Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad aktualiu laikotarpiu pareiškėjo asmeninė sąskaita buvo areštuota antstolių, visos pareiškėjo gautos lėšos buvo nurašomos tiek antstolių, tiek pataisos namų, todėl tuo metu pareiškėjas niekaip negalėjo sumokėti už kopijas, bet įstaiga, kaip teigė, padarė prašomų dokumentų kopijas, jas laikė ir taip trukdė pateikti įrodymus teismui. Kiekvieną kartą gaunant vienkartinę išmoką, kurią nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), ji buvo nuskaičiuojama už patirtas išlaidas darant kopijas, bet jokiais įrodymais nėra patvirtinta, kad kopijos buvo parengtos, nes nei viena dokumentų kopija nebuvo įtekta pareiškėjui. Paleidžiant pareiškėją iš pataisos namų, kopijos taip pat nebuvo atiduotos ir dokumentai nebuvo pasiūlyti pareiškėjui. Dėl to pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK, nepateikiant prašomų dokumentų kopijų, už kurias buvo nuskaičiuojamos lėšos nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018 m. balandžio 30 d.; toliau – ir Tvarka) 3 punkte nurodoma, kad dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigai išlaidas už jos parengimą. Tvarkos 7 punkte reglamentuota, kad 6 punkte nurodytas maksimalias kopijų parengimo kainas kiekvienų metų sausio 1 d. įstaigos indeksuoja pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą kainų indeksą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 192¹ punkte nurodoma, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus.

Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 7 d. prašymu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas iš jo Asmens bylos Nr. 1115 padaryti visų pareiškėjo teiktų skundų, prašymų, pareiškimų bei pateiktus atsakymų į juos kopijas, nurodyti rekvizitus, kur galima pervesti pinigus, kadangi pareiškėjo sąskaita areštuota. Taip at nurodė, kad kopijos bus reikalingos Europos Žmogaus teisių teismui bei pareiškėjo advokatui (b. l. 16). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. lapkričio 28 d. buvo parengtos 1384 dokumentų kopijos, už kurias pagal tuo metu galiojusius įkainius pareiškėjas turėjo sumokėti 88,85 Eur (b. l. 18). Iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos už minėtas kopijas laikotarpiu nuo prašymo pateikimo iki 2018 m. vasario 20 d. buvo išskaičiuota 25,44 Eur (b. l. 13, 17), todėl liko 63,41 Eur įsiskolinimas. Pareiškėjas šioje byloje nekelia ginčo dėl mokesčio už dokumentų kopijas paskaičiavimo teisingumo, be to, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose jau yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-3250-414/2018 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00527-2018-9)(TIS Liteko duomenys), kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai apskaičiuotų išlaidų už dokumentų kopijas pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. prašymą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendime, paskelbtame paminėtoje administracinėje byloje ir kuris įsiteisėjo 2018 m. spalio 16 d., konstatavo, jog atsakovas buvo neteisingai apskaičiavęs pareiškėjo mokėtinas išlaidas už dokumentų kopijų rengimą, tačiau šią klaidą tinkamai įvertino ir pareiškėjui skolinį įsipareigojimą sumažino. Taigi, ginčo dėl nuskaičiuotų nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos sumų dydžio byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlygimą, t. y. Vidaus tvarkos taisyklės bei Tvarkoje yra nustatyta asmens, prašančio parengti dokumentų kopijas, pareiga iš anksto sumokėti už kopijų parengimą, Pravieniškių PN-AK pagrįstai nuskaičiavo lėšas už pareiškėjo prašomas kopijas nuo jo asmeninės sąskaitos. Be to, Regionų apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3250-414/2018, nors ir nagrinėjo Pravieniškių PN-AK veiksmų teisėtumą tuo aspektu, ar buvo iš pareiškėjo išskaičiuota didesnė suma nei numato teisės aktai, tačiau iš esmės nekonstatavo, jog lėšų už kopijų padarymą nuskaičiavimas iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pagal jo 2016 m. lapkričio 7 d. prašymą buvo neteisėtas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog jam parengtos kopijos, už kurias buvo nuskaičiuoti pinigai, nebuvo įteiktos. Atsakovo atstovas atsiliepime tvirtina, jog Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus darbuotoja norėjo įteikti dokumentų kopijas, tačiau pareiškėjas atsisakė jas paimti (b. l. 16). Šią aplinkybę patvirtina ir Pravieniškių PN-AK 2019 m. sausio 16 d. rašto Nr. 14-205 duomenys (b. l. 13). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, be to, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo prašomos dokumentų kopijos buvo parengtos (b. l. 16–17). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti kokius nors Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (ABTĮ 56 str.).

Nenustačius Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.