Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio, Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas E. D. G. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas B. V. J. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas V. K. atžvilgiu) – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta K. V. subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 6 (šeši) mėnesiai laivės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. V. subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai 4 (keturi) mėnesiai laivės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 3 d. 12.20 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 8.25 val., t. y. viena diena, prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimus periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir iš K. V. priteista: E. D. G. 1100 eurų turtinei žalai atlyginti, B. V. J. – 1370 eurų turtinei žalai atlyginti, V. K. – 580 eurų turtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, taikomas K. V. piniginėms lėšoms –63,21 eurų, kurios saugomos Kauno apskrities VPK, uždraudžiant jomis disponuoti, paliktas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. V. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) už tai, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 13 d., 10.56 val., nukentėjusiajai E. D. G. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 13 d., apie 11 val., K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios E. D. G. 1100 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė E. D. G. priklausantį turtą – 1100 eurų;

2. be to, K. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 13 d., 13.52 val., B. V. J. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 13 d. apie 14 val. K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios B. V. J. 1370 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė B. V. J. priklausantį turą – 1370 eurų;

3. be to, K. V., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įvykdė sukčiavimą, o būtent: 2020 m. vasario 17 d. 16.57 val. V. K. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus į jos laidinį telefoną ir prisistačius policijos pareigūnu bei nurodžius perduoti tariamai netikrus pinigus ekspertui, kuris juos pakeis ir grąžins, 2020 m. vasario 17 d. apie 17.10 val. K. V. atėjęs į nukentėjusiosios butą paėmė iš nukentėjusiosios V. K. 580 eurų, kurių nenustatytą dalį pasiliko sau, o kitus perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, tokiu būdu apgaule K. V. savo ir kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai užvaldė V. K. priklausantį turą – 580 eurų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama K. V. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skundu nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo skirti jam švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama pateikto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.

8. Pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl K. V. paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti trys nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, įvertino K. V. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis teistas ne vieną kartą taip pat už nusikalstamas veikas susijusias su nuosavybe, nedirbantis, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas K. V. skyrė griežčiausią BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas tik šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, nors BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo iki trejų metų numatytos ir kitos alternatyvios bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. V. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir parinkdamas bausmės rūšį tinkamai įvertino tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, tiek kaltinamojo asmenybę. Apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo, tinkamai įvertindamas K. V. padarytų veikų pavojingumą, jų skaičių ir konstatuodamas, kad bausmės tikslai už jo padarytas veikas bus pasiekti skyrus tik pačią griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais visiškai sutinka. Be to atkreipia dėmesį, kad K. V. yra registruotas užimtumo tarnyboje, tačiau nedarbo draudimo išmokos negauna (3 t., b. l. 149), daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (3 t., b. l. 150-184), taip pat ne vieną kartą apeliantui buvo skirtos bausmės susijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau jas atlikęs K. V. ir toliau darė nusikalstamas veikas, tai rodo, kad pasirinkto gyvenimo modelio nekeitė. K. V. atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir 2019 m. gruodžio mėnesį išėjęs iš įkalinimo vietos, vėl nusikalto praėjus dviem mėnesiams, tai yra 2020 m. vasario mėnesį. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines K. V. nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. K. V. savo elgesio korekcijai jokių realių pastangų nededa, tuo tarpu apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodo, kad žada pradėti gyvenimą nedarydamas naujų nusikalstamų veikų. Nors nuteistasis ir teigia, kad ateityje žada įsidarbinti bei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad K. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme pats nurodė, jog uždarbiauja pas žmones, deda trinkeles (4 t., b. l. 12), tačiau žalos atlyginimą nuteistasis tiek apeliaciniame skunde, tiek apygardos teisme sieja tik su pastovaus darbo turėjimu ir šalyje įvestu karantinu, kas teisėjų kolegijos nuomone rodo, jog K. V. nededa jokių pastangų civilinių ieškinių padengimui.

10. Apylinkės teismas įvertinęs tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų ir byla buvo baigta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai taikė BK 64¹straipsnį ir paskirtąją subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą nėra aiškiai per griežta bausmė, kurią apeliacinės instancijos teismas galėtų dar labiau švelninti. Apeliantui tiek bausmės rūšies, tiek bausmės dydžio parinkimą lėmė jo paties veiksmai, tai yra išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymas, todėl K. V. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas. Įvertinus aptartus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį K. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.