- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- eI-3250-414/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00527-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir, jo atstovei advokatei teismo posėdyje patikslinus reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, ir atsakovas), 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų netinkamai apskaičiuojant dokumentų kopijų parengimo išlaidas, netenkinant prašymo perkelti jį į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) bei nesuteikiant galimybės naudotis interneto prieiga.
Pataisos įstaiga, apskaičiuodama dokumentų kopijų parengimo išlaidas, pritaikė ne tą kainą ir po jo kreipimosi buvo perskaičiuoti bei 22,861 Eur sumažinti įsipareigojimai. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas kurį laiką negalėjo naudotis jam priklausančia lėšų dalimi, nes ji buvo rezervuota, dėl to patyrė nepatogumus.
Atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir pakartotinį prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą, motyvuodamas tuo, kad jis nenurodė svarbių aplinkybių, o išimtinių aplinkybių, kliudančių pareiškėją toliau laikyti Pravieniškių PN nebuvo nustatyta. Pareiškėjo nuomone, kitos išimtinės aplinkybės, dėl kurių jis turėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, yra jo ir atsakovo itin konfliktiški santykiai, abipusis nepasitikėjimas, jo sužalojimai (2017 m. rugsėjo 21 d. medicininiame pažymėjime nurodomi (duomenys neskelbtini) negalėjo būti savižalojimosi pasekmė), t. y. saugių kalinimo sąlygų neužtikrinimas. Be to, kalinimo metu pareiškėjui buvo sistemingai skiriamos nepagrįstos nuobaudos. Pareiškėjas nuobaudų neginčija, tačiau jos įrodo atsakovo naudojamą psichologinį smurtą, daromą spaudimą bei gilinamą konfliktą.
Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymų naudotis ribota interneto prieiga, kuri jam buvo reikalinga bendraujant su artimaisiais, dėl darbo paieškos, planuojant ateitį laisvėje, motyvuodamas tuo, kad bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, jog nuteistiesiems turi būti užtikrinta ribota interneto prieiga. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), atsakydamas į pareiškėjo kreipimąsi, nurodė, jog jis galės naudotis riboto interneto prieiga nuo to momento, kai įstaigoje pradės veikti riboto interneto prieigos taškai. Kada tokie taškai įstaigoje pradės veikti, atsakyme nenurodyta. Pareiškėjo teisė naudotis internetu buvo ribojama visą pareiškėjo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį, t. y., nuo 2009 m. birželio 27 d. iki 2018 m. kovo 9 d. Pareiškėjas nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą (byloje J. prieš Lietuvą; peticijos Nr. 21575/08), kuriame nustatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio (saviraiškos laisvė) pažeidimas dėl apribotos teisės įkalinimo įstaigoje gauti informaciją internetu apie mokymosi galimybes aukštojoje mokykloje.
Prašė skundą tenkinti ir spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Pravieniškių PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad Buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės galimai padarė darbo pareigų pažeidimus ir nuteistiesiems buvo perskaičiuotos sumos už kopijų rengimą nuo 2014 m. sausio 28 d., skaičiuojant vietoj 0,08 Eur po 0,0642 Eur. Pareiškėjui už netinkamai paskaičiuotas dokumentų rengimo kopijas į jo asmeninę sąskaitą buvo grąžintas susidaręs skirtumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašymą dėl perkėlimo į kitą pataisos įstaigą grindė tuo, kad nebegali likusios bausmės atlikti Pravieniškių PN, nes čia pažeidžiami teisės aktai. Teigė, kad jo neperkelia, nes jis nesumokėjo pinigų. Neva kitas nuteistasis į Šiaulių TI buvo perkeltas, nes „kažkam“ sumokėjo 5 000 Eur. Po tokio pareiškėjo prašymo, su juo kalbėjosi kriminalinės žvalgybos skyriaus viršininkas. Pareiškėjas pokalbio metu, pažymėjo tik tai, kad jis nori būti perkeltas, nes norėtų dirbti Šiaulių TI Ūkio skyriuje, tačiau kitų aplinkybių, dėl ko jis turėtų būti perkeltas nenurodė. Apie minėtus 5 000 Eur, kuriuos neva sumokėjo kitas nuteistasis, kad būtų perkeltas, nurodė, jog nuteistasis jam pats taip buvo sakęs. Pareiškėjas nenurodė, konkrečių aplinkybių, kodėl jis turėtų būti perkeltas likusią laisvės atėmimo dalį atlikti kitoje įkalinimo įstaigoje ar, kad yra kliudančių aplinkybių pareiškėją toliau laikyti Pravieniškių PN, todėl perkėlimas nėra galimas, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo pateikti duomenys, apie nuteistojo T. B. pervežimą į kitą įkalinimo įstaigą už 5 000 eurų neatitinka tikrovės, nes pats T. B. nurodė, kad jokių pinigų niekam nemokėjo. Pareiškėjas nuolatos ir sistemingai pažeidinėja bausmės atlikimo režimą reglamentuojančius teisės aktus, todėl visos nuobaudos buvo skirtos pagrįstai, laikantis nustatyto teisinio reguliavimo. Skunde išdėstyti argumentai dėl neperkėlimo į kitą įkalinimo įstaigą yra nepagrįsti, deklaratyvaus pobūdžio, todėl turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas kreipėsi su prašymu pasinaudoti riboto interneto prieiga. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) reglamentuojantis laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų laikymo sąlygas pataisos namuose, nenumato specialiosios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose. Specialiųjų teisių sąrašas minėtame kodekse yra baigtinis. Galiojantys teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos užtikrinti riboto interneto prieigą nuteistiesiems. Reikalingais teisės aktais nuteistieji gali pasinaudoti reguliariai atnaujinama „Litlex intranet“ teisės aktų baze, kuri yra įdiegta kompiuteryje, skirtame nuteistųjų bendram naudojimui. Didžiąją bausmės dalį pareiškėjas atliko kamerų tipo patalpose, jam pageidaujant, minėtas kompiuteris su teisės aktų baze buvo pristatomas į uždarojoje zonoje esančią patalpą, kur sudaryta galimybė pasinaudoti reikiama informacija.
Pareiškėjo teiginiai, dėl patirtų išgyvenimų yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės. Nurodė, jog pareiškėjas nuosekliai kreipdamasis į psichologus siekė atkreipti į save dėmesį, kad vėliau galėtų siekti pasipelnyti. Pareiškėjas turi rimtų elgesio ir psichologinių sukrėtimų, atlikdamas bausmę nuolat save žalojo ir konfliktuodavo su pataisos namų administracija. Pareiškėjas Sveikatos priežiūros tarnybai nuolat skųsdavosi įvairiomis ligomis, manipuliuodamas savo teisėmis, bet ne pareigomis, reikalaudavo būti etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) konsultacijoms (įkalinimo laikotarpiu apie 20 kartų buvo gydomas bei konsultuotas LAVL, penkis kartus buvo konsultuotas LSMU KK, Klaipėdos bei Kaišiadorių poliklinikoje).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Pareiškėjui, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 5 d., 7 d.; b. l. 35), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina pareiškėjui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netinkamai paskaičiuojant išlaidas už dokumentų kopijų parengimą, dėl nepagrįsto atsisakymo perkelti pareiškėją į kitą pataisos įstaigą atlikti likusios laisvės atėmimo dalies bei neužtikrinant pareiškėjui ribotos internetinės prieigos.
Dėl privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl netinkamai paskaičiuotų išlaidų už dokumentų kopijas.
Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2018 m. balandžio 30 d.; toliau – ir Tvarka) 3 punkte nurodoma, kad dokumento kopija rengiama tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigai išlaidas už jos parengimą. Tvarkos 7 punkte reglamentuota, kad 6 punkte nurodytas maksimalias kopijų parengimo kainas kiekvienų metų sausio 1 d. įstaigos indeksuoja pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtą kainų indeksą. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 192¹ punkte nurodoma, kad nuteistojo prašymu pataisos įstaigos administracija privalo padaryti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, išspausdinti nuteistojo nurodytoje interneto svetainėje ar pateiktoje elektroninėje laikmenoje esančią informaciją. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ir tik tada, kai nuteistasis yra mokus.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN Buhalterinės apskaitos skyrių dėl parengtų dokumentų kopijų išlaidų paskaičiavimo. 2017 m. spalio 2 d. Pravieniškių PN raštu pareiškėjui nurodė, jog iki 2017 m. rugsėjo 13 d. iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos pagal 2016 m. lapkričio 7 d. prašyme nurodytas kopijas išskaičiuota 19,08 Eur, o už padarytas kopijas 2017 m. rugsėjo 28 d. yra skolingas 91,64 Eur. Pareiškėjas dėl netinkamai paskaičiuotos ir pritaikytos kainos kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris 2018 m. sausio 5 d. raštu Nr. 2S-47 informavo, kad Pravieniškių PN administracija apskaičiuojant dokumentų kopijų parengimo išlaidas pritaikė ne tą kainą, todėl perskaičiavo išlaidas už dokumentų kopijų parengimą ir įsipareigojimus sumažino 22,861 Eur. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad Pravieniškių PN direktoriaus 2018 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisijos sudarymo“, gavus Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 29 d. raštą Nr. 1S-350 „Dėl darbuotojų veiksmų įvertinimo“, buvo sudaryta galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo komisija, kuri atlikusi tarnybinį patikrinimą nustatė galimus Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojų darbo pareigų pažeidimus taip pat galimo tarnybinio nusižengimo požymius.
Taigi, atsakovas neginčija, jog buvo neteisingai apskaičiavęs pareiškėjo mokėtinas išlaidas už dokumentų kopijų rengimą, šią klaidą tinkamai įvertino ir pareiškėjui skolinį įsipareigojimą sumažino. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis kurį laiką negalėjo naudotis jam priklausančia lėšų dalimi ir dėl to patyrė nepatogumus, tačiau teismas vertina, kad su netinkamai paskaičiuota dokumentų kopijų kaina susijusios aplinkybės pasižymi trumpalaikiškumu ir vienkartiniu pobūdžiu. Iš teismui pateiktų Pravieniškių PN administracijos ir pareiškėjo susirašinėjimo dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjui buvo teisės aktų nustatyta tvarka motyvuotai atsakyta į visus jo skundus dėl kainos už dokumentų kopijas paskaičiavimo, tinkamai reaguota ir susidaręs skirtumas kompensuotas. Todėl minėtas faktas, jį įvertinus susijusių aplinkybių kontekste, negali būti vertinamas kankinimu, negali būti prilyginamas nežmoniškoms bausmės atlikimo sąlygoms ar minimalaus žiaurumo laipsnio pasireiškimui. Tai suponuoja minėtos situacijos mažareikšmiškumą, negalėjusį pasireikšti pareiškėjo prašoma priteisti neturtine žala, todėl nėra pagrindo tokią žalą priteisti.
Dėl neperkėlimo į kitą pataisos įstaigą.
BVK 69 str. 1 d. numatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais BVK nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 str. 4 d.). Pagal Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, 3.2.1 punktą, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti, kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, tuomet perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuotą išvadą, kuri turi būti suderinta su priimančiąja įstaiga.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d. prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN, kuriais prašė jį perkelti bausmę atlikti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyrių dėl objektyvių priežasčių. 2017 m. lapkričio 20 d. prašyme nurodė, jog įstaiga kalindama pareiškėją pažeidžia visus teisės aktus, prieš jį naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, nėra tiriama jo pateikta informacija, naikinami duomenys ir dokumentai, taip pat nurodė, jog nuteistasis T. B. buvo perkeltas už 5 000 Eur. Pravieniškių PN tiek 2017 m. lapkričio 3 d. rašte Nr. 7-2339, tiek 2017 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 7-2591 konstatavo, jog pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnu metu pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių dėl kurių turėtų būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą, išimtinių aplinkybių, kliudančių pareiškėją laikyti Pravieniškių PN nenustatyta ir perkelti pareiškėją tolesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti į kitus pataisos namus nėra teisinio pagrindo. Pravieniškių PN 2017 m. gruodžio 7 d. atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos, kuris konstatavo, kad 2017 m. gruodžio 7 d. atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Pravieniškių PN prieš jį būtų naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, informacija būtų netiriama ar būtų naikinami pateikti duomenys ir dokumentai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad dėl Kalėjimų departamento 2018 m. sausio 11 d. rašto Nr. 2S-133, pareiškėjas teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau 2018 m sausio 24 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-1606-1063/2018) skundą atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus apygardos administraciniam teismui bei pasiūlyta ginčyti Pravieniškių PN 2017 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 7-2591 Kauno apygardos administraciniam teismui (dabar Regionų apygardos administracinis teismas). Aplinkybę, kad jis Pravieniškių pataisos namuose patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, pareiškėjas nurodė ir 2017 m. spalio 6 d. skunde/pareiškime, kreipdamasis į LR Prezidentę, ir 2017 m. spalio 12 d. skunde, kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš į bylą pateikto 2017 m. rugsėjo 21 d. Medicininio pažymėjimo (b. l. 14) matyti, kad gydytojams apžiūrint pareiškėją, be kita ko, buvo nustatytos (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, atsakovas spręsdamas pareiškėjo nevienkartinius prašymus perkelti jį į kitą pataisos įstaigą, turėjo vertinti gydytojų įrašus Asmens sveikatos istorijoje, nustatyti, ar tai galėjo būti tik savęs žalojimosi pasekmė ir motyvuotai atsakyti į pareiškėjo teiginius dėl galimai patiriamo fizinio smurto. Iš atsakovo ir Kalėjimų departamento pareiškėjui pateiktų atsakymų matyti, kad minėti įrašai Asmens sveikatos istorijoje dėl (duomenys neskelbtini), galimai patiriant fizinį smurtą, nebuvo tiriami, nors tai galėjo sudaryti pagrindą konstatuoti išimtinių aplinkybių egzistavimą, kurioms esant BVK 69 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo galima pareiškėją perkelti į kitą pataisos įstaigą. Nepakankamas ir neišsamus pareiškėjo prašymų perkelti į kitą pataisos įstaigą tyrimas, laikytinas neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu), dėl kurių pareiškėjas galėjo patirti perteklinius neigiamus išgyvenimus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018; 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).
Dėl galimybės naudotis ribota interneto prieiga.
Remiantis Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau, svarbu pažymėti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Apie tam tikrų kalinimo sąlygų ir su tuo susijusių apribojimų, būdingų atliekant laisvės atėmimo bausmę, neišvengiamumą pripažįstama ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66).
Pastebėtina, kad skunde nurodytoje EŽTT byloje J. prieš Lietuvą pažymima, jog pareiškėjo teisės gauti informaciją apribojimo negalima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje, nes Lietuvos institucijos net nesvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribotą arba kontroliuojamą prieigą prie konkrečios valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo ministerijos) administruojamos interneto svetainės (interneto puslapio AIKOS), kuri vargu ar galėjo sukelti pavojų saugumui. EŽTT minėtu konkrečiu atveju pripažino, jog buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis, o prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmetė ir vertino, jog pažeidimo konstatavimas nagrinėtoje situacijoje yra pakankamas (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08). Taigi, atsižvelgiant į EŽTT praktiką, nuteistojo teisė ieškoti, gauti informaciją, tame tarpe ir internetu, turi būti suteikiama su tam tikromis išlygomis, jog ši informacija būtų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iš tam tikrų nustatytų šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. lapkričio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. prašymais kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją dėl galimybės naudotis ribota interneto prieiga, nes nori naudotis internetinėmis svetainėmis, kuriose galėtų susipažinti su LR Seimo kontrolierių pažymomis, sužinoti teismų grafikus (Liteko), gauti EŽTT sprendimų nuorašus. Prašė leisti pasinaudoti internetine telefonija bendraujant su savo artimaisiais (Skype). Pravieniškių PN 2017 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 7-2531 nurodė, jog teisės aktai nenumato specialios teisės nuteistiesiems naudotis interneto prieiga įkalinimo vietose ir neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos užtikrinti riboto interneto prieigą nuteistiesiems. Pareiškėjas šį Pravieniškių PN atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018 m. vasario 1 d. rašte Nr. 2S-372 konstatavo, jog pateiktas Pravieniškių PN atsakymas yra išsamus ir pagrįstas. Paaiškino, kad bibliotekose yra sudaryta galimybė naudotis elektronine „Litlex intranet“ teisės aktų baze, kuri yra reguliariai atnaujinama. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose ir nuteistajam pageidaujant, kompiuteris su teisės aktų baze yra pristatomas į uždarojoje zonoje esančią patalpą, sudarant galimybę pasinaudoti reikiama informacija. Su LR Seimo kontrolieriaus pažymomis nuteistieji gali susipažinti bibliotekose, grafike nustatytu laiku. Dėl teisinės informacijos nuteistieji visuomet gali kreiptis į savo būrio viršininką individualių pokalbių metu.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Pravieniškių PN ribota interneto prieiga neįrengta, nėra, todėl pareiškėjas negalėjo naudotis internetu jo nurodomai informacijai gauti. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog pataisos įstaiga turi suteikti suimtiesiems galimybę neribotai naudotis internetu, lankytis interneto svetainėse ir toks reglamentavimas yra susiję su suimtųjų teisinės padėties ypatumais bei suėmimo vykdymo režimo reikalavimų užtikrinimu. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-5031-442/2017) yra pažymėjęs, kad ribotos prieigos internetu suteikimas priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis ribota interneto prieiga, įstaiga privalo nustatyti ir naudojimosi internetu tvarką. Siekiant užtikrinti bausmės vykdymo režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą, nuteistieji galėtų naudotis riboto interneto prieiga, lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo naudotis internetu yra pernelyg abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė, kokių būtent internetinių svetainių negalėjo lankyti, kodėl norimos informacijos negalėjo sužinoti iš elektroninės „Litlex intranet“ teisės aktų bazės, bibliotekose esančių dokumentų, kokius papildomus teismų grafikus jis norėjo sužinoti (apie su juo susijusias nagrinėjamas bylas teismai informuoja pareiškėją asmeniškai). Pareiškėjo atstovė advokatė tik teismo posėdžio metu nurodė, jog interneto prieiga pareiškėjui buvo reikalinga dėl jo tolimesnių planų laisvėje, darbo paieškos, tačiau tokių aplinkybių pareiškėjas savo prašymuose atsakovui ir skunde teismui nebuvo nurodęs, todėl jos vertintinos išeinančiomis už ginčo nagrinėjimo ribų ir detaliau neanalizuotinos. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus paprastu paštu, prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, kaip numatyta Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnyje. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo, nesudarant galimybės naudotis ribota interneto prieiga, vertintini deklaratyviais ir nepatvirtina atsakovo neteisėtų veiksmų.
Pagal BVK 102 straipsnio 1 ir 5 dalis ir Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktą, pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Kitaip tariant, pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Taigi, galimybė kalbėti internetine telefonija yra nustatyta kaip alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams. Pareiškėjas prašė pataisos įstaigos leisti pasinaudoti internetine telefonija bendraujant su savo artimaisiais, tačiau, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui nekeliant ginčo dėl teisės paskambinti telefonu nesuteikimo, galimybės pasinaudoti internetine telefonija (Skype) nesudarymas negali būti vertinamas pareiškėjo teisių pažeidimu. Byloje taip pat nenustatyta, kad dėl nesuteiktos interneto prieigos ar bendravimo su artimaisiais internetine telefonija pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės, kurias galima būtų vertinti patirta neturtine žala. Pareiškėjui neįrodžius būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos –neturtinės žalos atsiradimo fakto ir nesant pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą dėl negalėjimo naudotis ribota interneto prieiga.
Dėl neturtinės žalos.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus ir neturtinę žalą, tačiau nurodytų nepatogumų nedetalizavo ir neindividualizavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2009 m. spalio 7 d. iki 2018 m. kovo 9 d. (Pravieniškių PN duomenys apie nuteistąjį). Asmens sveikatos istorijoje esantis gydytojo psichiatro 2011 m. rugpjūčio 5 d. įrašas liudija, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. birželio 5 d. Medicininio pažymėjimo matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne kartą save žalojo, jam nustatyti (duomenys neskelbtini). Tačiau tokie (duomenys neskelbtini) pasireiškia ir laisvėje gyvenantiems žmonėms, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad sveikatos problemos yra susijusios išimtinai tik su šiame skunde nurodytomis kalinimo sąlygomis (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl atsakovo neveikimo (nepakankamai tiriant pareiškėjo nurodytus motyvus, prašant jį perkelti į kitą pataisos įstaigą) pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nenustačius, kad tokio teisės aktų pažeidimo sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs (pareiškėjo prašymai perkelti į kitą pataisos įstaigą pateikti 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 20 d., medicininiuose dokumentuose po prašymų pateikimo nėra įrašų leidžiančių daryti prielaidą apie galimą fizinio smurto prieš jį naudojimą), įvertinus aplinkybę, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas išleistas į laisvę, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui nepakankamai ištiriant prašymų dėl perkėlimo į kitą įstaigą motyvus, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl išlaidų atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-6277-24561 pareiškėjui V. S. nuspręsta teikti 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paskiriant advokatę D. I. V.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (b. l. 35).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė teikdama antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, ir šios išlaidos gali būti priteisiamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Lietuvos valstybės, nes atsakovas byloje yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN. Pastebėtina, kad LVAT nuosekliai formuoja praktiką, kad susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kai atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė, bylinėjimosi išlaidos nepriteisimos (žr., pvz., 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018, 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017). Todėl nagrinėjamu atveju išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteisiamos ir tai atitinka LVAT formuojamą praktiką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo V. S. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 21 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepriteisti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.