Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-22 · Administracinė byla Nr. A-858-2894-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-12-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2012-09-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-22
Bylos Nr.
A-858-2894-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02073-2010-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 33.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A858-2894/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02073-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 33.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. V.,pareiškėjos J. V. atstovėms advokatei V. K., advokatei N. M.,

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams A. K., A. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja J. V. skundu (t. I, b. l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2010 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) (toliau – ir VAGK sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. BR6-(10.42)-2488 ,,Dėl paramos sutarties nutraukimo” (toliau – ir Sprendimas); 3) pripažinti projektą ,,J. V. modernus kaimo turizmo kompleksas” Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/0/0001 (toliau – ir Projektas) laiku ir tinkamai užbaigtu, atsižvelgiant į faktines projekto įgyvendinimo aplinkybes.

Pareiškėja nurodė, kad NMA nutraukė pareiškėjos ir NMA 2006 m. sausio 19 d. paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/0/0001 pagal Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas” veiklos sritį ,,Kaimo turizmo ir amatų skatinimas” (toliau ir – Paramos sutartis), kuria pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą ,,J. V. modernus kaimo turizmo kompleksas” Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/0/0001. Sprendimą dėl sutarties nutraukimo pareiškėja apskundė Komisijai, kuri jos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutiko su Agentūros teiginiais, kad ji nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių bei paraiškoje numatomų projekto rezultatų. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. gruodžio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kitų institucijų su šio projekto vykdymu susiję dokumentai patvirtina, kad visi Projekte nurodyti statiniai pastatyti ir yra pasiektas 100 proc. statybos darbų baigtumas. Agentūra minėtus dokumentus pripažino ir teisės aktų nustatyta tvarka jų neginčijo. Kompetentingų institucijų atlikti objektų (šiuo atvejų ir statinių apdailos darbų baigtumo) įvertinimai negali būti administracine tvarka Agentūros vertinami iš naujo. Vertinant nurodytas aplinkybes, statinių baigtumas (į kurį teisės aktų nustatyta tvarka įtraukiamas ir apdailos darbų vertinimas) neturėtų būti papildomai įrodinėjamas ir nelaikytinas ginčo objektu, todėl Projekto tikslas gaunant projekto rezultatą – pastatyti kaimo turizmo pastatus ir statinius – yra pasiektas ir pripažintinas neginčijamu faktu. Atlikus statybos darbus pagal atskirus objektus ir gavus higienos pasus pirties ir apgyvendinimo paslaugoms, apgyvendinimo ir konferencijų paslaugoms teikti, buvo pradėtos teikti kaimo turizmo paslaugos. Duomenų apie suteiktas kaimo turizmo paslaugas suvestinė ir buhalteriniai dokumentai įrodo, kad veikla buvo vykdoma. Rezultato pasiekimo data (2009 m. gruodžio 31 d. arba 2009 m. gruodžio 1 d.) nėra ir negali būti laikoma reikšmingu elementu Projekto tikslų įgyvendinime jau vien todėl, kad visas Projekto įgyvendinimas ne dėl jos kaltės buvo koreguojamas, t. y. Paramos sutarties sudarymas, valstybės paramos pervedimas buvo atliktas keliais mėnesiais vėliau, nei buvo tikėtasi pagal Projekto verslo plane nustatytus darbų atlikimo terminus. Agentūros iniciatyva pareiškėja 2009 m. balandžio 21 d. pasirašė su Agentūra susitarimą Nr. 5, kuriame nurodyta, kad, gavusi paramos lėšas iš Agentūros, pareiškėja įsipareigoja jas panaudoti projekto užbaigimui ir iki 2009 m. rugsėjo 30 d. visiškai užbaigti įgyvendinti Projektą, užtikrinant visų Projektui reikalingų išlaidų apmokėjimą. Pasirašydama susitarimą Nr. 5, pareiškėja tikėjo, kad paramos lėšas gaus artimiausiu laiku, planavo statybos darbus, toliau atkakliai siekė Paramos sutartyje numatytų tikslų ir uždavinių. Tačiau lėšos buvo gautos daugiau nei po 9 mėnesių, o po Susitarimo Nr. 5 iki paramos išmokėjimo praėjo daugiau kaip 2 mėnesiai, per kuriuos dėl investicinių lėšų trūkumo pareiškėja negalėjo įgyvendinti statybos darbų visa apimtimi. Būtent dėl pavėluoto paramos lėšų pervedimo, jų gavimo ir kaimo turizmo sodybos pastato statybos darbų apribojimo 2009 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėja pateikė prašymą Projekto įvykdymo terminą pratęsti iki 2009 m. gruodžio 1 d. Į prašymą buvo atsakyta tik 2010 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Susitarimas Nr. 6 dėl Paramos sutarties pakeitimo, jame nustatant (Sutarties 2.2.1 punktas) naują projekto įgyvendinimo užbaigimo terminą, t. y. 2010 m. gruodžio 1 d., buvo pasirašytas 2010 m. lapkričio 25 d. Reikalavimas Projektą įgyvendinti dienos tikslumu, pačiai Agentūrai nesilaikant nustatytų terminų, yra nesąžiningas ir neteisingas, todėl vėlavimas negali būti sureikšmintas ir sutapatintas su Projekto tikslų neįgyvendinimu, nes tuomet Agentūros vėlavimus sudaryti sutartį (beveik dvejais metais vėliau) arba pervesti valstybės paramą (vėluojant metais) reikėtų vertinti analogiškai kaip sutarties sąlygų pažeidimą.

Pareiškėja rėmėsi ir ženkliu verslo aplinkos ir ekonominės situacijos pasikeitimu. Paraiška ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti pateikta 2004 m. spalio 7 d., bendra projekto vertė tuo metu buvo 2 580 586 litai, prašoma parama – 1 290 293 litai. Užbaigti statybos darbus ir vykdyti kaimo turizmo verslą buvo planuojama nuo 2005 m. vidurio. Kaimo turizmo rinkoje 2004–2005 metais paslaugų pasiūla buvo itin maža, todėl potencialių užsakovų susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis, kaip nauju produktu rinkoje, 2004–2005 metais buvo ženkliai didesnis. 2008 m. verslo aplinka iš esmės pakito, o sąlygos įgyvendinti Projektą ta pačia apimtimi ir tomis pačiomis sąlygomis tapo objektyviai neįmanomomis. Jei būtų pripažinta, kad paraiškos administravimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, derėtų pripažinti ir tai, jog, administravimą užtęsus ir Agentūrai sutartį su pareiškėja sudarius vėliau (t. y. praėjus 2 metams nuo paraiškos pateikimo), Agentūros reikalavimas įgyvendinti Projektą pakitusiomis sąlygomis nustatytu laiku, terminais ir planuota apimtimi yra neteisėtas ir diskriminuojantis vieną iš sutarties šalių (šiuo atveju – pareiškėją). Nukrypus nuo plane nustatytų terminų aritmetiškai perkelti statybos darbų atlikimą ir Projekto įgyvendinimą pakitusiomis ekonominėmis sąlygomis ta pačia apimtimi reikštų prieštarauti ekonominei logikai ir teisingumui. 2010 m., kurie Projekto pagrindu laikytini pirmaisiais ūkinės-ekonominės veiklos vykdymo metais, veiklai neabejotinai daro įtaką 2008–2009 metais įvykęs drastiškas apgyvendinimo paslaugų rinkos smukimas. Dėl šios aplinkybės pareiškėjai įsitvirtinti rinkoje tapo objektyviai itin sunku. Statybos darbų sąmata buvo surašyta ir rangovas parinktas, atsižvelgiant į 2004 m. kainas ir padėtį statybos verslo rinkoje. 2006 m. padėtis statybos verslo rinkoje iš esmės pasikeitė. Paraiškos teikimo metu 2004 m., planuojant kaimo turizmo veiklą, kuri tuo metu buvo naujas produktas, turintis mažą pasiūlą ir pradėjus kaimo turizmo paslaugų teikimą ekonominės krizės sąlygomis, negalima tikėtis vienodo rezultato, todėl Agentūros reikalavimas pasiekti suplanuotos veiklos mastą pakitusiomis verslo ir ekonomikos sąlygomis nėra realus ir teisiškai nėra motyvuotas.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigė, kad Projektui valstybės parama buvo suteikta ne Projekto plane nustatytu laiku ir ne tuomet, kai buvo sudaryta sutartis su Agentūra, t. y. 2006 m. sausio 19 d., o tik 2009 m. birželio 16 d., kas iš esmės įrodo, kad Projektą buvo verčiama įgyvendinti be valstybės pagalbos tik savo lėšomis (įskaitant ir banko 2006 m. gegužės 22 d. suteiktą paskolą). Pareiškėja pažymėjo, kad sutarties 2.3.1 punkto sąlyga neuždraudžia įkeisti Projekto objekto, o tik numato įkeitimo tvarką, t. y. įkeisti turtą galima gavus rašytinį Agentūros sutikimą. Pareiškėja sutinka, kad neprašė Agentūros sutikimo užstatyti turtą ir gauti paskolą investiciniam projektui įgyvendinti, tačiau dokumentuose, pateiktuose Agentūrai, pagrindė tokių veiksmų atlikimo reikalingumą. Negavusi pastabų dėl galimo Paramos sutarties sąlygų pažeidimo įkeičiant bankui turtą, pareiškėja laikė, kad Agentūra šiam veiksmui neprieštarauja. Agentūra, priimdama Projekto paraišką, kurioje numatytas ilgalaikio kredito gavimas iš banko Projektui įgyvendinti, įsipareigojo netrukdyti kredito gavimui. Net ir tada, kai buvo sudaryta sutartis su banku dėl paskolos suteikimo, o turto įkeitimas buvo viena iš sąlygų paskolai gauti, pareiškėja šių savo veiksmų neslėpė ir, įkeisdama kuriamą turtą (kaimo turizmo kompleksą), įkeitė tik tai, kuo pati teisėtai disponavo, nes valstybės parama jai tuomet dar nebuvo suteikta (valstybės pagalbos sulaukta tik praėjus trims su puse metų). Valstybės parama buvo skirta tik 2009 m. birželio 16 d., todėl ir Agentūros reikalavimas pastatyti statinius laiku ir vykdyti ūkinę veiklą ta apimtimi, kuri buvo planuota Projekto paraiškoje ir jo verslo plane reikštų reikalauti pripažinti, jog pareiškėja buvo ir yra pajėgi Projektą vykdyti be valstybės finansinės paramos. Tai neatitinka pateikto Projekto, nes pareiškėja nustatytu laiku ir terminais bei apimtimi Projektą galėjo įvykdyti tik laiku suteikus valstybės pagalbą. Tolimesnė Projekto įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, ar pareiškėja ir toliau galės disponuoti suteikta valstybės pagalba. Nutraukus Sutartį ir pradėjus lėšų išieškojimą, jis būtų nukreiptas į Projekto objektą, kas lemtų visų Projekto tikslų degeneraciją į lygmenį, buvusį iki Projekto įgyvendinimo pradžios.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu (t. I, b. l. 172-174) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą NMA nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog Projektas turėtų būti laikomas baigtu, nepagrįstas. Projektas, kaip nurodyta Paramos sutarties 2.2.1 punkte, turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. iki šios dienos turėjo būti pasiekti visi Projekte numatyti tikslai bei būsimi rezultatai – pastatytas bei įrengtas kaimo turizmo kompleksas ir pradėtos teikti kaimo turizmo paslaugos. Ši parama yra skirta kaimo turizmo rėmimui, t. y. remiamos veiklos, remiantis Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935. Remiantis Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento priedo 2.2.5 skyriumi, remiamos veiklos yra kaimo turizmo ir poilsio paslaugos. Investicijos, padarytos iš paramos lėšų, turi būti skiriamos ir panaudojamos kaimo turizmo paslaugų teikimui, o ne vien tik fiziniam pastatų pastatymui. Pareiškėja savo Projekte kaip vieną iš uždavinių yra numačiusi įvairių paslaugų teikimą, kurios, siekiant laiku pabaigti Projektą ir laikytis Paramos sutarties 4.2.1 punkte numatyto reikalavimo, turėjo būti pradėtos teikti iki Paramos sutartyje nurodytos Projekto įgyvendinimo pabaigos, t. y. 2009 m gruodžio 1 d. Paaiškino, jog fizinis statinių baigtumas negali būti tapatinamas su Projekto baigtumu, taigi Projekte išvardyti statiniai turi būti ne tik valstybės įstaigų pripažinti tinkamais naudoti ir baigtais, tačiau taip pat ir eksploatuojami, vykdant Projekte numatytą veiklą. Pareiškėjos teiginys, kad Projekto veiklą ji vykdo jau nuo 2008 m. spalio 24 d., t. y. teikia pirties ir apgyvendinimo paslaugas, yra klaidingas ir neatitinkantis tikrovės. Pareiškėjos 2009 m. sausio 28 d. Agentūrai pateiktoje metinėje Projekto įgyvendinimo ataskaitos ketvirtoje lentelėje pareiškėja yra nurodžiusi, kad „veikla dar nevykdoma ir rezultatas dar nepasiektas”. Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo paskirtos komisijos sudarytas pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo gautas tik 2009 m. gruodžio 31 d., taigi apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugos galėjo būti teikiamos tik nuo šios datos. Pareiškėjos pateiktos sąskaitos faktūros už paslaugas, kurių ji tuo metu neturėjo teisės teikti, tik su pačios pareiškėjos rekvizitais ir tik jos parašu, negali būti laikomos įrodymu, kad pareiškėja paslaugas pradėjo teikti laiku, t. y. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, jog tai, kad pareiškėja paramos lėšas gavo tik 2009 m. birželio 16 d., yra Agentūros kaltė ir kad Agentūra taip pažeidė Paramos sutartį. Pareiškėja mokėjimo prašymą Agentūrai pateikė 2008 m. rugsėjo 29 d. Gavus mokėjimo prašymą, Agentūroje buvo atliekamas jo vertinimas, kurio metu buvo nustatyti Mokėjimo prašymo trūkumai, t. y. su mokėjimo prašymu nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. Siekdama pašalinti trūkumus, Agentūra pareiškėjai išsiuntė raštus, kuriais prašė pateikti trūkstamus dokumentus. Reikalingi dokumentai buvo gauti tik 2009 m. kovo 24 d., todėl nuo šios dienos per 60 kalendorinių dienų Agentūra turėjo įvertinti mokėjimo prašymą ir pridedamus dokumentus bei pateikti mokėjimo paraišką tarpinei institucijai. Agentūra minėtus veiksmus atliko ir mokėjimo paraišką tarpinei institucijai pateikė 2009 m. balandžio 29 d., taigi laikydamasi minėto 60 dienų termino. Valstybės iždas pareiškėjai paramos lėšas pervedė 2009 m. birželio 12 d. Dėl kokių priežasčių užtruko paramos lėšų išmokėjimas iš Valstybės iždo sąskaitos, Agentūra duomenų neturi ir už tai neatsako. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, pasirašydama su Agentūra Paramos sutartį, įsipareigojo, jog be Agentūros sutikimo neįkeis, neperleis turto ar kitaip nesuvaržys daiktinių teisių į turtą, kuriam yra suteikiama parama penkerius metus nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Paramos sutarties 3.1 punkte yra nurodyta, kad parama bus suteikta tam tikroms investicijoms (kaimo turizmo ir maitinimo pastato, pirties, poilsio nameliams), o, vadovaujantis Paramos sutarties 3.6 punktu, paramos lėšų išmokėjimas yra orientuotas į ateitį, t. y. investicijos bus kompensuojamos po to, kai bus patirtos atitinkamos išlaidos, įvertinus mokėjimo prašymą. Taigi turtas, kuris yra numatytas įsigyti Paramos sutarties 3.1 punkte, vėliau kompensuojamas iš paramos lėšų, todėl jis yra laikomas turtu, kuriam įsigyti suteikiama parama, nors jis ir buvo įsigytas prieš paramos lėšų išmokėjimą ir tai, kad tam tikrą laiką paramos lėšos dar nebuvo pervestos, nesuteikė pareiškėjai teisės tuo laikotarpiu nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 3 d. sprendimu (t. IV, b. l. 86-94) pareiškėjos J. V. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 3R-114, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą „Dėl paramos sutarties nutraukimo“, skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti Projektą laiku ir tinkamai užbaigtu atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad argumentas dėl įkeitimo bankui taisyklių pažeidimo pripažintas nepagrįstas, nes Komisijos išnagrinėtoje byloje pateiktas Nacionalinės mokėjimo agentūros Finansų ir apskaitos departamento skyriaus Mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lapas, surašytas 2008 m. lapkričio 26 d. Nr. 2708, kuriame nurodoma, jog „gavus iš AB „Šiaulių bankas“ paskolą, projekto vykdytojas pilnai atsiskaitė už statybos darbus. Bankui už suteiktą kreditą įkeistas Paramos sutartyje numatytas įsigyti turtas. Pareiškėja gavo Nacionalinės mokėjimo agentūros leidimą dėl turto įkeitimo“. Teismas nustatė, kad 2009 m. kovo 4 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros programų departamento projektų administravimo skyriaus vedėjas Agentūros direktoriaus pavaduotojui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl ūkininkės J. V.“ Nr. BR9-394 (toliau ir – Tarnybinis pranešimas). Juo nutarta, kad paramos gavėja nėra pajėgi finansiškai baigti kaimo turizmo sodybos komplekso užbaigimo darbų, negavusi paramos lėšų iš Agentūros, atsižvelgus į susidariusią situaciją, apsvarstyti galimybę išmokėti paramos gavėjai paramą pagal sutartį. Paramos gavėja turėtų įsipareigoti iki 2009 m. pabaigos (data būtų tikslinama su ūkininke) visiškai užbaigti visus sodybos įrengimo darbus, pateikti dokumentus, leidžiančius vykdyti kaimo turizmo veiką ir pradėti vykdyti paraiškoje ir verslo plane numatytą veiklą. Vienbalsiai pritarta tokiam pasiūlymui dėl paramos išmokėjimo. Nors Agentūros specialistai pripažino būtinu 9 mėnesių terminą darbams atlikti (pagal kovo mėnesio tarnybinį pranešimą, teigiant, kad pareiškėja turėtų visiškai užbaigti visus darbus iki 2009 m. pabaigos), susitarime Nr. 5 Agentūra įpareigojo paramos gavėją užbaigti darbus per 6 mėnesių terminą, t. y. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Piniginės lėšos pareiškėjai buvo pervestos 2009 m. birželio 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po susitarimo Nr. 5 pasirašymo. Tokiu būdu J. V. darbų atlikimo terminas sutrumpėjo nuo šešių mėnesių iki keturių mėnesių, t. y. nuo 2009 m. birželio 16 d. (kada išmokėtos paramos lėšos) iki 2009 m. rugsėjo 30 d. Teisminio nagrinėjimo metu Agentūros atstovai negalėjo paaiškinti, kokias motyvais remiantis, 9 mėnesių terminas buvo sutrumpintas iki 6. Dėl piniginių lėšų pervedimo praėjus tik dviems mėnesiams po susitarimo Nr. 5 pasirašymo, pareiškėja nesugebėjo užbaigti darbų ir prašė atsakovo pratęsti terminą. 2009 m. lapkričio 25 d. buvo pasirašytas dar vienas susitarimas Nr. 6, kuris pakeitė darbų užbaigimo terminą, nustatant darbų užbaigimą ne 2009 m. rugsėjo 30 d., o 2009 m. gruodžio 1 d., t. y. po susitarimo Nr. 6 pasirašymo J. V. gavo 5 dienas darbams užbaigti. Agentūros atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl terminas buvo faktiškai pratęstas 5 dienomis, o ne iki metų pabaigos.

Pirmosios instancijos teismas Agentūros išvadas dėl objektų nebaigtumo pripažino nepagrįstomis, nes valstybinių institucijų sprendimai (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. gruodžio 31 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas, higienos pasai pirties ir apgyvendinimo paslaugoms teikti nuo 2008 m. spalio 24 d., apgyvendinimo ir konferencijų paslaugoms teikti nuo 2009 m. lapkričio 6 d.) atsakovo nenuginčyti. Teismas nurodė, jog jis neturi pagrindo abejoti valstybinių institucijų sprendimais, priimtais remiantis norminių aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė finansinius dokumentus, kurie patvirtina, kad buvo teikiamos turizmo ir konferencijų salės nuomos paslaugos. Tarnybiniame pranešime dėl faktinės projekto būklės, buvo pripažinta, kad Projektas gali būti visiškai užbaigtas iki 2009 metų pabaigos, jeigu paramos gavėjai bus skirtos piniginės lėšos. Agentūra, pritardama Tarnybiniam pranešimui, faktiškai pripažino ir sutiko, kad kaimo turizmo komplekso paslaugos galėtų būti teikiamos tik užbaigus komplekso statybos darbus. Todėl Agentūros sprendimo „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ argumentus, kad projektas nebuvo laiku baigtas tiek statinių statybos ir įrengimo prasme, tiek kaimo turizmo paslaugų teikimo prasme, teismas vertino kaip nepagrįstus objektyviais duomenimis.

III.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 99-101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimo dalį dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-114, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ panaikinimo.

Atsiliepimas

Apeliaciniame skunde, be argumentų, nurodytų atsiliepime pirmosios instancijos teismui, pažymima, kad raštas su prašymu leisti įkeisti turtą bankui gautas Agentūroje nebuvo, todėl ir leidimas įkeisti turtą bankui nebuvo išduotas. Agentūros Finansų ir apskaitos departamento Mokėjimo prašymų skyriaus 2008 m. lapkričio 26 d. mokėjimo prašymo tikrinimo ir tvirtinimo lape Nr. 2708 pateiktas teiginys, jog „pareiškėja gavo NMA leidimą dėl turto įkeitimo“, yra mokėjimo prašymą vertinusio darbuotojo klaida. Teismo metu buvo argumentuotai paaiškinta, kad Agentūra Projekto įgyvendinimo terminus atidėdavo, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymus. Tokie susitarimai dėl sutarties keitimo buvo sudaromi abiejų šalių sutarimu. Agentūra, kelis kartus pratęsdama Projekto įgyvendinimo terminą, išreiškė geranoriškumą, palankumą pareiškėjos atžvilgiu, dėjo visas pastangas, kad pareiškėjos Projektas būtų sėkmingai įgyvendintas ir būtų pasiekti jame numatyti rezultatai, efektyviai įsisavintos Europos Sąjungos lėšos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo paskirtos komisijos sudarytas pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo išduotas 2009 m. gruodžio 31 d. (todėl apgyvendinimo ir kaimo turizmo paslaugos galėjo būti pradėtos teikti tik nuo šios dienos), tuo tarpu pagal Paramos sutarties 2.2.1 punktą Projektas turėjo būti įvykdytas iki 2009 m. gruodžio 1 d. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-774 pripažino, jog Trakų visuomenės sveikatos priežiūros centras nebuvo išdavęs leidimo-higienos paso kaimo turizmo komplekso statinio „pagrindinio pastato“ (2007 m. liepos 20 d. pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44-103269 vadinamo „poilsio kompleksu“, plane pažymėto 1K2/p) vykdomai veiklai. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjos išrašytos sąskaitos faktūros neturi sąskaitai faktūrai būtinų rekvizitų. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tik išsakė savo nuomonę ir teiginius, tačiau neišsakė jokių argumentų, kurie būtų pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Teismo nurodyti Agentūros tarnybiniai pranešimai, kuriais jis rėmėsi aiškindamas Paramos sutarties nuostatų prasmę, yra tik vidiniai Agentūros darbuotojų susirašinėjimai, kurie negali būti teismo sprendimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik vienašališkais ir objektyviais faktais nepagrįstais pareiškėjos teiginiais.

Pareiškėja J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. IV, b. l. 116-120) nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėja, be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad Agentūra klaidingai teigia, jog apie pareiškėjos 2 500 000 litų kreditą sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 31 d. (gavusi akcinės bendrovės Šiaulių bankas Kauno filialo raštą „Dėl informacijos suteikimo“), nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui jau 2007 m. liepos mėnesį buvo žinoma apie turto įkeitimą (2007 m. liepos 23 d. VĮ Registrų centras pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui Markutiškių, kaime Trakų rajone (registro įrašo Nr. 44/103269) nurodytas juridinis faktas – 2006 m. gegužės 25 d. įregistruota hipoteka). Dėl per ilgą laiko tarpą susikaupusių įvykių (pradedant nuo 2004 m. spalio 8 d., kai pareiškėja pateikė Paraišką valstybės paramai gauti), ruošdama skundą Komisijai, vėliau – teismui, pareiškėja neprisiminė aplinkybės apie pateiktą prašymą dėl įkeitimo, tačiau besiruošiant bylos nagrinėjimui teisme tarp didelės apimties dokumentų buvo rastas 2006 m. kovo 10 d. prašymas Agentūrai dėl leidimo įkeisti turtą, kuris ir buvo pateiktas teismui. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovas, būdamas savarankiška vykdomosios valdžios institucija, privalantis administruoti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas bei atlikti jų mokėjimo kontrolės funkciją, atlikęs J. V. mokėjimo prašymo paramai vertinimą, žinodamas apie turto įkeitimą, Paramos sutarties nenutraukė, bet 2009 m. birželio 12 d. suteikė paramą. Todėl galima teigti, jog pareiškėja buvo gavusi leidimą dėl statomų kaimo turizmo sodybos pastatų ir statinių įkeitimo akcinei bendrovei Šiaulių bankas.

Šalies argumentai

J. V. nesutinka su atsakovo argumentu, jog Agentūra Projekto įgyvendinimo terminus atidėdavo, atsižvelgdama į pareiškėjos prašymus. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Agentūros specialistai pripažino būtinu 9 mėnesių terminą darbams atlikti, paramos lėšos buvo pervestos vėliau, taip faktiškai sutrumpinant nustatytą darbų atlikimo terminą iki 3,5 mėnesio, kas labai apsunkino darbų užbaigimą, nes nei viena statybos bendrovė nesutiko numatytų darbų atlikti per tokį trumpą laiką. Prašymą pratęsti darbų atlikimo terminą pareiškėja pateikė esant objektyviam pagrindui – dėl pavėluoto lėšų pervedimo, atsakovas žinojo (privalėjo žinoti), kad 5 dienų terminas, per kurį reikia įvykdyti visus darbus, yra nerealus, pažeidžiantis pareiškėjos interesus ir teisėtus lūkesčius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja nuo Paraiškos pateikimo momento, t. y. 2004 m. balandžio 1 d., susidurdavo su įvairiais trukdymais, turėjusiais tiesioginę įtaką Projekto įgyvendinimui, kuriuos yra išsamiai išvardijusi savo paaiškinimuose, pateiktuose raštu pirmosios instancijos teismui. Tai paneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, jog Agentūra, kelis kartus pratęsdama Projekto įgyvendinimo terminą, išreiškė geranoriškumą, palankumą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėja pabrėžia, kad atsakovas plečiamai aiškina investicinio projekto tikslus ir rezultatus, nes jie neapima kaimo turizmo paslaugų teikimo. Pats atsakovas savo 2010 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl paramos sutarties nutraukimo“ nurodo, jog paraiškoje numatomi projekto rezultatai – „po projekto įgyvendinimo vykdyti planuojamą ūkio veiklą: teikti nakvynes paslaugas, pirties nuomą, turistų maitinimo paslaugas, konferencijos salės nuomą, sporto inventoriaus nuomą“, be to, Paraiškoje paslaugų teikimas yra nurodytas kaip laukiamos projekto pasekmės. Teismas pagrįstai pripažino, kad neturi pagrindo abejoti valstybės įgaliotų institucijų sprendimais, nes atsakovas jų neginčijo. Pareiškėja niekada netvirtino, jog viso kaimo turizmo komplekso statyba buvo užbaigta 2009 m. gruodžio 1 d. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad dėl atsakovo kaltės (vilkinimo) pareiškėja neturėjo galimybės laiku pradėti ir atsakovo nustatytu laiku užbaigti statybos darbus, o kaimo turizmo sodybos pripažinimo tinkama naudoti aktas buvo pasirašytas 2009 gruodžio 31 d., t. y. vėliau nei atsakovo nurodyta patikra vietoje, kas iš tiesų reiškia, kad 2009 m. gruodžio mėnesio pabaigoje visi statiniai buvo pastatyti pagal statinio projektą, tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendimai, kurie lemia statinių atitiktį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatytiems statinio esminiams reikalavimams. Pažymi, kad atsakovas nenurodė, kokių trūkstamų būtinų rekvizitų neturi pareiškėjos išrašytos sąskaitos faktūros. Aplinkybė, jog dauguma sąskaitų faktūrų buvo išrašytos iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. iki tos dienos, nuo kurios, anot atsakovo, pareiškėja galėjo teisėtai pradėti teikti apgyvendinimo ir turizmo paslaugas, nėra reikšminga šiame ginče, nes Paramos sutartis nebuvo nutraukta šiuo pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kyla dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. BR6-(10.42)-2488 ,,Dėl paramos sutarties nutraukimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. BR6-(10.42)-2488 ,,Dėl paramos sutarties nutraukimo“ (VAGK byla, t. I, b.l. 7-10) nusprendė nutraukti 2006 m. sausio 19 d. tarp atsakovo ir pareiškėjos sudarytą paramos sutartį Nr. BPD2004-EZUOGF-4.4.5-01-04/0/001. Atsakovas minėtą Paramos sutartį nutraukė dėl to, kad, jo manymu, pareiškėja pažeidė Paramos sutarties nuostatas, konkrečiai, iki sutartyje nurodyto termino, t. y. 2009 m. gruodžio 1 d. nepasiekė Projekto, kurio dalinis finansavimas buvo numatytas Paramos sutartyje, tikslų ir uždavinių, taip pat, negavusi atsakovo leidimo, bankui įkeitė Paramos sutartimi finansuojamo projekto turtą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) (t. I, b.l. 19-24) pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. BR6-(10.42)-2488 ,,Dėl paramos sutarties nutraukimo“, atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad jis yra teisiškai ydingas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Visų pirma pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui, taip pat kitos bylos medžiagos, pareiškėja 2010 m. liepos 7 d. skundu (t. I, b.l. 1-8) ginčijo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš minėto VAGK sprendimo turinio matyti, kad išnagrinėjusi administracinę bylą kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, ji įvertino bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, šį teisinį reguliavimą pritaikė faktinėms bylos aplinkybėms, ir, kaip minėta, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Taigi įvertinus pareiškėjos skundo pirmosios instancijos turinį, joje suformuluotiną prašymą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo kontrolės objektas turėjo būti būtent Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra jokių motyvų, dėl kokių priežasčių naikintinas minėtas VAGK sprendimas, nėra nurodyta, kokias teisės aiškinimo ar taikymo klaidas padarė VAGK priimtame sprendime, nenurodyta, kokiais aspektais VAGK netinkamai ar neišsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Minėtos ABTĮ nuostatos, be kita ko, reiškia, kad teismo priimamas sprendimas turi būti grindžiamas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytinu teisiniu reguliavimu.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime apskritai nėra aptartas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytinas teisinis reguliavimas, atitinkamos teisės normos ir principai nėra taikyti bylos faktinėms aplinkybėms, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas teisiškai nėra motyvuotas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes ir, atitinkamai, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 3R-114 (2010/05-4R-144) teisėtumą ir pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, be kita ko, 2004 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-033 „Dėl Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemones, teikimo, vertinimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatas, taip pat vertinamos Paramos sutarties ir pareiškėjos pateiktos Paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti nuostatos. Taigi atsakovo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo, taip pat VAGK sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinami atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, Paramos sutarties ir pareiškėjos pateiktos Paraiškos ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti nuostatas.

Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl projekto įvykdymo termino, teisėjų kolegija nesutinka su teismo padaryta išvada, jog NMA nusprendė nutraukti sutartį motyvuodama tuo, kad poilsio namuose nebaigti smulkūs apdailos darbai. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo turinio, Paramos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad, atsakovo manymu, pareiškėja per Paramos sutartyje įtvirtintą terminą nepasiekė Projekto tikslų ir uždavinių bei paraiškoje numatomų projekto rezultatų. Atitinkamai atsižvelgiant į byloje taikytiną teisinį reguliavimą, pareiškėjos pateiktą Paraišką ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, taip pat Paramos sutarties nuostatas, turi būti įvertinta, ar VAGK sprendime pagrįstai nurodė, kad Projekto tikslas nėra vien statinių statyba, nes Projekto santraukoje nustatytas pagrindinis projekto tikslas - ūkio gamybinės bazės įkūrimas ir modernizacija, kurios dėka bus sukurtos efektyvios galimybės verslo plėtrai kaimo vietovėje bei didesnė paslaugų vertė. Taip pat turi būti įvertinta, ar VAGK padaryta išvada, kad pareiškėja nesilaikė Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nėra pagrindo naikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. BR6-(10.42)-2488 ,,Dėl paramos sutarties nutraukimo“, yra pagrįsta byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kiek tai susiję su atsakovo Sprendime nurodyto Paramos sutarties 2.3.1 punkto, reikalaujančio, kad projekto vykdytojas be Agentūros rašytinio sutikimo jokiu būdu neperleistų, neįkeistų turto ar jokiu kitokiu būdu nesuvaržytų daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti yra suteikiama parama, pažeidimo vertinimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėta Paramos sutarties 2.3.1 punkto nuostata įtvirtina būtent pareiškėjos pareigą gauti atsakovo sutikimą dėl turto įkeitimo. Atitinkamai įrodinėjimo našta, kad toks sutikimas buvo gautas, tenka pareiškėjai. Be to, vertinant faktines bylos aplinkybes turėtų būti įvertinta ir tai, ar VAGK sprendime pagrįstai, konstatavo, jog Paramos sutarties 2.3.1 punkto nuostata yra esminė.

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pateiktas teisinis vertinimas, naujo sprendimo, kuriame būtų vertinami ir teisiniai, ir faktiniai bylos aspektai, priėmimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės reikštų proceso dalyvių teisės į apeliaciją pažeidimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o visa byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis