Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-2694-1109/2020

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-29
Bylos Nr.: 1-2694-1109/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06466-2020-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis: K. V.
Nukentėjusysis: E. D. G., B. V. J., V. K.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-2694-1109/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06466-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.5.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,kaltinamajam K. V.,nukentėjusiosioms E. D. G., B. V. J., V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 271 straipsnio 2, 3 dalis, 42 straipsnį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2) 1999 m. birželio 11 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 4 metų laisvės atėmimo bausme, 2000 m sausio 20d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta galutinė bausmė 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

3) 2001 m. rugsėjo 24 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2003 m. lapkričio 5 d. Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė 3 metai laisvės atėmimo;

4) 2002 m. rugsėjo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnį 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2003 m. gruodžio 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo;

5) 2011 m. sausio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 1 metai laisvės apribojimo;

6) 2012 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

7) 2012 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su 2012 m. vasario 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių; Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. 2016 m. sausio 12 d. paleistas atlikus bausmę;

8) 2017 m. lapkričio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose;

9) 2018 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 d., 178 straipsnio 1 d., 63 straipsnio 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2019 m. gruodžio 27 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę;

10) 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamų veikų aplinkybės

K. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 13 d., 10.56 val., nukentėjusiajai E. D. G. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 13 d., apie 11 val., K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios E. D. G. 1100 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė E. D. G. priklausantį turtą – 1100 eurų.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 13 d., 13.52 val., B. V. J. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 13 d. apie 14 val. K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios B. V. J. 1370 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė B. V. J. priklausantį turą – 1370 eurų.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, K. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 17 d. 16.57 val. V. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 17 d. apie 17.10 val. K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios V. K. 580 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė V. K. priklausantį turą – 580 eurų.

Šiais veiksmais K. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis K. V. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jam paskambino iš Marijampolės ar Alytaus pataisos namų, gerai nepamena, ir paprašė nuvažiuoti pasiimti pinigus iš močiutės. Jis nuvažiavo, paėmė pinigus. Dalį pinigų pasiliko sau, kitus atidavė kitam asmeniui. Iki močiutės nuvažiavo savo automobiliu. Visi nusikaltimai buvo tokie patys. Kai jis atvažiuodavo pas nukentėjusiąsias, jos kalbėdavosi telefonu, prisistatydavo banko ekspertu, kuris turi patikrinti pinigus, apie kurios jos dabar kalba telefonu. Ekspertu prisistatydavo, nes taip jam liepdavo asmenys, kurie skambindavo iš pataisos namų. Visos trys nukentėjusiosios jam atidavė pinigus. Visų konkrečių situacijų gerai nepamena, nes viskas vyko greitai – greitai nueidavo, paimdavo pinigus. Jo atžvilgiu yra pradėti dar 6 ikiteisminiai tyrimai. Tikrai paėmė pinigus iš V. K., B. V. J., galėjo paimti pinigus ir iš G. Taip elgėsi, nes gyvenime yra pridaręs daug klaidų. Nepagalvodavo, kad taip skaudina nukentėjusiąsias. Jam pasakydavo važiuoti ir jis tiesiog tam pasiduodavo, nes buvo papuolęs į kalėjimą ir žinojo, kad jeigu nepadarys ko prašomas, jam blogai baigsis. Gailisi dėl savo veiksmų. Jam taip pat labai gaila šių ponių, atsiprašo jų. Sutinka atlyginti civilinius ieškinius.

Kiti įrodymai, vadovaujantis BPK 273 straipsnio ir BPK 291 straipsnio nuostatomis, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl sukčiavimo E. D. G. atžvilgiu

