Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-02-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-8-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-01
Bylos Nr.
II-8-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00358-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
T. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-8-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00358-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 1 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S.,nukentėjusiam asmeniui A. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. S. skundą dėl 2017-11-20 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17, T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 518 straipsnį paskirta 38 Eur bauda dėl to, kad ji 2017 m. kovo 30 d., apie 18 val., atsukus penkis lentas laikiusius varžtus, per rūsį pateko į A. O. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir ant krosnies pripylė druskos.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateikė skundą (b. l. 1-11), kuriuo prašo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodo, kad 2017-02-15 įvyko vandentiekio avarija, po kurios likusią drėgmę norėjo išdžiovinti, todėl tuo tikslu pateko į patalpas kitoje namo dalyje, ant krosnies pripylė druskos, nes tai dar protėvių išbandyta tradicinė medžiaga prieš drėgmę ir blogą kvapą. Tai jos tėvų namai. A. O. priklauso 1/3 dalis namo, bet ji kategoriškai nesutinka su nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) paskirstymu. Taip pat pažymėjo, kad A. O. nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų nuostolių ar padarytos turtinės žalos. Duomenų, kad buvo sugadinta krosnis, taip pat nėra, be to, A. O. prieš 20 metų savavališkai išardė krosnį, po ko ji prastai laiko šilumą. Nurodė, kad jau laikas A. O. susimąstyti kieno sąskaita gyvena, toks „didelis (duomenys neskelbtini), o vis dar naudos ieško“.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Nukentėjęs asmuo A. O. teisme paaiškino, kad nesutinka dėl vandentiekio avarijos, vanduo kapsėjo, bet jis pats įleido vandentiekio meistrus, kurie išsprendė problemą. O druską T. S. druską papylė specialiai. Ji savavališkai patenka į jam priklausančias patalpas ir daro ką nori, kartą išdažė grindis, išsidirbinėja, įleidžia nuomininkus į namą, gaunasi kivirčas, ji vis siekia, kad įvyktų provokacija. Dėl žalos, tai ji neesminė, kažkiek buvo rūdžių ant krosnies ir prieš tai. Prašo skundo netenkinti.

Atsiliepimas

Nutarimą priėmusi institucija Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teismui pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 14), kuriuo prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai yra T. S. pasirinktos gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą.

Teismas prijungė prie bylos duomenis iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-20-517/2017 pagal ROIK 17067558175, dėl šiai bylai reikšmingų įrodymų, o būtent: esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms T. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 115 straipsnio 1 dalį Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-04-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17 paskirta 60 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Byloje Nr. II-20-517/2017 pateiktas 2015 m. lapkričio 20 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas dėl daikto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (b. l. 15-18), Nekilnojamojo turto registro išrašas ir namo planas (b. l. 19-22), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK veiklos skyriaus pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 30-47). Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies, argumentuodamas, kad kadangi nėra objektyvių įrodymų kokio dydžio žala buvo nukentėjusiajam padaryta, todėl panaikina Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-04-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17 dėl T. S. nubaudimo pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir grąžina bylą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatui atlikti papildomą nutartyje nurodytų bylos aplinkybių tyrimą.

2017 m. lapkričio 3 d. T. S. remiantis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (nustatytomis 2017-03-30) surašytas administracinių nusižengimų protokolas, T. S. veiksmai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas pagal ANK 518 str. 1 d. Prie protokolo esančiame pasiaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiama T. S. nurodė, kad 2017-03-30 apie 18.00 val. atsuko penkis lentas laikančius varžtus ir pateko į tariamai A. O. priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini) su tikslu, kad į jas patektų vandentiekio darbininkai dėl vandentiekio avarijos. Prieš patekdama į minėtas patalpas A. O. neinformavo ir neprašė, kad atrakintų namų duris. Tą pačią dieną pripylė ant krosnies druskos, nes patalpų langai ir durys aklinai uždarytos, kad neatsirastų blogas kvapas. Su pažeidimu T. S. nurodė nesutinkanti, mano, jog patalpos priklauso jai.

Skundas netenkinamas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate 2017 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas T. S. už tai, kad ji 2017 m. kovo 30 d., apie 18 val., atsukus penkis lentas laikiusius varžtus, per rūsį pateko į A. O. priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir ant krosnies pripylė druskos. 2017-11-20, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas, kuriuo pagal ANK 518 straipsnį T. S. paskirta 38 Eur dydžio administracinė bauda.

Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Nusižengimo sudėtis yra formali, jo padarymo faktui reikia įrodyti, kad asmuo įgyvendina savo tikrą ar tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos.

Nr. II-20-517/2017 byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-18). Iš pateikto namo plano (b. l. 22), nukentėjusio asmens A. O. paaiškinimų bei Įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 30-47) nustatyta, kad krosnis, ant kurios pripilta druskos, yra patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 1-3 (b. l. 37), kuri teismo sprendimu atiteko A. O.. Iš 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad A. O. vertina turtinę žalą 20 Eur, bet įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Swedbank“, AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010), kad išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

Kaip matyti iš pateikto T. S. skundo bei teisme duotų paaiškinimų, ji nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1968-675/2015 buvo atidalintas iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), teigia, kad minėtos patalpos priklauso jai. Teismas įvertindamas ištirtas aplinkybes bei byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad T. S. tariamą savo teisę vykdo nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, tai yra, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs ir turi šalims prejudicinę galią, kas reiškia kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 518 straipsnį, būtinasis veikos požymis yra nepadarymas esminės žalos.

Įvykio vietos apžiūros protokole krosnis užfiksuota fotonuotraukose Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 (Nr. II-20-517/2017 b. l. 37, 38), kuriose matyti, kad ant krosnies yra užpilta druska, tačiau ar krosnis yra realiai apgadinta, nesimato. Pats A. O. pripažino, kad rūdžių ant krosnies buvo iki T. S. veiksmų, bet kadangi iš bendro išsilavinimo žinoma, kad druska kaip rūgštis veikia geležį, ji koroduoja, tai T. S. veiksmai krosnį sugadino labiau. Kokio dydžio žala buvo nukentėjusiajam padaryta, nėra aišku, jo parodymu neesminė, gal 20 Eur, kas nesiekia vieno MGL dydžio ir reiškia, kad esminė turtinė žala nepadaryta (ANK 115 str).

Pagal teismų praktiką, už savavaldžiavimą asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).

ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

T. S. neneigia, kad tyčia nieko nežinant savininkui A. O., atsukus penkis lentas laikiusius varžtus, per rūsį pateko į A. O. priklausančias patalpas pagal teismo sprendimą, kurio ji nepripažįsta teisėtu. Kaip parodė teismo posėdžio metu, „dėl savavališko patekimo į patalpas, tai nuo 2008-04-09 nesutikau ir nesutiksiu su namo paskirstymu, nes 2008 m. yra sudarytas sutartis notarų biure, kurios aš nepripažįstu, kaip galima sudarinėti sandorį su anūku, aš dukra- buvau mamos testamente, sandoris buvo padarytas neteisėtas, man už nugaros. Aš tėvų namuose visa tai dariau“.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir kvalifikavo veiką kaip savavaldžiavimą pagal ANK 518 str.

ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia baudą asmenims nuo 16 iki 60 eurų.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš šių teisės normų seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, akivaizdu, kad net ir tokiu atveju, teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y., paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui

Atsižvelgus į tai, kad ANK 518 straipsnio sankcijoje yra įtvirtinta vienintelė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17 matyti, kad paskiriant T. S. nuobaudą buvo atsižvelgta į įstatyme numatytas aplinkybes – į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, į traukiamo atsakomybėn asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirba, bausta administracine tvarka, paskutinį kartą – 2017 m. balandžio 24 d. nutarimu pagal ANK 108 str. 1 d., nes analogiškomis aplinkybėmis, tai yra, 2017-02-15, atsukus rūsio dangtį, patekusi į A. O. priklausančias patalpas, adresu Miškų g. 20, Ukmergė, pavogė rūsio dangtį, skirta bauda nesumokėta. Taigi Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimu T. S. paskirtą ANK 518 straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą laikyti aiškiai per griežta nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kadangi administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. S. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl švelninti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu T. S. galima būtų skirti švelnesnę nei ANK 518 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639, 641, 642 straipsniais,

nutarė:

palikti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2017-11-20 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88ANN-96652262-17 nepakeistą ir T. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė