- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-27
- Bylos Nr.
- 2A-1461-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10735-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- Z. A.
- Atsakovas
- A. A.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1461-524/2013
Teisėjas Vaclovas Paulikas (Proceso Nr. 2-06-3-10735-2012-2)
2013 m. lapkričio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-109-794/2013 pagal ieškovo Z. A. ieškinį atsakovei A. A. ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės, sodo sklypą su jame esančiais pastatais pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe. Nurodė, kad šalys atskirai gyvena 30 mėnesių, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir išvis nebendrauja, šalių nesieja jokie ryšiai. Nepilnamečių vaikų neturi, bendro turto santuokoje neįgijo. Ieškovo vardu įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nors ir buvo įgyti santuokos metu, tačiau iš ieškovo asmeninių lėšų, įgytų iki santuokos sudarymo: ieškovas dabar turimą nekilnojamąjį turtą įgijo 2000-01-28 mainų sutarties pagrindu, už minėtą turtą perleidęs asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini).
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, priteisti 2 510 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimą (ieškovo sumokėtas baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), priteisti 1/2 dalį žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog sutuoktinis buvo nelojalus, nerėmė šeimos nei materialiai, nei moraliai, vartojo alkoholį, smurtavo, buvo neištikimas. Sodo sklypas su statiniais buvo skirtas šeimos reikmėms, t. y. gyvenimui. Mainų sandorio sudarymo metu ieškovas neišreiškė valios įsigyti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn. Sodininkų bendrijos pažymos įrodo, jog šalys sodo pastate gyveno nuo 2003-09-24. Šio turto vidutinė rinkos kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu, yra 49 614 Lt. Mainų metu įgytas sodo namas buvo tik vasarnamis, netinkantis gyventi žiemos metu. Šalys pritaikė namą nuolatiniam gyvenimui, buvo nupirkta namo apšildymo įranga, taip pat buitinė ir žemės apdirbimo technika bei įrankiai, atlikta namo vidaus apdaila, pakeistos durys, taip pat pirkta žemė, trąšos, pasodinti vaiskrūmiai ir obelys, pakeisti šiltnamio stiklais ir durys, pastatytas medinis priestatas malkoms, t. y. į nekilnojamąjį turtą buvo investuotos bendros sutuoktinių lėšos, ieškovas nenurodė taip pat kitų bendrai įgytų daiktų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-05-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo, nepateikė duomenų (iš jų medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieškovas santuokos metu nesaikingai vartojo alkoholį, prieš atsakovę ar jos šeimos narius vartojo fizinį ar moralinį smurtą, nevykdė sutuoktinio pareigų, turėjo kitą moterį, konfliktavo. Teismas pažymėjo, jog pati atsakovė ilgą laiką gyvendama atskirai nebendravo su sutuoktiniu, nesiėmė jokių priemonių santuoką išsaugoti, o dėl santuokos nutraukimo į teismą pirmas kreipėsi ieškovas, todėl padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o neturtinė žala tokiu atveju nepriteistina.
Dėl sodo sklypo su pastatais teismas nurodė, kad šie nekilnojamieji daiktai viešame registre įregistruoti ieškovo vardu, registre nėra įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės subjektus ar nuosavybės rūšį, todėl atsakovė negali remtis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, o privalo įrodyti, kad ginčo turtas buvo įgytas bendrai. Byloje nekilo ginčo, kad minėtas turtas buvo įgytas ieškovui išmainius asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė kreipėsi ar kitaip išreiškė valią, kad šis turtas būtų laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas siekė įsigyti ginčo turtą tik asmeninės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo turtas buvo rekonstruojamas ar iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba atsakovės darbu, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų investavusi savo asmenines lėšas į šį turtą, todėl sodo sklypą su statiniais teismas pripažino ieškovo asmenine nuosavybe.
Spręsdamas kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažėjimo klausimą teismas nustatė, kad ieškovui 2003-10-17, 2007-12-07 ir 2009-07-01 buvo skirtos atitinkamai 1 500 Lt, 10 Lt ir 1 000 Lt baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šios baudos buvo sumokėtos iš bendro sutuoktinio turto, taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog tuo buvo vienaip ar kitaip pažeistos atsakovės teisės ir interesai. Teismas pažymėjo, kad šios baudos buvo sumokėtos seniai, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šį atsakovės reikalavimą atmetė kaip neįrodytą.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas fragmentiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, neišsamiai ir vienpusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, pažeidė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat pažeidė procesinės teisės normas, kadangi į bylos nagrinėjimą neįtraukė kreditorių bei nepasisakė apie šių reikalavimų įvykdymą, neišsprendė klausimo dėl šeimos kilnojamojo turto, nurodyto ieškovės priešieškinyje, vertės nustatymo ir padalijimo. Šeimos bylose teismas turi savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus. Teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nepagrįsta. Atsakovė dar atsiliepime į ieškinį prašė skirti terminą susitaikyti, nurodė, kad šalys gyvena skyrium tik 18 mėnesių, sutuoktiniai nuolat bendrauja ir susitinka, o kylantys buitiniai nesutarimai nesudaro pagrindo nutraukti santuoką. Teisme pats ieškovas patvirtino, jog neteikė materialinės paramos, o liudytojai patvirtino, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus, įžeidinėjo atsakovę, prarado teisę vairuoti transporto priemonę. Teismui buvo pateiktas raštas iš policijos komisariato apie atsakovės pareiškimą dėl smurto šeimoje. Kadangi santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, iš jo atsakovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
Apeliantės nuomone, teismas privalėjo į bylą įtraukti banką, kadangi ieškovas pateikė 2010-03-30 su AB „Swedbank“ sudarytą vartojimo kredito sutartį, kurio įvykdymo terminas nėra pasibaigęs. Be to, apeliantės duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. L2-6962-897/2013 dėl skolos išieškojimo iš ieškovo.
Apeliantė pažymi, kad sodo sklypas su pastatais buvo įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kurio 21 straipsnis numatė, jog santuokos metu įgytas turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, nepaisant aplinkybės, kieno vardu jis registruotas viešame registre. Minėtas turtas laikomas šeimos turtu, kadangi šalys jame gyveno. Kai kitas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas siekė įgyti ginčo turtą asmeninės nuosavybės teise, nors byloje nėra pateikta sutartis, kuri įrodytų, jog ieškovas įgijo turtą už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmeninė nuosavybe esantį turtą, bei kad įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Teismas nepagrįstai nustatė, jog sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo įrodinėjimo našta tenka atsakovei.
Ieškovas atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė nekilnojamąjį turtą, kurį prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, o atsakovė priešieškiniu prašė šį turtą padalyti , nurodydama tik idealiąsias šio turto dalis, o priešieškinio aprašomojoje dalyje nurodydama šio turto pripažinimo įgyto jungtinės nuosavybės teise pagrindą - jo pagerinimą, tačiau jokių įrodymų bei konkrečios pagerinimui skirtų lėšų sumos bei sukurtos santuokoje ginčo turto vertės nenurodė, o pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose dėl įrodymų rinkimo, tokių įrodymų pateikti nepareikalavo ir šios aplinkybės netyrė. Be to, priešieškinio aprašomojoje dalyje atsakovė vardijo kilnojamąjį turtą, dėl kurio reikalavimo nebuvo suformulavusi, tačiau jį teismui buvo nurodžiusi ir pakartoja apeliaciniame skunde. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 -08-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Kilnojamojo turto sąrašą buvo pateikęs ir ieškovas (t.1, b.l.92), tačiau pirmosios instancijos teismas paminėtos aplinkybės netyrė, neįpareigojo atsakovės patikslinti priešieškinio reikalavimo dėl kilnojamojo turto sąrašo sudarymo, dėl pagerinto nekilnojamojo turto vertės. Be to, prašydama padalyti nekilnojamąjį turtą, atsakovė privalėjo nurodyti ne tik idealiąsias šio turto dalis bet ir nurodyti realiąsias, t. y. siūlyti šio turto padalijimo natūra variantą.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją dalinę nuosavybę, pagal byloje esančius duomenis sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas. Teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Padalijamas turi būti visas sutuoktinių turtas – tiek turto aktyvas, tiek pasyvas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Savo procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž., bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorių teisių apsaugai skirtas CK 3.126 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo vartojimo kredito sutartį ( t.1, b.l. 93-98), privalėjo pareikalauti ieškovo įvykdyti CK 3.126 straipsnyje nustatytą pareigą. Be to, šioje byloje trečiuoju asmeniu privalo būti įtraukta R. R., kuri civilinėje byloje Nr. 2-10284-897/2013 prisiteisė skolą iš ieškovo, todėl dėl paminėtų pirmosios instancijos teismo civilinio proceso normų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos negalima, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1d.4 p.).
Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas jų – nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis), Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kadangi šioje byloje nebuvo sudarytas dalytino turto tiek aktyvaus, tiek pasyvaus balansas, t. y. nenustatyta visa dalytino turto masė, todėl teismo sprendimo dalys dėl santuokos nutraukimo ir dėl kaltės nustatymo perduotinos nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.