys, tarp ginčo žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo nėra suprojektuotas bei nėra parengta kadastro duomenų byla (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Tačiau jis šioje vietoje yra numatytas, ginčo žemės sklypo plane yra pažymėtos linijos, žyminčios žemės juostą, kuri skirta kelio ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, t. y. šiuo atveju ginčo nekyla dėl faktinės aplinkybės, jog kelias yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose. Teismo vertinimu, Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1348 „Dėl Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių patvirtinimo“ 5, 6 punktuose nurodytas teisinis reguliavimas kelio sampratą pirmiausiai sieja su jo faktiniu buvimu teritorijų planavimo dokumentuose, o ne su Kelių įstatyme numatytu teisiniu reguliavimu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir parduodamą žemės sklypą skiria kelias bei ji neturi pirmumo teisės pirkti ginčo valstybinės žemės sklypą, tinkamai aiškino teisės normas.

35. Kaip jau buvo minėta, administracinis aktas, kuriuo buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas ir kuriame suprojektuotas ginčo miškų ūkio paskirties žemės sklypas, ir kelias tarp ginčo žemės sklypo ir ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, taip pat administracinis aktas, kuriuo buvo suformuotas ginčo žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, yra galiojantys ir nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovių atsiliepimų argumentais, jog ieškovės galimai savavališkai išvažinėta teritorija, kuri grafiškai pavaizduota ieškovės 1999 m. žemės sklypo plane, negali būti pagrindas, konstatuoti, kad buvo pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog būtent šioje vietoje pagal kadastro duomenis turėtų būti numatytas kelias, ar, kaip prašo ieškovė, pagrindas pataisyti žemės ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypo planą, kuriame būtų numatytas servitutinis kelias, o tarp žemės sklypų suprojektuotas kelias prijungtas prie parduodamo žemės sklypo ploto. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad suformuotas 0,1042 ha ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, atsakovė M. Z., kaip gretimo sklypo savininkė, vienintelė turėjo teisę šį valstybinės žemės sklypą įsigyti privačion nuosavybėn, t. y. priimti administraciniai aktai ir su atsakove sudaryta šio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte įtvirtintus kriterijus bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1348 „Dėl Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių patvirtinimo“ 5, 6 punktų reikalavimams. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad ji anksčiau nei atsakovė buvo pateikusi prašymą leisti pirkti valstybinę žemę, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, nes, kaip jau buvo minėta (nutarties 27, 28 pastraipos), teisinis reglamentavimas asmens teisės įsigyti laisvą valstybinės žemės plotą nesieja su tokio prašymo padavimo laiku.

36. Nenustačius materialiųjų teisinių pagrindų sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimui negaliojančia, kiti apeliantės argumentai ir išvestiniai reikalavimai, susiję su administravimo subjekto (Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM) įpareigojimu atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas (dėl ginčo žemės sklypo naujo pardavimo organizavimo, pataisant ginčo žemės sklypo planą), neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė byloje neprašė nustatyti kelio servitutą bei neįrodinėjo jo nustatymo pagrindų, apeliacinį skundą iš esmės grindė tik argumentais, susijusiais su teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto kelio pagrįstumu, tačiau administraciniai aktai šiuo klausimu yra galiojantys ir nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami, todėl vykdytini.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

39. Atsakovė M. Z. pateikė duomenis dėl patirtų 250 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei M. Z. iš ieškovės N. L. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasEdvardas PaliokasMindaugas Šimonis