Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-505-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
1-505-297/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60536-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-505-297/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60536-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Lauros Mačiulytės-Valaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-60536-18, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), teistas:

1) 2018 m. birželio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs (2019 m. sausio 23 d. išregistruotas iš probacijos tarnybos registro);

2) 2019 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. K. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 19.20 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį A. J. į veidą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. J. fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės apatinės lūpos dešinėje, kariozinių dantų viršutiniame žandikaulyje I, II iš dešinės, bei apatinio žandikaulio II danties iš dešinės išmušimo.

Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena su sugyventine A. K. adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 23 d. po pietų pas juos į namus atėjo pažįstama B., pavardės jos nežino, o kiek vėliau prie jų prisijungė ir B. sugyventinis A.. Visi gėrė alų. Vakare pas juos užėjo G. S., kuris vedėsi šunį. Kaltinamasis įleido G. į butą ir paliko jį koridoriuje, o pats nuėjo į virtuvę. Tuo metu į koridorių išėjo A. ir jis pradėjo konfliktuoti su G. dėl B., nes ši anksčiau buvo G. draugė. Konflikto metu A. laikė G. šunį, o kaltinamasis stengėsi išskirti G. su A.. Kaltinamasis buvo girtas ir visko nepamena. Atsimena, kad jis sudavė kumščiu vieną smūgį A., nes buvo supykęs dėl kilusio konflikto ir norėjo nuraminti konfliktuojančius A.ir G.. Pataikė A. į veido dešinę pusę. Daugiau jis niekam smūgių nesudavė. Po jo smūgio A. nukrito ant grindų, tuo metu G. buvo virš jo palinkęs, ką jis darė, kaltinamasis nematė. Kaltinamasis liepė jiems išsiskirstyti, matė, kad jų veidai kruvini. A. išėjo iš buto, o G. nuėjo į vonią nusiprausti veido. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai, jie išsivežė G. ir B. apklausai. Kaltinamasis labai gailisi dėl to, kad smurtavo A. J. atžvilgiu (b. l. 116–117, 119–120).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš A. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 23 d. A. J. kreipėsi į policiją dėl to, kad tą pačią dieną apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu jį sumušė G. S. ir asmuo vardu M.. Įvykio metu jam buvo išmušti keturi dantys ir sukeltas fizinis skausmas, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–5).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra; nurodyta, kad tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 14–19).

Specialisto išvada Nr. G 1207/2018 (06) patvirtina, kad A. J. nustatyta muštinė žaizdelė apatinės lūpos dešinėje, kariozinių dantų viršutiniame žandikaulyje, I, II iš dešinės bei apatinio žandikaulio II danties iš dešinės išmušimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 41–42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 17.30 val. jis su drauge B. D. buvo svečiuose pas A., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten buvo ir A. draugas M., jie visi gėrė alų. Vakare į butą užėjo G. S., jis buvęs B. draugas, su juo nukentėjusysis anksčiau turėjo konfliktų. Susitikę jie ir vėl pradėjo konfliktuoti dėl B.. Kad jie nesusimuštų, A. ir M. laikė G., o B. traukė jį (A. J.) nuo G.. Šio konflikto metu A. J. buvo suduotas smūgis į veidą, nuo kurio jis pargriuvo ant grindų, pajuto skausmą burnoje, jam buvo praskelta lūpa ir išmušti dantys. Atsigavęs matė, kad G. taip pat guli ant grindų. Jis išėjo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvažiavus parašė pareiškimą dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto. Kiek pamena, tuo metu, kai jis gavo smūgį, tai tiek jis, tiek ir G. buvo buto koridoriuje, tik G. stovėjo toliau nuo jo, prie lauko durų, ir tarp jų buvo A. su B., todėl G. suduoti jam smūgio negalėjo. M. galėjo suduoti jam smūgį, bet to jis nematė, nes konfliktavo su G. ir daugiau į nieką nekreipė dėmesio, be to, buvo neblaivus (b. l. 27–28, 29–30, 31–32).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta B. D. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie pietus jai paskambino A. K. ir pakvietė užeiti išgerti alaus. Nuėjo adresu (duomenys neskelbtini). Alų gėrė su A. ir jos draugu M.. Paskui prie jų prisijungė ir liudytojos draugas A. J., jie visi gėrė alų. Dar po kiek laiko pas A. atėjo G. S., jis buvo neblaivus, sukonfliktavo su A. J.. Kadangi liudytoja irgi buvo neblaivi, ji visų konflikto aplinkybių nepamena. Tik atsimena, kad ji laikė A., o A. – G., kad jie nesusimuštų. Paskui kažkas iškvietė policijos pareigūnus ir juos visus išsivežė į komisariatą. Kas konflikto metu sumušė A. J. ji nematė ir nežino (b. l. 44–45, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. R. parodė, kad jis buvo palikęs savo šunį prižiūrėti pažįstamam G. S.. 2018 m. gruodžio 23 d. apie 21–22 val. jam paskambino A. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), ir liepė ateiti pasiimti savo šuns, kurį pas ją paliko G.. Pas A. jis nuėjo su savo sugyventine N. R.. A. ir jos sugyventinis M. papasakojo, kad pas juos buvo atėję A. su B. ir G., jie vartojo alkoholį. A. sakė, kad tarp G. ir A. kilo konfliktas dėl B., jie susimušė ar tai susistumdė, tiksliai liudytojas nesuprato. A. gyrėsi, kad M. „išjungė“ A.ir G., suduodamas jiems kumščiu po vieną smūgį į veidą. Ar M. patvirtino sudavęs smūgius A. ir G., liudytojas pasakyti negali. Po kelių dienų jis kalbėjo telefonu su G. S., kuris pasakė, kad buvo girtas ir neatsimena, kas 2018 m. gruodžio 23 d. vyko A. namuose, tuomet liudytojas G. pasakė, kad M. sudavė jam ir A. kumščiu po vieną smūgį į veidą (b. l. 59–60).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. R. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 21–22 val. ji su sugyventiniu I. R. nuėjo pas A. K. pasiimti I. šuns, kurį buvo palikę prižiūrėti G. S.. A. ir jos sugyventinis buvo neblaivūs, jie pasakojo, kad pas juos buvo atėjusi B. D. su A. ir jie vartojo alkoholį, vėliau atėjo ir G. su šuniu. Tuomet tarp A. ir G. kilo konfliktas ir A. gyrėsi, kad M. „atjungė“ G. ir A.. Liudytoja suprato, kad M. sudavė jiems smūgius ir jie buvo be sąmonės. Po kelių dienų liudytoja viską papasakojo G. S. (b. l. 64–65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. jis nuėjo pas A. K. į jos namus (duomenys neskelbtini), pasiskolinti cigarečių. Jis buvo blaivus, su savimi vedėsi šunį. A. buto duris atidarė jos draugas M. K. ir liepė palaukti. Tačiau jis, buto koridoriuje pamatęs B. su A. J., užėjo į vidų ir susiginčijo su A.. B. iš karto atsistojo tarp jų, bet A. J. B. nustūmė ir ji nukrito ant grindų. Liudytojas norėjo pakelti B. ir, kaire ranka už pavadėlio laikydamas šunį, dešine ranka pastūmė A. J.. Jis nematė, ar A. nukrito, nes iš karto lenkėsi pakelti B.. Tuo metu jam kažkas sudavė smūgį į galvos dešinę pusę ties antakiu. Nuo smūgio jis pargriuvo ir prarado sąmonę. Atsigavo jis vonioje, kuomet jam kažkas plovė galvą. Kad jis nusiramintų, A. davė jam degtinės. Jis išgėrė apie pusę butelio ir netrukus atvyko policijos pareigūnai. Jie išsivežė liudytoją ir B. į policijos komisariatą. Laiptinėje liudytojas matė stovintį A. J., jam buvo praskelta lūpa, bet kas jį sumušė, liudytojas nežino (b. l. 100–101).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė yra įrodyta. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad kaltinamasis M. K. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J., t. y. kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jam sukeltas fizinis skausmas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už kaltinamojo M. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi, šiuo atveju prokurorės sprendimas užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu įstatymui (BPK 418 straipsnis) neprieštarauja. Kaltinamajam buvo pranešta apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam išaiškinta BPK 418–425 straipsniuose numatyta šio proceso tvarka ir pasekmės, ir kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausme ir jos dydžiu (b. l. 146–148).

Pripažįstant asmenį kaltu bei skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (b. l. 134–140). Į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių ligų kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 142). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis 2019 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. 1-320-878/2019, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 29 d., taigi, reikia išspręsti bausmių subendrinimo klausimą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikaltimą prieš A. J. padarė iki 2019 m. kovo 1 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrina jas iš dalies sudedant.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121–122) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Remiantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į bausmės laiką bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. kovo 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė