Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 5 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, V. B. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., V. B. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti P. P. ir J. R., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

5. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundė tik nuteistasis V. B.. Dėl kitų šioje byloje nuteistų asmenų P. P. ir J. R. apeliaciniai skundai nepaduoti. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės, teismo nustatytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo, jam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio. Apeliantas prašo tik taikyti nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 str. 1 d. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Teisėjų kolegija bylą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo V. B. apeliaciniame skunde.

6. V. B. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d. už tai, kad nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis padarė cigarečių kontrabandą ir už tai, kad po to jas gabendamas neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas paskyrė jam sankcijų žemutinėms riboms artimas, tačiau realias laisvės atėmimo bausmes: pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėn., pagal BK 199² str. 1 d. – laisvės atėmimą 1 metams, šias bausmes, vadovaujantis BK 63 str. 5 d., subendrino apėmimo būdu. Be to, taikant BK 64¹ str., ši subendrinta bausmė dar buvo sumažinta trečdaliu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) BK 75 str. 1 d. numatė galimybę atidėti vykdymą bausmių, paskirtų ne tik už nesunkius ar apysunkius, bet ir už sunkius tyčinius nusikaltimus. Šios redakcijos BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 3 str. 1 d., 3 d. veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju dabartinės redakcijos BK 75 str. 1 d. pasunkino nuteistųjų šioje byloje asmenų teisinę padėtį, todėl klausimas dėl jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo turėjo būti sprendžiamas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 str. 1 d., numačiusią galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat ir numatytus BK 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d., vykdymą. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, atidėjęs nuteistiesiems P. P. ir J. R. paskirtų bausmių vykdymą.

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų minėtame baudžiamajame įstatyme (BK 41 straipsnio 2 dalis) įtvirtintą bausmės paskirtį. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto. Minėtoje BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skiriant bausmę, turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10.1. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (šioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusią įstatymo redakciją) vien tai, jog asmuo padarė sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trumpesnė negu keturi metai, dar nereiškia, kad asmeniui, už šį nusikaltimą nuteistam laisvės atėmimu, turi būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

13. Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

13.1. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

14. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, kaip tik ir įvertino visas šias aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas nuteistajam V. B..

16. Abi nusikalstamos veikos, numatytos KB 199 str. 1 d. ir BK 199² str. 1 d., už kurias nuteistas V. B., iš tikrųjų priskiriamos sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Kita vertus, tai ne smurtiniai nusikaltimai, o nusikaltimai ekonomikai. BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios ir jos laikomos baigtomis nuo šių BK straipsnių dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimo momento nepriklausomai nuo jokių šių veiksmų padarinių atsiradimo. Tačiau vertinant šioje byloje padarytų nusikaltimų pavojingumą, pažymėtina, kad V. B. ir jo bendrininkų kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o po to Lietuvos teritorijoje neteisėtai gabentos cigaretės nebuvo nei parduotos, nei kitaip realizuotos kitiems asmenims, nei sunaudotos pačių nuteistųjų. Visas tas cigaretes sulaikymo metu paėmė VSAT pareigūnai, cigaretės buvo perduotos saugojimui, o skundžiamu nuosprendžiu teismas nusprendė jas sunaikinti. Tai reiškia ne tik tai, kad nuteisti šioje byloje asmenys iš savo nusikalstamų veikų negavo jokių neteisėtų pajamų ir kitokios naudos, bet ir tai, kad šalies ekonomikai reali žala nebuvo padaryta. Kad padarytų nusikaltimų pavojingumas nebuvo didesnis už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą, netiesiogiai patvirtina ir pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti nuteistiesiems nors ir griežtesnės rūšies, tačiau visiškai artimas sankcijų žemutinėms riboms bausmes. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma ir apie tai, kad nors V. B. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš tikrųjų cigarečių kontrabandą ir iš karto po to sekusį neteisėtą disponavimą šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis jungia bendras šių nusikalstamų veikų sumanymas.

17. Jau buvo nurodyta, kad teismas nustatė po vieną V. B. atsakomybę ir lengvinančią, ir sunkinančią aplinkybę. Tai, kad nusikaltimai buvo padaryti veikiant bendrininkų grupe, ne tik šioje, bet ir kitose analogiškose bylose yra iš esmės tipinė aplinkybė. Tuo tarpu nuteistųjų, tarp jų ir V. B., prisipažinimas kaltais ir nuoširdus gailėjimasis nėra toks dažnas atvejis. Be to, nuteistųjų prisipažinimas ir jų nuoseklūs parodymai turėjo svarbios reikšmės per palyginus trumpą laiką ne tik užbaigti ikiteisminį tyrimą, bet ir išnagrinėti bylą teisme. Dėl šių aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, teismo nustatytą V. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal reikšmę nusveria nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 61 str. 1 d.).

18. Vertinant duomenis apie nuteistojo V. B. asmenybę, taip pat būtina atsižvelgti į keletą aplinkybių, apie kurias skundžiamame nuosprendyje arba tik trumpai paminėta, arba į jas visai neatsižvelgta.

19. Nustatyta, kad V. B. teistas du kartus. 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu už pasipriešinimą valstybės tarnautojui nuteistas pagal BK 286 str. 5 MGL dydžio bauda. 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu už cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis nuteistas pagal BK 24 str. 3 d. ir 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. 210 MGL dydžio bauda. Antruoju nuosprendžiu paskirta bauda nesumokėta. Neišnykus ankstesniam teistumui, V. B. vėl padarė analogiškus sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Byloje taip pat nustatyta, kad V. B. keletą kartų baustas ir už administracinės teisės pažeidimus, taip pat ir už pasienio teisinio režimo taisyklių pažeidimus pagal ATPK 205 str. 20. Skundžiamame nuosprendyje teismas, nurodęs apie šiuos bylos duomenis, pirmiausia – ankstesnį teistumą pagal BK 199 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., iš esmės tuo ir motyvavo sprendimą skirti V. B. realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau toks teismo sprendimas, kolegijos nuomone, priimtas išsamiau neįvertinus ir kitų bylos aplinkybių. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas asmeniui, turinčiam teistumą ir padariusiam naują nusikalstamą veiką, taikyti BK 75 str. nedraudžia. Pagal galiojančią teismų praktiką, išimtinais atvejais BK 75 str. taikymas galimas netgi asmeniui, naują nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459-697/2016). Teisėjų kolegija jau buvo pažymėjusi, kad sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti atsižvelgiama į visas nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.

21. Šioje byloje nustatyta, kad V. B. yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su savo tėvais, yra vedęs ir turi du mažamečius vaikus. Anksčiau neturėjo nuolatinio darbo, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad jo gyvenamojoje vietoje rasti darbą, kuris užtikrintų pajamas, pakankamas šeimos išlaikymui, yra sudėtinga. Nors tai ir nepateisina V. B. nusikalstamų veiksmų, tačiau tai galėjo tapti priežastimi, pastūmėjusia nuteistąjį padaryti kaip tik tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas. Vertinant V. B. elgesį po nusikaltimų padarymo, dar kartą pažymėtina, kad jis viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu be jokių išlygų visiškai pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teisme, V. B. dar kartą patvirtino, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Parodė, kad jau po nuosprendžio paskelbimo susirado nuolatinį darbą, ten dirba ir iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojami pinigai išieškant ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą. Dar parodė, kad rūpinasi šeima, vaikais ir žada daugiau nenusikalsti. Nuteistojo parodymus ir apeliacinio skundo argumentus apie šeimyninę nuteistojo padėtį ir jo įsidarbinimą patvirtina apelianto pateikti dokumentai. Iš jų matosi, kad V. B. vedęs ir turi du mažamečius vaikus, abu jo tėvai neįgalūs, iš pateiktos darbo sutarties matosi, kad nuo 2018 m. kovo 26 d. V. B. dirba UAB „T“ sandėlininku (2 t., 166-176 b.l.).

22. Galima sutikti su tuo, kad šeimą ir vaikus V. B. turėjo ir ankstesnio nuosprendžio priėmimo metu. Kita vertus, negalima sutikti, kad po naujų nusikaltimų padarymo jis nepadarė jokių išvadų. Būtent šiuo metu nuteistasis įsidarbino ir gauna nuolatinį darbo užmokestį. Pažymėtina ir tai, kad griežčiausios rūšies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta pirmą kartą. Kolegijos nuomone, nuteistojo elgesys po paskutinių nusikaltimų padarymo ir šiuo metu rodo tikrai kritišką nuteistojo požiūrį į savo ankstesnį elgesį, apeliantas savo elgesiu siekia įrodyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys.

23. Įvertinusi visas jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas V. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnį.

24. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nes, įvertinus jau aptartus bylos duomenis, tarp jų – ir ankstesnius V. B. teistumus, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas maksimaliam įstatyme numatytam trejų metų terminui. Be to, nuteistajam skiriamos BK 75 str. 2 d. numatytos pareigos, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 str. nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakciją), nuteistajam V. B. paskirtos galutinės subendrintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., paskirti nuteistajam V. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tokias pareigas: 1. dirbti arba registruotis darbo biržoje; 2. neišeiti iš namų nuo 21 val. vakaro iki 5 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.