Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-611-890/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-10-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-10-18
Bylos Nr.
1-611-890/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42421-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
M. R.
Nukentėjusysis
G. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-611-890/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42421-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu, Gabrielei Liatukaitei,dalyvaujant prokurorėms Reginai Bučinskaitei, Vidai Kaubrytei,kaltinamajam M. R.,nukentėjusiajam G. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gruodžio 6 d., apie 21.10 val., namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su G. A. metu, sugriebė vienas kitam už viršutinių rūbų, praradę pusiausvyrą abu nugriuvo ant grindų, po ko, G. A. atsistojus ir nueinat, M. R. keptuve sudavė G. A. į galvos sritį, dėl to G. A. nugriuvo ant grindų. Tada M. R., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, keptuve G. A.ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė į galvos sritį, G. A. rankomis nuo smūgių dengiant galvą, jis ne mažiau kaip tris kartus sudavė į plaštakas, tokiais veiksmais G. A. padarė muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, pjautinę paviršinę žaizdą kairės plaštakos V-o piršto srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, kairėje kojoje, poodines kraujosruvas veido kairėje, krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje pėdoje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusįjį G. A. pažįsta, jis išsinuomojo kambarį nukentėjusiojo name. Nukentėjusysis gyvena namo trečiame aukšte. Įvykio dieną buvo kilęs konfliktas, nukentėjusysis buvo dieną atėjęs ir reikalavo, kad jis nešdintųsi iš jo buto, nes per daug geria ir triukšmauja. Po kurio laiko susitikęs nukentėjusįjį šiam pasakė, kad išsikraustys, jeigu nukentėjusysis jam atiduos dvigubo depozito pinigus. Nukentėjusysis pasakė, kad tuos pinigus atiduos, kai jis išsikraustys. Kai jis tą dieną grįžo, A. K. stovėjo tarp pirmo ir antro aukšto, buvo išsitraukusi telefoną, turbūt filmavo. Ji jo paklausė, kur jis naktimis valkiojasi. Jis jai atsakęs, kad kur nori, ten valkiojasi. Jis A. K. paklausė, gal jai vyras meilės neduodantis. Nukentėjusysis G. A. girdėjo jo žodžius, nes matė, kad jis stovėjo trečiame aukšte. Neneigia, kad įvykio dieną, jis buvo išgėręs. G. A. parbėgo ir jį užpuolė. A. K. matė visą konfliktą, kai G. A. parbėgo, bandė ranka užstoti, bet jis nustūmė jos ranką. Nukentėjusysis pirmas ant jo užkrito ir parvertė. Jie abu nukrito ant grindų. Jis buvo ant nugaros, o nukentėjusysis buvo jį užgulęs. Jam pradėjo trūkti oro, jis bandė išsilaisvinti, turėjo vieną laisvą ranką ir pradėjo ja nukentėjusiajam trenkti. G. A. jam smūgių nesudavė, tik su rankomis spaudė jo kaklą. Jis dešine ranka nukentėjusiajam daug kartų daužė per galvą. Po to jis atsistojo, o nukentėjusysis sėdėjo kruvinas. Daužydamas nukentėjusįjį, susižalojo, jam buvo ištinęs dešinės rankos krumplis, buvo nudrėskimai ant veido. Nematė, kur trenkė nukentėjusiajam ranka, greičiausiai sudavė jam į galvos sritį. Neneigia, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo atsirasti kirstinės žaizdos galvoje. Kai konfliktas baigėsi, jis nukentėjusiojo paklausė, kodėl šis jį užpuolė. Po to jis nuėjo į kambarį, parūkė, o už penkių minučių atvažiavo policija. Jis policijai sakė, kad nukentėjusysis jį užpuolė, o ne atvirkščiai. Jokios keptuvės nebuvo, jis su keptuve nukentėjusiojo nedaužė, toje vietoje buvo tik gesintuvas, kuris buvo pritvirtintas prie sienos, bet nukentėjusiajam jį užpuolus jie krito ir gesintuvą numetė. Po įvykio visur buvo kraujo dėmių: ir ant grindų, ir ant durų, ir ant gesintuvo. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. V. B. konflikto nematė, jis buvo savo kambaryje, bet gal kažką girdėjo, kai jie su nukentėjusiuoju griuvo, kaip jis keikėsi. Su V. B. kalbėjo apie įvykį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. R. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 26 d. atsikraustė į nuomojamą kambarį, bute, (duomenys neskelbtini). Kambarį jam išnuomojo G. A.. Jo kambarys buvo antrame aukšte, kitą kambarį nuomojosi jo pažįstamas vardu V., jiems buvo skirta bendra virtuvė. Be to, ten buvo įstiklintas balkonas, kuriame G. A. moteris laikė gėles. G. A. su savo moterimi gyvena trečiame aukšte. 2021 m. gruodžio 6 d., apie 15.00 val., į jo kambarį atėjo G. A. ir grubiai jam pasakė, kad jis išsikraustytų, kad nuomos pinigų negrąžins. G. A. kambaryje vaikščiojo mosuodamas rankomis, bijojęs, kad jam nesuduotų. Jis išsikraustyti nesutiko. Kodėl G. A. jam liepė išsikraustyti, nežinantis. Vakare grįžus iš parduotuvės, prie durų pro kurias patenkama į butą, kuriame nuomojosi kambarį, laiptų aikštelėje tarp 2-o ir 3-o aukštų jį užkalbino G. A. moteris. Ką tiksliai ji jam sakė, neatsimena. Pamatė, kad laiptais iš 3-o aukšto žemyn pradėjo leistis G. A. ir šoko ant jo, jie abu nugriuvo ant grindų laiptų aikštelėje. Jis gulėjęs ant nugaros, G. A. užvirto ant jo. Tada G. A. rankomis atsirėmė į jį prie kaklo, kad atsikeltų nuo jo ir tuo momentu jis pajuto, kad jam trūksta oro, gal tuo metu trumpam prarado sąmonę. Kai atsigavo, G. A. vis dar buvo prie jo, G. A. rankos vis dar buvo kažkur prie jo kaklo ar veido, pastarasis jomis makaliavo, ką tiksliai darė savo rankomis, negali nurodyti, tačiau jam vis dar trūko oro. Jis gindamasis nuo G. A., dešiniu kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė G. A. į galvos sritį. Tada pajuto, kad jam netrūksta oro, G. A. buvo nuo jo atsitraukęs. Pažiūrėjęs į G. A. pamatė, kad jam per veidą bėga kraujas. Kurioje vietoje jam buvo žaizda, nematęs. G. A. atsikėlė nuo jo, atsisėdo ant laiptų. Netrukus atvažiavo policija ir jį sulaikė. Vėliau pastebėjo, kad jam yra įbrėžta po kaire akimi, ir po apatine lūpa kairėje pusėje. Gal jam įbrėžė G. A., kai rankomis makaliavo aplink veidą, kaklą. Be to, pastebėjo, kad yra sužaloti dešinės rankos pirštai sąnarių srityje. Jis juos susižalojo, kai smūgiavo G. A.. Viskas įvyko labai greitai, V. iš savo kambario nebuvo išėjęs. Apie jokią keptuvę jis nieko nežino, jis G. A. su keptuve nesudavęs. Jis G. A. dėl šio veiksmų pretenzijų neturi, buvo neblaivus, todėl jokio fizinio skausmo nepajuto, tik jį išgąsdino. G. A. tyčia nemušęs, tik sudavė smūgius ranka gindamasis nuo jo, gal tada atsirado sužalojimai (1 t., b.l. 126-129).

Nukentėjusysis G. A. teisme parodė, kad M. R. iš jo išsinuomojo kambarį, tame aukšte dar vienas kambarys buvo laisvas, buvo bendra virtuvė. Jau pirmomis dienomis kaltinamasis vartojo alkoholį bendroje virtuvėje. Kaltinamajam ir V. B. pasakė, kad ieškotųsi kito buto. Įvykio dieną kaltinamajam pasakė, kad ieškotųsi kito buto. Tą pačią dieną, vakare, jo sugyventinė A. K. nuėjo palaistyti gėles, kuriuos buvo laisvame kambaryje, antrame aukšte. Tuo tarpu iš parduotuvės parėjo M. R. su degtinės buteliu. Jis išgirdo triukšmą, išėjo ir lipdamas laiptais išgirdo, kad vyksta konfliktinė situacija tarp A. K. ir M. R.. Jis atėjo į tambūrą, įvyko konfliktinė situacija. Tada M. R. jį sugriebė, jie susvirduliavo ir nukrito tambūre ant grindų. Jie abu susikibo ir nukrito šonu. Kad apsiramintų kaltinamasis, jis jį laikė apglėbęs per petį, nes kaltinamasis buvo labai agresyvus. Po pagulėjimo, kaltinamasis apsiramino. A. matė įvykį, ji buvo šalia. Kai atsikėlė, jis su A. iš tambūro išėjo į koridorių, uždarė duris. Išgirdo, kad M. R. suklykė, o paskui jis neteko sąmonės. Vėliau paaiškėjo, kad M. R. paėmęs keptuvę sudavė jam į galvą, kai jis buvo nusisukęs. A. buvo priekyje jo, ji buvo jau palipusi kelis laiptus. Po suduoto smūgio jis nukrito. Po to, kai prabudo, pamatė, kad M. R. jį daužo su kietu daiktu. Jis buvo apsvaigęs, kai apsipylė krauju, M. R. nustojo jį daužyti. Jis nušliaužė ir atsisėdo ant laiptų. Keptuvę rado policija. Kai nukrito, gesintuvas buvo jam už galvos, o jis buvo tokiu atstumu nuo gesintuvo, kad negalėjo į jį atsitrenkti. V. B. gėrė savo kambaryje, jis nebuvo išėjęs iš kambario, triukšmą jis tikrai girdėjo. Jis nėra agresyvus žmogus, M. R. nepalietė net pirštu. Jis negirdėjo frazės, kad A. „meilės trūksta“, jis nusileido, nes išgirdo, kad kilo konfliktas tarp M. R. ir A. K., išgirdo pakeltus balso tonus. A. buvo kambaryje, o M. R. neleido jai išeiti iš kambario. A. K. truputį filmavo, bet policija įrašo nepriėmė. Šalia to tambūro buvo virtuvė ir joje ant viryklės buvo keptuvė. Kai jis prarado sąmonę, buvo koridoriuje ir keptuvė gulėjo šalia jo kojų. Civilinį ieškinį palaiko, mano, kad jis yra pagrįstas. Po įvykio patyrė didžiulį stresą, greitoji norėjo vežti siūti žaizdas, bet jis buvo ištiktas šoko, jam labai skaudėjo galvą ir jis atsisakė važiuoti į ligoninę. Vėliau dar labai skaudėjo koją, nedarbingumo nereikėjo imti, nes jam buvo kelios dienos išeiginės, liko randai galvoje. 100 Eur prašo už advokatės pagalbą ruošiant civilinį ieškinį. Po įvykio su kaltinamuoju bendravo žinutėmis, jis jam palikdavo virtuvėje raštą dėl išsikraustymo sąlygų. Dėl susitaikymo su kaltinamuoju nebendravo, kaltinamasis nebandė atsiprašyti. Su V. B. nekalbėjo apie įvykį, jis nieko nematė. Nesakė, kad M. R. gėrė konflikto metu, bet jis turėjo 0,5 litro degtinės.

2021 m. gruodžio 6 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad G. A. rašant pareiškimą nurodęs, jog 2021 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val., jam būnant namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo iš antro aukšto sklindančius konflikto garsus tarp jo sugyventinės A. K. ir M. R.. Konfliktai vyko ir anksčiau dėl alkoholio vartojimo jo nuomojamame bute, Nr. 2. Išgirdęs konfliktą, sunerimo dėl sugyventinės saugumo. Nusileidęs laiptais į antrą aukštą, ties atidarytomis buto Nr. 2 durimis, pastebėjo stovinčius A. K. ir akivaizdžiai neblaivų ir agresyvų M. R.. Jis M. R. išreiškė pretenzijas dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo bute. M. R. liepė nesikišti, nurodė, kad jis moka jam pinigus ir į jo butą nėra ko eiti. Konflikto metu jie susistumdė. A. K. stovėjo laiptinėje žemiau nulipusi laiptais. Susistumdymas virto į grumtynes. Kažkuriuo metu jis buvo pargriautas ant laiptinės grindinio, tada pajuto kelis smūgius į veido sritį. Tokiu būdu, M. R. jį sužalojo, t. y. praskėlė galvą ir sužalojo dešinės plaštakos pirštus, sukėlė jam fizinį skausmą. Kuo trenkė, nežino. Grumtynių metu bandęs M. R. nustumti, dengėsi veidą, bandė išsivaduoti, tačiau M. R. buvo jį užgulęs ir su kažkokiu daiktu trankė jį. Tuo metu pradėjęs šaukti: „A., kviesk policiją“. Po to, M. R. jį paleidus, atvyko policijos pareigūnai (1 t., b.l. 1-12).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 7 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. jam priklausančio namo dalyje, (duomenys neskelbtini), kambarį, esantį 2-ame aukšte, išnuomojo M. R., kitą kambarį išnuomojo jo pažįstamui vardu V. Nuo pat atsikraustymo M. R. pradėjo girtauti 2-o aukšto bendroje virtuvėje, kuria naudojosi V. su M. R.. Keletą kartų dėl jų keliamo triukšmo girtavimo metu ėjęs juos raminti, jie dėl to buvo labai nepatenkinti. 2021 m. gruodžio 6 d., dienos metu, M. R. gražiai paaiškinęs, kad jam nepatinka jo nuolatinis girtavimas ir pasakė, kad jis ieškotųsi kitos gyvenamosios vietos. Apie 21.00 val., jo sugyventinė A. K. nuėjo į 2-o aukšto kitą jiems priklausantį kambarį. Netrukus, būdamas 3-ojo aukšto kambaryje išgirdęs pakeltus M. R. ir A. K. balsus, supratęs, kad vyksta kažkoks konfliktas. Nusileidus į 2-ą aukštą, A. K. ir M. R. stovėjo 2-o aukšto koridoriuje, jie žodžiu pykosi. M. R. jį rankomis sugriebė iš priekio už viršutinių rūbų. Jis taip pat spontaniškai, išsigandęs, M. R. sugriebė rankomis už viršutinių rūbų, jie susistumdė, neišlaikę pusiausvyros abu nugriuvo koridoriuje ant grindų. Kur tuo metu buvo jo sugyventinė, nepastebėjo, jam atrodo, kad kažkur šalia. Jis su M. R. gulėjo ant šono ir dalinai rankomis prispaudęs M. R. viršutinę kūno dalį prie grindų sakęs, kad jis nusiramintų, nes M. R. garsiai šaukė, stipriai muistėsi, norėjo išsilaisvinti. Netrukus jam pasirodė, kad M. R. nusiramino, jį paleido, atsistojo ir su sugyventine išėjo į laiptinės koridorių 2-ame aukšte, uždarė duris. Girdėjo, kad M. R. garsiai, piktai šaukė. Jis buvo nugara į duris, pradėjo eiti į trečią aukštą. Staiga atsidarė durys ir pajuto stiprų smūgį į galvą iš nugaros, prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, suvokė, kad guli koridoriuje ant grindų, ant nugaros, o M. R. buvo pasilenkęs ar tai užgulęs jį iš viršaus ir jį daužė kažkokiu daiktu per galvą. Į veidą nekliuvo. Kiek atsimena, M. R. jam sudavė ne mažiau kaip 10 kartų. M. R. daužė tol, kol jam iš prakirsto viršugalvio pradėjo bėgti kraujas. Tuo metu, kai M. R. jį daužė, jis instinktyviai kėlė rankas prie galvos, norėdamas apsaugoti ją nuo smūgių. Su daiktu jam buvo suduota ne mažiau kaip 3 kartus per delnus, vėliau pastebėjo, kad ant jų taip pat yra sužalojimai. Jis visą laiką šaukęs: „A., kviesk policiją“. Kur tuo momentu buvo A. K., nematęs. Jis grumtynių metu M. R. nesudavęs nei vieno smūgio, tik kėlęs rankas prie galvos, ją saugodamas nuo smūgių. Atvykus policijos pareigūnams, koridoriuje ant grindų rado keptuvę. Jo manymu, M. R. jam sudavė smūgius keptuve, kuri galimai yra M. R.(1 t., b.l. 71-74).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad su G. A. gyvena 15 metų, o M. R. nuomojosi kambarį pas juos. M. R. pas juos pagyveno apie dvi savaites. Žino, kad G. buvo pasakęs nuomininkams, jog jie turi išsikelti, nes gėrė naktimis. Įvykio dieną G. buvo garaže ir grįžęs vakare norėjo nueiti į laisvą kambarį, esantį antrame aukšte šalia išnuomotų kambarių, palaistyti gėles. Ji jam neleido ir pati nuėjo palaistyti gėles. Ji nuėjo, laistė gėles, atėjo M. R. ir pradėjo kalbėti dėl išsikraustymo. Ji norėjo išeiti, tačiau M. R. užstojo duris ir neleido išeiti. Ji jį stumtelėjo ir jis jai pasakęs „palauk“. Kai ji pakilo kelis laiptus, nusileido G. ir susigrūmė su kaltinamuoju. G. M. R. įstūmė į tambūrą, laikė M. R., liepė jam nusiraminti. M. R. gulėjo ant žemės, o G. jį laikė, M. R. muistėsi, nusiramino. Po to ji palipo kelis laiptus, išgirdo staugimą, atsisuko pažiūrėti, nespėjo sušukti ir pamatė, kad M. R. su keptuve trenkė G. A.. G. A. nukrito į sieną, M. R. trankė jam galvą. Gal po antro smūgio G. atsipeikėjo ir pradėjo dangstytis galvą, o ji iškvietė policiją. Matė, kad M. R. turėjo keptuvę, paskui ta kruvina keptuvė gulėjo ant grindų tambūre. Ji bandė atitraukti M. R., bet jis nereagavo. Matė, kaip M. R. sudavė kokius 4-5 smūgius G. A.. Paskui pasirodė kraujas ir ji šoko būsenoje pakilo į viršų kviesti policiją. V. B. nieko nematė, jis buvo savo kambaryje. Ji turėjo su savimi paėmusi telefoną, kai M. R. bandė priekabiauti, bandė filmuoti, bet paskui viską ištrynė. Po įvyko nei su M. R., nei su V. B. nekalbėjo. M. R. konflikto dieną buvo išgėręs, tai matėsi iš jo veiksmų, judesių. Matė degtinės butelį, kai jis tą butelį parodė policijai, prieš tai degtinės butelio nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad lapkričio mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), į jos sugyventiniui G. A. priklausantį kambarį, esantį 2-ame namo aukšte, atsikraustė gyventi nuomininkas M. R.. Jis nuo pat atsikraustymo gyvenamojoje vietoje gėrė alkoholinius gėrimus, triukšmavo. 2021 m. gruodžio 6 d. G. A. jai papasakojo, kad dienos metu jis kalbėjęs su M. R., paprašęs jo susirasti kitą gyvenamąją vietą ir išsikraustyti. Vakare, apie 20.30 val., ji iš 3-o aukšto nusileido į 2-ą aukštą ir kitame jiems priklausančiame kambaryje laistė gėles. Tuo metu iš lauko parėjo M. R., jis buvo neblaivus, pristojo prie jos, siūlė užsiimti seksu, užstojo kambario duris ir neleido išeiti į koridorių. M. R. stumtelėjusi, pro jį prasibrovė į koridorių. Išgirdęs triukšmą, iš 3-o aukšto į namo 2-ą aukštą nusileidęs G. A. paklausė kas vyksta. Jam pasakė, kad M. R. priekabiavo prie jos. G. A. pasakęs M. R. eiti į savo kambarį bei kuo greičiau išsikraustyti kitur. M. R. pasakęs, kad jis čia gyvenantis ir kad G. A. neaiškintų, kur jam eiti. G. A. M. R. nestipriai stumtelėjo link jo kambario. M. R. G. A. pastūmė atgal. Kas įvyko po to, nepastebėjusi, tik pamatė, kad M. R. guli koridoriuje netoli jo kambario durų, o G. A. rankomis laiko prispaudęs M. R. viršutinę kūno dalį prie grindų ir sako jam nusiraminti. Tuo metu M. R. pasimuistė, bet po to nurimo ir G. A. jį paleido. Tada ji pirma išėjo į laiptinės koridorių, G. A. išėjo jai iš paskos, uždarė duris. Tuo metu, išgirdo, kad už durų M. R. stipriai sustaugė, atsidarė durys ir pamatė jį tarpduryje su keptuve iškeltoje rankoje. Ji sušuko G. A. saugotis, bet jis nespėjo pasitraukti ir M. R. keptuve sudavė G. A. į pakaušį. Nuo smūgio G. A. nukrito ant grindų, pusiau sėdom, dalinai nugara atsiremdamas į sieną. M. R. apsižergęs atsisėdo ant G. A. ir keptuve daužė G. A. per galvą. Matė, kad M. R. sudavė ne mažiau nei 5 smūgius. G. A. rankomis dengė galvą nuo smūgių, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Pamačiusi kraują, iškvietė policiją. Nusileido į 2-ą aukštą. G. A. sėdėjo pusiau atsirėmęs į sieną, matė, kad jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, vis kartojo: „Kviesk policiją“. Netrukus atvažiavę policijos pareigūnai, sulaikė M. R.. Kad G. A. būtų sudavęs kokius nors smūgius M. R., nemačiusi (1 t., b.l. 90-93).

Liudytojas V. B. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jo pažįstamas, nuomojosi mėnesį butą pas nukentėjusįjį. Jis buvo nuėjęs į virtuvę įsipilti vandens į arbatinuką, matė, kad kaltinamasis bendrauja su A. K., nieko pikto nematė. Įsipylęs vandens, nuėjo į savo kambarį. Po to girdėjo, kad už durų kaltinamasis kalbėjo su moterimi ir po to, kaip suprato, laiptais nusileidęs ir atbėgęs G. A. puolė ant M. R.. Jis taip suprato, nes kai norėjo išeiti į koridorių, negalėjo, nes nukentėjusiojo žmona laikė duris. Jis tik norėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Suprato, kad vyksta kažkokios muštynės, bet nieko nematė, tik girdėjo. Kiek suprato, nukentėjusysis atėjęs užpuolė ant kaltinamojo pirmas. Girdėjo kritimo garsą, rėkavimus, M. rėkė. Kaip atvažiavo pareigūnai, jis išėjo iš savo kambario. Su M. šnekėjo, nes jo keptuvė dingo ryte. Ji stovėjo ant viryklės, buvo pripilta vandens. Po įvykio ją dar rado, o ryte neberado, kitų keptuvių virtuvėje nebuvo. Anksčiau su M. R. nuomojosi, tačiau jokių konfliktų nebuvo, pasėdėdavo, išgerdavo stikliuką kartais vakare po darbų ir viskas. Nukentėjusysis sakė, kad jį mušė su keptuve, o ta keptuvė ten stovėjo. Po to ji dingo. Kai pareigūnai atvažiavo, viskas buvo vietoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas V. B. parodė, kad M. R. yra jo pažįstamas, jį pažįsta apie vienerius metus. 2021 m. lapkričio mėnesio pabaigoje jie abu namo, (duomenys neskelbtini), 2-me aukšte išsinuomojo atskirus kambarius. Kambarių šeimininkai A. ir G. buvo gan įkyrūs, per dieną po kelis kartus ateidavo patikrinti kas vyksta pas juos antrame aukšte. Su M. R. bendravo nedaug, tiesiog išeidavo kartu parūkyti, siejo tik bendra virtuvė ir tualeto patalpa. 2021 m. gruodžio mėn., pradžioje, vakare, būdamas savo kambaryje girdėjęs, kad A. atėjo į 2-ą namo aukštą ir kažką darė, po to išgirdo, kad ji kalba su M. Suprato, kad M. neleidžia A. išeiti, nes ji pasakė kažką panašaus į „išleisk“. Po to, A. lyg šūktelėjo G., kad ateitų ar tai jis pats, išgirdęs triukšmą, nusileido iš 3-o aukšto į 2-ą aukštą. Tik jam nusileidus, jis už durų išgirdo kaip kažkas nukrito koridoriuje ant grindų už jo kambario durų. Jis iš karto išgirdo, kad už durų vyksta lyg grumtynių garsas, suprato, kad galimai grumtynės vyksta tarp M. ir G. Išgirdo, kaip M. bando lyg kažką pasakyti ar šaukti, tačiau balsas buvo trūkinėjantis ir jis nesuprato, ką M. R. norėjo pasakyti. Jis norėjo išeiti į koridorių pažiūrėti, kas vyksta, tačiau jam nepavyko atidaryti į jo kambarį atsidarančias duris, juto, kad durų rankeną kažkas laiko iš išorės. Per banguotą durų stiklą pamatė, kad už jų stovi žmogaus siluetas, mano, kad tai buvo A. Daugiau balsų negirdėjo, išskyrus kaip A. lyg tais šūktelėjo: „policija, kviest policiją“. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir atėję į jo kambarį paklausė, ar jis ką nors matė, atsakęs, kad nematė (1 t., b. l. 96-97).

2021 m. kovo 4 d. akistatos protokole nurodoma, kad nukentėjusysis G. A. patvirtino duotus savo parodymus apklausų metu, patikslindamas, kad M. R. jį daužė keptuve. M. R. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val., jis grįžo iš parduotuvės, laiptinėje jį užkalbino G. A. žmona, tada iš 3-o aukšto pas juos į 2-ą aukštą atbėgo G. A. ir šoko ant jo bei pargriovė jį laiptinėje ant grindų. Pajuto, kad jam trūksta oro, nes G. A. buvo užgriuvęs ant jo, tada sukaupęs jėgas, dešine ranka pradėjęs daužyti G. A. į galvą. Sutinka, kad galėjęs suduoti apie 10 smūgių, tada G. A. atsitraukė nuo jo ir jis pamatė, kad G. A. iš viršugalvio per veidą bėga kraujas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Jis keptuve nedaužė, nesuprato, kodėl G. A. sako, kad jis daužė galimai keptuve. Daužė tik kumščiu gindamasis, kad neuždustų (1 t., b.l.134-137).

2021 m. balandžio 1 d. akistatos protokole nurodoma, kad liudytoja A. K. patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu. M. R. nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d., apie 21.00 val., tarp 2-o ir 3-o aukšto buvo A., ji jį užkalbino, mano, kad jį užkalbindama, A. ir G. A. siekė išprovokuoti konfliktą. Išgirdęs jų pokalbį, iš 3-o aukšto atbėgo G. A., nuo laiptų užšoko ant jo ir jie abu nukrito ant grindų. G. A. jį užgulė iš viršaus ir rankomis dusino spausdamas veidą ir kaklą. Dešine ranka jis ne mažiau 9 kartų sudavė G. A. į galvą. Tada G. A. pasitraukė nuo jo ir atsisėdo ant laiptelių, jo veidas visas buvo kruvinas. Kraujas tikriausiai pradėjo bėgti nuo jo smūgių (1 t., b.l. 140-143).

Policijos registruojamų įvykių registre užregistruotu pranešimu ROIK (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 6 d., 21.11 val., pranešėja A. K. telefonu pranešė, kad koridoriuje mušasi pranešėjos vyras su kitu vyriškiu, neaišku kodėl, bijo, kad užmuš, ginklų neturi, medikų, mano, reikia. 2021-12-06 alkotesteriu M. R. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 34-38).

2021 m. gruodžio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą apie muštynes, (duomenys neskelbtini), ir policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, A. K. nurodė, kad namo antrojo aukšto laiptinėje susimušė jos sugyventinis G. A. su butą nuomojančiu M. R.. Laiptinėje stovėjo M. R., kuris teigė, kad yra nukentėjęs. Tarp antro ir trečio aukšto ant laiptų sėdėjo G. A., kurio veidas buvo kruvinas, iš galvos srities bėgo kraujas. Paaiškėjo, kad įvyko konfliktas tarp G. A. ir M. R. dėl nuolatinio alkoholio vartojimo nuomojamame bute. Konflikto metu įvyko susistumdymas ir grumtynės. Grumtynių metu M. R. kelis kartus kažkokiu daiktu trenkė G. A. į galvos sritį, taip jį sužalodamas ir sukeldamas jam fizinį skausmą. Nustatyta, kad Nr. 2 buto kambaryje buvo vyras V. B., kuris teigė, kad pačio įvykio nematė, tačiau girdėjo konfliktą ir muštynių garsus. Atvykę medikai, apžiūrėjo G. A., jis į ligoninę vykti atsisakė. Alkotesteriu G. A. nustatytas 0,98 promilių neblaivumas, M. R. nustatytas 1,89 promilių neblaivumas. M. R. laikinai sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK (1 t., b.l. 39-40).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad užfiksuota įvykio vietos, dviejų aukštų namo, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Užėjus į namą ir laiptais pakilus į antrą aukštą, kairėje pusėje yra uždarytos buto Nr. 2 durys, šalia ties spintele yra nuvirtęs gesintuvas, kuris aptaškytas raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmėmis. Ant kilimo ir grindinio matomas raudonos spalvos skystis, galimai kraujas. Ant spintelės yra metalinė keptuvė, ant kurios yra raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, ant keptuvės yra įlenkimas. Keptuvė paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Ant grindinio tarp antro ir trečio aukštų bei ant pirmų dviejų laiptų į trečią aukštą matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės. Buto Nr. 2 durys atrakintos, ant durų stiklo ir staktos matomos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės (1 t., b.l. 1-23).

Nuotraukose, kurių pavadinimai 20211206_213854, 20211206_214036, 20211206_214041, įrašytose į kompaktinę plokštelę pavadinimu „nuotraukos“, matomos raudonos dėmės bei įlenkimas ant keptuvės šonų (Nuotraukos kompaktinėje plokštelėje, kuri saugoma voke prie bylos 1-ojo tomo).

2022 m. kovo 22-23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad užfiksuota policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užregistruotų vaizdo įrašo peržiūra. Laikmenose pavadinimais 2021_1206_211456_014 bei 2021_1206_211503_012, užfiksuota, kad 2021 m. gruodžio 6 d. į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, G. A. sėdi ant laiptų, jo veidas kruvinas, kraujuoja iš žaizdų. Kairėje pusėje kampe stovintis M. R. nurodo, kad jis esantis nukentėjusysis. A. K. tai neigia, nurodydama "Nukentėjusysis...tu sudaužei jį, kai pasakėm, kad išeitum“. Ant žemės matosi šviežios kraujo dėmės. Pareigūnei paklausus dėl ko kilo konfliktas, M. R. atsako“ „dėl to, kad jo moteris negauna sekso, aš jai pasisiūliau, ji nepasirašė, ir man davė į snukį jisai“. Pasiteiravus į kurią vietą buvo trenkta, M. R. atsako, kad į veidą. Pasak M. R. jis gynėsi ir trenkė atgal su ranka G. A.. Vaizdo įrašo fone girdisi moters balsas, kuri teigia, kad trenkta buvo ne su ranka. M. R. ginčijasi ir tvirtina, kad trenkė su ranka. Ant grindų matosi numestas raudonos spalvos gesintuvas. Pareigūnui paklausus dėl gesintuvo, M. R. atsakė, kad jie vertėsi ant žemės. A. K. nurodė, kad M. R. neleido jai išeiti iš kambario. G. A. nurodė, kad nesutarimų yra buvę ir anksčiau, nuomininkas M. R. mėgdavo išgėrinėti, vykdavo „bardakas“. Pareigūnei paklausus G. A., ar buvo trenkta iš gesintuvo, šis atsakė, „iš gesintuvo, iš petelnės, nežinau...“. Laikmenoje 2021_1206_213655_015 užfiksuota, kad G. A. pareigūnams nurodo , kad tiksliai neįsidėmėjo, su kuo jam galėjo būti suduota. Gesintuvas visada stovėdavo kampe, bet po grumtynių jis gulėjo šalia nuvirtusio gesintuvo, tačiau mano, kad su gesintuvu jo nemušė. Pareigūnas apžiūrėjo keptuvę ir pasakė, kad ji yra įlinkusi. G. A. ir A. K. pareigūnei nurodė, kad M. R. trenkė labai daug kartų, bet G. A. sąmonės praradęs nebuvo. Vaizdo įraše girdisi moters balsas: „Jis buvo parsigriovęs, aš išsigandau, parbėgau iš karto, nes matau, kad tuoj užmuš.“ G. A. muštynių metu liepė A. K. kviesti policiją. Matosi, kad G. A. rankos, veidas ir drabužiai ištepti krauju. A. K. teigė, kad viskas vyko koridoriuje. Vaizdo įraše matosi, kad durys yra suteptos krauju. G. A. ir A. K. teigimu, M. R. bute gyvena dvi savaites ir pastoviai vartoja alkoholį. Laikmenoje pavadinimu 2021_1206_212456_016 užfiksuota, kad G. A. alkotesteriu nustatomas 0,98 promilių neblaivumas. Laikmenoje pavadinimu 2021_1206_212003_013 užfiksuota, kad M. R. alkotesteriu nustatomas 1,89 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 41-45).

2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta 2021 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta metalinė keptuvė. Metalinė keptuvė CIRCULON 24 cm skersmens, su metaline rankena. Metalinės keptuvės korpusas šonuose deformuotas, šone matomas 5x3 cm įlenkimas į keptuvės vidinę pusę, keptuvės viduje ir išorėje yra aliejaus likučiai (1 t., b.l. 46-51).

Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, G. A. konstatuota muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, pjautinė paviršinė žaizda kairės plaštakos V piršto srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, kairėje kojoje, poodinės kraujosruvos veido kairėje, krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių sekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu. Neatmetama tikimybė, kad poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje, galėjo susidaryti kojos panirimo metu, netaisyklingai ją pastačius. Kiti sužalojimai bendrinio pobūdžio, neatspindintys žalojusio įrankio daikto ar formos, kitų individualių savybių. Sužalojimai padaryti 3-5 parų laikotarpyje iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties poveikių pasėkoje. Konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 59).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota G. A. kūno apžiūra. Apžiūrint G. A., matomos dvi kraujuojančios žaizdos viršugalvyje bei žaizdos ant dešinės plaštakos dviejų pirštų (1 t., b.l. 66-70).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Kaltinamasis M. R. savo kaltės nepripažino, tačiau nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teismui, kaltinamasis neneigė, kad įvykio metu buvo išgėręs ir kad nukentėjusiajam G. A. konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti dėl jo suduotų smūgių. Apklaustas teisme kaltinamasis M. R. tvirtino, jog jis nukentėjusiojo G. A. tyčia nesumušęs, o smūgius G. A. sudavė jį daužydamas laisva dešine ranka, kai jį užpuolęs ir ant jo užgriuvęs nukentėjusysis G. A. rankomis spaudė jo kaklą. Kadangi tuo metu jam trūko oro, jis bandė išsilaisvinti, todėl daug kartų daužė nukentėjusiajam G. A. per galvą laisva ranka, o ne keptuve. Jam nukentėjusysis smūgių nesudavė. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, M. R. nurodė, kad G. A. šoko ant jo, abu nugriuvo, G. A. užvirto ant jo ir rankomis atsirėmė kažkur prie jo kaklo ar veido, rankomis makaliavo. Kadangi jam vis dar trūko oro, gindamasis nuo G. A. dešiniu kumščiu ne mažiau kaip penkis kartus sudavė G. A. į galvos sritį, tada pajuto, kad jam nebetrūksta oro, G. A. buvo nuo jo atsitraukęs ir atsisėdęs ant laiptų (1 t., b.l. 126-129). Tokius kaltinamojo M. R. parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę versiją ir pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, juos paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis G. A. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog buvo sumuštas tyčiniais kaltinamojo M. R. veiksmais. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką G. A. nurodė, kad kilus žodiniams konfliktui su nuomininku M. R., jie susistumdė, susistumdymas virto į grumtynes. Kažkuriuo metu G. A. buvo pargriautas ant laiptinės grindinio, tada pajuto kelis smūgius į veido sritį. Tokiu būdu, M. R. jį sužalojo, t. y. praskėlė galvą ir sužalojo dešinės plaštakos pirštus, sukėlė jam fizinį skausmą. Kuo trenkė, nežino. Grumtynių metu G. A. bandęs M. R. nustumti, dengėsi veidą, bandė išsivaduoti, tačiau M. R. buvo jį užgulęs ir su kažkokiu daiktu trankė jį. Tuo metu pradėjęs šaukti: „A., kviesk policiją“ (1 t., b.l. 1-12). Apklaustas papildomai 2021 m. gruodžio 7 d. nukentėjusysis G. A. nurodė, kad išgirdęs sugyventinės A. K. ir M. R. konfliktą, jis nusileido ir susistumdė su M. R., neišlaikę pusiausvyros abu nugriuvo koridoriuje. Jis buvo dalinai rankomis prispaudęs M. R. viršutinę kūno dalį prie grindų ir liepė jam nusiraminti, nes M. R. garsiai šaukė, norėjo išsilaisvinti. Po to M. R. paleido, atsistojo ir su sugyventine išėjo į laiptinės koridorių antrame aukšte, ketino kilti į trečią aukštą, girdėjo, kad M. R. piktai šaukė. Staiga atsidarė durys ir jis pajuto stiprų smūgį į galvą iš nugaros, prarado sąmonę. Atsipeikėjo koridoriuje ant grindų, ant nugaros, o M. R. buvo pasilenkęs ar užgulęs jį ir daužė kažkokiu daiktu per galvą. M. R. jam sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų, o jis kėlė rankas prie galvos, norėdamas apsaugoti ją nuo smūgių. Su daiktu jam buvo suduota ne mažiau kaip tris kartus per delnus. Jis grumtynių metu M. R. nesudavė nei vieno smūgio, tik kėlęs rankas saugodamas galvą nuo smūgių. Atvykus policijos pareigūnams, koridoriuje ant grindų rado keptuvę. Mano, kad M. R. jam sudavė smūgius keptuve (1 t., b.l. 71-74). Apklaustas teisme nukentėjusysis G. A. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, jog jam atėjus į tambūrą, įvyko konfliktinė situacija su M. R.. Jie su M. R. susikibo ir nukrito šonu. Kad apsiramintų kaltinamasis, jis jį laikė apglėbęs per petį. Po kurio laiko kaltinamasis apsiramino, tada jis atsikėlė ir su A. iš tambūro išėjo į koridorių, uždarė duris. Išgirdo, kad M. R. suklykė, o paskui jis neteko sąmonės. Vėliau paaiškėjo, kad M. R. paėmęs keptuvę sudavė jam į galvą, kai jis buvo nusisukęs. Po suduoto smūgio jis nukrito. Po to kai prabudo, pamatė, kad M. R. jį daužo su kietu daiktu. Jis buvo apsvaigęs, kai apsipylė krauju, M. R. nustojo jį daužyti. Jis nušliaužė ir atsisėdo ant laiptų. Keptuvę rado policija. Jis nėra agresyvus žmogus, M. R. nepalietė net pirštu. Kai jis prarado sąmonę, buvo koridoriuje ir keptuvė gulėjo šalia jo kojų.

Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nuoseklūs liudytojos A. K. parodymai apie konflikto, kilusio tarp nukentėjusiojo G. A. bei kaltinamojo M. R., eigą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja A. K. teigė, jog M. R. jai laistant gėles prie jos pristojo, užstojęs kambario duris, neleido jai išeiti. Tuomet išgirdęs jos ir M. R. pokalbį iš trečio aukšto nusileido jos sugyventinis G. A.. Tarp nukentėjusiojo G. A. ir kaltinamojo M. R. kilo konfliktas, kurio metu G. A. M. R. nestipriai stumtelėjo, o M. R. G. A. pastūmė atgal, ir jie susigrūmė. Po to, liudytoja teigė mačiusi, kaip kaltinamasis M. R. gulėjo ant žemės, o G. A. jį laikė, M. R. muistėsi, po to nusiramino ir G. A. jį paleido. Tada jie su G. A. išėjo per duris. Ji eidama pirma išgirdo M. R. staugimą. M. R. atidaręs duris su keptuve rankoje puolė iš paskos jos ėjusį G. A.. Ji G. A. sušukusi saugotis, tačiau šis nespėjęs pasitraukti ir M. R. sudavė keptuve G. A. į pakaušį. Nuo smūgio G. A. nukrito ant grindų pusiau sėdomis, o M. R. jį apžergęs keptuve daužė G. A. per galvą. Matė, kaip atsipeikėjęs G. A. pradėjo rankomis dengtis galvą nuo smūgių. Matė, kad M. R. G. A. keptuve sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. G. A. iš galvos pradėjo bėgti kraujas, ji iškvietusi policiją.

Liudytojas V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino konflikto nematęs, tik girdėjęs riksmus ir grumtynių garsus, teigė, kad grumtynių metu A. K. galimai laikė jo kambario duris, nes per durų stiklą matė žmogaus siluetą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. nurodęs, jog girdėjo M. R. ir A. K. pokalbį prieš kilusias grumtynes, supratęs, kad M. R. neleidžia A. K. išeiti, nes ši pasakiusi kažką panašaus į „išleisk“. Po to A. K. lyg šūktelėjusi G. A., kad šis ateitų, arba jis pats išgirdęs triukšmą nusileido iš trečio į antrą aukštą. Tik G. A. nusileidus, jis už durų išgirdo kaip kažkas nukrito koridoriuje ant grindų už jo kambario durų.

Pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, jog tiek nukentėjusysis G. A., tiek liudytoja A. K. nurodo, jog M. R. tyčia sužalojo G. A. kažkokiu daiktu. Įvykio vietos apžiūros metu paimta keptuvė buvo apžiūrėta, iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei kompaktinėje laikmenoje esančių apžiūrėtos keptuvės, kuri paimta įvykio vietos apžiūros metu, nuotraukų matyti, jog ant keptuvės užfiksuotos raudonos spalvos, galimai kraujo, dėmės, ant keptuvės yra įlenkimas (1 t., b.l. 1-23, kompaktinė plokštelė, saugoma voke prie bylos 1-ojo tomo).

Nukentėjusiojo G. A. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą, patvirtina ne tik jo nuoseklūs parodymai, bet ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 59). Minėta specialisto išvada patvirtina iš esmės nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius nukentėjusiojo G. A. ir liudytojos A. K. parodymus, jog keptuve G. A. buvo užpultas tyčia ir nuo tokio užpuolimo gynėsi, o M. R. teiginiai, jog jis smūgius G. A. ranka sudavė tuo metu, kai būdamas užpultas ir parverstas ant grindų gynėsi nuo jį rankomis už kaklo sugriebusio G. A., neatitinka tikrovės. Iš minėtos specialisto išvados akivaizdu, kad G. A. konstatuoti sužalojimai - pjautinė paviršinė žaizda kairės plaštakos V piršto srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose - negalėjo atsirasti pastarajam laikant kaltinamąjį už kaklo, o buvo padaryti nukentėjusiojo ir liudytojos A. K. nurodomomis aplinkybėmis, tai yra kaltinamajam suduodant smūgius keptuve nueinančiam nukentėjusiajam į galvą, o pastarajam nukritus ir rankomis ginantis, ir į nukentėjusiojo rankas. Be to, specialisto išvadoje nurodoma, kad G. A. sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų dinaminių poveikių sekoje, sudavimo ar atsitrenkimo metu, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo G. A. ir liudytojos A. K. teiginius, jog smūgiai buvo suduoti keptuve.

Kaltinamojo M. R. teiginiais, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam gindamasis, kai šis jį užpuolęs ir užgriuvęs ant jo spaudė jo kaklą, dėl ko jam ėmė trūkti oro, teismas netiki, kadangi byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma tokius kaltinamojo parodymus paneigia. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šiuo atveju buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

Vadovaujantis BK 28 straipsniu, būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tokiais veiksmais neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties aplinkybių konstatavimui būtina nustatyti du pagrindinius šio instituto elementus – pavojingą kėsinimąsi ir gynybą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp kaltinamojo M. R. ir G. A. kilo konfliktas, kurio metu jie susistumdė, sugriebė vienas kitam už viršutinių rūbų, ir praradę pusiausvyrą abu nugriuvo ant grindų. Tačiau kaltinamojo teiginius, kad nukentėjusiajam spaudžiant jo kaklą ir jam pritrūkus oro jis, gindamasis kad nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo šiam viena ranka sudavė smūgius į galvą, visų pirma, paneigia jau aptarti nukentėjusiojo ir liudytojos A. K. parodymai. Iš minėtų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam sudavė ne gulėdamas ant žemės, o tada, kai jį paleidęs nukentėjusysis, ketindamas eiti į savo gyvenamąsias patalpas, ėjo nuo kaltinamojo. Tiek liudytoja A. K., tiek G. A. tvirtino, jog smūgiai į galvą ir į kitas nukentėjusiojo kūno vietas buvo suduoti keptuve, nuo smūgių nukentėjusysis nukrito ir gynėsi galvą dengdamasis rankomis. Tokius parodymus patvirtina bei kaltinamojo teiginius apie suduotus smūgius ranka paneigia ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajam padaryti sužalojimai konstatuoti ne tik galvoje, bet ir kitose kūno vietose (nubrozdinimai plaštakose ir pjautinė žaizda piršte) (1 t., b.l. 59), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris patvirtina, jog apžiūros metu rasta keptuvė su įlenkimu ir raudonomis galimai kraujo dėmėmis, kurios užfiksuotos apžiūros metu darytose nuotraukose (1 t., b.l. 1-23, CD prie 1-ojo bylos tomo) pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (1 t., b.l. 41-45, CD prie 1-ojo bylos tomo), taip pat G. A. apžiūros protokolas, kuriame aiškiai matyti, kad sužalota ne tik G. A. galva, bet ir matomos žaizdos užfiksuotos ant pirštų (1 t., b.l. 66-70). Kaltinamasis M. R. į medikus nesikreipė, jokiais sužalojimais nesiskundė atvykusiems pareigūnams, be to, kaltinamasis teisme nurodė, kad G. A. jokių smūgių jam nesudavė.

Aptartų įrodymų visuma paneigia kaltinamojo teiginius, jog prieš jam suduodant smūgius nukentėjusiajam G. A. buvo susidariusi būtinosios ginties situacija ir patvirtina, jog jokio realaus ir pavojingo kėsinimosi, pradėto ar gresiančio kaltinamojo teisėms ar interesams nebuvo, kadangi tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjęs konfliktas jau buvo pasibaigęs ir nukentėjusysis ėjo nuo kaltinamojo. Kaltinamasis M. R. nueinančiam nukentėjusiajam, kuris tuo metu jam nekėlė kokios grėsmės ar realaus pavojaus, keptuve sudavė į galvą, o nukentėjusiajam nukritus ant grindų ir toliau nekeliant jokio pavojaus, kaltinamasis ne mažiau kaip dešimt kartų nukentėjusiajam sudavė keptuve į galvos sritį, o rankomis nuo smūgių besiginančiam nukentėjusiajam keptuve sudavė ir į rankų plaštakas. Taigi, teismas konstatuoja, jog būtinosios ginties situacija šioje byloje nenustatyta. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra galimas tik veikiant būtinosios ginties situacijoje, kurios vienas požymių – pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi buvimas, tačiau tokio kėsinimosi buvimo teismas nenustatė, dėl to M. R. veika negali būti vertinama ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas.

Aptarti įrodymai sudaro neprieštaringą, nuoseklią įrodymų visumą bei patvirtina, jog M. R. apsvaigęs nuo alkoholio 2021 m. gruodžio 6 d., apie 21.10 val., namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), konflikto su G. A. metu, sugriebė vienas kitam už viršutinių rūbų, praradę pusiausvyrą abu nugriuvo ant grindų, po ko, G. A. atsistojus ir nueinat, M. R. keptuve sudavė G. A. į galvos sritį, dėl to G. A. nugriuvo ant grindų. Tada M. R., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, keptuve G. A.ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė į galvos sritį, G. A. rankomis nuo smūgių dengiant galvą, jis ne mažiau kaip tris kartus sudavė į plaštakas, tokiais veiksmais G. A. padarė muštines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, pjautinę paviršinę žaizdą kairės plaštakos V-o piršto srityje, odos nubrozdinimus abiejose plaštakose, kairėje kojoje, poodines kraujosruvas veido kairėje, krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje pėdoje kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas konstatuoja, kad aptarti kaltinamojo M. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam G. A. sveikatą, todėl yra kvalifikuoti tinkamai. Bylos duomenų visuma patvirtina, jog nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam kaltinamasis sukėlė tyčiniais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia – tai yra suvokdamas savo pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Vertindamas įrodymus, teismas pažymėjo, jog M. R. veika negali būti laikoma būtinosios ginties ribų peržengimu, todėl jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Be to, tarp alkoholio pavartojusio nuomotojo G. A. ir neblaivaus nuomininko M. R. kilusio konflikto eiga – nukentėjusiojo pradėtas konfliktas dėl netinkamo kaltinamojo elgesio su liudytoja A. K., virtęs susistumdymu ir praradus pusiausvyrą abiejų nukritimu ant žemės, po to, nukentėjusiojo atsistojimas ir ėjimas nuo nurimusio kaltinamojo, ir tik po to kaltinamojo M. R. keptuve suduoti smūgiai nukentėjusiajam į galvą ir į kitas kūno vietas - rodo, jog prieš suduotus smūgius keptuve nukentėjusiojo elgesys nebuvo nei provokuojantis, nei rizikingas. Bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusysis sąmoningai skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį ar kėlė akivaizdų ir realų pavojų kaltinamajam prieš suduodant smūgius keptuve. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismui įvertinus bylos duomenis, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. R. anksčiau neteistas, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes ir įvertina tai, jog kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tvirtino gynęsis nuo nukentėjusiojo, jo neatsiprašė ir savo elgesio kritiškai nevertino. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, yra išsituokęs, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 107-108).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos trukmę nustatant šiek tiek mažesnę nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Įvertinęs atsitiktinį padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, bei tai, kad byloje duomenų, jog kaltinamasis sistemingai smurtautų, nėra, teismas turi pagrindo manyti, jog geriausiai skiriamos laisvės apribojimo bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskirti - įpareigojimas bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 6 dalis). Į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusysis G. A. kaltinamajam M. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei 100 eurų patirtų išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b.l. 81-85). Nukentėjusysis G. A. nurodo, kad dėl M. R. padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė didelį stresą, jo veidu tekantis kraujas ir patirti smūgiai jį labai išgąsdino, keptuve į viršugalvį jam M. R. suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Po smūgių atsiradusių žaizdų gijimas buvo skausmingas, atsirado patinimų ir randų, be to, dėl neteisėtų M. R. veiksmų jam buvo sužalota dešinė koja ir dešinės rankos pirštai. Neturtinė žala pasireiškė patirtu pažeminimu, stresu ir baime, kurią jaučia ir po įvykio. Nurodo, kad už ieškinio parengimą advokatei sumokėjo 100 eurų, kuriuos prašo priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis M. R. pareikšto civilinio ieškinio nepripažino.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, atsižvelgiant į įstatyme nurodytus kriterijus, taip pat ir protingumo kriterijų. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina įvertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Taip pat vertintinos žalos padarymo aplinkybės ir kaltininko asmenybės pobūdis. Esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

Nustatydamas nukentėjusiajam G. A. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais smurtiniais kaltinamojo M. R. veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – padarytos muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, pjautinė paviršinė žaizda kairės plaštakos V-o piršto srityje, odos nubrozdinimai abiejose plaštakose, kairėje kojoje, poodinės kraujosruvos veido kairėje, krūtinės ląstos dešinėje, dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties poveikių pasėkoje. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę neigė, savo veiksmų nevertino kritiškai ir nukentėjusiojo neatsiprašė. Kita vertus, teismas įvertina, kad nukentėjusysis į medikus nesikreipė, važiuoti į gydymo įstaigą atsisakė, duomenų, kad dėl sužalojimų vartojo kokius nors medikamentus ar dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sveikatos sužalojimams, teismas nukentėjusiajam G. A. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 500 eurų suma, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Tokio dydžio sumos priteisimas yra proporcingas tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek šios veikos sukeltoms pasekmėms. Šis dydis, teismo vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltinamojo interesų pusiausvyros.

Nukentėjusysis G. A. ieškiniu taip pat prašė priteisti jo patirtas išlaidas advokatės, parengusios civilinį ieškinį, paslaugoms apmokėti. Byloje pateikti dokumentai – mokėjimo nurodymas bei sutarties dėl teisinių paslaugų išrašas patvirtina, jog už byloje parengtą civilinį ieškinį nukentėjusysis advokatei V. Š. sumokėjo 100 eurų (1 t., b.l. 84-85).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo G. A. advokatei sumokėta pinigų suma yra proporcinga suteiktoms advokatės paslaugoms ir nėra per didelė, todėl kaltinamąjį M. R. pripažinęs kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nukentėjusiajam G. A. iš kaltinamojo M. R. priteisia 100 eurų turėtoms išlaidoms už advokatės paslaugas apmokėti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę (1 t., b.l. 152-154).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos padarymo įrankis – keptuvė, kuri perduota saugoti į Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugyklą (1 t., b.l. 54-56), sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalis 4 punktas), o dvi kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti vieną M. R. laikino sulaikymo parą nuo 2021 m. gruodžio 6 d. 21.27 val. iki 2021 m. gruodžio 7 d. 17.12 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos padarymo įrankį – keptuvę, kuri saugoma Klaipėdos apskrities VPK daiktų saugykloje, sunaikinti, dvi kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, palikti saugoti byloje.

G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo M. R. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti bei 100 Eur (vieną šimtą eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė