Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „R.G.B. Statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „R.G.B. Statyba“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Statybų verslas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas būsto ir gyventojų turto draudimu apdraudė E. Š. ir S. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), į apdraudžiamas rizikas įtraukiant ir užliejimą (b. l. 3-4). 2008 m. gegužės 6 d. pranešimu draudėjas E. Š. pranešė ieškovui apie tai, kad 2008 m. gegužės 3 d. vandeniu buvo užlieta apdrausto buto svetainė, rūsys, tamsusis rūsys, pirmo aukšto tualetas, rūsio tualetas, išplautas gruntas po trinkelėmis stoginės patalpoje (b. l. 5-6). 2008 m. gegužės 6 d. Nekilnojamo turto techninės apžiūros protokolu buvo nustatyta, kad įvykio priežastis yra trūkus tualeto bakelio vamzdžiui, buvo užlietas namo pirmas aukštas ir rūsys (b. l. 7-8). Santechnikos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko atsakovas UAB „R.G.B. Statyba“ pagal 2006 m. spalio 2 d. Statybos rangos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „Statybų verslas“ (b. l. 10-12). Ieškovui išmokėjus draudimo išmoką, įvyko subrogacija, t. y. ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Dėl ieškovo teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo UAB „R.G.B. Statyba“

Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje.

Apeliaciniame skunde atsakovas įrodinėja, kad UAB „R.G.B. Statyba“ yra netinkamas atsakovas šioje byloje, o atsakovu turėtų būti patrauktas trečiasis asmuo UAB „Statybų verslas“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trūkus tualeto nuleidimo bakelio žarnos veržlei, 2008 m. gegužės 3 d. buvo aplietos E. Š. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, dėl ko E. Š. buvo padaryta 18 360 Lt dydžio žala (b. l. 5-8). Minėtas butas buvo apdraustas ieškovo bendrovėje (b. l. 3), ieškovas išmokėjo E. Š. 18 360 Lt dydžio draudimo išmoką (b. l. 16-17). Šios aplinkybės yra nustatytos ir šalių neginčijamos. Ieškovas, išmokėjęs trečiajam asmeniui draudimo išmoką, perėmė šio asmens reikalavimo teisę į atsakingus už padarytą žalą asmenis subrogacijos tvarka (CK 6.114 str. 5 p., 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas nagrinėjamu atveju perėmė tiek teisių, kiek jų turėjo minėtas trečiasis asmuo, ir jo reikalavimo teisė turi būti įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato trečiojo asmens ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Kaip minėta, byloje kilo ginčas dėl ieškovo sumokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pasisako dėl apelianto argumentų dėl asmens, atsakingo už padarytą žalą pagal draudiko regreso reikalavimą, nustatymo. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė abejonių dėl jo patraukimo atsakovu. Į bylą yra pateiktas 2008 m. gegužės 30 d. UAB „Statybų verslas“ pranešimas, kad darbus bute, kuris buvo užlietas, atliko UAB „R.G.B. Statyba“ pagal 2006-10-02 statybos rangos sutartį (b. l. 9). Ši informacija buvo pateikta atsakovui kartu su ieškiniu, todėl apeliantas, pateikęs atitinkamus įrodymus, pirmosios instancijos teismui galėjo reikšti prašymą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu (CPK 45 str.). Argumentus dėl netinkamo atsakovo UAB „R.G.B. Statyba“ dėsto tik apeliaciniame skunde, todėl vien ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme bei nevertini naujai pateiktų argumentų (CPK 306 str. 2 d.). Be to, į bylą pateiktoje 2006-10-02 Statybos rangos sutartyje sutarties šalys įvardintos aiškiai – trečiasis asmuo UAB „Statybų verslas“ – „užsakovas“, o ne „generalinis rangovas“, o atsakovas UAB „R.G.B. Statyba“ – „rangovas“, o ne „subrangovas“. Duomenų, kad nurodyta sutartis yra subrangos, o ne rangos, apeliantas nepateikė. Be to, traktuojant šią sutartį kaip subrangos ir laikant atsakovą subrangovu, trečiasis asmuo taptų generaliniu rangovu (CK 6.650 str. 1 d.), todėl tokiu atveju užsakovas būtų byloje neįvardintas asmuo. Duomenų apie galimą kitą užsakovą apeliantas nepateikė (CPK 178 str.). Be to, Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis nustato, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti, jog UAB „R.G.B. Statyba“ yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje.

Dėl atsakovo UAB „R.G.B. Statyba“ atsakomybės

Kaip yra žinoma, teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.

Apeliantas įrodinėja, kad pateiktame 2008-05-06 Nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole yra užfiksuotas tik faktas, kad trūko vamzdis, tačiau nėra nustatytos trūkimo priežastys, todėl teigia, jog kaltės prezumpcija dėl netinkamai atliktų darbų negali būti svarstoma tol, kol neaiškios detalės trūkimo priežastys. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 str. 3 d.). Taikant šią įstatymo normą šioje situacijoje, atsakovas, teigdamas, jog veržlė galimai buvo brokuota, persukta montavimo metu, sulaužyta ar galimai buvo per didelis vandens spaudimas, privalėjo įrodyti veržlės defektų susidarymo priežastis, kurioms esant būtų pašalinta rangovo atsakomybė. Nagrinėjamu atveju jokių apelianto teiginius patvirtinančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta, teisėjų kolegija negali remtis vien apelianto nurodytomis prezumpcijomis, todėl argumentus dėl to, kad nėra nustatytos veržlės trūkimo priežastys, atmeta kaip neįrodytus (CPK 178 str.).

Be to, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nepaisant atsakovo kaip rangovo atsakomybės prezumpcijos, apeliantas turi atlyginti patirtą žalą ir dėl to, kad detalę į objektą pateikė būtent apeliantas, taigi jis ir yra atsakingas už trūkusios veržlės kokybę. Apeliantas nuo atsakomybės ginasi aplinkybe, jog 2006-10-02 Statybos rangos sutarties 6.3. punktą užsakovas UAB „Statybų verslas“ įsipareigojo teikti medžiagas pagal rangovo UAB „R.G.B. Statyba“ pateiktą savaitinę paraišką iki kiekvieno ateinančios savaitės antradienio. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie įsipareigojimai dar nereiškia, kad visi jie realiai buvo vykdomi ir įvykdyti. Nors atsakovas teigia, jog neteikė trūkusios detalės rangos darbams atlikti, tačiau į bylą nėra pateikta dokumentų (pvz. sutartyje nurodytos savaitinės paraiškos, prekių priėmimo-perdavimo akto ar pan.), iš kurių būtų galima spręsti, jog trūkusią veržlę rangovui pateikė užsakovas, todėl apelianto teiginiai, jog jis nuosekliai teigė, jog neteikė detalės, vertintini kritiškai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atliktų darbų akto matyti, kad atsakovas pats pirko tam tikras medžiagas reikalingas darbams, taip pat – medžiagas santechnikos darbams (b. l. 70-71). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą 2007 m. liepos mėn. atliktų darbų aktą, pažymi, jog jame nėra detalizuota, kokias medžiagas santechnikos darbams pirko apeliantas, tačiau pažymėta, jog šių medžiagų mato vienetas – komplektas. Tame pačiame akte nurodyta, kad buvo montuojamas ir klozetas. Taigi nustatyta faktų visuma, nesant priešingų įrodymų, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovas naudojo jo paties įsigytą veržlę klozeto montavimui, nei kad medžiagas santechnikos darbams teikė trečiasis asmuo UAB „Statybų verslas“. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors atsakovas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog atliktų darbų akte nurodytos medžiagos santechnikos darbams yra silikonas, kurio atsakovas nuolat turi, tačiau iš lokalinės sąmatos Nr. 05 matyti, kad silikonas buvo matuojamas ne komplektais (kaip medžiagos santechnikos darbams), o vienetais (b. l. 54).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės, reikėtų atkreipti dėmesį ir į byloje nustatytą aplinkybę, jog apdraustame bute, kuomet jis jau buvo pripažintas tinkamu naudoti, trūko ir antro aukšto vonios kambaryje buvusio maišytuvo veržlė, o E. Š. patvirtino, jog rangovas UAB „R.G.B. Statyba“ pašalino užliejimo pasekmes savo sąskaita (b. l. 92). Šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir atsakovo atstovas (b. l. 115). Kadangi apeliantas tokiu būdu neakivaizdžiai pripažino savo kaip rangovo atsakomybę už trūkusią vandens sistemos darbų veržlę tame pačiame bute, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant iš esmės identiškos veržlės trūkimui, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pareiga atlyginti nuostolius tenka rangovui UAB „R.G.B. Statyba“.

Aplinkybė, jog trūkusi veržlė nėra išsaugota, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšminga, kadangi nustačius, jog medžiagas santechnikos darbams teikė pats atsakovas, jis yra atsakingas ir už šių detalių kokybę (CK 6.665 str. 5 d.).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinis procesas apskritai turėtų būti nutrauktas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu dėl praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, tačiau teisėjų kolegija su šiais teiginiais nesutinka, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011 m. birželio 1 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama, atnaujino terminą apeliaciniam skundui dėl pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimo paduoti. Taigi teisėjų kolegija dėl atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su apeliacinio proceso nutraukimu, plačiau nepasisako.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai išaiškino ir pritaikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė atsakingą už kilusią žalą asmenį ir tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovas prašė priteisti 1 200 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „R.G.B. Statyba“ (j. a. k. 300547403) ieškovo Seesam Insurance AS (j. a. k. 10055752), Lietuvoje veiklą vykdančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą (j. a. k. 302677744) naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme.