- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-20
- Bylos Nr.
- 2SA-44-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09067-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 17.9-1051 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 17.9-1051, kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams R. B., R. M. (buvusi pavardė G.), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims G. P., Z. J., dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu. Pareiškėjos nuomone, Generalinė prokuratūra neteisingai interpretuoja viešąjį interesą, kuris pagrindžia būtinybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-710-253/2011.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos D. M. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2012 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 17.9-1051 atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 365 straipsnio 2 dalis LR generaliniam prokurorui suteikia išskirtinę teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo ginant viešąjį interesą, kai atsiranda ar paaiškėja aplinkybės, sudarančios bet kurį CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Viena iš būtinų sąlygų Generaliniam prokurorui kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, šalia proceso atnaujinimo pagrindų, yra viešojo intereso pažeidimas.
Lietuvos Konstitucinis teismas nurodė, jog viešasis interesas - tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (LR Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų-dispozytivumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus (LAT civilinių bylų Skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578-2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).
Pareiškėja siekė atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl turto perdavimo išieškotojui akto, kuriuo buvo perleistas pareiškėjai priklausantis turtas, pripažinimo negaliojančiu. Nurodytoje civilinėje byloje viešojo intereso, kurį privalo ginti Generalinis prokuroras nėra, kadangi šioje byloje buvo sprendžiami pareiškėjos išimtinai privataus pobūdžio reikalavimai dėl sandorio panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja šioje byloje įžvelgė viešojo intereso pažeidimą tik po to, kai pati išnaudojo visas galimybes savo interesus ginti savarankiškai (ginčo sprendimą pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciją). Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi ir į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau pareiškėjos kasacinis skundas nebuvo priimtas, nesant teisės aiškinimo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3P-62/2012).
Teismas padarė išvadą kad pareiškėja minėtoje civilinėje byloje dėl turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo, siekia apginti tik savo asmeninius turtinius interesus, kurie negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu, kurį, kaip viešąjį interesą, turėtų ginti prokuroras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. priimtą nutarimą civilinėje byloje Nr. 2-12442-872/2012 bei panaikinti 2012 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimą Nr. 17.9-1051 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-710-253/2011 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Pareiškėja nurodo, kad pirmos instancijos teismas, padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai negali būti vertinami kaip susiję su visuomenės ar jos dalies interesų pažeidimu, taigi turintys viešojo intereso požymių, neįsigilino į bylos esmę ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą.
Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju, nors ginčas ir yra privatinio pobūdžio, tačiau atsižvelgus į ginče nagrinėjamus pažeidimus, į tuos pažeidimus padariusius asmenis bei šiais pažeidimais pažeistus konstitucinius teisinius gėrius, teismo argumentai dėl to, jog šiame ginče nėra viešojo intereso laikytini nepagrįstais.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėja nenurodo jokių pagrįstais argumentais patvirtintų duomenų, o taip pat ir tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, kad skundžiama teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirajame skunde pateikiami teiginiai yra pareiškėjos samprotavimai ir nepasitenkinimas dėl jai nepalankių teismo sprendimų. Dauguma pateikiamų motyvų bei išaškinimų identiški ankstesniuose pareiškėjos procesiniuose dokumentuose pateiktiesiems, kurie ne kartą buvo įvertinti prokuroro bei teismo. Atskiruoju skundu pareiškėja siekia kitokio – jai priimtino, tų pačių įrodymų vertinimo. Teismo išdėstyti motyvai ir padarytos išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį susiklosčiusiems santykiams taikytina reguliavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojmo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-03-27 nutarimą Nr 17.9-1051, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
CPK 365 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti proceso atnaujinimą civilinėse bylose, kurios yra užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), numato, kad procesas gali būti atnaujintas pagal prašymus šalių ir trečiųjų asmenų, taip pat neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Siekiant apginti viešąjį interesą, prašymus dėl proceso atnaujinimo gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (LR CPK 365 str. 1 d.). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas sudaro galimybę byloje nedalyvavusiam asmeniui – Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui – inicijuoti proceso atnaujinimą, kaip išimtį iš bendrosios nuostatos, kad pagrindinė iniciatyva atitenka asmenims, kurių materialioji teisė pažeista ar yra ginčijama. Tokia išimtis sietina su siekiu apsaugoti viešąjį interesą, todėl Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras šią teisę gali įgyvendinti esant dviems būtinoms sąlygoms: 1) prašymu atnaujinti procesą turi būti siekiama apginti viešąjį interesą; 2) turi būti atsiradusios ar paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios bet kurį LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nurodytą pagrindą atnaujinti procesą. Tik esant šių aplinkybių visetui Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali įgyvendinti įstatyme įtvirtintą išimtį – inicijuoti proceso atnaujinimą. Paminėtos teisės normos suponuoja išvadą, jog Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-710-253/2011 būtų buvęs nustačius, kad minėtoje civilinėje byloje egzistuoja viešasis interesas ir jis teismų procesiniais sprendimais yra pažeistas. Apygardos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso pagal pareiškėjos pareiškimą, o pirmosios instancijos teismas nešališkai bei visapusiškai įvertinęs faktinę situaciją bei tinkamai aiškindamas ir taikydamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas teisės normas priėjo teisingos išvados, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pagrįstai ginčijamu nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apginti tik savo asmeninius turtinius interesus, kurie negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu, kurį, kaip viešąjį interesą, turėtų ginti prokuroras, t.y. viešojo intereso, kurį privalo ginti prokuroras, nėra.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-710-253/2011 buvo siekiama apginti tik asmeninio – privataus pobūdžio turtinius reikalavimus, byloje dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu pareiškėja iš esmės gynė savo galimai pažeistas teises t.y. ginčai vyko tarp privačių asmenų dėl civilinių teisinių santykių, kurie negali būti vertinami kaip viešasis, t.y. visuomenės ar jos dalies interesas, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti, tenkinti bei ginti. Teismas nenustatė kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai. Taigi visuma pateiktų argumentų bei nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neturėjo pagrindo inicijuoti proceso civilinėje byloje Nr. 2A-710-253/2011 atnaujinimo, kadangi nebuvo nustatytas nei konkretus teisės pažeidimas, nei viešasis interesas, susijęs su teisės pažeidimo pašalinimu, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai atmetė pareiškėjos skundą dėl minimo nutarimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja įžvelgė viešojo intereso pažeidimą tik po to, kai pati išnaudojo visas galimybes savo interesus ginti savarankiškai. Dėl nurodytų motyvų kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ginčui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė pareiškėjos skundą, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.