Kauno apygardos teismo sprendimas, e2-972-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-02-19
Bylos Nr.: e2-972-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00784-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Arvydas Žibas
Atsakovas: M. T.

Kategorijos

3.2.6.5Galutinis sprendimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. e2-972-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00784-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5;2.6.1.3.6.;2.6.1.5.;2.6.2.1;2.6.29. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASGALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,sekretoriaujant Žydrūnei Mitekvičienei,dalyvaujant ieškovės bankrutavusio uždarosios akcinės bendrovės „Eigvida“ atstovei O. P.,atsakovui M. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Eigvida“ reikalavimą atsakovui M. T. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė BUAB „Eigvida“, atstovaujama bankroto administratorės O. P., kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka su ieškiniu, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovo M. T. 84 735,39 Eur skolą, 12 648,61 Eur sutartines palūkanas, 15 703,74 Eur sutartinius delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu priteisė iš M. T. bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eigvida“ 84 735,39 Eur skolą, 12 648,61 Eur sutartinių palūkanų, 15 703,74 Eur sutartinių delspinigių, iš viso 113 087,74 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 113 087,74 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 030 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš M. T. 912 Eur žyminį mokestį.

Kauno apygardos teismui atsakovas M. T. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuri nurodo, jog įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovo manymu, ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kad 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartyje Nr. 1, bei 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartyje Nr. 2 nurodoma pinigų suma būtų perduota atsakovui, todėl šiuo faktiniu ir teisiniu pagrindu ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad preliminariame teismo sprendime nurodoma, kad palūkanos skaičiuojamos pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktą. Minėtame punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui skaičiuojamos 5.10 proc. dydžio metinės palūkanos. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas yra mokėjęs palūkanas, t. y. sumokėjęs 1 477,06 Eur palūkanas už 2014 metus, taip pat nurodyta ir tai, kad atsakovas yra gražinęs dalį 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 gautų pinigų, t. y. yra grąžinęs 6 200,00 Eur. (tai patvirtina ir ieškovės pateikti kasos pajamų orderiai). Tačiau kaip matyti iš palūkanų skaičiavimo (ieškinio 2 psl.) už 2015, 2016, 2017 ir 2018 metus palūkanas pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 ieškovė skaičiuoja nuo visos paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos, neįvertinant fakto, kad dalis paskolos yra gražinta. Ieškovė nesąžiningai skaičiuoja palūkanas ir už tą sumos dalį, kurią atsakovas jau yra grąžinęs ir neturi mokėti palūkanų už naudojimąsi pinigais kurie jau grąžinti, t. y. atsakovas jais nebesinaudoja. Taigi priteista palūkanų suma mažintina, kadangi apskaičiuota neteisingai.

Atsakovas teigia, kad ieškovės ieškinyje pateikiamuose skaičiavimuose, tiek preliminariame sprendime absoliučiai ignoruojamas ieškovės pateiktas 2015 m. birželio 30 d. UAB “Eigvida” vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo gavus atsakovo prašymą, ieškovė nusprendė pratęsti paskolinę sutartį Nr. 1 M. T. iki 2017 m. gruodžio 31 d., mokant valstybės nustatytas palūkanas, netaikant delspinigių skaičiavimo 3.2. punkto. Kaip matyti iš ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, priteistos palūkanos skaičiuotos pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktą, neįvertinant 2015 m. birželio 30 d. UAB “Eigvida” vienintelio akcininko sprendimo, kuriuo buvo pakeistas palūkanų dydis. Dėl to preliminarus teismo sprendimas yra neteisingas, nesąžiningas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Atsakovas nurodo, jog preliminariame sprendime nurodyta, kad atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos, pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktą, yra nesumokėjęs ieškovei 4 425,37 Eur palūkanų. 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punkte nurodoma, jog paskolos gavėjui skaičiuojamos 3.08 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovo manymu 3.08 proc. dydžio metinės palūkanos yra per didelės ir mažintinos. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 3 dalimi, turi teisę mažinti palūkanas. Pagal teismų praktiką, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 str. 3 d.), arba kai susitarimas dėl didesniu palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str, 3 d.. 1.5 str.). Nagrinėjamu atveju 3.08 proc. metinių palūkanų dydis, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų, todėl mažintinas iki protingo dydžio, t. y. 1 proc. metinių palūkanų.

Atsižvelgtina į tai, kad paskolos gavėjas yra fizinis asmuo. Atsakovas kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką (1 metai 11 mėn.). Šiai dienai atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau jis siekia ją pagerinti ir įvykdyti savo įsipareigojimus. Atsakovas yra BUAB “Robotus” įmonės kreditorius kas leidžia tikėtis, kad Atsakovo turtinė padėtis pagerės ir bus galimybė įvykdyti skolinius įsipareigojimus. 2015 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. eB2-1036-153/2015 yra patvirtintas atsakovo M. T. kreditorinis reikalavimas, kaip pinuos eilės kreditoriaus (547,57 Eur suma) ir trečios eilės kreditorinis reikalavimas (27 218,86 Eur. suma). BUAB “Robotus” kreditoriais yra ir atsakovo šeimos nariai, kurie atsakovui padeda įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Atsakovo kartu su šeimos nariais patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma BUAB “Robotus” iš viso bendroje sumoje yra 56 793,43 eur. Taigi, atsakovas su šeimos narių pagalba mato galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

Apibendrinant, 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 ir 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 palūkanų dydis mažintinas iki protingo dydžio, t. y. iki 1 proc. metinių palūkanų tapačiais argumentais.

Dėl delspinigių dydžio pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 1. Preliminariame sprendime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 3.2 punkto pagrindu priteistini delspinigiai už 180 dienų), t. y. 6703,74 Eur suma. Atsakovas su aukščiau nurodytu nesutinka dėl šių argumentų. Preliminariu sprendimu ignoruojamas ir visiškai neįvertintas yra 2015 m. birželio 30 d. UAB “Eigvida” vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo ieškovė nusprendė pratęsti paskolinę sutartį Nr. 1 M. T. iki 2017 m. gruodžio 31 d, mokant valstybės nustatytas palūkanas, netaikant delspinigių skaičiavimo 3.2. punkto. Buvo sulygta, kad 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 delspinigių skaičiavimas nebus taikomas, o preliminariu sprendimu paskaičiuoti delspinigiai būtent pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 3.2. punktą, t.y. priešingai nei nustatyta 2015 m. birželio 30 d. UAB “Eigvida” vienintelio akcininko Sprendime. Preliminariu sprendimu buvo paneigta šalių valia.

Dėl delspinigių mažinimo. Preliminariame sprendime delspinigiai paskaičiuoti pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartyje Nr. 1 ir 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartyje Nr. 2 nurodytą delspinigių dydį. Minėtų sutarčių 3.2 punktuose nurodytas 0,1 proc. delspinigių dydis. Atsakovo įsitikinimu, 0,1 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną dydžio netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti, todėl prašo šias netesybas mažinti iki protingo dydžio - iki 0,02 % už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 7,3 % netesybų per metus. Tiek teisės teorijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama bendroji netesybų priteisimo taisyklė - jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267- 916/2015). Vis dėlto kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagristi netesybas įrodinėdamas nuostolius - jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; kt). Tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareiga kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005). Atsakovo įsitikinimu, ieškovei neįrodinėjant dėl atsakovo pradelsto atsiskaitymo patirtų nuostolių dydžio, galima daryti prielaidą, kad ieškovė nepatyrė jokių didelių nuostolių. Nesant byloje įrodymų apie ieškovės patirtus didelius nuostolius, nėra pagrindo nukrypti nuo verslo praktikoje nustatomų įprasti} netesybų dydžių. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į rinkoje esančią situaciją, skundžiamu teismo sprendimu priteistos netesybos turi būti mažinamos iki 0,02 % už kiekvieną pavėluotą dieną, kas sudaro 7,3 % per metus, arba šiuo konkrečiu atveju 3140,75 Eur (0,02 % / 100 %) x 180 d. x 87 243,00 Eur = 3140,75 Eur). Tokio dydžio netesybos atitinka įprastos verslo praktikos, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei aukščiau nurodytoje teismų praktikoje nustatomus netesybų dydžius. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Bylą nagrinėjant 2019 m. sausio 30 d. teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad yra gavęs ieškovės ieškinyje nurodomas pinigų sumas pagal 2014 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. paskolų sutartis, todėl byloje toliau ginčija tik delspinigių ir palūkanų dydžius. Atsakovas palaiko prieštaravimuose išdėstytus argumentus dėl palūkanų ir delspinigių dydžio mažinimo.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame nurodė, jog atsakovas buvo ieškovės ilgametis vadovas ir ginčo paskolos santykius inicijavo pats, siekdamas savo subjektyvių tikslų ir objektyviai žinodamas, kad tokio itin ženklaus dydžio paskolų suteikimas sau iš savo paties vadovaujamos įmonės gali sukelti esminių nemokumo sunkumų įmonei, o kartu pakenkti ir įmonės kreditoriams. 2014 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. paskolų sutartys buvo pasirašytos ieškovę atstovaujant su atsakovu susijusiam asmeniui, t .y. jo sutuoktinei R. T.. Ieškovei šie sandoriai buvo visiškai nenaudingi ir atsakovas tą objektyviai žinojo ir būdamas įmonės vadovu bei susijęs su ieškovės akcininke, pasinaudojo savo padėtimi ir sandorius inicijavo išimtinai siekdamas asmeninės naudos ieškovės sąskaita. Ieškovė kartu su atsiliepimu papildomai teikia teismui 2014 m. gegužės 5 d. ieškovės kasos išlaidų orderį Nr.25 ir 2015 m. gruodžio 17 d. ieškovės kasos išlaidų orderį Nr. 126, kurie patvirtina faktą, kad piniginės lėšos pagal paskolos sutartis buvo išmokėtos atsakovui, bet ir tą faktą, kad realiai pats atsakovas kontroliavo lėšų išmokėjimo procedūrą ir nurodytuose apskaitos dokumentuose pasirašė ir kaip kreditoriaus atstovas (t. y. ieškovės vadovas) ir kaip lėšų gavėjas (t.y. paskolų gavėjas).

Dėl palūkanų.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 straipsnio l dalis). Prisiimta prievolė turi būti vykdoma (CK 6.59 straipsnis). Kad sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai taip pat yra numatyta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas privalėjo vykdyti savo prievoles tinkamai, t. y. privalėjo įvykdyti prievolę CK 6.873 str. 1 d. ir paskolos sutartyse nustatyta tvarka ir terminais.

Atsiliepimas

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės reikalavimas dėl 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l pagrindu (t. y. 2.2 punktu) priteistų sutartinių palūkanų yra nepagrįstas ir palūkanų suma mažintina, nes atsakovas dalį paskolos grąžino. Ieškovė nesutinka su nurodyta argumentacija. Remiantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l 2.2 punktu nurodyta, kad paskolos gavėjui skaičiuojamos 5.10 proc. dydžio metinės palūkanos. Atsakovas plečiamai aiškina nurodytą sutartinę prievolę, nes sutartyje nėra nurodoma, kad palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies. Priešingai, sutarties 2.2 punkto bei 3.1. punkto turinys patvirtina, kad sutarties šalių buvo sutarta dėl fiksuotų sutartinių palūkanų visą sutarties laikotarpį, t. y. 5,10 proc. metinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo Sutarties 1 punkte nurodytos paskolos sumos.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ vienintelio akcininko sprendimu buvo pakeistas sutartinių palūkanų dydis. Pirma, atsakovo nurodomas dokumentas gali būti vertinamas tik kaip kreditoriaus ketinimas pakeisti 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l sąlygas. Paskolos sutartis yra dvišalis sandoris. 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l 7.5 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma - t. y. dvišaliu rašytiniu sandoriu. Vadovaujantis 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Todėl ieškovės įsitikinimu, atsakovo minimas su juo susijusio vienintelio ieškovės akcininko 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ sprendimas nei formos nei turinio prasme nėra ir negali būti laikomas 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l pakeitimu.

Antra, 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ vienintelio akcininko sprendime nėra nurodoma, kad yra keičiamas 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l 2.2 punktas, reglamentuojantis sutartines palūkanas. Todėl atsakovas eilinį kartą subjektyviai aiškina įrodymų turinį. Be to, ne ir vertinant 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ vienintelio akcininko sprendimo turinį objektyviai aišku, kad jame kalbama apie netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą (t. y. delspinigius, numatytus Sutarties 3.2 punkte), o ne apie sutartines paskolos palūkanas (t. y. numatytas Sutarties 2.2 punkte) ir šiuo akcininko sprendimu atsakovas net nebuvo keičiamas sutartinių paskolos palūkanų dydis.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, kad 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punkte numatytas 3,08 proc dydžio metinių palūkanų dydis turi būti mažinamas iki 1 proc. Šios savo pozicijos atsakovas teisiškai nepagrindžia ir remiasi tik subjektyviais samprotavimais bei siekiu išvengti atsakomybės ieškovės kreditorių sąskaita. Nesutinkant su nurodytais atsakovo teiginiais, ieškovė pabrėžia, kad nurodytas palūkanų dydis buvo nustatytas sandorio šalių laisva valia. Kaip jau minėta atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, skolinosi lėšas iš vadovaujamos įmonės, kurią atstovavo su atsakovu susijęs vienintelis akcininkas. Atsakovo pozicija prieštarauja sutarties privalomumo principui. Atsakovas neginčija 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2, nepateikė jokių teisinių argumentų kokiu pagrindu turi būti keičiamos sutarties sąlygos, nereiškiant atitinkamo reikalavimo, o taip pat nepateikė jokių motyvų kuriais remiantis nurodytos 3,08 proc metinės palūkanos yra „neprotingai didelės“. Ieškovė dėl abstrakčių atsakovo teiginių plačiau nepasisako ir juos vertina kaip eilinį atsakovo siekį išvengti atsakomybės ir siekti turtinės naudos ieškovės kreditorių sąskaita. Pažymėtina, kad nurodytos sutartinės palūkanos yra vos 1 procentiniu punktu didesnės už metinį infliacijos rodiklį Lietuvoje ir daugiau nei 3 kartus mažesnės už Lietuvos banko skelbiamas vidutines gyventojų vartojimo paskolų palūkanas (šaltinis: https:wwwlb/ltpaskolų-palūkanų-normos).

Kaip motyvą siekiant sumažinti ir nurodytas atsakovui privalomas sutartines palūkanas atsakovas nurodo faktą, kad atsakovas su šeimos nariais yra BUAB „Robotus“ kreditoriai. Pažymėtina, kad atsakovas 2015 m. birželio 30 d. prašyme ieškovei dėl 50 000 eur paskolos suteikimo (kuri buvo jam suteikta remiantis 2015 , laplričio 2 d. paskolos sutartimi Nr. 2) nurodė, kad šios lėšos reikalingos būtent dėl UAB „Robotus“ bankroto fakto. Tokiu būdu atsakovas skolinosi lėšas, jas siedamas su UAB „Robotus“ bankrotu ir tuo pačiu teigia, kad UAB „Robotus“ bankroto jis neaiškiu būdu sugebės grąžinti šios bylos nagrinėjimo dalyką sudarančias paskolas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiais atsakovo samprotavimais. Pažymėtina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas galimai tyčia privedęs UAB „Eigvida“ prie bankroto, sąmoningai klaidina teismą ir siekia turtinės naudos ieškovės kreditorių sąskaita bet kokiomis priemonėmis siekdamas sumažinti savo sutartinės atsakomybės ribas. Atsakovo ir su juo susijusių asmenų valdomų įmonių bankrotai tik patvirtina, kad atsakovas ignoruoja kreditorių interesus ir apsunkina ginčo išsprendimą teisiškai nereikšmingais faktais.

Dėl delspinigių skaičiavimo ir mažinimo.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad turi būti neskaičiuojami delspinigiai, remiantis 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ vienintelio akcininko sprendimu. Nesikartojant išdėstytos argumentacijos koncentruotai nurodytina, kad nurodytas akcininkės sprendimas nėra 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l sąlygas keičiantis dvišalis sandoris, todėl jis negali keisti sutarties sąlygų. Dėl nurodytų priežasčių iš atsakovo delspinigiai priteisti teisėtai, remiantis atsakovui imperatyviomis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l sąlygomis

Dėl atsakovo motyvų, kad sutartinių delspinigių dydis turi būti mažinamas, ieškovė nesutinka, nes atsakovas buvo ne tik paskolos sutartinių santykių su ieškove šalis, jis pats inicijavo, kontroliavo tiek paskolos sandorių sudarymą, pats kontroliavo paskolos lėšų išmokėjimą ir veikė kaip abiejų sandorio šalių subjektas, be to atsakovas buvo ilgametis ieškovės vadovas ir tuo pačiu profesionalus bei patyręs sutartinių santykių dalyvis. Ieškovės prašomos priteisti netesybos yra sutartinės, t. y. jų dydis ir mokėjimo tvarka buvo iš anksto šalių suderintas ir patvirtintas kaip objektyviai teisingas pasirašant Sutartis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas visa apimtimi, kaip teisiškai pagrįstas ir tinkamai įrodytas.

Dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovė atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo prieštaravimų turinys, nurodant aiškiai melagingus teiginius apie tariamą paskolų suteikimo fakto neįrodymą. Atsakovo pateiktų prieštaravimų turinys objektyviai patvirtina sąmoningą atsakovo veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Kadangi toks prieštaravimų teikimas riboja ieškovės teisę objektyviai žinoti atsakovo pozicijos pagrindą ir jį pagrindžiančius įrodymus, tuo pačiu ribojama ir ieškovės teisė į efektyvią gynybą. Akivaizdu, kad atsakovas nesiekia operatyvaus ir civilinio proceso normomis reglamentuoto ginčo išsprendimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovui skiriama CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija – bauda, skiriant šios baudos 50 procentų ieškovei. Atsakovė prašo 2018 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo M. T. ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas, skirti atsakovui M. T. LR CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyto dydžio baudą, skiriant šios baudos 50 procentų ieškovei BUAB „Eigvida“.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Dėl negrąžintos paskolos sumos priteisimo

Ieškovės pateikti byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. gegužės 5 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1 tarp paskolos davėjos UAB „Eigvida“, atstovaujamos akcininkės R. T. ir paskolos gavėjo M. T.. Šia paskolos sutartimi atsakovui buvo perduota 150000,00 Lt (43 443,00 Eur.) suma, paskolos grąžinimo terminas - iki 2015 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartyje nustatytas paskolos grąžinimo terminas vienintelės paskolos davėjos UAB „Eigvida“ akcininkės R. T. 2015 m. birželio 30 d. sprendimu pratęstas iki 2017 m. gruodžio 31 d.. Nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 2 tarp paskolos davėjos UAB „Eigvida“, atstovaujamos akcininkės R. T. ir paskolos gavėjo M. T.. Šia paskolos sutartimi atsakovui buvo perduota 50 000 Eur paskola, paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendra UAB „Eigvida“ atsakovui pagal nurodytus paskolų sandorius suteiktų paskolų suma yra 93 443,00 Eur. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. spalio 5 d. atsakovas grąžino ieškovei 6200 Eur suteiktų paskolų sumą. Nustatyta, kad BUAB „Eigvida" bankroto byloje buvo patvirtintas atsakovo, kaip įmonės darbuotojo 6392 Eur kreditorinis reikalavimas. Teisės aktų nustatyta tvarka iš Valstybinio garantinio fondo atsakovui buvo skirta 2507,61 Eur išmoka bendrovės bankroto byloje, susidariusiems įsiskolinimams kompensuoti. Šios piniginės lėšos, remiantis atsakovo 2018 m. rugpjūčio 3 d. rašytiniu prašymu, ieškovei buvo užskaitytos atsakovo turimų įsiskolinimų ieškovei padengti. Tokiu būdu negrąžinta atsakovo paskolos suma pagal pirmiau minėtas paskolų sutartis šio teismo sprendimo priėmimo dienai yra 84 735,39 Eur. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad atsakovo prievolė grąžinti gautą paskolą yra galiojanti, kadangi atsakovas pinigus pagal sudarytas paskolos sutartis yra gavęs, įrodymų, kad yra grąžinęs kreditorei visą paskolų sumą, atsakovas byloje nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovo Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. preliminariu sprendimu pagrįstai priteista 84 735,39 Eur negrąžintos paskolos suma (CPK 178 straipsnis, CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Todėl šioje dalyje preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl palūkanų pagal paskolos sutartis priteisimo

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog paskolos gavėjas už naudojimąsi paskolos suma skolininkas privalo mokėti sutartimi nustatyto dydžio palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktu, šalių susitarimu buvo nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo mokėti 5,10 Eur dydžio metines palūkanas (b. l. 9, 10). 2015 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderis EGV Nr.000095 patvirtina, kad atsakovas sumokėjo ieškovo buhalterijos apskaičiuotas 1477,06 Eur palūkanas už 2014 metus (b. l. 18). Todėl prievolė mokėti sutartines palūkanas už naudojimąsi pinigais pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį yra įvykdyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra gražinęs dalį pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 gautų pinigų, t. y. yra 2015 metų rugsėjo – lapkričio mėnesiais grąžinęs kreditorei 6 200 Eur sumą (b. l. 15-17). Iš ieškinyje pateikto palūkanų skaičiavimo matyti (b. l. 2), jog palūkanas už 2015, 2016, 2017 ir už dalį 2018 metų ieškovė pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 skaičiuoja nuo visos paskolos sutartyje nurodytos paskolos sumos, neįvertinant to fakto, kad dalis paskolos ieškovei yra gražinta. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis). Teismas vertina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad šalys 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties 2.2 punkte buvo susitarę dėl palūkanų mokėjimo nuo visos suteiktos paskolos sumos iki bus visiškai grąžinta paskolos suma. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu už 2015 metus, vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti ne ieškovės nurodomą 2215,59 Eur sutartinių palūkanų sumą, o 1 899,39 Eur sumą (37 243 Eur negrąžintos paskolos suma x 5.10 proc - 1 899,39 Eur). Atitinkamai už 2016 metus, vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 1 899,39 Eur sutartinių palūkanų, už 2017 metus, vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 1 899,39 Eur sutartinių palūkanų sumą. Už 2018 metus iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m rugsėjo 17 d., vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti ne 1576,47 Eur sutartinių palūkanų sumą, o 1 121,65 Eur sumą. Vadovaujantis nurodytais skaičiavimais, atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos, pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr 1 2.2 punktą, yra nesumokėjęs ieškovei 6 819,82 Eur palūkanų sumos.

Vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punkte šalių susitarimu buvo nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo mokėti 3,08 Eur dydžio metines palūkanas. Už 2015 metus, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 249,61 Eur sutartinių palūkanų. Už 2016 metus, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 1 540 Eur sutartinių palūkanų. Už 2017 metus, vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 1 540 Eur sutartinių palūkanų. Už 2018 metus iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 17 d., vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktu, atsakovas turėjo sumokėti 1 095,76 Eur sutartinių palūkanų. Vadovaujantis nurodytais skaičiavimais atsakovas iki šio ieškinio pateikimo dienos, pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 2.2 punktą, yra nesumokėjęs ieškovei 4 425,37 Eur palūkanų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendra iš atsakovo priteistina sutartinių palūkanų suma už naudojimąsi paskolomis sudaro 11 245,19 Eur sumą (6 819,82 Eur + 4 425,37 Eur) (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Todėl šioje dalyje preliminarus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimas keistinas, sumažinant priteistą 12 648,61 Eur sutartinių palūkanų sumą iki 11 245,19 Eur sumos.

Teismas atmeta atsakovo prieštaravimuose nurodomus argumentus, kad UAB „Eigvida“ vienintelės akcininkės 2015 m. birželio 30 d. sprendimu buvo pakeistas 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties mokėtinų sutartinių palūkanų dydis. Nurodomas aktas gali būti vertinamas tik kaip kreditoriaus ketinimas pakeisti 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l sąlygas. Paskolos sutartis yra dvišalis sandoris. 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l 7.5 punkte nurodyta, kad sutartis gali būti keičiama tik tokia pačia forma t. y. dvišaliu rašytiniu sandoriu. Vadovaujantis 6.192 straipsnio 4 dalimi, sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Todėl atsakovo minimas su juo susijusio vienintelio ieškovės akcininko 2015 m. birželio 30 d. UAB „Eigvida“ sprendimas nei formos nei turinio prasme nėra ir negali būti laikomas 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. l pakeitimu.

Teismas atmeta atsakovo prašymą mažinti paskolos sutartyse nurodomą sutartinių palūkanų dydį. Pažymima, kad palūkanų dydis buvo nustatytas sandorio šalių laisva valia. Bylos šalių nustatytas sutartinių palūkanų dydis atitinka įstatymo leidėjo nustatytas įstatymines palūkanas (CK 210 straipsnis). Atsakovas, būdamas ieškovės vienasmeniu valdymo organu vadovu, skolinosi lėšas iš vadovaujamos įmonės, kurią sandorių sudarymo metu atstovavo su atsakovu susijęs vienintelis akcininkas atsakovo sutuoktinė. Todėl atsakovas nebuvo silpnesnioji sutartinių santykių šalis, dėl ko jo teisės turėtų būti ginamos prioritetiškai. Be to, atsakovas nesiekia modifikuoti ir neginčija 2014 m. gegužės 5 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarčių nuostatų dėl netinkamo palūkanų dydžio. Tos atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis yra fizinis asmuo, kad kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką, jog 2015 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje Nr. eB2-1036-153/2015 yra patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas, kaip pirmos eilės kreditoriaus (547,57 Eur suma) ir trečios eilės kreditorinis reikalavimas (27 218,86 Eur. suma), kas leidžia teigti kad atsakovas su šeimos narių pagalba mato galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo mažinti sutartines palūkanas.

Dėl sutartinių delspinigių priteisimo

Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu ir 6.874 straipsnio 1 dalimi, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas taip pat privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytus delspinigius, kas yra laikoma minimaliais nuostoliais. Vadovaujantis 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 3.2 punktu, šalių susitarimu buvo nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino pažeidimą atsakovas privalės mokėti 0,1 proc. delspinigių, skaičiuotinų nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis šios paskolos sutarties 3.1 punktu, kuriuo buvo nustatytas paskolos grąžinimo terminas, o taip pat vienintelės paskolos davėjos UAB „Eigvida“ akcininkės R. T. 2015 m. birželio 30 d. sprendimu pratęsti paskolos grąžinimo terminą, šią paskolą atsakovas privalėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d.. 2018 m. sausio 1 dienai pagal 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutartį Nr. 1 negrąžinta paskolos suma sudarė 37 243 Eur t. y. (43443,00 Eur - 6200 Eur). Vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo 2014 m. gegužės 5 d. paskolos sutarties Nr. 1 3.2 punkto pagrindu priteistini delspinigiai už 180 dienų, t. y. 6 703,74 Eur suma (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 3.2 punktu, šalių susitarimu buvo nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino pažeidimą atsakovas privalės mokėti 0,1 proc. delspinigių, skaičiuotinų nuo įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis šios paskolos sutarties 3.1 punktu, paskolą atsakovas privalėjo grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2018 m. sausio 1 dienai pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutartį Nr. 2 negrąžinta paskolos suma sudarė 50 000 Eur. Vadovaujantis LR CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, reikalavimams dėl delspinigių priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo pagal 2015 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties Nr. 2 3.2 punktą, priteistini delspinigiai už 180 dienų, t.y. 9 000 Eur suma (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo iš viso priteistina 15 703,74 Eur (t. v. 6703,74 Eur + 9000 Eur) sutartinių delspinigių suma.

Teismas atmeta atsakovo prieštaravimuose nurodomus argumentus, jog bylos šalių nustatytos paskolos sutartyse netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Jau minėta, kad atsakovas, būdamas ieškovės vienasmeniu valdymo organu – bendrovės vadovu, skolinosi lėšas iš vadovaujamos įmonės, kurią sandorių sudarymo metu atstovavo su atsakovu susijęs vienintelis akcininkas t. y. atsakovo sutuoktinė. Todėl atsakovas nebuvo silpnesnioji sutartinių santykių šalis, dėl ko jo teisės turėtų būti ginamos prioritetiškai. Be to teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, dėl ko atsakovo veiksmai negrąžinant paimtų kreditų, pažeidžia tiek įminės, tiek jos kreditorių turinius interesus. Atsakovas, laisva valia sudarydamas paskolos sutartis ir kartu su susijusiu asmeniu bendrovės vienintele akcininke, jo sutuoktine nustatę sutartinius delspinigius, turi prisiimti tokio veikimo teisines pasekmes. Todėl šioje dalyje preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei 6.210 straipsnio 1 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu būdu, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos 84 735,39 Eur negrąžintos paskolos, 11 245,19 Eur sutartinių palūkanų ir 15 703,74 Eur sutartinių delspinigių sumų, iš viso nuo 111 684,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl šioje dalyje preliminarus Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. sprendimas keistinas, sumažinant sumą, nuo kurios skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo 113 087,74 Eur sumos iki 111 684,32 Eur sumos.

Nustatyta, kad ieškovė byloje turėjo 2 030 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 22, 23). Ieškinį atsakovo atžvilgiu patenkinus 98 procentais, ieškovei iš atsakovo priteisiama 1989,40 Eur turėtų išlaidų suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinį patenkinus nurodoma apimti, iš atsakovo valstybei priteistinas 888 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas atmeta ieškovės prašymą skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovei pareiškus ieškinį teisme ir teismui priėmus preliminarų sprendimą dėl pareikšto reikalavimo, atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, teismas todėl nenustatė, kad atsakovas veiktų prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir ginčo išsprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 3 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eigvida“ (j. a. k. 302861395) 84 735,39 Eur skolą, 11 245,19 Eur sutartinių palūkanų, 15 703,74 Eur sutartinių delspinigių, iš viso 111 684,32 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 111 684,32 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 906 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 888 Eur žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Arvydas Žibas