- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- eAS-56-822/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00618-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Viešojo, Asociacija “Klaipėdos Žalieji”, Viešojo intereso gynimo fondas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos, MB "Arbora LT”, "Kelprojektas"
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Viešojo intereso gynimo fondo, R. S., asociacijos „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjai R. J., mažajai bendrijai „Arbora LT“ dėl leidimų, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Viešojo intereso gynimo fondas, R. S., asociacija „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti išduotus leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) – 2020 m. kovo 18 d. leidimą Nr. AP2-45; žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp jungiančios gatvės (duomenys neskelbtini) – 2020 m. balandžio 29 d. leidimą Nr. AP2-71; 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-R52-253, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo VšĮ Viešojo intereso gynimo fondo 2020 m. balandžio 9 d. prašymus; 3) įpareigoti atsakovą Administraciją: atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą; priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.
Žemesnės instancijos teismas
2020 m. liepos 22 d. teismo nutartimi pareiškėjų patikslintas skundas priimtas.
2020 m. gruodžio 14 d. pareiškėjai padavė teismui prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovas Administracija pradėjo įgyvendinti Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Projektas apima tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi pagal teritorijas trimis atskirais etapais: 1) I teritorija: inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas; 2) II teritorija: inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas; 3) III teritorija: inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) statybos projektas. Apie Projektą suinteresuota visuomenė tinkamai neinformuota, todėl kilo nepasitenkinimas ir socialinis konfliktas. I teritorijoje buvo iškirsti medžiai, tuomet gyventojai sužinojo, kad tai daroma įgyvendinant Projektą. Buvo surinkta gyventojų parašų, prieštaraujančių medžių kirtimams, tačiau medžiai buvo iškirsti, o Projekto įgyvendinimas grindžiamas vietos gyventojų interesu bei gerbūviu. Atsakovas, išduodamas leidimus medžių kirtimui, neatliko privalomos želdinių būklės ekspertizės, o Projekto sprendiniai pažeidžia Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, želdynų tvarkymo principus, mažinamas želdynų plotas, neatsižvelgta į motyvuotą suinteresuotos visuomenės nuomonę (3 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašė skubiai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi byloje nagrinėjamo skundo reikalavimai yra susiję su Projekto įgyvendinimu ir parengiamaisiais darbais (medžių išpjovimu). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas 2020 m. lapkričio 27 d. išdavė Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231 žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2020 m. lapkričio 27 d. leidimas Nr. AP2-231). Atsakovas paskelbė, kad medžių šalinimo darbai pagal šį leidimą bus pradėti nuo gruodžio 14 dienos. Būtina skubiai uždrausti vykdyti darbus pagal minėtą leidimą, nes nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių bus iškirsti saugomi medžiai, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, t. y., teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, būtų neįmanoma atstatyti buvusią padėtį – sugrąžinti saugomų brandžių medžių gyvybingumo ir atstatyti buvusio kraštovaizdžio. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas, o pats teisminis procesas – beprasmis. Pareiškėjų teigimu, skunde tikėtinai pagrindžiami jų reikalavimai dėl privalomos želdinių būklės ekspertizės atlikimo, o grėsmę pareiškėjų interesams patvirtina skunde išdėstytos aplinkybės. Pašalinus saugomus medžius iš esmės pakinta šios vietos gyvenamosios aplinkos estetika, kraštovaizdis, ekologija ir šio miesto kvartalo įvaizdis.
Pareiškėjai nurodė, kad Projektu kėsinamasi į Suinteresuotos visuomenės gyvenamąją aplinką ignoruojant jos teises bei interesus, o saugomų medžių iškirtimas pagal išduotą leidimą tiesiogiai veikia šią aplinką. Aplinkos apsauga ir teisė į sveiką, saugią ir švarią aplinką – ypatingą reikšmę turinčios vertybės. Įrodinėjimo dalyką byloje sudaro aplinkybės: ar prieš pradedant vykdyti Projektą yra tinkamai atliktos privalomos procedūros, ar tinkamai nustatyta ir įvertinta suinteresuotos visuomenės nuomonė dėl jos aplinką keičiančio Projekto ir ar pagrįstai bei teisėtai buvo atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę ir jos neatlikus išduoti leidimai medžių kirtimui pagal Projektą. Projektas įgyvendinamas tariamai visuomenės bei vietos gyventojų interesais, tačiau tokios valios nepatvirtina jokie tyrimai ar gyventojų apklausa, jis įgyvendinamas prieš suinteresuotos visuomenės valią ir nesiskaitant su jos reikalavimais, išreikštais masiniais pasirašymais. Iškirtus saugomus medžius pagal naujai išduotą leidimą bus padaryta didelė negrįžtama žala aplinkai. Nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma didelė žala. Iškirtus saugomus medžius, įsiteisėjus teismo sprendimui ir įpareigojus atsakovą atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę bei įpareigojus priimti sprendimą dėl Projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto, pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai negalėtų būti atkurti, nes neįmanoma būtų sugrąžinti į būseną iki saugomų medžių iškirtimo. Buvusi padėtis negalės būti atkurta ir nebus pasiekti teismo sprendimo tikslai.
Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui ir bet kokiems jo rangovams organizuoti ir vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. leidimą Nr. AP2-231 žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) arba taikyti kitas būtinas reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų, kad saugomi medžiai, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, nebūtų iškirsti iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų VšĮ Viešojo intereso gynimo fondo, R. S., asociacijos „Klaipėdos žalieji“, D. Ž. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių tenkino, t. y. uždraudė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VVARF“, ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231, žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą, iki bus priimtas ir įsigalios galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje; nutarties vykdymą pavedė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARFF“.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 1 punkte (draudimas atlikti tam tikrus veiksmus) ir 4 punkte (kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės) numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. uždrausti atsakovui ir bet kokiems jo rangovams organizuoti ir vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. leidimą Nr. AP2-231 žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) arba taikyti kitas būtinas reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios užtikrintų, kad saugomi medžiai, dėl kurių vyksta teisminis ginčas, nebūtų iškirsti iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjai reikalavimo užtikrinimo priemonių institutu siekia sustabdyti želdinių kirtimą ginčo teritorijoje, kad būtų išvengta didelės ir neatitaisomos žalos aplinkai padarymo. Taip pat, pareiškėjų manymu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, o atsakovo pasirinktam rangovui įvykdžius darbus, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai ABTĮ 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas.
Teismas iš 2020 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės rašto Nr. (31.1)-RS2-650 ir 2020 m. lapkričio 27 d. leidimo Nr. AP2-231 nustatė, kad yra išduotas leidimas žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą.
Teismo nutartimi priimtas ir nagrinėjamas pareiškėjų patikslinto skundo 3 reikalavimas, kuriuo siekiama įpareigoti atsakovą Administraciją: atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Projektą; priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto. Taigi yra siekiama įpareigoti atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Projektą, o išduotas leidimas kirsti medžius kaip tik apima ginčo teritoriją.
Teismas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje pasisakydamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo konstatavo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui svarbu nustatyti tai, ar yra realiai vykdomi ar numatyti vykdyti medžių kirtimo darbai. Iš 2020 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės rašto Nr. (31.1)-RS2-650 nustatyta, kad darbai pagal išduotą leidimą bus pradėti artimiausiu metu.
Teismas konstatavo, kad yra teisinis pagrindas taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi kyla reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o būtent atsakovo pasirinktam rangovui įvykdžius darbus, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai ABTĮ 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas.
III.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai jau prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir uždrausti atsakovui išduoti leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams pagal Inžinerinių statinių Rumpiškės kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Teismas šį prašymą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje dėl to konstatavo, kad pareiškėjų argumentai, jog aplinkos apsauga ir teisė į saugią ir švarią aplinką yra ypatingą reikšmę turinčios vertybės, kad projektas vykdomas, neišklausius suinteresuotos visuomenės nuomonės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nepagrindžia reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo bei galbūt kilsiančios žalos dydžio. Vadinasi, reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, o taip pat nėra ir duomenų apie tikėtiną žalos dydį.
Atsakovas pažymi, kad nesant tikėtinai pagrįsto reikalavimo, bet kokių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra negalimas. Pats leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams neįrodo jokios žalos. Pareiškėjai prašo įpareigoti Atsakovą atlikti želdinių būklės ekspertizę ir pagal ją koreguoti projektą. Tačiau nėra pateikiama jokių duomenų, kad atlikus želdinių būklės ekspertizę atsirastų poreikis koreguoti projektą ir atitinkamai koreguoti ar keisti ar naikinti ginčo leidimą kirtimo darbams. Pareiškėjai abstrakčiai kvestionuoja administracinius aktus. Ginčo leidime yra numatyti kirtimai ir genėjimai didelės apimties teritorijoje, kuomet kertami turi būti ir visiškai sveiki medžiai nepriklausomai nuo jų būklės, nes jie auga virš inžinerinės infrastruktūros, arba vietoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus numatytas naujų statinių pastatymas, todėl tokių medžių išsaugoti nepadės jokia ekspertizė. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ilgą laiką buvo derinami. Nekvestionuojant detaliųjų planų, negalima riboti jų sprendinių įgyvendinimo. Todėl pareiškėjų teiginiai yra deklaratyvūs.
Atsakovo nuomone, skundo patenkinimo tikimybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nemato, todėl žalos kilimo galimybė menka. Tačiau pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones bus stabdomas visas gyvenamojo kvartalo tvarkymo procesas, nusikels ne tik kirtimo ar genėjimo procesas, bet ir kiti Projekte numatyti darbai, naujų lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbai (dėl nepakankamo našumo per stipresnį lietų būna apliejamos ir patvinsta ištisos gatvės). Pareiškėjams identifikavus konkretų siekiamą išsaugoti medį, būtų galima atlikti dalį darbų net galiojant reikalavimo užtikrinimo priemonėms, tačiau kol to nėra, taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės yra neproporcingos, dėl jų taikymo gali atsirasti didelė žala. Dėl terminų praleidimo gali būti prarandamas ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) lėšų finansavimas. Planuojamas viso Projekto sutvarkomas plotas yra beveik 10,6 ha, darbus planuojama atlikti iki 2022 m. pavasario. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 5,5 mln. Eur. Didžioji lėšų dalis – iš ES fondų. Jau sutvarkyta beveik 4,2 ha teritorijos, jos tvarkymas kainavo per 2,1 mln. Eur.
Atsakovas pažymi, kad administracinės bylos inicijavimo metu leidimas kirtimams trečiojoje teritorijoje dar nebuvo išduotas. Visuomenė galėjo išsakyti savo poziciją dėl Projekte kirsti numatytų konkrečių medžių, tai buvo padaryta. Pagal 2020 m. lapkričio 27 d. išduotą leidimą numatyta iškirsti tik 54 saugotinus medžius – t. y. yra mažiau, negu buvo numatyta, atitinkamai atsižvelgiant į Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos komisijos pastabas, turės būti pakeisti kai kurie Projekto sprendiniai, siekiant išsaugoti dalį medžių. Pareiškėjai nenurodo, kurių dar iš minėtų 54 medžių kirtimas gali padaryti nepataisomą žalą, tačiau teikia deklaratyvų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atsakovo nuomone, pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nesusijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Skundo dalykas yra susijęs tik su leidimų, kurie išduoti pirmai ir antrajai teritorijoms, panaikinimu. Skundo padavimo metu 2020 m. lapkričio 27 d. leidimas dar nebuvo išduotas, o skundas liko nepatikslintas. Todėl skundžiama nutartimi stabdomas galiojimas dokumento, kuris neskundžiamas šioje byloje.
Atsakovas pažymi, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Skundas nėra net tikėtinai pagrįstas, todėl bus atmestas, taigi bus skundžiamas. Gautinis įsiteisėjęs teismo sprendimas, tikėtina, bus priimtas tik 2022 metais, o iki 2022 m. yra numatytas Projekto įgyvendinimo užbaigimas. Jei 2022 m. bus tik pradėti vykdyti kirtimo ir genėjimo darbai, bus patirta neproporcinga žala. Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė teismų praktiką.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad ankstesniu prašymu buvo prašoma taikyti kitokias reikalavimo užtikrinimo priemones ir kitais pagrindais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų prašytas kitokias reikalavimo užtikrinimo priemones pasikeitus faktinei situacijai pritaikė. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumas yra vertintinas savarankiškai, nepriklausomai nuo teismo priimto sprendimo, dėl kurio dar yra galimas apeliacinis procesas, o sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės pagrindė objektyvią ir realią riziką, jog iškirtus saugomus medžius pagal naujai išduotą leidimą gali būti padaryta didelė negrįžtama žala aplinkai. Teismas pagrįstai sprendė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių bus padaryta neatitaisoma didelė žala. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad nuotekų įrenginių vietos negali būti koreguojamos. Esant pateiktiems įrodymams dėl konkrečių sprendinių įgyvendinimo, teismas gali švelninti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodydamas, kad jos nėra taikomos konkretiems sprendiniams, kurie nėra susiję su želdynų plotų mažinimu, ar konkretiems medžiams, kuriuos būtų būtina pašalinti dėl inžinerinių įrenginių tiesimo. Ginčo esmę sudaro nepagrįstas želdinių plotų mažinimas, nesusijęs su inžinerinių įrenginių keitimu. Tokių želdinių pašalinimui nėra reikalingas leidimas, be to saugomi želdiniai negalėjo atsirasti esamų komunikacijų teritorijose. Pareiškėjai tikėtinai pagrindžia savo reikalavimų pagrįstumą skunde išdėstytais motyvais ir įrodymais, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Proporcingumo prasme saugomų medžių iškirtimo sustabdymas netrukdo tęsti kitų Projekto dalių įgyvendinimo, dėl esamo teisminio ginčo gali tekti Projektą koreguoti išsaugant saugomus medžius (ar jų dalį). Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas gali sukelti mažesnę žalą lyginant ją su tomis pasekmėmis, kurios atsirastų, jeigu saugomi medžiai būtų išpjauti, o bylą išnagrinėjęs teismas skundą patenkintų – toks teismo sprendimas nebetektų prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones: uždraudė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“, ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti darbus pagal Administracijos Aplinkos skyriaus išduotą 2020 m. lapkričio 27 d. Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231, žemės sklype Rumpiškės kvartalo teritorijoje (duomenys neskelbtini) kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą. Teismas nustatė, kad pareiškėjų skundu siekiama įpareigoti atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Projektą, o išduotas leidimas kirsti medžius kaip tik apima ginčo teritoriją, darbai pagal išduotą leidimą bus pradėti artimiausiu metu, kyla reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o būtent atsakovo pasirinktam rangovui įvykdžius darbus, pareiškėjų teisės ir teisėti interesai ABTĮ 94 straipsnio prasme negalėtų būti atkurti, nes sugrįžimas į buvusią padėtį taptų neįmanomas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjų prašytų reikalavimo užtikrinimo priemonių būtinumo ir pagrįstumo ginčo atveju. Pareiškėjai vienu iš skundo reikalavimų prašo atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą, priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto. Išduotas 2020 m. lapkričio 27 d. Leidimas Nr. AP2-231 apima ginčo teritoriją, yra tiesiogiai susijęs su ginčo dalyku, todėl atsakovo argumentai, kad negalima stabdyti akto, kuris nėra ginčijamas byloje, šiuo atveju atmestini.
Pažymėtina, kad atliekant darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Leidimą Nr. AP2-231 būtų kertami medžiai, naikinama veja, t. y. sunaikinami želdynai, dėl kurių išsaugojimo iš esmės ir kilo ginčas administracinėje byloje. Taigi nesiėmus reikalavimo užtikrinimų priemonių iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje būtų padaryta didelė neatitaisoma žala, ir, skundo patenkinimo atveju, galutiniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu buvusios padėties atkūrimas taptų neįmanomu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso, atitinka proporcingumo principą, nes teisė į švarią ir saugia aplinką taip pat yra viena svarbių visuomenės teisių, kuri turi būti ginama.
Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimo vertinimas nelemia būsimo teismo sprendimo dėl esmės turinio ir galutinai dėl reikalavimo pagrįstumo sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012).
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines ir teisines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemones byloje. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.