- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-1442-779/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10388-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Ieškovas
- T. A. B., Tomo A, Tomui A
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Vaclovo Pauliko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Tomo A. B. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. M. priešieškinį ieškovui Tomui A. B. dėl nuostolių už brokuotas prekes priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 32 495,28 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-10-01 tiekė atsakovui pagal jo užsakymą prekes iš Kinijos Liaudies Respublikos. Iš viso atsakovui buvo pateikta prekių už 91 376,28 Eur sumą pagal 10 sąskaitų, pagal kurias atsakovas nesumokėjo ieškovui 20 797,40 Eur sumos. Papildomai ieškovas patyrė 9 221,59 Eur muito mokesčių išlaidų, 1 636,29 Eur transportavimo išlaidų ir 840 Eur pakavimo išlaidų. Nors su atsakovu buvo tartasi dėl šių papildomų išlaidų, tačiau jis iki šiol nėra jų padengęs. Taip pat minėtu laikotarpiu ieškovui buvo grąžinta dalis brokuotų prekių už 1 627,88 Eur sumą. Atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs tik iš dalies, t. y. sumokėjęs 68 951 Eur, tačiau likęs 32 495,28 Eur įsiskolinimas už prekes bei papildomas išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimu nesutiko visiškai, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 metų pradžioje ieškovas kreipėsi į atsakovą, siūlydamas iš jo pirkti elektroninius komponentus už konkurencingą kainą. Šalys dėl prekių tiekimo nesudarė jokios rašytinės sutarties. Dėl prekių kainos kiekvieną kartą tarėsi ir ją patvirtindavo užsakyme. Rašytinės formos nepageidavo pats ieškovas. Dėl galimai brokuotų prekių ieškovas patikinęs, jog bus galimybė jas pakeisti, kadangi tiekėjai jam taip pat pakeičia brokuotas prekes. Prekės kaina buvo tvirtinama jos užsakymo metu ir apėmė visas išlaidas. Prekės kaina visada buvo esminis faktorius, lėmęs atsakovo apsisprendimą dėl prekės užsakymo, nes ir pats ieškovas kartais prašydavo atsakovo orientacinių vienos ar kitos atsakovą dominančios prekių pozicijos kainos, už kurią atsakovas įsigyja prekes iš kitų savo tiekėjų. Vėluojant pristatyti prekes, šalių susitarimu buvo taikoma nuolaida. Aplinkybę, jog ieškovas prekes pristatydavo dalimis, patvirtino ir pats ieškovas. Ieškovas reikalavo, jog būtų atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais ir niekada neteikė atsakovui pinigų priėmimo kvitų pasirašyti, todėl neteisingai teigia, jog atsakovas atsisakydavęs pasirašyti. Pažymėjo, jog ieškovas veikė neįregistravęs nei individualios veiklos, nei išsiėmęs verslo liudijimo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, nors per metus gavo iš atsakovo 68 951 Eur sumą (t. y. viršijančią 45 000 Eur sumą pagal PVMĮ 71 str.). Kadangi ūkinių operacijų neįforminimas buvo ieškovo sąlyga ir iniciatyva, todėl jo nurodyti kvitai niekur neregistruoti ir neapskaityti pagal teisės aktų reikalavimus. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas 2017 m. spalio mėn. galėjo likti skolingas ieškovui apie 5 000 Eur, nes užšaldė šią sumą kaip garantą, kol bus pakeistos brokuotos prekės.
3. Dublike ieškovas su atsakovo argumentais nesutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas, nors ir būdamas verslininku, tačiau nenorėjo sudaryti sutarčių, nenorėjo mokėti nei PVM, nei pelno mokesčio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, nors neginčija fakto dėl gautų prekių kiekio. Pats sąskaitos pavadinimas „pre-order“ reiškiantis „išankstinis užsakymas“, parodo, jog tai nėra galutinė sąskaita.
4. Triplike atsakovas nurodė su ieškovo dublike išdėstytais argumentais nesutinkantis. Pažymėjo, jog ieškovas yra toks pats verslininkas kaip ir atsakovas. Santykyje su ieškovu, atsakovas veikė kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą bei mokėjo visus jam iš tokios veiklos priklausančius mokėti mokesčius. Priešingai, nei teigia ieškovas, iš sąskaitų daryti išvadą, jog tai kažkokios išankstinės ar preliminarios sąskaitos, nėra pagrindo, kadangi visos šalių derintos sąskaitos labai aiškiai įvardintos kaip „sąskaita prekėms“ pagal konkretų prekių užsakymą. Kadangi atsakovas teikė telefonų remonto vietinei rinkai paslaugas, todėl jam, priešingai nei ieškovui, yra labai naudingi įsigijimo dokumentai, nes prekių įsigijimo sąnaudos mažina apmokestinamąsias pajamas. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas visur veikė išgalvotu L. K., bet ne savo vardu. Dėl ieškovo į bylą pateiktų prekių įsigijimo dokumentų (CMR važtaraščių ir kt.), pažymėjo, jog tiek pagal šių dokumentų datas, tiek ir pagal užsakymus nėra pagrindo išvadai, jog tai atsakovo užsakymai (nesutampa datos, svoris ir pan.). Ieškovo deklaruojami pirkimai forminami įmonės Capital Grains vardu, kurios jokie duomenys nenurodyti. Iš Jungtinės Karalystės registro matyti, jog ieškovo su šia įmone niekas nesieja, nes ji neužsiima prekybine veikla. Ieškovo pateikti dokumentai bendrovės Cganes Ltd vardu, nors tokia įmonė nėra registruota nei Jungtinėje Karalystėje, nei ES. Ieškovo pateiktuose dokumentuose (sąskaitose) nurodomi VAT (PVM numeriai) neegzistuoja ir nėra priskiriami ieškovui.
Šalies argumentai
5. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl 5 814,51 Eur sumos už brokuotas prekes priteisimo. Pagal šalių susitarimą, netinkamos kokybės prekės turėjo būti keičiamos tinkamos kokybės analogiškomis prekėmis. Kurį laiką netinkamos kokybės prekės buvo keičiamos, tačiau vėliau dėl prekių pristatymų, kokybės tarp šalių kilo nesutarimai, dėl ko atsakovas nustojo pirkti prekes iš ieškovo, o ieškovas atsisakė vykdyti garantinius įsipareigojimus dėl anksčiau įsigytų prekių. Atsakovas prekes iš ieškovo pirko su tikslu remontuojamuose mobiliojo ryšio įrenginiuose sugedusius mobiliojo ryšio įrenginio ekranus keisti tinkamos kokybės ekranais. Prekių trūkumų nebuvo galima nustatyti jų gavimo metu, trūkumai galėjo būti nustatyti tik prekes testuojant arba bandant įmontuoti į remontuojamą įrenginį ir tik tuomet, kai pagrindinis įrenginys veikia tinkamai, galima konstatuoti prekės tinkamumą/kokybiškumą. Atsakovas nuo 2018-01-01 nutraukė individualią veiklą, susijusią su išmaniųjų ryšio priemonių remontu, be to, netinkamos kokybės prekės pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl atsakovas prašo iš ieškovo priteisti nekokybiškų prekių kainą.
Atsiliepimas
6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame su atsakovo reikalavimu nesutiko ir prašė priešieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovas visada akcentuodavo, kad jam svarbi yra prekių kaina, bet apie kokybę – nei karto neužsiminė. Atsakovas, siekdamas įrodyti prekių netinkamą kokybę, privalo įrodyti kiekvienos prekės broką, o ne abstrakčiai nurodyti, kad šios prekės yra netinkamos. Atsakovo į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad šalis siejo sutartiniai santykiai, tačiau neaišku, kokie protokole užfiksuoti telefonų dėklai nufotografuoti, kam jie priklauso ir kaip jie susiję su ieškovu. 2017-11-24 akte nurodyta, kad daliai prekių jau yra suėjęs garantinis 6 mėn. terminas, todėl atsakovui praleidus šį terminą, jis nebegaliodavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovas tvirtina, jog už prekes atsakovas liko įsiskolinęs 20 797,40 Eur sumą, tačiau nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šią prašomą priteisti sumą.
8. Dėl kitų ieškovo prašomų priteisti papildomų išlaidų (9221,59 Eur muito mokesčių išlaidų, 1636,29 Eur transportavimo išlaidų ir 840 Eur pakavimo išlaidų), teismas nurodė, kad šios išlaidos ieškovo nėra įrodytos.
9. Teismas nurodė, kad ieškovo deklaruoti pirkimai įforminti įmonės Capital Grains vardu, kurios jokie duomenys nenurodyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kas jį sieja su šia įmone. Ieškovo pateikti dokumentai bendrovės Cganes Ltd vardu, nors tokia įmonė nėra registruota nei Jungtinėje Karalystėje, nei ES.
10. Teismas vertino, kad ieškovas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu jis vykdo veiklą, kokiu pagrindu išrašė atsakovui sąskaitas ir prašo sumokėti pagal jas bei papildomas sąskaitas, kurios išrašytos visai kitų įmonių vardu. Šalių elektroninis susirašinėjimas taip pat nepatvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumo.
11. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas į ieškovą privalėjo kreiptis per kiekvienoje sąskaitoje nurodytą terminą – garantinį laikotarpį, tuo tarpu paskutinė sąskaita išrašyta 2017-07-18, o priešieškinis teisme pareikštas 2018-10-10, todėl darytina išvada, jog atsakovas kreipėsi į teismą praleidęs šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsakovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino.
12. Teismas sprendė, jog atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 5 814,51 Eur sumą už brokuotas prekes yra atmestinas, taikant ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovas T. A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovo ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo D. M. ieškovo T. A. B. naudai 32 495,28 Eur skolą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nors byloje ir nėra duomenų, kad ieškovas būtų tinkamai įregistravęs savo veiklą, tačiau visiškai klaidingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad siekiant parduoti daiktą - būtina vykdyti/užsiimti bet kokia ūkine veiklos forma.
13.2. Atsakovas pats patvirtino, kad yra gavęs visas prekes iš ieškovo. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl 20 797,40 Eur skolos vien tik už prekes paliko nenagrinėtą visiškai nepagrįstai. Teismo argumentas, kad apeliantas nepagrindė prašomos priteisti sumos vien tik už prekes yra visiškai nepagrįstas.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų byloje esančių faktinių aplinkybių, kadangi konstatavęs, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 5 000 Eur, taip pat atsakovui nepateikus jokių įrodymų (vykdytos veiklos apskaitos dokumentų ar kt.), kad šioje dalyje yra atsiskaitęs su apeliantu, teismas visiškai nieko nepasisakė ir nepagrįstai nenagrinėjo net šios skolos dalies, kurią pripažino tiek pats atsakovas, tiek teismas konstatavo šią faktinę aplinkybę.
13.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino ir neanalizavo ieškovo patirtų išlaidų, kurias jis, kaip tarpininkas, patyrė, užsakinėdamas prekes atsakovui. Be kita ko, atsakovas net negali pasakyti tikslių datų, kada kurios jam prekės buvo pristatytos, tad remtis vien jo žodiniu argumentu, kad tariamai pagal jį yra neatitikimų - tiriant įrodymų visumą yra daugiau nei ydinga.
Atsiliepimas
14. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Byloje aiškiai matyti, jog atsakovas iš apelianto nupirko prekių pagal 10 užsakymų už bendrą 68 951,00 Eurų sumą ir už prekes visiškai atsiskaitė. Atsakovas iš apelianto pirko prekes už konkrečią šalių suderintą kainą, į kurią buvo įskaičiuotos visos pardavėjo, t. y. apelianto išlaidos. Užsakant prekes, šalys suderino prekės ir viso užsakymo galutinę kainą, todėl atsakovui nekyla pareiga dar papildomai mokėti apelianto spekuliatyviai deklaruojamus mokesčius ar išlaidas, kurių pagrįstumas ir tikrumas yra abejotinas, kaip ir faktas, jog pats apeliantas šias deklaruojamas sumas yra sumokėjęs.
14.2. Šalių susirašinėjimuose niekur nesimato, jog šalių būtų kalbama, kad prie užsakytų ir atsakovo patvirtintų užsakymų prekių kainos dar kažkas bus pliusuojama, t. y. kažkokie papildomi mokesčiai, transporto išlaidos, pakavimo išlaidos ir k.t. apelianto prieš pateikiant ieškinį teismui post factum sugalvoti mokesčiai. Visur iš šalių susirašinėjimo aiškiai matosi, jog užsakyme buvo fiksuojama galutinė prekės kaina, kuria prekę gauna atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. Byloje keliami procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsiskaitymą už prekes, aiškinimo ir taikymo klausimai.
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-10-01 tiekė atsakovui prekes iš Kinijos Liaudies Respublikos pagal atsakovo užsakymus. Į bylą pateiktas šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog dėl prekių kainos šalys kiekvieną kartą tarėsi ir ją patvirtindavo užsakyme. Ieškovas išrašė atsakovui sąskaitas-faktūras: 2017-02-22 Nr. 1008, 2017-04-26 Nr. 1010, 2017-05-09 Nr. 1011, 2017-05-23 Nr. 1015, 2017-05-26 Nr. 1018, 2017-06-20 Nr. 1025, 2017-06-08 Nr. 1028, 2017-06-21 Nr. 1027, 2017-07-08 Nr. 1034, 2017-07-18 Nr. 1041 iš viso 91 376,28 Eur sumai. Duomenų, kad šias sąskaitas atsakovas būtų gavęs ir jas pasirašęs, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsakovas ieškovui už perduotas sumokėjo iš viso 68 951 Eur sumą grynaisiais pinigais. Atsakovas ieškovui grąžino dalį brokuotų prekių už 1 627,88 Eur sumą.
Dėl skolos fakto ir dydžio
18. Iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad šalys nesutarė dėl atsakovo skolos dydžio, ieškovui nurodant atsakovo didėjančias skolas (pvz. 5 317 Eur, 7 862 Eur, 19 631 Eur), o atsakovui nurodant, kad jis yra nesumokėjęs ieškovui 5 000,00 Eur, kurią sulaikė dėl to, kad ieškovas nėra pakeitęs brokuotų prekių, kurių vertė viršija 5 000 Eur sumą.
19. Vadovaujantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi pareigą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu.
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime analizavo ir įvertino šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, pateiktus įrodymus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Kaip minėta, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju būtent ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą už perduotas prekes, turėjo procesinę pareigą įrodyti prašomos priteisti skolos egzistavimą.
22. Kaip minėta, ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos-faktūros atsakovo nėra pasirašytos, nėra duomenų apie tai, kad atsakovas šias sąskaitas ir jose nurodytas prekes visa apimtimi gavo (CPK 178 str.). Šalių susirašinėjimas taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovui buvo pateiktos visos sąskaitose nurodytos prekės už 91 376,26 Eur sumą. Priešingai, iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas nuolatos reiškė pretenzijas dėl pateiktų prekių kokybės, prekių nepristatymo, vėlavimo pristatyti prekes. Nurodytų aplinkybių apie visų sąskaitose nurodytų kokybiškų prekių pristatymą ieškovui neįrodžius, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas apmokėjo tik už dalį jam pristatytų prekių ir liko skolingas ieškovui. Nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas gavo atitinkamas prekes už 20 797,40 Eur sumą, ieškovo reikalavimas dėl 20 797,40 Eur sumos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, pripažinęs, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl 20 797,40 Eur sumos priteisimo pagrįstumo.
23. Ieškovas taip pat teigia, kad šalys susitarė dėl to, jog atsakovas atlygins su prekių gabenimu susijusias išlaidas (muito mokesčius, transportavimo, pakavimo išlaidas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų apie tokį susitarimą byloje nėra (CPK 178 str.). Į bylą pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros, kuriose nurodyta, kad atsakovas moka atskirai už transportavimo, pakavimo išlaidas, susidariusius muito mokesčius, taip pat nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kadangi jos atsakovo nepasirašytos ir byloje nėra duomenų apie jų išsiuntimą atsakovui ir gavimą. Šalių susirašinėjime, iš kurio galima spręsti apie tarp šalių egzistavusio susitarimo turinį (CK 6.193 str. 5 d.), taip pat nebuvo susitarta dėl jokių atsakovo papildomai mokėtinų mokesčius/išlaidų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nebuvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui su prekių pristatymu susijusių muito mokesčių, transportavimo, pakavimo išlaidų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių sumų iš atsakovo nepriteisė.
24. Šalys neginčijo aplinkybių, kad atsakovas yra sulaikęs ieškovui 5 000 Eur dydžio mokėjimą už gautas prekes. Atsakovo teigimu, šią sumą jis sulaikė dėl to, kad ieškovas jam perdavė už nurodytą sumą brokuotas prekes, tačiau jų nepakeitė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iš ieškovo gavo nekokybiškų prekių už 5 000 Eur sumą. Tokioms aplinkybėms patvirtinti atsakovas nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, taigi, savo teiginių neįrodė (CPK 178 str.).
25. Vadovaujantis CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Duomenų, kad ieškovas perdavė atsakovui nekokybiškų prekių už 5 000 Eur sumą, byloje nėra, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje prievolės dalyje atsakovas nevykdė savo priešpriešinės pareigos. Nesant duomenų, kad egzistavo sąlygos prievolės vykdymo sustabdymui, pripažintina, kad atsakovas piniginę prievolę sumokėti ieškovui 5 000 Eur sumą už perduotas prekes, sustabdė nepagrįstai.
26. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CK 6.256 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas prisiimtų sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už perduotas prekes 5 000 Eur apimtyje neįvykdė, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 000 Eur skola. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių įtakos ieškovui priteistinos skolos dydžiui neanalizavo, dėl ko šios sumos ieškovo naudai nepagrįstai nepriteisė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant iš atsakovo 5 000 Eur skolą ieškovo naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
27. Dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą, tenkindamas ieškovo ieškinį 5 000 Eur apimtyje (t. y. patenkindamas 15 proc. ieškinio), atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Kadangi dėl ieškinio nagrinėjimo teisme ieškovas patyrė 2 597 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas dėl ieškinio nagrinėjimo patyrė 2 050 Eur bei dėl priešieškinio (kuris pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskųsta dalimi buvo atmestas) nagrinėjimo – 1 045 Eur, proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio bei priešieškinio reikalavimams, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 1 434,55 Eur (1 045 + 389,55) bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovo naudai – 1 742,50 Eur. Atlikus šių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 307,95 Eur (1 742,50 – 1 434,55) bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
31. Ieškovas pateikė įrodymus apie 1 424,50 Eur, o atsakovas – apie 750 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimą.
32. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas 15 proc. apimtyje (priteista 5 000 Eur skola iš reikalautos 32 495,28 Eur skolos), proporcingai teismo patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovas turi atlyginti 213,68 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas - 637,50 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (637,50 - 213,68) iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos 423,82 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimą.
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur skolos ieškovui Tomui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo Tomo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 307,95 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Tomo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 423,82 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.