Nukentėjusioji E. D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 13 d. apie 11.15 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus atėjo nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad yra vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas R. Ž. ir paklausė, ar ji žino, kad šiuo metu yra padirbinėjami pinigai ir kad padirbtų pinigų yra net bankuose, o ypač banke „Swedbank“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai atsakius, kad girdėjo, jis pasakė, kad taip nutiko ir jai, kai ji 2020 m. vasario 10 d. banko „Swedbank“ nusiėmė indėlį. Vyras pasakė, kad atėjo pagelbėti, t. y. jis paims netikrus pinigus ir juos pakeis. Jis pasakė, kad yra nustatytų banko darbuotojų, kurie dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje ir paklausė, ar ji dalyvaus teisme. Vyras, prisistatęs R. Ž., paprašė atsinešti padirbtus pinigus. Iš miegamojo, kur juos buvo paslėpusi, į saloną atsinešė pinigus, kuriuos buvo nusiėmusi iš banko, padėjo ant stalo. Vyras pasakė, kad ji turi ranka surašyti „protokolą“, kuriame turi užfiksuoti tai, kiek pinigų jis paima. Atsinešusi lapą popieriaus pradėjo rašyti. Pradėjus rašyti, vyras pasakė, kad pinigų tuoj ateis paimti jo kolega R. J., kuris netrukus ir atėjo. Baigus rašyti R. J. pasiėmė pinigus ir išėjo, o R. Ž. liko ir liepė tą protokolą gražiai perrašyti. Dar nebaigus perrašyti protokolo, R. Ž. išėjo, jokio protokolo jis nepaėmė, sakė, kad tuoj sugrįš su pinigais, tačiau negrįžo. Nei vienas iš vyrų nevilkėjo uniformos ir jokių dokumentų nerodė. Suprato, kad buvo apgauta ir išvilioti 1100 eurų. Nematė, kur nuėjo išėję abu vyrai, tačiau tą pačią dieną, kai dar jie nebuvo atėję, per langą pamatė keistą automobilį, kuris anksčiau niekada nestovėdavo prie namo. Abiems vyrams išėjus, to automobilio jau nematė, todėl pastarieji galėjo juo išvažiuoti. Papildomos apklausos metu G. parodė, kad 2020 m. vasario 13 d., apie 11.15 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas ją į namus atėjęs nepažįstamas vyras, kuris pasakė, kad yra vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas R. Ž., ir kuris liepė jai rašyti protokolą yra tai tas pats asmuo, kurį atpažino ir jis prisistatė K. V. (1 t., b. l. 76–77).

Iš 2020 m. vasario 18 d. Protokolo-pareiškimo matyti, kad E. D. G. pranešė apie tai, kad 2020 m. vasario 13 d. laikotarpyje nuo 11.15 val. iki 12.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukčiavimo būdu buvo išvilioti 1100 eurų, kuriuos atidavė nepažįstamiems vyrams, kurių vienas prisistatė policijos ekspertu R. J., o kitas - vyriausiojo policijos komisariato tyrėju R. Ž.. Vyrai pasakė, kad iš banko „Swedbank“ nuimtas indėlis yra išduotas padirbtomis kupiūromis, kurias pastarieji pakeis banke ir grąžins, tačiau to nepadarė (1 t., b. l. 33).

Iš 2020 m. vasario 20 d. Pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal 2020 m. vasario 18 d. E. D. G. pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 17–18).

Iš 2020 m. kovo 3 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. D. G. K. V. atpažino kaip asmenį, kuris apgaulės būdu paėmė iš jos pinigus (1 t., b. l. 67–72).

Iš 2020 m. balandžio 22 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono Nr. 743346 skambučių išklotinės analizės“ matyti, kad atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai E. D. G., įeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. iki 2020 m. vasario 14 d. nustatyta, kad nukentėjusiajai E. D. G. 2020 m. vasario 13 d., 10.56 val., buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis truko 3458 s, t. y. 57 min. (1 t., b. l. 122).

Iš 2020 m. gegužės 7 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizės“ matyti, kad buvo gauta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinė laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., kurią išanalizavus matyti, kad SIM kortelė pradėjo veikti 2020m. vasario 13 d. 10.32 val. ir veikė iki 2020 m. vasario 13 d. 13.52 val., kuomet buvo skambinta nukentėjusiajai E. D. G. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), veikė mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikė prisijungus prie celės 6A4C, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 147).

Iš 2020 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas E. įvykio vietos apžiūros metu paimtas popieriaus lapas. Apžiūros metu nustatyta, kad tai languoto popieriaus lapas, kuriame yra ranka rašytas tekstas pavadinimu „Protokolas“, kuris yra adresuotas Vyriausiojo policijos komisariato tyrėjui R. Ž.. Tekste kalbama apie tai, kad teismo pirmininkas įpareigoja ekspertą R. J. nuvykti į banką ir pakeisti pinigus, taip pat nurodytos paimtos iš nukentėjusiosios E. D. G. eurų kupiūros su numeriais. Protokolo tekstas prasideda „Aš, E......“ ir baigiasi „Šį protokolą parašiau tyrėjo R. R. Ž. prašymu“ (1 t., b. l. 45, 46–49).

E. D. G. pateikė 1100 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 82).

Dėl sukčiavimo B. V. J. atžvilgiu

Nukentėjusioji B. V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 13 d., apie 14.30 val., būnant namuose į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu. Pastarasis teiravosi, kokiu adresu ji gyvena, kur moka mokesčius ir kur yra išmokama senatvės pensija. Ji pasakė kur gyvena, durų kodą, taip pat paaiškino, kad pensija yra išmokama prie (duomenys neskelbtini) esančiame pašte, o mokesčius moka (duomenys neskelbtini). Išsiaiškinęs, kur ji gauna pensiją, vyriškis paaiškino, kad minėtame pašte buvo mokamos pensijos padirbtomis kupiūromis. Liepė susirasti popieriaus lapą ir diktuojant liepė rašyti tekstą. Tekstus rašė ant dviejų lapų. Pokalbio metu vyriškis paaiškino, kad netoliese yra kitas policijos pareigūnas, kuris netrukus atvažiuos prie laiptinės ir patikrins pinigus, pasakė jo vardą ir pavardę, bet ji neįsidėmėjo. Vyriškis liepė sudėti pinigus į voką ir laukti. Kai baigė rašyti diktuojamą tekstą, pokalbio metu vyriškis paaiškino, kad niekur eiti nereikės, kadangi policijos pareigūnas pats ateis į namus ir patikrins pinigus. Apie 15 val., pokalbio metu su skambinusiu vyriškiu, į koridorių įėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir parodė pažymėjimą. Atėjęs vyriškis paėmė lapus, ant kurių rašė tekstą, juos pažiūrėjo ir grąžino atgal. Vyriškis nuo spintelės koridoriuje, stovinčios prie durų, paėmė voką, kuriame buvo sudėti 1370 eurų, ir išėjo. Atėjęs vyriškis mažai kalbėjo, ką sakė, nepamena. Vyriškis, kuris skambino, paaiškino, kad lauktų ir nepadėtų ragelio. Po kelių minučių paaiškino, kad patikrinus pinigus, rado padirbtą vieną šimto eurų kupiūrą ir tris padirbtas kupiūras po penkiasdešimt eurų, kuriuos policijos pareigūnas pats nuveš į banką pakeisti ir atveš. Praėjus apie dvidešimt minučių nuo vyriškio išėjimo suprato, kad apgavo sukčiai (1 t., b. l. 155–156).

Iš 2020 m. vasario 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja B. V. J. pranešė apie tai, kad 2020 m. vasario 13 d., apie 14.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nepažįstamas vyriškis, prisistatęs policijos pareigūnu, pokalbio metu išsiaiškino, kuriame pašte jai yra išmokama senatvės pensija, ir paaiškino, kad minėtame pašte pensijos buvo mokamos padirbtomis kupiūromis, todėl reikia patikrinti, ar nėra padirbtų kupiūrų. Taip pat liepė susirasti popieriaus lapą ir liepė rašyti tekstą, kurį diktavo. Apie 15 val., pokalbio metu su vyriškiu, kuris skambino, į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, ir paėmęs 1370 eurų, kurie buvo sudėti į voką, išėjo. Apgaulės būdu buvo išviliota 1370 eurų. Užfiksuota B. V. J. apklausa (1 t., b. l. 155–156).

Iš 2020 m. vasario 13 d. pranešimo apie pardėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal B. V. J. pareikšimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1–2).

Iš 2020 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti 2 lapai su tekstu (1 t., b. l. 161–166).

Iš 2020 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti 2 lapai su tekstu. Viename jų rankraštiniu būdu surašytas tekstas „Paaiškinimas“, kuris adresuotas tyrėjui V. Ž. nuo B. V. J.. Surašytame tekste kalbama apie pašto skyriuje darbuotojos daromus nusikaltimus, kuriuose yra naudojami suklastoti eurų banknotai. Tekste prašoma patikrinti turimus banknotus ir juos pakeisti, nurodoma, kokie eurų nominalai pateikiami ir kiek. Paaiškinimo tekstas prasideda „Aš B. V. J. man priklausančią...“ ir baigiasi „patikrinimui teikiu 500 - neturiu 200 - neturiu 100 - 3 vnt. 50-19 vnt. 20-6 vnt.“. Antrame lape surašytas tekstas „Prašymas“, kuris surašytas Kauno apylinkės teismui, kuriame prašome nukentėjusiosios netrukdyti (1 t., b. l. 168–173).

Iš 2020 m. kovo 3 d. asmens parodymų atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji B. V. J. K. V. atpažino kaip asmenį, kuris apgaulės būdu iš jos paėmė 1370 eurų (2 t., b. l. 4–7).

Iš 2020 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizė“ matyti, kad gavus nukentėjusiosios B. V. J. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 13 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 14 d. 00.00 val. ir atlikus jos analizę nustatyta, kad nukentėjusiajai B. V. J. 2020 m. vasario 13 d. 13.52 val. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis truko 4012, t. y. 66 min. (2 t., b. l. 21).

Iš 2020 m. gegužės 15 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės“ matyti, kad atlikus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinės laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. analizę, nustatyta, kad SIM kortelė pradėjo veikti 2020 m. vasario 13 d. 10.32 val. ir veikė iki 2020 m. vasario 13 d. 14.52 val. Nukentėjusiajai B. V. J. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta 2020 m. vasario 13 d. 13.52 val. iš SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), veikė mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI NR. (duomenys neskelbtini), ir veikė prisijungęs prie celės 6A4C, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 50).

B. V. J. pateikė 1370 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 182).

Dėl sukčiavimo V. K. atžvilgiu

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 17 d. nuo 16.30 iki 17.30 val., tiksliai laiko negali pasakyti, buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai negali pasakyti, ar prieš tai kas skambino, tačiau kiek prisimena, buvo keli skambučiai į laidinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tačiau, ar kalbėjo, prisimena. Būnant namuose, į duris kažkas paskambino ir kuomet jas atidarė, pamatė vyrą, kurio anksčiau niekada nemačiusi. Vyras prisistatė banko darbuotoju, kažką parodė rankoje. Vyras paklausė, ar namuose ji turi pinigų, nes, kaip jis aiškino, reikia patikrinti, ar pinigai be jokių defektų, paaiškino, kad jei pinigai su defektais, jis juos paims ir banke pakeis. Vyras buvo svetainėje, o ji iš miegamojo atsinešė 580 eurų, kuriuos tuo metu turėjo. Pinigus padavė šiam vyriškiui, kuris pradėjo juos tikrinti, pasakė, kad juos reikia pakeisti. Vyras liepė parašyti protokolą, kurį jis pradėjo diktuoti. Surašius protokolą, jis pasakė, kad ji gaus pranešimą, kada reikės nueiti į banką ir pasiimti pakeistus pinigus. Pasiėmęs pinigus, jis išėjo. Tuomet ji suprato, kad pinigus padavė sukčiui, o vėliau, kuomet iš darbo grįžo sūnus, jam papasakojo kas atsitiko (2 t., b. l. 81–82).

Liudytojas K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena šalia savo motinos V. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama viską puikiai supranta, yra orientuota, tik sunkiai vaikšto. 2019 m. vasarą mama buvo pradėjusi kalbėti, kad pinigus nesaugu laikyti bankuose, kad reikia juos nuimti. Bandė jos klausti, gal buvo skambučiai, tačiau mama apie jokius skambučius neminėjo. Mama rūpindavosi savo pinigėliais, ji norėdavo, kad viskas būtų saugu, todėl namuose ji turėdavo nedidelę pinigų sumą. Viskas buvo ramu iki 2019 m. gruodžio mėn., kuomet galimai prieš šventinį laikotarpį mamai į jos laidinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kartas nuo karto paskambindavo asmenys iš įvairių institucijų, kokių, neprisimena, mano, kad tai buvo „žvalgybiniai“ skambučiai. 2020 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje, mama gavo laišką iš AB ‚Swedbank“ pranešimą, kad reikia atnaujinti duomenis, todėl nuvykę į banką tai sutvarkė. Iki 2020 m. vasario 17 d. buvo ramu. Apie tai, kad mamai V. K. būtų kas skambinę, nieko negirdėjo, ji nieko nebuvo pasakojusi. 2020 m. vasario 17 d., apie 18 val., grįžo iš darbo ir nuėjo pas mamą, kuri pradėjo aiškinti, kad turi atvežti pinigus. Nesupratęs apie kokius pinigus ji kalba, jos pradėjo klausinėti. Mama aiškino, kad buvo atėjęs vyras ir paėmė pinigus, kad juos patikrintų banke. Mama buvo labai susijaudinusi. Sakė, kad jokio skambučio nebuvo, tik atėjo vyras ir pradėjo klausti, ar ji turi grynųjų pinigų namuose, kad jie gali būti netikri. Mama pasakojo, kad pinigus nufotografavo ar patikrino kokiu tai aparatu ir paėmė, sakė, kad juos patikrinę grąžins, be to, ji parodė lapą, kur jai buvo diktuojamas tekstas. Iš mamos buvo apgaulės būdu paimta 580 eurų (2 t., b. l. 98–99).

Iš 2020 m. vasario 17 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja V. K. pranešė apie tai, kad 2020 m. vasario 17 d. nuo 16.30 iki 17.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į duris paskambino nepažįstamas asmuo. Atidarius duris, į butą įėjo asmuo, kuris pasakė, kad banke esantys pinigai yra padirbti. Atsakius, kad banke pinigų neturi, paėmė tikrinti namuose turimus pinigus - 580 eurų, juos pasiėmė ir pasišalino. Užfiksuota V. K. apklausa, kurios metu ji parodė, kad 2020 m. vasario 17 d. nuo 16.30 iki 17.30 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į buto duris paskambino nepažįstamas asmuo. Jas atidarius į butą, įėjo asmuo, kuris, pasakė kad banke yra padirbti jos pinigai. Atsakius, kad banke pinigų neturi, paėmė tikrinti jos turimus pinigus, iš viso 580 eurų, juos pasiėmė, paaiškino, kad banke pinigus keičia, juos patikrins ekspertas ir vėliau atvyks, po ko pasišalino. Taip pat apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas vienas A3 formato lapas su tekstu (2 t., b. l. 52–61).

Iš 2020 m. vasario 18 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pagal V. K. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 8–9).

Iš 2020 m. birželio 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas lapas. Nustatyta, kad tai A3 formato languotas popieriaus lapas sulenktas per pusę, pirmame lape ranka surašytas tekstas, pavadinimu „Protokolas“, kuris adresuotas tyrėjui D. V., tekste nurodoma, kad V. K. gavo už pensiją fabrikuotus eurus, kuriuos Kauno apylinkės teismo paskirtam ekspertui R. J. pateikus leidimą galės pakeisti. Taip pat nurodoma, kad pakeisti pinigai bus pristatyti po 15 min. (2 t., b. l. 62–67).

Iš 2020 m. kovo 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2020 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini), laiptinės vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, kuriame matosi kaip 17.42 val. ateina vyras, kuris yra pliktelėjęs, visą laiką kalba telefonu. Įėjęs į laiptinę, vyras įlipa į liftą. Tas pats vyras 17.52 val. laiptais greitai nusileidžia ir išeina iš laiptinės. Vaizdo įraše pateiktas ir įrašas, kuris filmuoja gatvę, kur matosi kaip 17.39 val. atvažiuoja ir sustoja pilkos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipa vairuotojas visą laiką kalbėdamas telefonu. 17.42 val. vyras nueina nuo automobilio ir eina galimai link laiptinės, o 17.52 val. sugrįžta prie automobilio, įsėda ir nuvažiuoja (2 t., b. l. 104–116).

Iš 2020 m. birželio 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas 2020 m. vasario 17 d. (duomenys neskelbtini), laiptinės vaizdo įrašas, kartu su įtariamuoju K. V., kuris nurodė, kad laiptinėje lipantis 17.42 val. pliktelėjęs vyras, kalbantis telefonu bei tas pats vyras 17.52 val. laiptais greitai besileidžiantis žemyn yra jis (2 t., b. l. 120–125).

Iš 2020 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono išklotinės IT Nr. 01-1-07177-20 analizės“ matyti, kad gavus nukentėjusiosios V. K. abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinę laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. 00.00 val. iki 2020 m. vasario 17 d. 17.00 val. ir atlikus jos analizę nustatyta, kad nukentėjusiajai V. K. 2020 m. vasario 17 d. 16.57 val. buvo skambinta iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis truko 3592 s, t. y. 60 min. (2 t., b. l. 147).

Iš 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo „Dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės analizės“ matyti, kad gavus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinę laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. ir ją išanalizavus nustatyta, kad SIM kortelė pradėjo veikti 2020 m. vasario 17 d. 14.13 val. ir veikė iki 2020 m. vasario 17 d. 20.38 val. Nukentėjusiajai V. K. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta iš SIM kortelės, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri veikė mobiliojo ryšio aparate, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir veikė prisijungus prie celės 02B3, kurios adresas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 178).

Iš 2020 m. gegužės mėnesio Alytaus pataisos namų rašto matyti, kad mobiliojo ryšio aparatas, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nerastas (2 t., b. l. 185).

V. K.

pateikė 580 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 93).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai K. V. dėl sukčiavimų E. D. G., B. V. J., V. K. atžvilgiu pasitvirtino.

BK 182 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti šiomis alternatyviomis veikomis:1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra apgaulė. Tai yra šios nusikalstamos veikos padarymo būdas, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį šis požymis turi būti nustatomas visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010). Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė gali pasireikšti minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės išvengimu ar jos panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 straipsnyje numatyti padariniai: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas).

Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės įrodytos paties kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, rašytiniais duomenimis – panešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolais, parodymų atpažinti protokolais, vaizdo įrašų medžiaga ir kitais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis, sulaukęs skambučių iš pataisos namų ir sulaukęs pasiūlymo nueiti pas senyvo amžiaus moteris paimti pinigų, sutiko. Kaltinime nurodytomis vietos, laiko aplinkybėmis buvo nuėjęs pas nukentėjusiąsias į namus, kur prisistatęs banko ekspertu, šioms dar bekalbant telefonu, paėmė iš jų pinigus, nurodydamas, kad juos reikia patikrinti ir pakeisti. Paėmęs pinigus pasišalino, pinigų negrąžino, dalį jų pasiliko sau, dalį perdavė neįvardintiems asmenims. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, jog būtent kaltinamasis atėjęs į namus iš jų paėmė pinigus ir atgal nebegrąžino.

Nukentėjusioji B. V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog įvykio dieną jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) į fiksuoto ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyriškis, prisistatė policijos pareigūnu, pokalbio metu išsiaiškino, kuriame pašte jai yra išmokama senatvės pensija, teigė, kad minėtame pašte pensijos buvo mokamos padirbtomis kupiūromis, todėl reikia patikrinti, ar nėra padirbtų kupiūrų. Telefonu skambinęs vyriškis liepė susirasti popieriaus lapą ir rašyti tekstą, kurį diktavo. Apie 15 val., pokalbio metu su vyriškiu, kuris skambino, į namus atėjo nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė policijos pareigūnu, ir paėmęs 1370 eurų, kurie buvo sudėti į voką, išėjo. Iš tarnybinių pranešimų dėl telefonų išklotinių nustatyta, kad nukentėjusiajai būtent nusikalstamos veikos padarymo metu buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefoną iš telefono įrenginio, kuris tuo metu veikė Alytaus pataisos namų teritorijos prieigose. Nustatyta, kad pokalbis su nukentėjusiąja truko daugiau kaip valandą laiko. Nukentėjusioji B. V. J. K. V. atpažino kaip asmenį, kuris iš jos apgaule paėmė pinigus.

Nors kitos nukentėjusiosios tiksliai negalėjo nurodyti, kad joms buvo skambinama telefonu, tiek V. K., tiek ir E. D. G. teigė, kad tai K. V. buvo pas jas atėjęs į namus ir prisistatęs pareigūnu liepė rašyti protokolus, tačiau byloje objektyviais duomenimis, t. y. nukentėjusiųjų fiksuoto ryšio telefonų išklotinių analizėmis nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu joms buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefonus iš telefonų, kurie veikė Alytaus pataisos namų prieigose. Pokalbiai truko beveik po valandą laiko. Be to, iš V. K. namo vaizdo kamerų įrašų peržiūros matyti, kad 17.42 val. K. V. eina link laiptinės, o jau po dešimties minučių – 17.52 val. išeina. Iš to darytina išvada, kad toks laikas per trumpas nueiti iki buto, prisistatyti pareigūnu, išaiškinti senyvam žmogui apsilankymo tikslą, paimti pinigus ir suspėti padiktuoti pakankamai ilgą tekstą, kurį ranka surašė nukentėjusioji. Be to, aplinkybė, kad pas nukentėjusiąją V. K. kaltinamasis užtruko labai trumpą laiko tarpą patvirtina kaltinamojo parodymus, jog jis užtrukdavo labai trumpai, tik nueidavo, paimdavo pinigus ir išeidavo.

Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nukentėjusiųjų E. D. G. ir V. K. parodymų tikslumu dėl konkrečių K. V. veiksmų, apsilankius jų namuose, bei jo vaidmens nusikaltimų padaryme, ir leidžia pagrįstai tikėti kaltinamuoju ir jo nurodytomis aplinkybėmis, jog tuo metu, kol nukentėjusiosios kalbėdavo telefonu, jis atėjęs į jų namus, prisistatydavo banko ekspertu, kuris turi patikrinti neva padirbtus pinigus, ir paėmęs juos pasišalindavo. Įvertinęs nukentėjusiųjų amžių, stresinę situaciją, sužinojus apie neva padirbtus pinigus bei išgyvenimus, supratus, kad buvo apgautos, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ne melavo, tačiau dalį aplinkybių nurodė nevisai tiksliai.

Kaltinamojo parodymai, kad jam paskambinę asmenys iš pataisos namų, pasiūlė nueiti pas močiutes paimti pinigų, ir jis sutiko, kad adresus, kur eiti, jam taip pat nurodydavo kiti asmenys telefonu, kad jis paimdavo pinigus, kol nukentėjusiosios kalbėdavo telefonais, patvirtina jog kaltinamasis pagal iš ankstinį susitarimą veikė bendrai su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, o nusikalstamos veikos rezultatas – pinigai buvo įgyti bendromis kaltinamojo ir kitų asmenų, dalyvavusių nusikalstamos veikos padaryme, pastangomis.

Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2020 m. vasario 13 d., 10.56 val., nukentėjusiajai E. D. G. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 13 d., 13.52 val., B. V. J. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 17 d. 16.57 val. V. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus joms į laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, K. V. atėjęs pas nukentėjusiąsias į namus paėmė iš nukentėjusiosios E. D. G. 1100 eurų, B. V. J. 1370 eurų, iš V. K. 580 eurų, iš kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad pinigus kaltinamasis ateidavo paimti tuo metu, kai kaltinamojo bendrininkai telefonu kalbėdavo su nukentėjusiomis ir, kaip nustatyta, melagingai prisistatę policijos pareigūnais liepdavo neva netikrus pinigus perduoti ekspertui, po ko netrukus pas jas į namus ateidavo kaltinamasis, kuris melagingai prisistatydavo ekspertu, paimdavo pinigus ir pasišalindavo. Dalį pasisavintų pinigų kaltinamasis pasilikdavo sau, kitus atiduodavo nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad kaltinamasis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, o šiam tikslui įgyvendinti bendrininkai, telefonu susiekę su nukentėjusiomis, pateikdavo melagingą informaciją, kad skambinantieji asmenys veikia kaip policijos pareigūnai, kad jie siekia išaiškinti pažeidimus ir padėti nukentėjusiosios, t. y. padaryti gerą darbą – pakeisti neva padirbtus pinigus į tikrus, informuodavo, kad pinigus ateis paimti ekspertas. Dar tebevykstant telefoniniams pokalbiams, pas nukentėjusiąsias ateidavo K. V., kuris prisistatydavo ekspertu ir taip sustiprindavo vykstančio proceso tikrumo ir realumo įvaizdį. Tokios melagingos informacijos paveiktos nukentėjusiosios savo noru perduodavo pinigus K. V.. Tokiu būdu pasinaudojant nukentėjusiųjų vyresniu mažiumi, patiklumu ir susiklosčiusia stresine situacija, kuri neabejotinai sumažino nukentėjusiųjų budrumą, panaudojant apgaulę buvo užvaldytas svetimas, t. y. nukentėjusiosioms priklausantis, turtas – pinigai.

Visa tai patvirtina, jog byloje įrodytas sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – veikos padarymo būdas.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumą, pavojingumą ir galinčias kilti pasekmes, t. y. suvokė, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu tikslu užvaldyti jų turtą naudoja apgaulę, kad tokiu būdu bus neteisėtai užvaldytas svetimas turtas ir to norėjo bei siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir tai, jog kaltinamasis suvokė, kad nusikalstamos veikos daromos sutelkiant kelių asmenų, bendrininkų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, pastangas. Tai patvirtina, jog kaltinamojo veikoje nustatyti taip pat ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog K. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai neteisėtai apgaulės būdu, veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, užvaldant E. D. G. priklausantį turtą – 1100 eurų, B. V. J. priklausantį turą – 1370 eurų, V. K. priklausantį turą – 580 eurų, teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip trys atskiri nusikaltimai.

IV Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, kaltinamasis nusikalto neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, t. y. nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. V. padarė iš viso tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgiama į tai, kad K. V. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos Klinikos Aleksoto sektoriuje gydytas 2010 m. kovo 16 d. – 2010 m. kovo 22 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opioidus, sunkios abstinencijos būsenos, konsultuotas 2008 m. kovo 6 d. (3 t., b. l. 132–133), nuo 2010 m. kovo 15 d. registruotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromo (3 t., b. l. 136), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. kovo 26 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, abejoti asmens pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant asmenybę, taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus, visais atvejais už nusikaltimus nuosavybei (vagystes). Nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnametis, ne kartą skirta ir laisvės atėmimo bausmė, tačiau matyti, jog anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo. Pažymėtina, jog šios naujos nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus nei dviems mėnesiams po to, kai K. V. buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Be to, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 18 d. net 32 kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (3 t., b. l. 150–184), nedirba, pragyvenimo šaltinio neturi. Tai rodo, kad asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus, nusikaltimus ir šios veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška ir pragyvenimo šaltinis. Atsižvelgiant į tai, K. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nukentėjusiosioms padarytos turtinės žalos dydžius, tai, kad nusikaltimai padaryti pasinaudojus nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, tačiau kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų, sutiko atlyginti žalą, bausmių dydžiai už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytini kiek didesni nei sankcijų vidurkiai: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. D. G. atžvilgiu) – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas B. V. J. atžvilgiu – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. K. atžvilgiu) – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos iš dalies jas sudedant – prie bausmės, paskirtos už sukčiavimą E. D. G. atžvilgiu, pridedant dalį, t. y. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sukčiavimą B. V. J. atžvilgiu, ir dalį, t. y. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sukčiavimą V. K. atžvilgiu, ir subendrinta bausmė kaltinamajam skiriama 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Dalinis bausmių sudėjimo būdas parinktas ir pridedamų bausmių dalys nustatytos atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo atžvilgu nustatytos ne tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, bet ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamasis nukentėjusiųjų atsiprašė. Nustatant pridedamos bausmės dydžius taip pat įvertinama ir tai, kad kaltinamasis nusikalto pasinaudodamas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, paskirtoji subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina 1/3 ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Paskirtoji bausmė su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, nebendrinama, nes minėtas nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. 12.20 val. iki 2020 m kovo 4 d. 8.25 val., t. y. viena diena, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

V Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji E. D. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1100 eurų turtinės žalos atlyginimo, B. V. J. – dėl 1370 eurų turtinės žalos atlyginimo, V. K. – dėl 580 eurų turtinės žalos atlyginimo. Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiosios žalą patyrė dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis apgaule užvaldė nukentėjusiosioms priklausantį turtą, tokiu būdu padarydamas jiems turtinę žalą. Civilinių ieškinių dydžių kaltinamasis neginčijo, jie įrodyti kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymais, o taip pat ir daiktiniais įrodymais, t. y. ranka rašytais kaltinamojo bendrininkų padiktuotais tekstais, kuriuose nukentėjusiosios nurodė perduodamų pinigų sumas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti, todėl tenkinami ir priteisiami iš kaltinamojo.

VI Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lapai su nukentėjusiųjų rašytais tekstais, saugomi byloje (1 t., b. l. 45, 168, 2 t., b. l. 65), paliktini saugoti byloje; kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 87,2 t., b. l. 104) paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas K. V. piniginėms lėšoms -63,21 eur, kurios saugomos Kauno apskrities VPK, paliktinas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės: įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 62, 78), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 75–76), paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), ir skirti jam

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. D. G. atžvilgiu) – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas B. V. J. atžvilgiu) – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. K. atžvilgiu) – 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. V. subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius laivės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti K. V. galutinę subendrintą sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius laivės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 3 d. 12.20 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 8.25 val., t. y. vieną dieną, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąsias priemones – įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 62, 78), rašytinį pasižadėjimą neišvykti (3 t., b. l. 75–76), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš K. V. priteisti: E. D. G. 1100 eurų turtinei žalai atlyginti, B. V. J. – 1370 eurų turtinei žalai atlyginti, V. K. – 580 eurų turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą K. V. piniginėms lėšoms –63,21 eur, kurios saugomos Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jomis disponuoti, palikti galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: lapus su nukentėjusiųjų rašytais tekstais, saugomus byloje (1 t., b. l. 45, 168, 2 t., b. l. 65), palikti saugoti byloje; kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 87,2 t., b. l. 104) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė