Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Pareiškėjų skundas ir patikslintas skundas nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, kadangi šalys pageidavo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Bylos šalys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai.

Įstaiga susipažinusi su Projektu, 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, reikalaujant nedelsiant sustabdyti medžių šalinimo darbus, atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, papildyti projektavimo sąlygas nustatant prioritetą – sveikų brandžių medžių išsaugojimą ir atitinkamai pakoreguoti Projektą. Įstaiga, remdamasi gyventojų prašymais, taip pat parengė atitinkamą pareiškimo šabloną ir per trumpą laikotarpį buvo gauti 132 asmenų užpildyti pareiškimai. Administracija, susipažinusi su Įstaigos 2020 m. balandžio 9 d. prašymu ir daugiau nei 100 asmenų pareiškimu, 2020 m. gegužės 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti želdinių būklės ekspertizę. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas dėl savo turinio, kadangi jame nėra pasisakoma, kodėl netenkinami konkretūs reikalavimai, o priimtas administracinis sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę bei atitinkamai pakeisti projektinius sprendimus – neteisėtas. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiems administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.

Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Leidimai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nesilaikoma privalomų sąlygų želdinių būklės ekspertizei atlikti bei pažeistos procedūros pristatant Projektą – Suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota, neturėjo veiksmingos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl Projekto, o pateikta informacija apie tai, kad želdinių plotai nebus sumažinti ir medžiai nebus kertami buvo klaidinanti. Akivaizdu, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai tiek pristatant Projektą, tiek išduodant Leidimus medžiams kirsti, todėl jie naikintini.

Pareiškėjai akcentavo, kad nagrinėjamu atveju viešojo intereso pobūdį lemia tiek Suinteresuotos visuomenės teisių ignoravimas aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio apsaugos srityse, tiek Projekto įgyvendinimas nesiskaitant su gyventojų interesais bei ignoruojant Suinteresuotos visuomenės teises dalyvauti atitinkamų sprendimų priėmime bei procedūrose. Pareiškėjų nuomone, minėtos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjai turi teisę ginti viešąjį interesą, o skundo reikalavimai yra pagrįsti bei teisėti.

Administracija nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, toks sprendimas dar nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame jau turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.

Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai su skundu pateikė 2020 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) į jų skundus. Iš šio atsakymo turinio buvo matyti, kad su visuomene buvo derinami projektai ir jie net buvo koreguojami reaguojant į suinteresuotos visuomenės nuomonę bei pageidavimus. Buvo atliekamas skundo nagrinėjimas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos, kurios vertinimu (duomenys neskelbtini) kvartalo rekonstravimo projektas pristatytas suinteresuotai visuomenei, suorganizuotas viešas gyventojų susirinkimas, atsižvelgta į gyventojų pasiūlymus, statybos darbai vykdomi nepažeidžiant Želdynų įstatymo nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog jie skatina aplinkos apsaugą, vykdo realią veiklą aplinkos apsaugos srityje ir atlieka kitus reikšmingus veiksmus, o tokias aplinkybes būtina įrodyti, kai siekiama ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Pareiškėjai skunde save įvardina kaip Suinteresuota visuomene, tačiau asmenys, kurie laikytini Suinteresuota visuomene, neabejotinai turėtų sekti viešai skelbiamą informaciją rūpimais klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įsitraukti į sprendimų priėmimą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

(duomenys neskelbtini) laikėsi nuomonės, jog skundžiamas sprendimas atitiko tokio pobūdžio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, buvo išsamus bei motyvuotas. Skundžiamas sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio, nesukuria pareiškėjams konkrečių materialiųjų pasekmių, todėl neturėtų būti laikytinas ABTĮ prasme skundžiamu individualiu administraciniu aktu.

(duomenys neskelbtini) akcentavo, jog rengiant techninio projekto sprendinius, buvo vadovaujamasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu, pateikta užduotimi, taikytinais teisės aktų reikalavimais. Projekto sprendiniuose numatyta, kad šalinami tik trukdantys želdiniai (vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, pėsčiųjų takų atnaujinimui ir t.t.). Aplinkybę, jog Projektas buvo parengtas tinkamai patvirtino teigiamos ekspertizės išvados. Taip pat Projektas buvo pristatytas visuomenei pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus ir visuomenė buvo įtraukta į sprendimų priėmimą. Informacija buvo skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje, įrengti stendai, laiptinėse buvo iškabinti skelbimai, skelbiama vietinėje žiniasklaidoje. Akivaizdu, kad pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog apie Projektą bei jo įgyvendinimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota.

Kiti tretieji suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į bylą nepateikė.

Pareiškėjai nurodo, kad rangovui pagal Projekto teritorijų suskirstymą I ir II teritorijose pradėjus kirsti medžius, tarp rangovo ir gyventojų kilo konfliktas. Vietos gyventojai pasipiktinę medžių kirtimu kreipėsi pagalbos į Įstaigą. Įstaiga susipažinusi su gyventojų keliamais klausimais aplinkosaugos srityje, 2020 m. balandžio 9 d. parengė prašymą, dresuotą Administracijai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.

Atsakovė atsakydama į pateiktą prašymą, 2020 m. gegužės 4 d. skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti Įstaigos prašyme išdėstytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, o tais atvejais, kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis adm. byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-429/2011). Taigi, sprendžiant klausimą, ar skundas buvo paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, svarbu nustatyti datą, nuo kada skaičiuojamas vieno mėnesio terminas skundui paduoti, t. y. kada asmuo sužinojo apie atitinkamą aktą.

Pareiškėjai 2020 m. liepos 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės puslapyje (duomenys neskelbtini) tik 2020-07-03 įkeltas 63 puslapių failas, kuriame inter alia įtraukti ir skundžiami Leidimai. Paskutinis dokumentas šiame vientisame faile yra datuotas 2020-07-02. Tai reiškia, kad skundžiami Leidimai yra paviešinti tik po to, kai pareiškėjai jau kreipėsi į teismą. Apie numatytą medžių iškirtimą pagal Projektą pareiškėjai sužinojo iš skundžiamo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020-05-04 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2020-04-09 prašymus. Skundas teismui buvo pateiktas 2020-06-03, t. y. nepraleidus vieno mėnesio termino nuo tada, kai duomenys apie konkrečius išduotus Leidimus tapo tiksliai žinomi pareiškėjams. Skunde yra nurodyta, kad apie šiuos leidimus pareiškėjai sužinojo tik 2020-05-14, kadangi įvykusio socialinio konflikto metu į medžių kirtimo vietą gyventojai iškvietė policijos pareigūnus, o rangovas savo telefone pareiškėjai R. S. parodė Leidimą (2020-04-29), pagal kurį buvo vykdomi darbai, o šį jį nufotografavo (Priedas S-28). Apie 2020-03-18 Leidimą pareiškėjai sužinojo dar vėliau, t. y. tiktai skundą rengiant teismui. Įrodinėjimo pareiga apie Leidimų paskelbimą ar įteikimą pareiškėjams tenka atsakovui. Mano, kad terminas Leidimams apskųsti nėra praleistas, tačiau jeigu atsakovas pateiktų duomenis, kad Leidimai vis dėlto buvo viešai prieinami, tai tik tada pareiškėjai turėtų pagrindą prašyti atnaujinti praleistą terminą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad I ir II teritorijos želdynai buvo iškirsti atitinkamai (duomenys neskelbtini) dienomis. Taip ir lieka neaišku, kodėl deklaruojamas konfliktas su suinteresuota visuomene kilo būtent 2020-05-14, kai jau buvo pasibaigę kirtimo darbai. Pareiškėjai prideda 2020-05-07 Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) į jų skundus. Iš šio atsakymo turinio matyti, kad buvo atliekamas skundo nagrinėjimas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos vertinimu (duomenys neskelbtini) kvartalo rekonstravimo projektas pristatytas suinteresuotai visuomenei, suorganizuotas viešas gyventojų susirinkimas, atsižvelgta į gyventojų pasiūlymus, statybos darbai vykdomi nepažeidžiant Želdynų įstatymo nuostatų. Aplinkos apsaugos departamentas apie atliktą tyrimą pareiškėją informavo 2020-04-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl želdinių (duomenys neskelbtini)“. Vadinasi apie išduotą 2020-03-18 leidimą pareiškėjai vėliausiai sužinojo jau 2020-04-03. Pareiškėjų minimas konfliktas su suinteresuota visuomenė gal ir vyko, bet vyko jis ne 2020-05-14, o 2020-04-02, kai buvo pradėti kirtimai. Apie tai rašoma ir 2020-05-12 LR Prezidentui adresuotame pareiškėjų prašyme.

Pareiškėjai, be kita ko, prašo panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų, pareiškėjai su skundu kreipėsi 2020-06-02, todėl skundas pateiktas nepraleidus termino.

Iš 2020 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (31.1)-R52-253 matyti, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) su pastaruoju skundžiamu sprendimu buvo įteiktas medžių šalinimo leidimas I teritorijai (teismo vertinimu, būtent – 2020-03-18 Leidimas) su ornitologo išvada bei 2020-03-18 komisijos protokolas. Be to, pareiškėjai nurodė, jog apie ginčijamus leidimus jie sužinojo tik 2020-05-14, kadangi įvykusio socialinio konflikto metu į medžių kirtimo vietą gyventojai iškvietė policijos pareigūnus, o rangovas savo telefone pareiškėjai R. S. parodė Leidimą (2020-04-29), pagal kurį buvo vykdomi darbai, o šį jį nufotografavo (Priedas S-28). Nors atsakovas atsiliepime kėlė abejones dėl 2020-05-14 galimo konflikto, tačiau byloje iš esmės nepaneigta jokiais rašytiniais įrodymais pareiškėjų teiginys, kad apie 2020-04-29 Leidimo buvimą, turinio detales, motyvus jie sužinojo 2020-05-14, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjai, 2020-06-02 teikdami skundą, termino skundui paduoti nepraleido. Nors atsakovas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas apie atliktą tyrimą pareiškėjus informavo 2020-04-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl želdinių (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtina, jog 2020-04-29 Leidimas dar nebuvo priimtas ir apie jo buvimą pareiškėjai negalėjo žinoti. Atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai dėl praleisto termino skundui paduoti yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais rašytiniai įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas teismui buvo pateiktas nepraleidus termino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2757-602/2021 nurodė, jog ,,pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Įstaiga (tiksliau – pareiškėja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (tiksliau – pareiškėja (duomenys neskelbtini) turi teisę kreiptis į teismą pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 2 d., 1 str. 22 p.), pripažintina ir tai, kad jie turi teisę kreiptis į teismą ir pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai (duomenys neskelbtini), kaip asociacijos, kurios skatina aplinkos apsaugą, pagrindė savo (asociacijų) suinteresuotumą, susijusį su viešojo intereso (aplinkos apsaugos) gynimu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjų skundą dėl to, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.“

Pareiškėjai skunde laikosi pozicijos, kad skundas yra tiek viešojo intereso, tiek privataus intereso pobūdžio. Teigia, jog vadovaujantis nacionaliniais teisės aktų nuostatomis, jie yra laikytini suinteresuota visuomene. Ginčo teritorijoje masiškai pašalinus sveikus bei brandžius medžius buvo daroma žala aplinkai, nepagrįstai bloginamos gyvenamojo kvartalo gyventojų, tame tarpe ir pareiškėjų, gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygos, buvo pažeista jų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) savo atsiliepimuose į pareiškėjų skundą nurodė, kad pareiškėjai neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamame ginče, kadangi prašomi panaikinti Leidimai bei skundžiamas sprendimas jiems nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 punktas), įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (2 punktas). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.

Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.

Nagrinėjamam ginčui aktualios yra ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-02-08 iki 2020-05-01) nuostatos. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo normomis jie pripažintini suinteresuota visuomene. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalis teigia, kad suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, suinteresuota visuomenė turi teisę: 1) nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką; 2) nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus; 3) reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai; 4) organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę; 5) reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas; 6) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paduoti skundą (prašymą), reikalaudami imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų išvengta ar sumažinta žala aplinkai arba atkurta iki pradinės aplinkos būklė, ir reikalaudami nubausti asmenis, kaltus dėl kenksmingo poveikio aplinkai, ir pareigūnus, kurių priimti sprendimai ar veiksmai (neveikimas) pažeidė piliečių, suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus; 7) lankytis gamtinėse teritorijose, išskyrus tas, kurių lankymas draudžiamas ar ribojamas; 8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jo (jų) prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, jog pareiškėjai R. S. ir D. Ž. laikyti suinteresuota visuomene ir turi teisę kreiptis į teismą siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Pareiškėjai R. S. ir D. Ž. objektyviai pagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė poveikį, galimai pažeidžia jų subjektines teises į sveiką ir švarią aplinką ar interesus, kadangi į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog jie turi nekilnojamojo turto ir gyvena ginčo teritorijoje, kur buvo kertami medžiai.

Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-11-01) 19 straipsnyje numatyta, kad želdynai planuojami Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirieji želdynai žymimi savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atskirųjų želdynų ribos nustatomos vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų apsaugos ir naudojimo privalomieji reikalavimai nustatomi detaliuosiuose planuose.

Kaip jau nustatyta, Administracijos direktorius 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Gyvenamųjų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog teritorijos naudojimo svarbiausios kryptys – prie daugiabučių namų planuojama įrengti naujas vaikų žaidimo aikšteles, esamas siūloma atnaujinti, naujas automobilių stovėjimo vietas planuoti išlaikant norminius atstumus. Siekiant planuojamoje teritorijoje išspręsti automobilių parkavimo problemą ir pagerinti saugaus eismo sąlygas, siūloma rekonstruoti esamas kvartalines gatves, jose numatant padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių. Sporto ir vaikų žaidimo aikštelės numatomos gyvenamųjų kvartalų viduje ar bendro naudojimo teritorijose.

Pagal Detaliojo plano aiškinamąjį raštą, teritorijos tvarkymo prioritetai – kokybiškos gyvenamosios aplinkos sukūrimas siūlant nežymiai padidinti suformuotų sklypų užstatymo tankumą ir intensyvumą. Siūloma kompleksiškai vykdyti pastatų renovaciją kartu su takų ir privažiavimų dangų sutvarkymu gyvenamųjų kvartalų viduje ir pritaikymu neįgaliųjų poreikiams. Geros sąlygos renovuoti pastatus pagal vieningus lipinius projektus. Siūloma atskiruose kvartaluose esančius gyvenamuosius pastatus renovuoti pagal vieningą idėją, tam panaudojant pastatų renovavimo medžiagas, spalvinį sprendimą, skirtinguose kvartaluose numatant bendrą teritorijos sutvarkymo idėją, ją įgyvendinant tik tam kvartalui siūlomomis želdinių rūšimis. Pirmiausia siūloma įrengti bendro naudojimo viešąsias erdves šalia kvartalų, kurios būtų skirtos sporto, poilsio, vaikų žaidimų aikštelėms, bendruomenių reikmėms.

Detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Želdiniai“ nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje neužfiksuota reta, vertinga augmenija. Techninių projektų rengimo metu naujai suformuotuose sklypuose maksimaliai saugomi esami vertingi želdynai. Iškirstų želdinių atželdinimas pagal parengtą projektą siūlomas savivaldybės institucijos nurodytoje vietoje arba kompensuojama pinigine išraiška. Želdiniai ir jų sodinimo vietos detalizuojamos techninių projektų rengimo metu. Vykdant koncepcijoje numatytą automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą, planuojama šalinti medžius esančius projektuojamų aikštelių vietose. Pašalinus medžius pagerėtų patalpų ir teritorijų apšviestumas, dėl to papildomai šalinti medžių planuojamoje teritorijoje nenumatoma. Tiksli automobilių stovėjimo aikštelių vieta bei šalinami medžiai nustatomi techninio projekto metu. Želdiniai, esantys komunikacijų apsaugos zonose perkeliami į greta esančias želdynų teritorijas arba naikinami įstatymų nustatyta tvarka. Planuojamoje teritorijoje želdynuose medžių, augančių arti gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų ir užstojančių šviesą patalpoms, laja turi būti atitinkamai formuojama (genima) arba jie šalinami, kol bus pasiektas sanitarinės higienos normose nustatytas apšvietimas. Viešose erdvėse draudžiama sodinti teršiančius aplinką medžius ir krūmus, želdinius su nuodingais vaisiais ar kitomis augalo dalimis, želdinius su dygliuotomis šakutėmis ar lapais, bei su valgomaisiais vaisiais. Planuojamoje teritorijoje esantiems siūlomos bendros techninės rekomendacijos: šalinami nudžiūvę, neatsparūs ir tikslinės medžių rūšis stelbiantys medžiai ir krūmai (drebulės, uosialapiai klevai ir kt.), jei yra pažeistų ar nudžiūvusių medžių plotų, tuščios erdvės apsodinamos tai vietovei, sklypui parinktais medžiais ar krūmais, esant būtinumui palaipsniui rekomenduojama keisti netinkamą medžių ir krūmų struktūrą, šalinami menkaverčiai, neperspektyvūs, sergantys želdiniai. Prie kirstinų medžių priskiriami: sausi, džiūvantys, pakenkti grybinių ligų ir kenkėjų, stipriai sužaloti, išversti sniego ar vėjo, bei išlaužyti medžiai; medžiai ir krūmai, trukdantys augti vertingiems medžiams. Tai daugiausia stelbiantys pagrindinių rūšių medžius minkštieji lapuočiai (juodalksniai, baltalksniai, drebulės, gluosniai, blindės); kreivi, dvišakiai, nenormaliai stipriai išsišakoję bei neperspektyvūs, augant atsilikę medžiai, jei juos iškirtus nesusidarys medyne didelių prošvaisčių.

Kaip jau minėta, 2018 m. kovo 1 d. paslaugų sutarties pagrindu (duomenys neskelbtini) parengė Projektą, kuris susideda iš 3 teritorijų:

1) I teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) jungiančios (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas;

2) II teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas;

3) III teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) statybos projektas.

Projekto I teritorijos, II teritorijos ir III teritorijos aiškinamųjų raštų 1.2.4 skyriuose „Medžių pašalinimas“ nurodoma, kad ,,rangovas turi pašalinti projekto įgyvendinimui trukdančius medžius. <...> Jeigu projekte nėra konkrečiai nurodyta kurioje vietoje augmenija privalo būti pašalinta, ar nėra nurodyta saugotinos augmenijos, tai šalinama visa augmenija trukdanti atlikti projekto įgyvendinimo darbus. Pastaba. Rangovas turi įsivertinti, kad augmenijos kiekiai dėl natūralaus prieaugio, ar kelio priežiūros darbų įtakos gali neatitikti projekte nurodytų kiekių“.

Pagal Projekto I teritorijos, II teritorijos ir III teritorijos aiškinamųjų raštų 6 dalis ,,Žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai“, Planuojama I ir II teritorija nekerta kultūros pavelto vertybių, tačiau patenka į Klaipėdos senamiesčio (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini) vizualinio apsaugos pozonį, o planuojama III teritorija nekerta kultūros pavelto vertybių, tačiau patenka į Klaipėdos senamiesčio (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini) vizualinio apsaugos pozonį ir šiaurinėje dalyje ties darbų riba ribojasi su Klaipėdos senamiesčio kultūros objektu.

Pagal Detaliojo plano aiškinamąjį raštą, planuojamos teritorijos šiaurinė dalis (duomenys neskelbtini), patenka į Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini) teritoriją. Objekto reikšmingumo lygmuo yra: nacionalinis; Rūšis: nekilnojamasis; Objektas įrašytas kaip: vietovė (valstybinis); vertingųjų savybių pobūdis: archeologinis (lemiantis reikšmingumą, retas), architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), istorinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus), kraštovaizdžio, urbanistinis (lemiantis reikšmingumą, unikalus); teritorijos plotas: (duomenys neskelbtini) ha; I, II, III ir IV kvartalai patenka į registruotos kultūros vertybės Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini), pripažintos saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui vizualinės apsaugos zoną (LR Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. IV-190). Vadovautis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. (Žin., 2004, Nr. 153-5571), kuriame pažymima, jog saugomam objektui ar vietovei nustatoma žmogaus veiklos neigiamą poveikį švelninanti tarpinė apsaugos zona, kuri gali turėti vizualinės apsaugos pozonį – už kultūros paveldo objekto teritorijos ar apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio esantys žemės sklypai ar jų dalys su ten esančiais kitais nekilnojamaisiais daiktais, kuriems taikomi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai, draudžiantys šiame pozonyje veiklą, galinčią trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą. Pagal Klaipėdos Senamiesčio (unikalus kodas kultūros vertybių registre: (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą, kultūros vertybei fizinės apsaugos pozonis nenustatomas, nes šalia Klaipėdos senamiesčio (unikalus kodas (duomenys neskelbtini), buvęs kodas (duomenys neskelbtini) vertybės teritorijos ribų esančiuose žemės sklypuose vykdoma ir numatoma vykdyti veikla fizinės grėsmės planuojamo objekto vertingosioms savybėms nekelia. Aplink Klaipėdos senamiesčio vertybės teritoriją nustatomas apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis. Į Klaipėdos senamiesčio apsaugos zoną patenkanti planuojama teritorija reikšminga urbanistinio darinio apžvalgai, iš kurios atsiveria charakteringos senamiesčio panoramos. Šios teritorijos paminklosauginiu aspektu nereglamentuota tolimesnė plėtra gali neigiamai įtakoti istoriškai susiklosčiusio kraštovaizdžio (miestovaizdžio) charakterį, o tuo pačiu sumenkinti senamiesčio vertę. Detaliuoju planu Klaipėdos senamiesčio vizualinės apsaugos zonoje nenumatomi pastatai, kurie deformuotų senamiesčio užstatymo morfotipą bei menkintų jo pažinimo galimybes trukdytų jį apžvelgti.

Taigi, pagal Detaliojo plano ir Projekto sprendinius yra numatyta pašalinti dalį teritorijoje esančių medžių. Sprendiniais nuspręsta kirsti medžius kurie yra inžinerinių trasų apsaugos zonose bei medžius trukdančius įgyvendinti kitus Projekto tikslus – gerinti teritorijos infrastruktūra, įrengti naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio aikšteles ir t.t. Projektas realizuotas ir jis atitinka Detaliojo plano sprendinius.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389 (toliau – ir Taisyklės), 21.4.4 punkte numatyta, kad savivaldybės teritorijoje, išskyrus privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose, draudžiama vykdyti želdinių kirtimą, persodinimą ar kitokį pašalinimą augalų vegetacijos metu, išskyrus atvejus, kai želdiniai naikinami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius ir specialiuosius planus, želdynų kūrimo ir tvarkymo projektus. Tai reiškia, kad ginčo teritorijos medžiai kertami pagal patvirtintus detaliuosius planus ir želdynų kūrimo ir tvarkymo projektus, kas ginčo atveju ir buvo padaryta, todėl pareiškėjų argumentas, jog be pagrįstos būtinybės ženkliai blogina pertvarkomos teritorijos savybes, mažinant želdinių plotą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas laikėsi pastarųjų Taisyklių reikalavimų.

Be to, Leidimų atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus išdavimo tvarką taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-01-08 iki 2020-10-15).

Vadovaujantis Aprašo 3 punktu saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, taip pat šios Tvarkos numatytais atvejais prašymą pateikęs kitas fizinis ar juridinis asmuo, gavęs savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, išduotą pagal 1 priede nustatytą formą ir atlyginus pašalinamų saugotinų medžių ir krūmų atkuriamąją vertę, nurodytą Leidime. Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia savivaldybei nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, užpildytą pagal 2 priede nustatytą formą. Asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (tokio suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra savivaldybė).

Taisyklių 8 punktu leidimai saugotiniems želdiniams kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti išduodami bei saugotinų želdinių vertė nustatoma vadovaujantis Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu. Leidimus saugotiniems želdiniams šalinti, kirsti, genėti, persodinti ar kitaip tvarkyti išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (Taisyklių 9 punktas). Leidimui gauti želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas, kitas suinteresuotas fizinis ar juridinis asmuo pateikia Savivaldybės administracijai motyvuotą Prašymą (Taisyklių 10 punktas). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje medžių ir krūmų kirtimo darbus vykdyti gali tik asmuo pateikęs Administracijai nustatytos formos prašymą savivaldybei bei gavęs leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti.

Byloje taip pat nustatyta, jog atsižvelgiant į Detaliojo plano ir Projekto sprendinius Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius išdavė Leidimus, kuriais: 2020 m. kovo 18 d. leidimu leista I teritorijoje iškirsti (duomenys neskelbtini) medžius, o 2020 m. balandžio 29 d. leidimu leista II teritorijoje iškirsti (duomenys neskelbtini) medžius. Leidimus, kuriuos siekia panaikinti pareiškėjai, išdavė Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius (kompetentingas subjektas), Leidimai buvo išduoti prašymą pateikusiam asmeniui.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2021-11-01) 16 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad valstybės institucijos ir savivaldybės: 1) užtikrina želdynų ir želdinių inventorizacijos, jų būklės stebėsenos bei kitų su želdynais ir želdiniais susijusių duomenų viešumą; 2) informuoja visuomenę, kai numatomi vykdyti želdynų tvarkymo, kūrimo, medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo, kitokio naikinimo darbai ar keičiama žemės sklypo, kuriame auga želdiniai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ar žemės sklypo naudojimo būdas; 3) supažindina visuomenę su Želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programa, želdynų ir želdinių būklę keičiančiais projektais. Želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą.

Šios nuostatos garantuoja, kad savivaldybės administracija turi pareigą informuoti visuomenę apie numatomus želdinių tvarkymo darbus, tačiau įgyvendinama kitas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas funkcijas ir veikdama įstatymo ribose, turi diskrecijos teisę vertinti pateiktų pastabų / pasiūlymų pagrįstumą bei priimtinumą.

Pažymėtina, jog ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020-09-01) 7 straipsnio nuostatos nereikalauja absoliutaus ar vieningo gyventojų bei visuomenės interesus atstovaujančių organizacijų pritarimo ir nedetalizuoja, kokio palaikymo lygmens turėtų susilaukti siūlomas administracinis sprendimas, kad jis galėtų būti priimtas.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, su 2020-04-09 prašymu atsakovė gavo atitinkamų gyventojų parašus dėl kertamų medžiagų, surinktus 2020 m. kovo mėn. Juos kitu skundžiamu 2020-05-04 sprendimu įvertinimo.

Skundžiamu sprendimu Įstaiga ir gyventojai buvo informuoti, kad projektavimo užduotyje projektuotojams buvo keliami šie reikalavimai, kurie susiję su želdynų tvarkymu: 1) performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves; 2) pašalinti trukdančius esamus medžius ir krūmus; 3) įvertinti esamą padėtį, užfiksuojant: želdinius, kelio ženklus, informacinius stendus, kitus statinius sklype ir gretimybėje. Projekto Nr. 1 sprendiniuose numatyta pašalinti (duomenys neskelbtini) medį, iš kurių (duomenys neskelbtini) vnt. yra nesaugotini bei atsodinti papildomai (duomenys neskelbtini) medžius ir krūmus, dalį esamų augalų perkeliant. Pabrėžiama, jog Projektas įgyvendinamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į visuomenės nuomonę. Suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su Projektu. Jis buvo pristatytas visuomenei parengus projektinius pasiūlymus per informacinę sistemą „Infostatyba“. 2018 m. gruodžio 19 d. vyko Projekto viešinimas Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Projekto pristatyme dalyvavo ir Suinteresuota visuomenė, buvo atsakyta į jos klausimus. Pristatymo metu buvo pasisakymų, vyko diskusijos su visuomene ir tai įrodo, kad informacija prieinama miesto bendruomenei, o suinteresuoti miestiečiai gali dalyvauti procese. Klausimų ir pastabų dėl medžių šalinimo nebuvo.

Skundžiamame sprendime taip pat pabrėžiama, jog rengiant techninio projekto sprendinius vadovautasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Detaliuoju planu, Europos šalių miesto viešųjų erdvių projektavimo gerąja praktika ir principais. Projekto sprendiniai ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs. Teigiama, kad Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija 2020 m. kovo 5 d. įvertino pagal Projektą prašomų kirsti saugotinų medžių būklę ir nustatė, kad I (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje pagal projektą kertami (duomenys neskelbtini) medžiai. Projektuotojai pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) medžiai auga inžinerinių trasų apsaugos zonoje. Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius išdavė leidimus, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriumi. Laikosi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizės.

Įvertinus atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) turinį Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ) 8 straipsnio atitikties aspektu, akivaizdu, kad priimtas aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo, išspręsti visi 2020 m. balandžio 9 d. prašyme nurodyti prašymai. Taigi, aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus ir dėl anksčiau šiame sprendime jau išdėstytų argumentų, kurių teismas nebekartoja, yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl nenustačius jo neteisėtumo pagrindų, nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjai 2020 m. gruodžio 15 d. teikdami rašytinius paaiškinimus suformulavo prašymą sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti ar: ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies teisės normos, tiesiogiai neužtikrinančios fizinių asmenų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, 124 straipsnio, 138 straipsnio 3 dalies ir Orhuso konvencijos nuostatoms.

Pareiškėjai minėtame prašyme atkreipia dėmesį, jog Konstitucijos 6 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Asmuo kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Pareiškėjai pabrėžia, jog Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime konstatavo, jog šioje normoje yra suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką. Pareiškėjų nuomone ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai fiziniams asmenims kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą aplinkos apsaugos srityje pažeidžia minėtas Konstitucijos teisės normas ir Orhuso konvencijoje dvasiai.

Remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės duomenimis apie Administracijos struktūrą (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje yra įsteigtas Teisės skyrius, kuriame dirba 8 darbuotojai, kurie galėjo atstovauti atsakovės interesus byloje. Atsakovė atsiliepime į skundą, atsiliepime į atskirąjį skundą ir prašyme priteisti iš pareiškėjų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nenurodė jokių priežasčių leidžiančių pagrįstai teigti, kad procesinių dokumentų parengimui buvo reikalingos specialios žinios, didelės apimties dokumentų, teismų praktikos ir teisės doktrinos analizė ir to negali atlikti teisės skyriaus specialistai. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AD1-3100, 5.2 punkte nurodyta, jog pagrindiniai skyriaus uždaviniai – užtikrinti savivaldybės interesų atstovavimą visų lygių teismuose bei kitose institucijose.