- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-14
- Bylos Nr.
- e2-10830-717/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05229-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- N. L.
- Atsakovas
- M. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vygaudas Molis
- Kategorijos
- 2.6.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
- 3.2.3.9Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei,
atsakovės M. Z. atstovei, advokato padėjėjai A. O., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovėms: M. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ir pirkėjos teisių perkėlimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2019-08-26 patikslintu ieškiniu bei jos atstovai žodžiu teismo posėdyje prašė:
panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018-06-06 įsakymą Nr. 7VĮ-606(14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. 5293/0005:531, esančio (duomenys neskelbtini) Pardavimo“, kuriuo vadovaujantis M. Z. buvo parduotas valstybinės miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypas,
Žemesnės instancijos teismas
įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti žemės sklypą kadastro Nr. 5293/0005:531 LRV 2011-11-16 nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ patvirtintų Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 5 ir 6 punktais nustatyta tvarka,
įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą, kad prieš parduodant žemės sklypą kadastro Nr. 5293/0005:531 būtų pataisytas miškų ūkio paskirties 0,1042 ha ploto žemės sklypo planas, kuriame turi atsirasti servitutinis kelias, kuriuo buvo naudojamasi 50 m., o tarp žemės sklypų kadastro Nr. 5293/0005:531 ir Nr. 5293/0005:305 suprojektuotą 4 m pločio kelią prijungti prie parduodamo žemės sklypo kadastro Nr. 5293/0005:531,
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018-06-06 įsakymu Nr. 7VĮ-606-(14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5293/005:531), esančio (duomenys neskelbtini)“ M. Z. buvo parduotas 0,1042 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Šio įsakymo pagrindu 2018-07-12 buvo pasirašyta valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2-1897, kuria atsakovei buvo parduotas nurodytasis žemės sklypas.
Dar iki nurodytojo žemės sklypo pardavimo atsakovei, ieškovė 2014-03-24 kreipėsi dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, nes ginčo žemės sklypas ribojasi su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau šis žemės sklypas jai nebuvo parduotas. Tuo metu pirkti valstybinį žemės sklypą ji buvo vienintelė pretendentė, todėl žemės sklypo pardavimui nebuvo būtinybės skelbti aukcioną valstybinio žemės sklypo pardavimui, o jos prašymo neišsprendimas pažeidė jos teises, nes vėliau pirkti ginčo žemės sklypą pageidavimą pareiškė ir atsakovė. Gi, žemės sklypą parduodant atsakovei, ieškovei nebuvo pasiūlyta pirkti ginčo žemės sklypą – dalyvauti aukcione.
Pagal galiojančius įstatymus, jeigu laisvas valstybinės žemės sklypas ribojasi su kelių savininkų žeme ir jie pageidauja laisvą valstybinės žemės sklypą įsigyti – turėtų būti rengiamas aukcionas. Mano, jog atsakovei be aukciono ginčo žemės sklypas negalėjo būti parduotas, nes jį įsigyti pretendavo ir ieškovė. Dėl nurodytų priežasčių turėtų būti panaikintas įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis atsakovės vardu, o ginčo žemės sklypas parduodamas aukciono būdu, dalyvaujant ieškovei ir atsakovei.
Atsiliepimas
Atsikirsdamas į atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad ši atsakovė nepagrįstai ieškovės nelaiko besiribojančia su valstybinės žemės sklypu gretimo sklypo savininke, nes kelias, esantis tarp ieškovės ir valstybinės žemės sklypų nėra oficialiai įregistruotas, dėl ko negalima laikyti, kad šiuos žemės sklypus skiria kelias, dėl to žemės sklypai negali būti laikomi gretimais žemės sklypais.
Ginčo žemės sklype ieškovė buvo įsirengusi kelią patekti į savo žemės sklypą. Pripažino, kad šiuo metu yra įrengtas kitas kelias, tačiau jis yra per siauras su žemės ūkio technika patekti į savo žemės sklypą.
Šalies argumentai
Nors patikslintu ieškiniu ieškovė prašė pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su atsakove dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo panaikinti ir jai perkelti pirkėjos teises į šį žemės sklypą, bylą nagrinėjant2019-09-24 teismo posėdyje prašė įsakymą bei pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančiais ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą ginčo žemės sklypą parduoti uždaro aukciono būdu.
Atsiliepimas
Atsakovė M. Z. su jai pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 98) bei jos atstovė teismo posėdyje žodžiu nurodė, kad jai ir ieškovei toje pačioje kadastrinėje vietovėje nuosavybės teise priklauso po žemės sklypą. Jų žemės sklypus skiria įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir kelias. Atsakovės žemės sklypas ribojasi su laisvu valstybinės žemės sklypu, o ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su keliu, už kurio yra laisvas valstybinės žemės plotas.
Atsakovė, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą įsigyti laisvą valstybinės žemės sklypą, 2018-05-04 pateikė prašymą pirkti nurodytąjį žemės sklypą ne aukciono būdu. Nacionalinė žemės tarnyba 2018-06-06 priėmė įsakymą, kuriuo leido jai pirkti laisvą valstybinės žemės sklypą, o 2018-07-12 su ja buvo sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su ieškovės motyvu, kad jos sklypą ir valstybinės žemės sklypą skiriantis kelias yra per siauras. Šis kelias įrengtas senai, kito kelio patekti į ieškovės sodybą nėra. Ji visą laiką tuo keliu naudojosi ir dėl to nebuvo problemų.
Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, ji buvo vienintelis asmuo, kurio žemės sklypas ribojosi su greta esančiu laisvu valstybinės žemės sklypu, todėl pagrįstai šis žemės sklypas buvo jai parduotas, neskelbiant aukciono.
Atsiliepimas
Teismui protokoline nutartimi priėmus ieškovės 2019-08-26 patikslintą ieškinį, atsakovės atstovė nurodė, kad su juo yra susipažinusi ir pasilieka prie savo argumentų, nurodytų pradiniame atsiliepime bei žodžiu išsakytos nuomonės teismo posėdžiuose. Nurodė, kad papildomo atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteiks. Atsakovės atstovė taip pat prašė vadovautis jos pateiktais rašytiniais paaiškinimais (t.3, b.l. 35).
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Savo atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l. 54-60) bei atstovė žodžiu teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė toje pačioje vietovėje nuosavybės teise valdo joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Tarp jų žemės sklypų yra laisvos valstybinės žemės sklypas ir kelias. Su ieškovei priklausančiu žemės sklypu ribojasi kelias, o su atsakovei – laisvas valstybinės žemės sklypas. Ieškovės žemės sklypą nuo laisvo valstybinės žemės sklypo skiria kelias, todėl vadovaujantis LRV 2011-11-16 nutarimu Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ laisvą valstybinės žemės sklypą, neviršijantį 1 ha, gali įsigyti gretimų žemės sklypų savininkai.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis gretimu valstybinei žemei buvo laikomas atsakovei priklausantis žemės sklypas. Ieškovei priklausantis žemės sklypas negalėjo būti laikomas gretutiniu su valstybine žeme žemės sklypu, nes šiuos du sklypus skyrė kelias.
Nepagrįsti yra ieškovės motyvai, kad kelias nėra teisiškai įregistruotas, todėl jis negali būti kliuviniu laikant, kad jos žemės sklypas nesiriboja su valstybinės žemės sklypu. Šis kelias, kuris skiria ieškovės ir valstybinės žemės sklypus yra parengtas pagal suderintus ir patvirtintus projektus, jis įtrauktas į bendrąjį planą.
Šalies argumentai
Nacionalinė žemės tarnyba 2018-04-23 raštu pasiūlė atsakovei pirkti valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu. Atsakovė sutiko ir 2018-05-04 pateikė prašymą pirkti žemės sklypą. Dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei 2018-06-06 buvo priimtas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymas, o jo pagrindu – 2018-07-12 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Ši sutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl neturėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Šios atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad į patikslintą ieškovės 2019-08-26 ieškinį atsiliepimo neteiks, o pasilieka prie savo pateiktame atsiliepime išsakytos nuomonės bei žodinių paaiškinimų teismo posėdžiuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje esantys įrodymai, jų vertinimas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valdos žemės sklypas kadastro Nr. 5293/0005:305. Šalia šio žemės sklypo yra suprojektuotas pravažiavimo kelias 4 m pločio, o už jo suprojektuotas 0,10 ha miško žemės sklypas Nr. 854, kurį ketinama parduoti. Ieškovė 2014-03-24 buvo padavusi prašymą pirkti šį žemės sklypą, tačiau jis jai nebuvo parduotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018-10-31 rašte Nr. 7SD-6847-(14.7.104.) ieškovei buvo nurodyta dėl ko šis žemės sklypas jai nebuvo parduotas (t.1, b.l. 15-20). Atsisakymas parduoti valstybinį žemės sklypą buvo motyvuojamas tuo, kad parengtame Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kuris viešai buvo eksponuojamas dar 2014 metais, buvo numatytas kelias, kuris skiria jos ir parduodamos valstybinės žemės plotus. Šiuo raštu ieškovei buvo išaiškinta, kad vadovaujantis LR žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų LRV 2011-11-16 nutarimu Nr. 1348 5 punktu teisę pirkti be aukciono valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypą turi gretimų žemės sklypų savininkai. VĮ registrų centro išduotoje pažymoje apie gretimų žemės sklypų savininkus nurodyta, kad žemės sklypas Nr. 854 kadastro Nr. 5293/0005:531 ribojasi su vienu žemės sklypu kadastro Nr. 5293/0005:271, t.y. atsakovės žemės sklypu, todėl jai ir buvo pasiūlyta pirkti laisvą valstybinės žemės sklypą. Suprojektuotas ir padarytas 4 m pločio kelias yra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentuose – Zapyškio kadastro vietovės projekte. Šis kelias nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šį rašytinį paaiškinimą ji būtų apskundusi įstatymų nustatyta tvarka.
Analogiškas 2019-01-18 atsakymas raštu Nr. ISS-83-(7.5.) buvo pateiktas ir ieškovės atstovui (t.1, b.l. 33-35).
Iš ieškovės teismui pateikto plano (t.1, b.l. 26) matyti, kad laisvas valstybinės žemės sklypas yra įsiterpęs tarp suprojektuoto kelio, vedančio į ieškovės žemės sklypą ir atsakovei priklausančio žemės sklypo. Ieškovė 2005-02-03 buvo padavusi Kauno apskrities viršininkui prašymą dėl naudojamo (ginčo) žemės sklypo pardavimo (t. 1, b.l. 121).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014-06-30 įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-851 „Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ buvo patvirtinta 10 227,40 ha teritorija žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti. Gyventojams iki 2014-12-02 buvo pasiūlyta pateikti prašymus išsinuomoti arba pirkti laisvus žemės sklypus (t.1, b.l. 69). Į tą sąrašą buvo įtrauktas ir ginčo žemės sklypas. Apie priimtąjį įsakymą buvo paskelbta vietinėje spaudoje (t.1, b.l. 75, 76).
Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pateikė teismui 2015-03-31 įsakymą Nr. 7VĮ-423-(14.7.2.) „Dėl Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ su priedais, kuriuo buvo patvirtintas Zapyškio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, nustatyta žemės naudojimo paskirtis bei būdas taip pat kiti reikiami rekvizitai (t.1, b.l. 64-65). Šis įsakymas yra galiojantis.
Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2018-06-06 įsakymu Nr. 7VĮ-606-(14.7.2.) atsakovei buvo parduotas laisvas valstybinės žemės plotas kadastro Nr. 5293/0005:531. Su atsakove M. Z. 2018-07-12 buvo sudaryta Valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l. 93-94, 100). Ši sutartis yra galiojanti, jos pagrindu nuosavybės teisė į nusipirktąjį žemės sklypą yra įregistruota atsakovės M. Z. vardu (t.1, b.l. 101). Parduodant ginčo žemės sklypą buvo vadovaujamasi VĮ registrų centro išduota pažyma apie gretimų žemės sklypų savininkus (t.1, b.l. 80). Šioje pažymoje nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo gretimas sklypas yra kadastro Nr. 5293/0005:271, kuris nuosavybės teise priklauso M. Z..
Apie įsakymą, kurio pagrindu buvo parduotas žemės sklypas atsakovei, ieškovė galėjo sužinoti gavusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2018-10-31 atsakymą bei 2019-01-18 analogišką atsakymą gavus jos advokatui. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019-03-25, kuriame vienu iš punktų skundė ir įsakymą, kurio pagrindu atsakovei buvo parduotas laisvas valstybinės žemės plotas. Ji neprašė atstatyti praleisto vieno mėnesio termino įsakymui apskųsti.
Ieškovė ir jos atstovai, teigdami, kad kelias, esantis greta jos sklypo yra neteisėtas, nes neatitinka įstatymo reikalavimų ir apie tai pateikė teismui paaiškinimus apie pateikiamus dokumentus (t.2, b.l. 97). Poįstatyminiai aktai yra susiję su reikalavimais naujai įrengiamiems keliams, t.y. susiję su eismo saugumu, matomumu sankryžose, dėl nuovažų į vietinės reikšmės kelius, ūkinius objektus, lauko kelius ir sodybas. Kaip nurodė atsakovės nacionalinės žemės tarnybos atstovė, ginčo kelias yra suprojektuotas vadovaujantis galiojančiais įstatymais, jis įtrauktas į vietovės detalųjį planą. Nors šis kelias nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, tačiau jis atitinka projektinius sprendinius, ką patvirtina jų byloje pateikti įrodymai bei apklausta liudytoja L. K.. Ieškovė nei šioje byloje, nei atskiroje byloje kelio teisėtumo neginčijo.
Atsakydama į ieškovės argumentus dėl kelio, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui papildomus įrodymus (t.3, b.l. 1-32), o būtent: VĮ Registrų centro pažymą apie gretimų žemės sklypų savininkus, kuria vadovaujantis buvo išsiųsti pranešimai apie parduodamą žemės sklypą (vienintelė gretimo žemės sklypo savininkė buvo M. Z.), nenuginčytą parduoto žemės sklypo kadastro Nr. 5293/0005:351 planą, kuriame nurodytos gretimybės, ieškovės žemės sklypą bei parduotą žemės sklypą skiriantis kelias taip pat nenuginčytą Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio-5293 kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto planą 2014-2015 m., kuriuo remiantis buvo sudarytas parduodamos žemės sklypo planas. Įrodymus apie tai, kad ieškovės sodybai nėra ir nebuvo nustatytas kelio servitutas. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad kelias, einantis tarp minėtų žemės sklypų yra suformuotas Kauno apskrities Kauno rajono Zapyškio seniūnijos Zapyškio-5293 kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane 2014-2015 metais ir kuris nebuvo ir nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.
Atsakovę M. Z. atstovavo advokatės padėjėja A. O. (t.3, b.l. 33); advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 440 EUR (t.3, b.l. 76).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. parodė, kad ji, vykdydama valstybės užsakymą, projektavo kelią, vedantį į ieškovės sodybą. Kelio projektas buvo rengiamas atsižvelgiant į kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šis projektas buvo tinkamai apsvarstytas ir patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka, todėl ir suprojektuotas kelias yra teisėtas, nežiūrint į tai, kad jis nėra įregistruotas VĮ Registrų centre.
Liudytojas V. D. parodė, kad jis priėmė įsakymą dėl žemės sklypo, įsiterpusio tarp M. Z. žemės sklypo ir iš kitos pusės - kelio, kuris veda į ieškovės sodybą. Kadangi ieškovės sodybą nuo parduodamo žemės sklypo skyrė kelias, todėl ieškovė nebuvo laikoma gretimo parduodamo žemės sklypo savininke. Parduodant ginčo žemės sklypą buvo viena gretimo sklypo savininkė – tai M. Z., todėl jai ne aukciono tvarka ir buvo parduotas ginčo žemės sklypas.
Nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytina teisė.
Byloje ginčas kilo dėl pirmumo teisės pirkti greta esantį valstybinės žemės sklypą.
Valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu galiojo LRV 2011-11-16 nutarimas Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“. Šiuo metu svarstomas projektas dėl žemės sklypų pardavimo kaimyninių žemės sklypų savininkams, tačiau vadovaujantis LR Konstitucinio Teismo 1994-03-16 ir 1994-04-21 nutarimais civiliniai įstatymai atgal negalioja, todėl priimant sprendimą šioje byloje bus vadovaujamasi LRV 2011-11-16 nutarimo Nr. 1348 redakcija, galiojusia žemės sklypo formavimo ir pardavimo metu.
LRV 2011-11-16 nutarimu Nr. 1348 patvirtintų taisyklių 5 punktas nustato, kad įsigyti pirmumo teise valstybinės žemės sklypus, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija vieno hektaro dydžio, gali šių sklypų savininkai.
Gretimų žemės sklypų savininkais laikomi savininkai, kurių žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro pažyma apie greta parduodamo žemės sklypo esančius žemės savininkus (t.1, b.l. 80) 2018-04-23 duomenimis buvo viena atsakovė. Nors ieškovė prašymą įsigyti ginčo žemės sklypą buvo padavusi anksčiau negu atsakovė, tačiau vadovaujantis nurodyta VĮ Registrų centro pažyma ji nebuvo laikoma gretimo žemės sklypo savininke dėl to, kad jos asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą ir parduodamą žemės sklypą skyrė kelias. Registrų centro išduotoji pažyma apie gretimus žemės sklypų savininkus nėra nuginčyta, todėl laikytina teisėta ir pagrįsta. Taipogi vadovaujantis šia pažyma teisingu ir teisėtu laikytinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018-06-06 įsakymas Nr. 7VĮ-606-(14.7.2) „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. 5293/0005:531, esančio (duomenys neskelbtini). Pardavimo“ bei šio įsakymo pagrindu tarp atsakovių sudaryta 2018-07-12 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis.
Ieškovė ir jos atstovai teigia, kad tarp jos ir parduodamos žemės sklypų esantis kelias negali eliminuoti sklypų gretimybės, kadangi šis kelias nėra teisiškai įregistruotas VĮ Registrų centre.
Teismas atmeta šį ieškovės ir jos atstovų motyvą. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir parduodamus žemės sklypus skiriantis kelias yra suprojektuotas ir nutiestas teisėtai. Ieškovė tuo keliu naudojasi, nors teigia, kad jis žemės ūkio technikai yra per siauras. Taip pat nėra nuginčyti visi su kelio tiesimu susiję sprendiniai, todėl šio kelio neįregistravimas VĮ Registrų centre nedaro šio kelio neteisėtu arba neegzistuojančiu. Be to, kaip jau buvo minėta VĮ Registrų centro išduota pažyma apie parduodamo žemės sklypo gretimybes nėra nuginčyta.
Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žemės pardavimo pripažinimo neteisėtu buvo atmestas materialinės teisės taikymo aspektu, todėl teismas atskirai nepasisako dėl atsakovės 2018-06-06 priimto įsakymo Nr. 7VĮ-606(14.7.2) teisėtumo bei vieno mėnesio senaties termino jo naikinimui taikymo.
Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės šeštasis patikslinto ieškinio reikalavimas, nes ieškovė neįrodė, kad kitu keliu ji naudojosi 50 metų bei, kad šiam keliui būtų nustatytas servitutas. Be to, nors ieškovė reiškė šį reikalavimą, tačiau nepateikė įrodymų, reikalingų servituto nustatymui (projektų ir kt.).Šio reikalavimo nebūtų galima tenkinti dar ir dėl to, kad buvo atmesti jos kiti reikalavimai, susiję su valstybinės žemės sklypo pirkimu.
Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, bylinėjimosi išlaidas atlygina kita šalis.
Atmetus ieškovės ieškinį, ji turėtų atlyginti atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė.
Atsakovę M. Z. atstovavo advokatės padėjėja A. O. (t.3, b.l. 33); advokatės atstovavimo išlaidos sudaro 440 EUR (t.3, b.l. 76). Atsižvelgiant į bylos apimtį, jos sudėtingumą ir trukmę šios išlaidos laikytinos minimaliomis, todėl pilnai priteistinos iš ieškovės.
Taip pat iš ieškovės priteistinos 7,75 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės N. L. patikslintą ieškinį atsakovėms: M. Z. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 440,00 EUR (keturi šimtai keturiasdešimt) advokatės atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 7,75 EUR (septyni EUR 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą