Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-41-483/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-05
Bylos Nr.: 1A-41-483/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kęstutis Jucys, Viktoras Kažys, Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis: S. S.
Advokatai: Linas Belevičius

Kategorijos

1.2.14.7.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas (BK 184 str. 2 d.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-483/2018Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00402-2008-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.7.2.1; 2.3.2.2.13; 2.4.6.1. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorams Linai Beinarytei, Regimantui Žukauskui,nuteistajam S. S.,gynėjui advokatui Linui Belevičiui,ekspertams Audronai Spiečiūtei, Andriui Chaževskui,specialistui Dariui Bernotui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode) laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

S. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule įgyjant UAB „SEB lizingas“ turtą), 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „Etanetas“ turtą), 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ turtą), 184 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo sudarant žemės sklypo preliminarią sutartį) nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. S. nuteistas už tai, kad jis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „A.“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 straipsnio 8 punktą, nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat žinodamas, kad neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, jis (S. S.) 2007 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje dėl akių pasirašė netikrą įrangos pirkimo-pardavimo sutartį su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“, pagal kurią neva AOZT „T.“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangą, programinę įrangą ir kitus melo detektorių įrangos komplektus „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ už 1 933 200 Lt, (559 893,41 Eur), po to, pagal 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 115, patvirtintą jo - direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. lapkričio 20 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur); 2007 m. lapkričio 26 d. - 100 000 Lt (28 962); 2007 m. lapkričio 30 d. - 500 000 Lt (144 810 Eur), o pagal 2007 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 135, patvirtintą direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. gruodžio 29 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, sumokėjo 750 000 Lt (217 215,01 Eur), viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), o pagal 2008 m. sausio 10 d. priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01, sudarytą dėl akių tarp tyrimo metu nenustatyto asmens, prisistatančio V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T.“, ir UAB „A.“, atstovaujamo S. S., UAB „A.“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt (101 367 Eur) dydžio, tokiu būdu S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A.“ turtą - pinigines lėšas, tuo padarydamas bendrovei 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) žalą. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kuria S. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, iš šioje dalyje S. S. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Nuteistasis S. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad 2007-11-20 sutartis tarp UAB „A.“ ir Rusijos Federacijos bendrovės AOZT „T.“ buvo fiktyvi nuo pat jos sudarymo momento, t. y. ja nebuvo siekiama įgyti teisių ir pareigų, kad visi veiksmai įgyvendinant šią sutartį ir juos patvirtinantys dokumentai (priėmimo-perdavimo aktai, mokėjimus patvirtinantys dokumentai) taip pat yra fiktyvūs ir už S. S. nenustatytam asmeniui sumokėtas pinigines lėšas UAB „A.“ jokios įrangos neįgijo.

2.2. S. S. tvirtina, kad 2007-11-20 UAB „A.“ ir AOZT „T.“ pasirašė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį (t. 17, b. 1. 47) dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų / įrenginių su programine įranga „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ pirkimo, bendra sutarties suma 1 933 200 Lt. Ši sutartis, taip pat priedai prie sutarties (įsigyjamos įrangos aprašymai) atitinka visus tokio pobūdžio dokumentams keliamus turinio ir formos reikalavimus - dokumentuose yra V. K. parašai ir AOZT „T.“ spaudai, S. S. parašai ir UAB „A.“ spaudai. Pagal sutartį mobilaus komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ bazėje kaina buvo 1 583 200 Lt, o profesionalaus kompiuterinio poligrafo su programine įranga „Diana 01“ kaina buvo 350 000 Lt. Remiantis sutarties 2.2 punktu iki 2007-11-30 UAB „A.“ turėjo sumokėti 75% visos perkamos įrangos kainos, o iki 2007-12-31 visą sumą. Avansiniais mokėjimais per 2007 m. lapkričio - gruodžio mėn. buvo sumokėta 1 450 000 Lt, tai sudarė 75% įrangos kainos. 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu AOZT „T.“ perdavė, o UAB „A.“ priėmė įrangos už 225 000 Lt (t. 17, b. 1. 52), 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas poligrafo su programine įranga „Diana 01“ įrenginys bei programinė įranga, kurių kaina 350 000 Lt (t. 17, b. 1. 53). 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktu buvo perduota įranga, kurios vertė 400 000 Lt (t. 17, b. 1. 54). Iš viso UAB „A.“ trimis priėmimo-perdavimo aktais iš AOZT „T.“ perėmė įrangos, kurios bendra vertė 975 000 Lt. Šie trys priėmimo-perdavimo aktai yra byloje, juose yra V. K. parašai ir AOZT „T.“ spaudai, S. S. parašai, UAB „A.“ spaudai, t. y. šių aktų forma ir turinys atitinka visus reikalavimus. Likusi neperduota įranga, kaip paaiškino S. S., ir kaip buvo numatyta sutarties nuostatose, turėjo būti sumontuota į automobilį „Volvo“ ir perduota tik visiškai atsiskaičius už įrangą. Neperduotos įrangos kaina buvo 958 200 Lt. Tam, kad automobilis būtų įrengtas, UAB „A.“ sumokėjo 475 000 Lt avansą. S. S. paaiškino, jog vėliau susidūrus su finansiniais sunkumais UAB „A.“ nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį, todėl likusi įrangos dalis nebuvo perduota.

2.3. Anot apelianto, poligrafo su programine įranga „Diana 01“ perdavimo faktą patvirtina ne tik 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktas (t. 17, b. l. 53), tačiau ir UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (šis įrenginys buvo įtrauktas į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir į balansą, šie buhalterinės apskaitos dokumentai buvo tvarkomi tuo metu, kai vyko nagrinėjamas sandoris, t. y. jų autentiškumas nekelia abejonių). Tai, jog poligrafo su programavimo įranga „Diana 01“ įrenginys realybėje egzistavo ir buvo perduotas UAB „A.“, patvirtina faktas, jog šį įrenginį UAB „A.“ vadovas vėliau perdavė bankroto administratoriui, kuris šį įrenginį fiziškai saugojo viso proceso metu. Šio fakto (t. y. įrenginio gavimo ir egzistavimo fakto), taip pat gautos įrangos kainos neginčijo nei bankroto administratorius, nei kaltinimas. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų, kurie leistų teigti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas su programine įranga „Diana 01“ apskritai neegzistavo arba, kad bankroto administratoriui buvo perduotas ne tas įrenginys, kuris buvo gautas pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą.

2.4. Apeliantas taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akto pagrindu profesionalus kompiuterinis poligrafas su programine įranga „Diana 01“ įrenginys negalėjo būti pateiktas, nes realiai buvo įsigytas kitomis aplinkybėmis. Anot apelianto, tokie teismo teiginiai yra jokiais bylos įrodymais nepagrįstos prielaidos ir spėliojimai, kuriais negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Pasak apelianto, bankroto administratoriui perduotą įrangą UAB „A.“ įgijo 2007-11-20 sutarties pagrindu iš AOZT „T.“, o ne kokiomis kitomis neva nenustatytomis aplinkybėmis.

2.5. Apeliantas nurodo, kad likusi gauta įranga iš AOZT „T.“ pagal aktus (T. 17, b. 1. 52,54) buvo apskaitoma UAB „A.“ užbalansinėje sąskaitoje (t. 17, b. 1. 56-57), kadangi AOZT „T.“ sąskaitą-faktūrą už mobilaus komplekto su programine įranga „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ bazėje sutiko išrašyti tik tada, kai bus sumokėti visi pinigai ir perduota pilnai sukomplektuota įranga. Neturėdami pardavimo sąskaitos-faktūros UAB „A.“ negalėjo į savo buhalterinę apskaitą (balansą) įtraukti gautos įrangos, todėl ją įtraukė į užbalansines sąskaitas. Tokia turto apskaita atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Tačiau, kadangi UAB „A.“ už faktiškai perduotą įrangą buvo visiškai atsiskaičiusi, ji šios įrangos perdavimą apiformino per paslaugų pardavimą UAB „M.“ 2007-2008 metais, tai patvirtina byloje esančios 9 PVM sąskaitos-faktūros (t. 17, b. l. 65-73), o pastaroji galutiniams vartotojams (t. 17, b. l. 74-84).

2.6. Apeliantas teigia, kad Vadovybės apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM 2007-11-14 sudarė sutartį su UAB „M.“, kuri buvo UAB A.“ partneris, susijęs ir per akcininkus, vadovus, o UAB „A.“ iš karto po to, 2007-11-20, sudarė įrangos pirkimo pardavimo sutartį su AOZT „T.“. UAB „A.“ gavus įrangą iš AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12/01 (t. 17, b. 1. 52), dalis minėtos įrangos per UAB „M.“ buvo parduota Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 sąskaitą faktūrą (t. 17, b. 1. 74), įrangų komplektacija, nurodyta šiuose dokumentuose, pilnai atitinka. Pasak apeliantą, Vadovybės apsaugos departamentas raštu patvirtino minėtą aplinkybę (t. 18, b. 1. 83). Anot apelianto, iš įrangos specifikacijos prie pirkimo pardavimo sutarties tarp UAB „M.“ ir Vadovybės apsaugos departamento (t. 18, b. 1. 81) matyti, kad „Diana 01“ tai ne įrangos pavadinimas, o duomenų apdorojimo programinė įranga. Prie apeliacinio skundo apeliantas pridėjo lentelę Nr. 1 (Priedas Nr. 1), kurioje padarytas palyginimas 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto, sudaryto tarp AOZT „T.“ ir UAB „A.“, ir specifikacijos pagal 2007-12-07 sąskaitą-faktūrą, kuria UAB „M.“ pardavė įrangą Vadovybės apsaugos departamentui. Prieš tai įvyko tarpinis pardavimas, t. y. UAB „A.“ pardavė įrangą UAB „M.“ pagal 2007-12-03 sąskaitą-faktūrą (t. 17,b. 1. 65).

2.7. Apeliantas nurodo, kad VTPT melo detektoriaus įranga buvo teikta taip pat iš įrangos, kurią UAB „A.“ gavo iš AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12/01, o VTPT sąskaita-faktūra išrašyta 2007-12-19 (T. 17, b. 1. 75). Anot apelianto, minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys dokumentai (T. 18, b. 1. 87, 96). Tarpinis pardavimas, kuriuo UAB „A.“ pardavė įrangą UAB „M.“, įvyko 2007-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija VIL Nr. 013185 (t. 17, b. 1. 66). Apeliantas teigia, kad LKPB UAB „M.“ 2008-12-09 pardavė melo detektoriaus įrangą, kuri taip pat buvo iš įrangos, kurią UAB „A.“ gavo iš AOZT „T.“ 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu.

2.8. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas neteisingai tapatino minėtoms valstybinėms institucijoms parduotą įrangą su įranga, gauta iš AOZT „T.“ 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu (t. 17, b. 1. 53), dėl ko teismui ir iškilo datų neatitikimo klausimas. Įvertinus, kad valstybinėms institucijoms įranga buvo teikta iš įrangos, gautos 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktu, neatitikimo datose nėra. Anot apelianto, kilus abejonėms dėl datų, dėl įrangos atitikimo, teismas šias abejones turėjo ne vertinti kaltinamojo nenaudai, kaip jo kaltės įrodymą, o atlikti papildomus įrodymų rinkimo veiksmus, pvz., pavesti specialistams atlikti objektų tyrimą ir nustatyti įrangos, nurodytos 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte (t. 17, b. 1. 52), UAB „A.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose UAB „M.“ (t. 17, b. 1. 65-73) bei UAB „M.“ išrašytose sąskaitose-faktūrose valstybinėms institucijoms (t. 17, b. 1. 74-84), tapatumą ar skirtingumą. Apelianto manymu, nurodytuose dokumentuose įrašytos įrangos palyginimas ir tapatumo ar skirtingumo nustatymas yra viena iš esminių įrodinėtinų aplinkybių šioje byloje, galinčių lemti S. S. kaltės klausimo išsprendimą. Todėl, anot nuteistojo, tikrinant šias aplinkybes apeliacinio proceso metu būtina pavesti specialistams atlikti objektu tyrimą.

2.9. Apeliantas teigia, kad melo detektorių įrangą, kurią gavo iš UAB „A.“, UAB „M.“ pardavė ir kitiems ūkio subjektams: VTPT, UAB „VICK“, LPLC, Sp.o.o. „IBB“ ir UAB „S. M.-NTP“, bet dėl nekorektiškai suformuluotų teismo paklausimų, kuriuose užklausimas buvo formuluojamas naudojant terminą „profesionalus poligrafas“, atsakymai iš šių institucijų buvo neigiami, neva šios institucijos nepirko įrangos (UAB „VICK“). Analogiška situacija buvo ir su LKPB, kuris 2016-12-06 pateikė neigiamą atsakymą, jog nepirko įrangos iš UAB „M.“ (t. 18, b. 1. 90), tačiau į pakartotinį paklausimą, pateikus konkrečius PVM sąskaitos- faktūros duomenis (serija MLD Nr. 0000138 (t. 17, b. 1. 81)), patvirtino, kad biuras pirko poligrafo įrangą iš UAB „M.“ bei pateikė su šiuo pirkimu susijusius dokumentus (t. 18, b. 1. 153). Lietuvos kriminalinės policijos biuro specifikacijose ir sąskaitoje-faktūroje yra nurodytos skirtingos pozicijos, nes sąskaitose faktūrose prekių pozicijos sustambinamos ir neparodomos taip detaliai kaip specifikacijoje. Todėl ir užklausimai kitiems minėtiems ūkio subjektams turi būti sukonkretinti nurodant konkrečius sąskaitų faktūrų, kurios buvo pateiktos teismui (t. 17, b. 1. 74-85) duomenis. Sąsajos tarp šiems subjektams pagal nurodytas sąskaitas-faktūras parduotos įrangos ir įrangos, gautos 2007-12-03, 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktais iš AOZT „T.“ yra atvaizduotos Prieduose 4, 5, 6, 7. Todėl, anot apelianto, apeliacinio proceso metu būtina pateikti papildomus paklausimus nurodytiems ūkio subjektams, užklausimuose nurodant konkrečias UAB „M.“ išrašytas sąskaitas-faktūras ir pateikiant jų kopijas.

2.10. Nuteistasis nurodo, kad pagal UAB „A.“ sutartį su AOZT „T.“ buvo gauta įranga pagal 3 priėmimo-perdavimo aktus (t. 17, b. 1. 52-54). Pagal 2007-12-03 aktą gauta įranga buvo parduota per UAB „A.“ partnerį UAB „M.“, prie apeliacinio skundo pridėtos lentelės su atlikta analize. Pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą (t. 17, b. 1. 53) gauta įranga liko neparduota, o perduota UAB „Divingas“ ir, anot apelianto, tai patvirtina 2013-08-13 aktas (t. 12, b. 1. 49), nes akte įrašytas melo detektorius 350 000 Lt vertės, kas atitinka 2008-01-10 akto sumą. Tai buvo pilotinė versija. Į kainą, išskyrus įrangą, buvo įskaičiuotas kabineto, kur ta įranga buvo sumontuota, instaliavimo ir programavimo darbai, leidžiantys testuoti kitą įrangą ir profesionaliai naudoti įrangą pagal tikslinę paskirtį. Tą pačią dieną, t. y. 2008-08-13, bankroto administratorius kreipėsi su paklausimu į Vidaus reikalų ministeriją, klausdamas ar gali be apribojimų parduoti melo detektorių ir gavo teigiamą atsakymą (t. 12, b. 1. 52- 53). Tačiau bankroto administratorius nesiėmė jokių priemonių, kad parduoti įrangą ir atgauti už ją sumokėtus pinigus, vietoje to įranga ilgą laiką buvo laikoma nenaudojama, kol nuvertėjo ir tapo nelikvidi. Pagal 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktą (t. 17, b. 1. 54) dalis gautos įrangos buvo parduota, o dalis (275 000 Lt vertės) liko pas S. S.

2.11. Pasak apelianto, pagal 2007-11-20 sutartį AOZT „T.“ buvo sumokėta 1 450 000 Lt, t. y. 75% visos sutartyje numatytos kainos. UAB „A.“ priėmimo-perdavimo aktais iš AOZT „T.“ gavo įrangos už 975 000 Lt, t. y. 50% nuo visos įrangos kainos arba 67% nuo sumokėtos sumos, iš kurių: 350 000 Lt vertės įrangos pardavė UAB „M.“, 350 000 Lt vertės įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“, 275 000 Lt vertės įranga liko, buvo ir yra saugoma pas buvusį UAB „A.“ direktorių S. S. Likusi negauta įranga turėjo būti sumontuota į automobilį „Volvo“. Už likusią įrangą, kurios kaina buvo 958 200 Lt, buvo sumokėtas 475 000 Lt avansas, t. y. 50% neperduotos įrangos kainos arba 25% visos įrangos kainos. Anot apelianto, šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo S. S., liudytojos J. K. parodymai, 2016-08-29 specialisto išvada Nr. 08/29, byloje esantys dokumentai bei prie šio skundo pridedamose lentelėse atlikta analizė.

2.12. Civilinėje teisėje laikoma, kad esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu. Esant aptartoms aplinkybėms, kai dalis sandorio buvo įvykdyta įrangos pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. buvo atlikti piniginiai mokėjimai (kurių realumą teismas skundžiamu nuosprendžiu patvirtino), atitinkamai UAB „A.“ buvo perduota nustatyta įrangos dalis, todėl, anot apelianto, pirmosios instancijos teismo išvados apie sandorio, kurio pagrindu buvo išmokėtos UAB „AMP kompiuteriai“ priklausančios piniginės lėšos, fiktyvumą yra nelogiškos bei neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

2.13. Byloje trūksta šių dokumentų: 1) dviejų kasos pajamų orderių, patvirtinančių, jog AOZT „T.“ buvo perduotos grynosios piniginės lėšos pagal 2007-12-31 avansinę apyskaitą Nr. 135, t. y. dokumentų Nr. TA 315 ir TA 319; 2) AOZT „T.“ sąskaitos faktūros, Invoice, importo dokumentų, važtaraščių, inventorizacijos aktų; 3) kitų dokumentų, susijusių su AOZT „T.“ ir jo vadovu V. K. - įgaliojimų, susirašinėjimo ir kt. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismo logika yra tokia, kad jei dokumentų byloje nėra, tai reiškia, jog jų apskritai nebuvo, ir dėl to atsakingas yra S. S., jog dokumentų nebuvimo faktas įrodo S. S. kaltę dėl lėšų iššvaistymo. Tačiau tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. S. jau nebedirbo UAB „A.“ ir nebebuvo atsakingas už įmonėje buvusių dokumentų apskaitą bei išsaugojimą, šie dokumentai nebebuvo jo žinioje ir jis neturėjo galimybės dokumentų nei išsaugoti, nei jų pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla, buvo atliktos bankroto procedūros. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį bankroto administratorius perima įmonės dokumentus, patikrina sandorius ir, esant pagrindui, reiškia pretenzijas buvusiems įmonės vadovams, akcininkams. UAB „A.“ bankroto byloje bankroto administratorius UAB „Divingas“ nereiškė jokių pretenzijų buvusiam įmonės vadovui S. S. dėl kokių nors dokumentų neišsaugojimo. Gynybos manymu, dokumentus prarado ar sunaikino bankroto administratorius UAB „Divingas“; tokios aplinkybės dėl eilės UAB „A.“ dokumentų neišsaugojimo bankroto proceso metu buvo nustatytos kitoje susijusiose baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. (baudžiamoji byla Nr. 1-114-576/2016, šiuo metu ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme). Teisėja N. V. 2015-09-21 tarnybiniame pranešime nurodė, kad UAB „A.“ bankroto administratoriaus pateiktose segtuvuose su UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentais trūko net 139 lapų. Per visą ikiteisminio tyrimo procesą S. S. teikė prašymus prokurorui dėl susipažinimo su UAB „A.“ dokumentais ir dokumentų, apimančių laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-09-12, išreikalavimo iš UAB „Divingas“. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dokumentai buvo išreikalauti iš UAB „A.“ bankroto administratoriaus, vėliau grąžinti, paskui buvo išreikalauti tik atskiri dokumentai, naudingi tik kaltinimo pozicijai, o ne pilnas ir išsamus visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų rinkinys. Paskutinis S. S. kreipimasis į prokuratūrą buvo 2014-06-19 (t. 14, b. 1. 49) prašant leisti susipažinti su UAB „A.“ dokumentais, kurie saugomi pas UAB „Divingas“. Tačiau šis prašymas prokuroro nutarimu buvo atmestas (t. 14, b. 1. 48) motyvuojant, jog S. S. nėra įtariamas UAB „A.“ dokumentų neišsaugojimu. Šis prokuroro nutarimas paneigia S. S. kaltę dėl dokumentų nepateikimo į bylą. 2014-01-09 dokumentų pateikimo aktu UAB „Divingas“ atstovas pateikė tik atskirus, nesusiūtus, nesunumeruotus UAB „A.“ dokumentus, susijusius su sandoriu su AOZT „T.“, tačiau ne visą dokumentų rinkinį (t. 11, b. 1. 80- 89), todėl visi kiti dokumentai galėjo arba likti UAB „Divingas“ žinioje, arba buvo UAB „Divingas“ prarasti ar sunaikinti. Tarp S. S. ir bankroto administratoriaus atstovo buvo kilęs ginčas, buvo susiklostę konfliktiški santykiai, todėl bankroto administratoriaus interesas sąmoningai veikti S. S. nenaudai, nuslėpti S. S. naudingus įmonės dokumentus, siekiant to pasėkoje iš jo išreikalauti tariamus UAB „A.“ nuostolius ir tuo tikslu inicijuojant baudžiamąjį procesą.

2.14. Apeliantas nurodo, kad byloje yra apskaitos registras, o būtent avanso apyskaita Nr. 115 (t. 11, b. 1. 86), kurioje įregistruoti trys AOZT „T.“ orderiai, kurie pateikti į bylą ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2014-01-09. Kita avanso apyskaita Nr. 135 yra byloje, tačiau patys kasos orderių kvitai Nr. TA 315 ir TA 319, kurie yra įregistruoti apyskaitoje, nebuvo pateikti, t. y. jų bankroto administratorius nepateikė į bylą. Kituose apskaitos registruose, o būtent tiekėjų operacijos žurnale, yra įregistruoti minėti mokėjimai AOZT „T.“ (t. 17, b. 1. 51): 300 000 Lt pagal 2007-12-31 avanso apyskaitą Nr. 135 ir 400 000 Lt pagal tą pačią apyskaitą. Kadangi apskaitoje šie kasos pajamų orderiai yra įregistruoti, tai patvirtina, kad minėti dokumentai realiai egzistavo, priešingu atveju jų nebūtų buvę galima registruoti buhalterinės apskaitos suvestiniuose dokumentuose - registruose. Taigi, šių pirminių apskaitos dokumentų, patvirtinančių konkrečią ūkinę-finansinę operaciją, egzistavimo faktą įrodo suvestiniai apskaitos dokumentai; tai, kad bankroto administratorius šių pirminių dokumentų nereikalavo iš S. S., įrodo, jog jie buvo bankroto administratoriaus žinioje. Todėl minėtų dokumentų nepateikimas į bylą yra bankroto administratoriaus kaltė ir jų nebuvimo faktu negalima grįsti S. S. kaltės.

2.15. Byloje yra pateikti kiti kasos pajamų orderių kvitai Nr. TA 295 (t. 11, b. 1. 87), TA 285 (t. 11, b. 1. 88) ir TA 280 (t. 11, b. 1. 89), kurie buvo nurodyti 2007-11-31 avanso apyskaitoje Nr. 115. Apygardos teismo teisėja nurodė, kad negali nustatyti minėtus dokumentus pasirašiusių asmenų pavardžių, tačiau tai nėra S. S. kaltė, kadangi Rusijos Federacijos teisės aktai, reglamentuojantys kasos tvarką ir nustatantys kasos orderių kvitų formatą, nenumato įpareigojimo įrašyti pavardes. Kadangi šis sandoris buvo atliekamas su Rusijos Federacijos ūkio subjektu, tai šis subjektas ir išrašė kasos pajamų orderių kvitus pagal tvarką, galiojančią ūkio subjekto veiklos valstybėje. Sandorio kontrahentas, t. y. Lietuvos Respublikos įmonė UAB „A.“ neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad Rusijos Federacijos ūkio subjektas išrašytų apskaitos dokumentus pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

2.16. Be pirkimo-pardavimo sutarties ir trijų priėmimo-perdavimo aktų UAB „A.“ apskaitoje buvo ir daugiau su AOZT „T.“ susijusių dokumentų, t. y. inventorizacijų apyrašai, galimai transporto važtaraščiai, įgaliojimai ir kt., bet dėl bankroto administratoriaus kaltės šie dokumentai į bylą taip ir nebuvo pateikti.

2.17. Anot apelianto, dėl padarytų nepagrįstų išvadų, susijusių su sandorio fiktyvumu bei netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už patikėto turto iššvaistymą. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad dalis įrangos, įsigytos pagal sutartį, sudarytą su AOZT „T.“, buvo perduota UAB „AMP kompiuteriai“, viso UAB „A.“ trimis priėmimo-perdavimo aktais iš AOZT „T.“ gavo įrangos, kurios bendra vertė 975 000 Lt. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, egzistavo teisinis pagrindas (įstatymo nustatyta tvarka sudarytas ir realiai vykdomas sandoris), kuriuo remiantis apeliantui patikėtas turtas (UAB „A.“ piniginės lėšos) buvo teisėtai, egzistuojant realiam sutartiniam pagrindui, perduotos tretiesiems asmenims, t. y. AOZT „T.“.

2.18. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje, padarymą, turi būti nustatytas sandorio neteisėtumas. Taip pat turi būti nustatyta, jog kaltininkas suvokė tokio sandorio fiktyvų pobūdį, t. y. kad už perduotus pinigus prekės ir paslaugos nebus suteiktos ir kad jis pinigus neatlygintinai perleidžia trečiajam asmeniui. Šiuo atveju, tinkamai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei eliminavus nepagrįstas apygardos teismo išvadas apie tariamą sandorio fiktyvumą, matyti, kad sudarytas sandoris nebuvo neteisėtas, jis atitiko visus turinio ir formos reikalavimus, be to, paskesni dokumentai - kasos pajamų orderiai, pinigų gavimo faktą patvirtinantys kvitai, įrangos priėmimą-perdavimą patvirtinantys aktai, kurie taip pat atitinka jiems keliamus reikalavimus, patvirtino sandorio vykdymą, t. y. jo realumą ir tai, kad piniginės UAB „A.“ lėšos buvo ne neatlygintinai perduotos tretiesiems asmenims, bet sumokant už realiai apelianto vadovauto juridinio asmens naudai įsigytą kompiuterinę įrangą. Byloje nėra nustatytas faktas, kad sandoris su AOZT „T.“ būtų fiktyvus, kad piniginės lėšos AOZT „T.“ atstovui nebūtų buvusios sumokėtos. Už dalį avansu sumokėtos sumos prekės nebuvo gautos, tačiau tai įvyko ne dėl tyčinių neteisėtų S. S. veiksmų, o dėl tos priežasties, jog UAB „A.“ dėl pablogėjusios finansinės būklės nebeturėjo galimybių atlikti pilno apmokėjimo, todėl avansu sumokėtos lėšos nebuvo grąžintos.

2.19. Kaip nurodoma LAT praktikoje, įmonės vadovo veiksmai sudarant įvairius sandorius, net ir tais atvejais, kai sandoriai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais, nusikalstamos veikos požymių konstatavimas yra išimtis, kuri galima tik tais atvejais, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą ir nelogišką sandorį. Sandoris su Rusijos Federacijos įmone, kuriai atstovavo į Lietuvą atvykstantys asmenys, prisistatantys šios įmonės atstovais, nesant galimybės Rusijos Federacijos registruose operatyviai patikrinti įmonės registracijos būklės, sutarties sąlygos, pagal kurias turėjo būti sumokėtas skaitine išraiška didelis avansinis mokėjimas, gali būti vertinamas kaip pakankamai rizikingas verslo sandoris, tačiau šios aplinkybės nerodo sandorio fiktyvumo ir apelianto tyčios iššvaistyti turtą, jo suvokimo, kad kita sandorio šalis gali būti netikra.

2.20. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad nėra pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų ir cituojama kasacinio teismo praktika, jog tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas. Tačiau, anot apelianto, šiuo atveju yra pilnai įrodytas iš įmonės kasos paimtų pinigų panaudojimo faktas - atsiskaitymas su AOZT „T.“ pagal šalių 2007-11-20 sutartį už gautą ir gautiną įrangą, šį pagrindą patvirtina byloje esantys pagal Rusijos Federacijos įstatymus išrašyti pinigų gavimo faktą patvirtinantys kvitai (t. 17, b. 1. 51) ir UAB „A.“ avansinės apyskaitos Nr. 115 ir 135 (t. 5, b. 1. 51-57), apskaitos kortelė (17/51), avanso apyskaita Nr. 115 (11/86) ir avanso apyskaita Nr. 135 (t. 17, b. 1. 51). Kaip minėta, tai, kad priėmimo-perdavimo aktuose nurodyta įranga realiai buvo gauta, įrodo ir tai, kad realiai egzistavo poligrafas su programine įranga „Diana 01“, kuris buvo perduotas UAB „A.“ bankroto administratoriui ir parduota per UAB „M.“ valstybės institucijoms ( t. 17, b. 1. 74-84). Liudytojas J. G. parodė, jog poligrafus tiekėjai iš Rusijos atveždavo patys, tai buvo lagamino dydžio įranga, kuriai jokio specialaus transporto nereikėjo, muitinės deklaracijos pildomos nebuvo, nes ši prekė nepateko į apmokestinami prekių kategoriją. Net jei, teismo manymu, esantys pinigų sumokėjimo faktą parodantys dokumentai, išrašyti Rusijos Federacijos ūkio subjekto, neatitinka reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, vien tai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nėra įmonės išlaidų pagrindžiančių tikrų dokumentų.

2.21. Juridinio asmens vadovo atsakomybė, už sudarytus sandorius, kurie buvo nuostolingi bendrovei, pirmiausiai sprendžiama civiline tvarka. Įvairūs teisės aktai nustato įmonės vadovui (direktoriui) pareigas, kurių jis privalo laikytis bei kuriomis privalo vadovautis savo veikloje - tai pareiga veikti sąžiningai ir protingai, pareiga veikti bendrovės akcininkų naudai, bendrovės informacijos ir turto nenaudojimas, konfidencialumo pareiga ir kt. Įmonės vadovo (direktoriaus) pareiga atlyginti nuostolius dažniausiai yra susijusi su įstatymuose įtvirtintų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Tokiu atveju kyla įmonės vadovo (direktoriaus) civilinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Esant šioje baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, aptartomis apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad S. S. veiksmų pobūdis, turinys ir pavojingumo laipsnis nebuvo toks, kad galima būtų konstatuoti, jog buvo peržengtos civilinės teisės normomis reglamentuojamų santykių ribos, o jo veiksmuose esama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visuma. Šioje byloje AOZT „T.“ epizode apskritai nėra civilinio ieškinio (iš BUAB „A.“ reikalavimo teises perėmęs naujasis kreditorius UAB „Arnoldo automobiliai“ 2016-08-19 pareiškimu civilinį ieškinį atsiėmė). Tai reiškia, jog kilęs ginčas tarp BUAB „A.“ ir S. S. jau yra išspręstas civilinėmis teisinėmis priemonėmis ir tai nėra baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas.

2.22. Be to, būtinasis turto iššvaistymo sudėties požymis - turtinės žalos padarymas. Dėl to kvalifikuojant turto ar turtinės teisės iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant šiuo turtu buvo padaryta turtinė žala. Nusikalstami padariniai šiuo atveju yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas. Turto iššvaistymui inkriminuoti nepakanka vien tik turto praradimo fakto. Byloje yra būtina vertinti visus kaltinamojo veiksmus, tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius požymius. Šiuo atveju UAB „A.“ už sumokėtas lėšas gavo dalį įrangos, o dėl negautos įrangos dalies turėjo reikalavimo teisę (t. y. turtą) į AOZT „T.“. Liudytojas Č. M. teisme paaiškino, jog jam iš S. S. perėmus vadovavimą UAB „A.“ ir vėliau iškėlus bankroto bylą, jis kreipėsi į UAB „Divingas“, kad būtų bandoma išieškoti sumokėta avanso suma, už kurią negauta prekių, tačiau bankroto administratorius elgėsi aplaidžiai ir neatliko jokių teisinių veiksmų siekiant atgauti sumokėtą pinigų sumą. Taigi, žala bendrovei dėl avansu sumokėtos sumos buvo padaryta ne S. S., o bankroto administratoriaus netinkamais veiksmais. Pirmosios instancijos teismas apelianto veiksmus sudarant sandorį dėl įrangos įsigijimo ir šį sandorį vykdant, nepagrįstai vertino kaip S. S. patikėto didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymą, taip dirbtinai kriminalizuodamas civilinius teisinius santykius (įmonės vadovo atliekamų sandorių pagrįstumo ir jų atitikmuo įmonės interesams vertinimą perkeldamas į baudžiamojo įstatymo reguliavimo sritį). Tokiu būdu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Žemesnės instancijos teismas

2.23. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas UAB „A.“ didelės vertės turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir teismų praktikoje nustatytus reikalavimus, o apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, dėl šių pažeidimų teismo išvados dėl apelianto veiksmų ir jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. padaryti pažeidimai sukliudė teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl laikytini esminiais. Nors skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, akivaizdu, kad jų pagrindu negalima daryti pagrįstos išvados dėl S. S. kaltės.

2.24. Apelianto kaltę dėl sandorio fiktyvumo teismas grindžia ir tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas asmuo, prisistatęs V. K., Rusijos pareigūnams nepavyko nustatyti jo buvimo vietos, asmens tokia pavarde nėra girdėję kiti liudytojai, užsiimantys poligrafų importu ir prekyba, taip pat nepavyko nustatyti įmonės AOZT „T.“ buvimo vietos, su ja susijusių duomenų. Tačiau byloje nebuvo nustatyta faktų, kurie leistų konstatuoti, jog AOZT „T.“ ir V. K. neegzistavo. Nors pagal Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis AOZT „T.“ iš Rusijos Federacijos juridinių asmenų registro buvo išbraukta 2007-09-30, tačiau šie duomenys yra abejotini. Visų pirma, yra neaišku ar iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų gautuose dokumentuose kalbama apie tą pačią įmonę, kuri yra aktuali šioje baudžiamojoje byloje. Byloje esančiose lietuviškai surašytuose sutartyje, priėmimo-perdavimo aktuose yra vartojamas pavadinimas AOZT „T.“. Tuo tarpu ant byloje esančių dokumentų uždėtuose spauduose (t. 17, b. 1. 48; t. 17, b. 1. 52-54) matyti, jog šios įmonės pavadinimas rusiškai rašomas „T.“, o angliškai rašomas „T.“. Todėl neaišku pagal kokį pavadinimą - rusišką ar anglišką transkripciją, ar transkripciją iš lietuviškai parašyto pavadinimo, Rusijos Federacijos registruose buvo ieškoma įmonės duomenų. Rusijos federacijos pateiktame atsakyme nurodyta, jog įmonės vadovas buvo ne V. K., o kitas asmuo - K. V. A. (t. 13, b. 1. 134). Tai leidžia daryti išvadą, jog dėl nekorektiškai suformuluoto paklausimo Rusijos Federacijos institucijos pateikė informaciją ne apie įmonę, kuri yra aktuali šiai bylai, o apie įmonę panašiu pavadinimu. Tuo labiau, kad užklausime nenurodytas įmonės kodas ir kiti tiksliai identifikuojantys subjektą duomenys (mokesčių mokėtojo kodas ir kt.). Be to, net jei AOZT „T.“ ir buvo išbraukta iš registrų, to fakto S. S. objektyviai negalėjo žinoti. Lietuvos ūkio subjektams nėra laisvai prieinami duomenys iš Rusijos Federacijos registrų, tuo tarpu AOZT „T.“ atstovai pateikdavo visus tinkamai įformintus dokumentus, patvirtintus AOZT „T.“ spaudais, jie pateikė ir prekes pagal sutartį, t. y. AOZT „T.“ santykyje su UAB „A.“ veikė pagal visas įprastas procedūras, disponuodama teisiškai reikšmingais dokumentais, todėl apeliantas neturėjo jokio pagrindo nuspėti, kad įmonė gali būti išbraukta iš juridinių asmenų registro. Nuosprendyje nurodyta, jog atlikti tyrimo veiksmus AOZT „T.“ atžvilgu nebuvo galimybės, kadangi šios bendrovės buvimo vietos nustatyti nepavyko, tačiau šis patikrinimas buvo atliktas praėjus 5 metams po įvykių. Natūralu ir logiška, jog praėjus 5 metams nuo įmonės išregistravimo, netgi jei ji kuris laikas po to ir vykdė veiklą (tikėtina, kad bylai reikšminga sutartimi, sudaryta su UAB „A.“, buvo siekiama realizuoti likusią Rusijos bendrovės įrangą), duomenų apie tokį verslo subjektą, juo labiau jo buveinės vietos išlikę nėra.

Šalies argumentai

2.25. Apeliantas nurodo, kad teismas akcentavo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo duomenis asmens vardu ir pavarde „V. K.“ atvykimo į Lietuvos Respubliką datos nesutampa su priėmimo-perdavimo aktų, pinigų sumokėjimo datomis. Tačiau tokia teismo išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti ar byloje esančiuose dokumentuose nurodomas „V. K.“ yra tas pats asmuo, kuris veikė kaip AOZT „T.“ direktorius V. K. Visų pirma nesutampa šių asmenų pavardės – K. ir K. V. K. ar V. K. asmenybė nebuvo nustatyta. VSAT pateiktame išraše yra nurodyti du asmenys vardu ir pavarde „V. K.“ (t. 11, b. 1. 74), tačiau šie asmenys yra 1950 metų ir 1965 metų gimimo. Tuo tarpu V. K., su kuriuo bendravo S. S., buvo maždaug S. S. amžiaus, t. y. maždaug 1970-1975 metų gimimo. Sudarant dokumentus tarp ūkio subjektų subjektą atstovaujančio direktoriaus gimimo metai ar kiti jį kaip fizinį asmenį identifikuojantys duomenys nėra įrašomi, todėl dabar yra komplikuota siekiant nustatyti V. K., su kuriuo bendravo S. S., asmens duomenis. Todėl duomenyse apie sienos kirtimą nurodyti du asmenys vardais ir pavardėmis „V. K.“ gali būti visiškai nesusiję su šioje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, o AOZT „T.“ vadovas V. K. į Lietuvą galėjo atvykti iš kitos Šengeno zonai priklausančios valstybės (Latvijos ar Lenkijos) ir jo atvykimo duomenys VSAT apskritai nėra fiksuojami, nes pasienio kontrolė su šiomis šalimis nėra vykdoma.

2.26. Ta pati situacija yra dėl VMI atsakymo dėl to, jog V. K. nevykdė muitinės procedūrų - ikiteisminio tyrimo pareigūnai paklausime VMI nurodė tik 1950 metų gimimo V. K. duomenis (t. 11, b. 1.75-76), tačiau, kaip jau minėta, tai ne tas asmuo, kuris buvo AOZT „T.“ direktorius. Net jei ir pavyktų identifikuoti „tikrąjį“ V. K., duomenys apie jo atvykimo į Lietuvos Respubliką datas negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti sandorio fiktyvumo, kadangi pats kaltinamasis duodamas parodymus patvirtino aplinkybę, jog šių veiksmų metu V. K. tiesiogiai nedalyvavo, iš anksto paruošti dokumentai buvo pasirašomi AOZT „T.“ interesus atstovaujant kitiems asmenims, ką patvirtina ir šių asmenų parašai 2007-11-20, 2007-11-26, 2007-11-30 kasos orderio kvituose, kurių tikrumas byloje nebuvo paneigtas.

2.27. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas pažeidė iš nekaltumo prezumpcijos kylantį in dubio pro reo reikalavimą, kadangi aplinkybes, kurių nepavyko nustatyti: ar asmuo V. K. dirbo AOZT „T.“ direktoriaus pareigose, tai kad nepavyko jo apklausti, nepavyko paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, atlikti poėmį AOZT „T.“ patalpose ir t. t., traktavo kaip vieną iš kaltinamojo kaltės įrodymų. Nekaltumo prezumpcija įpareigoja visas abejones, kurių nepavyko pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai. Taigi, šiuo atveju, nesant aplinkybių, paneigiančių, kad 2007-11-20 realiai buvo sudaryta sutartis tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“, kad V. K. veikė kaip šios įmonės vadovas, šios aplinkybės privalėjo būti vertinamos kaip įrodytos.

2.28. Nuosprendyje nurodyta, kad išvadas, jog byloje pateikta sutartis bei priėmimo-perdavimo aktai sudaryti vien tik sandorio teisėtumo regimybei patvirtinti, iš dalies patvirtina ir liudytojų V. S. parodymai apie tai, kad iš Rusijos atvykę asmenys atstovavo įmonę „P.“, jis nežino, ar jam teko girdėti apie įmonę „T.“, liudytojo A. K. parodymai apie tai, kad iš bendrovės „T.“ neteko pirkti melo detektorių, liudytojo J. G. parodymai apie tai, kad Lietuvoje melo detektorius pardavinėjo už 10 000 Eur, o pirkdavo už 10 000 dolerių, kad dėl detektorių prisimena tris sandorius su Rusijos įmone „P. c.“, tai kad daugiau kaip 100 000 Lt negalėjo kainuoti melo detektoriai. Tačiau šių asmenų parodymai niekaip nepatvirtina konkretaus sandorio fiktyvumo. Tiek V. S., tiek A. K. dirbo valstybės institucijose, kurios iš Rusijos tiekėjų įrangos tiesiogiai nepirko, todėl tai, kad jiems neteko pirkti iš AOZT „T.“ įrangos arba netgi girdėti šios įmonės, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina išvados dėl sandorio fiktyvumo. Be to, A. K., patvirtino, kad pavardė K. jam yra girdėta, tačiau nuosprendžio motyvuose tai nutylėta.

2.29. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai atsisakė tikėti nuosekliais kaltinamojo parodymais apie 2007-11-20 sutarties sudarymo ir jos vykdymo, apmokėjimo aplinkybes. S. S. parodymai bylos įrodymais nėra paneigti, atvirkščiai, juos patvirtina daug dokumentų bei asmenų parodymų, kuriuos teismas vertino selektyviai ir tendencingai. Liudytojas J. G. patvirtino, jog Rusijoje buvo perkami melo detektoriai ir perparduodami Lietuvoje. Liudytojas Č. M. parodė, kad jam tapus UAB „A.“ direktoriumi iš S. S. buvo perimti visi įmonės dokumentai, turtas, balanse kaip skolininkas buvo nurodytas Rusijos įmonė „T.“. Č. M. paaiškino, kad Rusijos įmonė nurodė, jog visos įrangos nepateikė, nes UAB „A.“ neįvykdė prievolės, nesumokėjo visos sumos. Teko aiškintis, kas buvo pateikta už sumokėtą avansą. Rusijos įmonė pateikė informaciją, jog iš 1,5 mln. Lt suteikė įrangos už 1 mln. Lt. Šio liudytojo parodymai patvirtina sandorio ir AOZT „T.“ įmonės realumą. Kaltinamojo parodymus patvirtino ir buvusios UAB „A.“ vyr. buhalterės J. K. parodymai apie tai, kad bendrovė pirko 5-6 vnt. melo detektorių iš Rusijos įmonės. Į buhalterinę apskaitą 5-6 melo detektoriai nebuvo įtraukti, kadangi sandoris nebuvo pilnai įvykdytas. Įmonė turėjo gauti iš Rusijos daugiau prekių, galutinio atsiskaitymo nebuvo. Kaip minėta, S. S. parodymus pilnai patvirtina ir visi sandorio dokumentai, atitinkantys tokiems dokumentams keliamus reikalavimus. Taigi, byloje esanti įrodomoji medžiaga, vertinant jos visumą, o ne atskirus fragmentus, sudaro pagrindą konstatuoti, jog nebuvo paneigti nuoseklūs ir logiški kaltinamojo parodymai apie įrangos pirkimo ir pinigų perdavimo aplinkybes. Priešingai, byloje esantys įrodymai - liudytojų parodymai, kaltinamojo parodymai, dokumentai, specialisto išvada patvirtina sandorio realumą, pinigų mokėjimo faktą ir tuo pačiu paneigia išvadas apie tyčinius S. S. veiksmus iššvaistant jam patikėtą UAB „A.“ turtą. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, dalį įrodymų nutylint, nepašalintas abejones vertinant kaip apelianto kaltės įrodymus neatitinka nekaltumo prezumpcijos, įrodymų vertinimui bei nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, kas, anot apelianto, pažeidžia Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalį, 305 straipsnio 1 dalį bei 44 straipsnio 6 dalį, ir laikytina esminiais BPK pažeidimais.

2.30. Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nors byla kaltinamuoju aktu perduota teisminiam nagrinėjimui dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (epizode dėl turto išvaistymo AOZT „T.“ prokuroro iniciatyva kaltinimas buvo pakeistas teisminio nagrinėjimo metu), apygardos teismas konstatavo, kad 2007-11-20 sandoris dėl įrangos įsigijimo, sudarytas tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“, fiktyvus, taip pat konstatavo tai, kad jokia įranga pagal sutartį apskritai nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir tai, kad S. S. yra kaltas dėl dokumentų klastojimo: „tai, kad byloje nėra pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnį, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl sandorio fiktyvumo. Tuo labiau, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnis, 95 straipsnis)“. Apelianto manymu, teismas, nurodydamas, kad sudaryta sutartis buvo fiktyvi, kad byloje esančiais priėmimo-perdavimo aktais jokia įranga UAB „A.“ nebuvo perduota, iš esmės konstatavo S. S. kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, nors dėl šios veikos S. S. kaltinamas nebuvo, dėl šios veikos baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teisme, atitinkamai nuo tokios veikos kaltinamasis negalėjo gintis. Anot apelianto, taip buvo peržengtos bylos nagrinėjimo teisme ribos, buvo konstatuotas asmens kaltumas dėl veikos, kuria jis nebuvo kaltinamas, tai turi būti vertinama kaip esminis Lietuvos Respublikos BPK pažeidimas. Pagal teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas visi su AOZT „T.“ surašyti dokumentai (sutartis, priėmimo-perdavimo aktai, kasos orderių kvitai, avansų apyskaitos, kiti apskaitos registrai ir balansai) taip pat turėtų būti pripažinti suklastotais, o už tai atsakomybė numatyta ne tik Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, bet ir Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnyje. Tačiau S. S. apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu nebuvo kaltinamas, t. y. kaltinimas pripažino, jog visi į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą įtraukti pirminiai ir suvestiniai dokumentai, tame tarpe ir užbalansinės sąskaitos (t. 17, b. 1. 56-57) atitiko realius sandorius ir realią bendrovės ūkinę-finansinę veiklą.

2.31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu, paskutiniajame teismo posėdyje kaltinimas šiame epizode buvo pakeistas. Nuosprendžiu teismui pašalinus iš pakeistojo kaltinimo aplinkybę, jog S. S. atliko veiksmus, kurie yra priešingi bendrovės veiklos tikslams ir akivaizdžiai viršija normalią ūkinę gamybinę riziką, yra nuostolingi, jis buvo nuteistas už tai, kad jis 2007-11-20 dėl akių pasirašė netikrą įrangos pirkimo-pardavimo sutartį su nenustatytu asmeniui, prisistatančiu V. K., ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“, pagal kurią neva AOZT „T.“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangą, programinę įrangą ir melo detektorių įrangos komplektus už 1 933 200 Lt. Jis pagal 2007-11-30 avanso apyskaitą Nr. 115 sumokėjo 2007-11-20 100 000 Lt, 2007-11-26 100 000 Lt, 2007-11-30 500 000 Lt, pagal 2007-12-31 avanso apyskaitą Nr. 135 2007-12-29 sumokėjo 750 000 Lt, viso sumokėjo asmeniui, prisistatančiam V. K., 1 450 000 Lt, o pagal 2008-01-08 priėmimo perdavimo aktą Nr. 01/01, sudarytą dėl akių tarp asmens, prisistatančio V. K., neva atstovaujančiam AOZT „T.“, ir UAB „A.“, atstovaujamos S. S., UAB „A.“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt. Tokiu būdu S. S. iššvaistė jo žinioje buvusias pinigines lėšas, padarydamas 1 100 000 Lt žalą.

2.32. Apeliantas teigia, kad iš teisės į teisminę gynybą bei sąžiningą baudžiamąjį procesą kildinamas reikalavimas, kad kaltinimas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku kokias nusikalstamas veikas, kada ir kokiu būdu padarė kiekvienas asmuo. Tik toks kaltinimo formulavimas užtikrina tinkamą ir efektyvų teisės į gynybą įgyvendinimą, sudarant galimybes kritikuoti pateiktą kaltinimą ir išdėstyti savą įvykių versiją. Pakeistajame kaltinime nurodoma ir skundžiamu nuosprendžiu konstatuota įrodyta, jog 2007-11-20 sutartis buvo netikra ir pasirašyta tik dėl akių, priėmimo-perdavimo aktai taip pat sudaryti tik dėl akių, o įranga nebuvo perduota. Pagal tokias formuluotes turėtų būti konstatuojama, jog visi šie dokumentai yra suklastoti, nes yra netikri ir pasirašyti tik siekiant suklaidinti kitus, dėl akių. Tokiu atveju turėtų būti teigiama, jog S. S. veikė tyčia, siekdamas pasisavinti UAB „A.“ pinigines lėšas, o jokios įrangos net nebuvo siekiama įgyti, tik buvo siekiama fiktyvių dokumentų pagrindu „išvesti“ pinigus iš bendrovės. Tačiau dokumentų klastojimas S. S., kaip minėta, inkriminuotas nebuvo, o pinigų išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pakeistajame kaltinime buvo vertinami kaip tikri. Teismo nuosprendžiu konstatuota įrodyta, kad S. S. visas pinigų sumas sumokėjo nenustatytam asmeniui pagal atitinkamas avanso apyskaitas, t. y. pripažįstamas realus pinigų sumokėjimo faktas ir nėra teigiama, kad šie pirminiai buhalteriniai dokumentai būtų netikri, suklastoti, kad būtų suklastoti ir pinigus priėmusio asmens parašai. Tai reiškia, jog pripažįstama, kad atsiskaitymas už sandorį buvo tikras ir teisėtas. Kita vertus, iš teismo nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas abejoja pateiktų dokumentų tikrumu. Nors teismas konstatavo, kad įranga nebuvo realiai perduota, tiek iš pateikto kaltinimo, tiek ir iš nuosprendžio formuluočių nėra suprantama, jeigu sandoris yra fiktyvus ir imituotas tik suklastotais dokumentais, tai kodėl laikoma, kad pinigai sumokėti realiai ir tam asmeniui, kuris nurodytas dokumentuose.

2.33. Kaltinimas ne tik buvo pakeistas paskutiniojo posėdžio metu, tokiu būdu sumažinant laiką, per kurį gynyba galėtų efektyviai pasiruošti, bet ir buvo suformuotas iš esmės ydingai ir vidiniai prieštaringai, nebuvo nei konkretus, nei aiškus. Gynybai liko neaišku nuo ko gintis ir kurias kaltinimo aplinkybes ginčyti - per didelės verslo rizikos prisiėmimą (kas buvo pašalinta iš kaltinimo) ar tariamą sandorio fiktyvumą. Pagal tokį kaltinimą, nuo kurio gintis galimybės buvo apsunkintos, teismo apkaltinamasis nuosprendis apskritai negalėjo būti priimtas. Apelianto manymu, tokiu būdu netinkamai ir neaiškiai suformuluojant kaltinimą buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisminę gynybą ir toks pažeidimas laikytinas esminiu. Anot apelianto, dėl visų aukščiau šiame skunde nurodytų esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria S. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį, turi būti panaikinta ir šioje dalyje, priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo S. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskutiniojo posėdžio metu, tokiu būdu sumažinant laiką, per kurį gynyba galėtų efektyviai pasiruošti, buvo pakeistas kaltinimas, kuris suformuotas iš esmės ydingai ir vidiniai prieštaringai, nebuvo nei konkretus, nei aiškus. Apelianto manymu, tokiu būdu netinkamai ir neaiškiai suformuluojant kaltinimą buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisminę gynybą bei toks pažeidimas laikytinas esminiu.

5.2. Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsniuose. Lietuvos Respublikos BK 255 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Respublikos BK 256 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Jeigu yra gautas prokuroro ar nukentėjusiojo prašymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinės aplinkybės. Teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką.

Žemesnės instancijos teismas

5.3. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

5.4. Skundžiamu nuosprendžiu S. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistajam S. S. bei jo gynėjui iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos BK 256 straipsnio 1 dalyje, buvo iš anksto pranešta apie galimą S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis, pirmosios instancijos teismas užtikrino teisę žinoti kaltinimą bei suteikė S. S. ir jo gynėjui laiką pasirengti gynybai nuo naujo kaltinimo, padarydamas byloje pertrauką (t. 18, b. l. 177-185). Pakeistame kaltinime buvo nurodytos visos esminės nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybės: nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai, tarp jų ir tai, kad UAB „A.“ didelės vertės turtas buvo iššvaistytas pasinaudojant netikru, dėl akių sudarytu 2007-11-20 sandoriu su nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T.“. Pirmosios instancijos teismas iš pakeisto kaltimo pašalino aplinkybes, kad S. S. atliko veiksmus, akivaizdžiai viršijančius normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir kurie yra akivaizdžiai nuostolingi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nuteistojo S. S. teisė žinoti kaltinimą bei teisė į gynybą nebuvo pažeista.

5.5. Priešingai nei teigiama nuteistojo S. S. apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistojo naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamąjį, liudytojus, perskaitė liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo nuteistąjį teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

6. Dėl S. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „A.“ turto iššvaistymo AOZT „T.“ epizode)

6.1. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, pateikia savo įrodymų vertinimą.

6.2. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad pagal 2007 metų UAB „A.“ avansines apyskaitas S. S. iš įmonės kasos buvo išmokėta iš viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), kurie įforminti kaip atsiskaitymas su AOZT „T.“.

6.3. Byloje yra 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujamos direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujamos direktoriaus V. K., kurioje šalys susitarė dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų „Diana 01“ ir „Konkord SKP“, kurių komplikacija nurodyta sutarties prieduose. Sutartyje nurodyta, kad visa įrangos kaina -1 933 200 Lt (profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ - 350 000 Lt, o mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio „Volvo“ baze – 1 583 200 Lt), kurią pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-31. Pirkėjas įsipareigojo iki 2007-11-30 sumokėti pardavėjui avansą, kurį sudaro ne mažiau kaip 75 procentai visos perkamos įrangos kainos, įrangą pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip per 30 dienų skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos. Byloje taip pat yra trys priėmimo-perdavimo aktai: pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą buvo perduota įrangos už 225 000 Lt, pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą buvo perduotas profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurių kaina 350 000 Lt, pagal 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktą buvo perduota įrangos už 400 000 Lt (t. 17, b. l. 47-54).

6.4. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusią įrangą pirko iš Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, tai, anot nuteistojo, patvirtina įmonei UAB „M.“ išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms (2007-12-07 Vadovybės apsaugos departamentui, 2007-12-19 VTPT, 2008-03-27 UAB „VICK“, 2008-08-06 LPLC, 2008-09-09 Sp. o. o. „IBB“, 2008-12-09 LKPB, 2008-12-10 LPLC, 2008-12-30 ir 2008-12-31 UAB „S. M. – NTP“). Nuteistasis nurodė, kad UAB „M.“ pati niekada nepirko ir iš Rusijos neįveždavo melo detektorių, nes neturėjo lėšų. S. S. taip pat nurodė, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu perduotas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi įranga, kurios kaina buvo 350 000 Lt, UAB „A.“ buvo naudojama pareigūnų mokymuose ir prezentacijose, ši įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“. Kita likusi 275 000 Lt vertės įranga, kuri buvo perduota 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktu ir neparduota UAB „M.“, yra pas S. S., nes UAB „A.“ bankroto administratorius UAB „Divingas“ atsisakė perimti minėtą turtą dėl jo bevertiškumo. Likusi negauta įranga turėjo būti sumontuota į automobilį „Volvo“. Už likusią įrangą, kurios kaina buvo 958 200 Lt, buvo sumokėtas 475 000 Lt avansas, t. y. 50% neperduotos įrangos kainos arba 25% visos įrangos kainos.

6.5. Apeliacinio proceso nagrinėjimo dalykas – nustatyti, ar 2007-11-20 sutartis, sudaryta su UAB „A.“ ir AOZT „T.“, buvo tikra ar fiktyvi (netikra), ar UAB „A.“ direktorius S. S. pagal avansinę apyskaitą gautus pinigus sumokėjo AOZT „T.“ atstovams, vykdydamas sutartį, ar juos panaudojo kitais tikslais, nesusijusiais su įmonės poreikių (interesų) tenkinimu.

6.6. Siekiant patikrinti S. S. iškeltą versiją, kad UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusią įrangą pirko iš Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas: buvo apklaustas liudytojas J. G., buvęs UAB „M.“ direktorius, ekspertai Audrona Spiečiūtė, Andrius Chaževskas, specialistas Darius Bernotas, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, susiję su teisinės pagalbos prašymu Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoms (t. 13, b. l. 94-183), buvo išsiųsti paklausimai Rusijos įmonei „P.“ (buvusi „P. c.“), prašant pateikti teismui melo detektorių ir kitų su melo detektoriumi susijusių įrenginių pirkimo-pardavimo sutartis su priedais, sudarytas su UAB „M.“ ir / ar UAB „A.“, ir kitus dokumentus, susijusius su pirkimu-pardavimu (sąskaitas-faktūras, priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus ir pan.), taip pat buvo išsiųsti paklausimai VTPT, LKPB, UAB „VICK“, LPLC, Sp. o. o. „IBB“, UAB „S. M. – NTP“ prašant nurodyti, kokias konkrečiai paslaugas, prekes (jas detalizuojant) pirko iš UAB „M.“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų, pateikiant sutartis su priedais, sąskaitas faktūras, priėmimo-perdavimo aktus, apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, Generalinės prokuratūros prokuroras buvo įpareigotas surasti ir pateikti teismui UAB „M.“ (dabartinės UAB „M.“) dokumentus, susijusius su melo detektorių ir kitų su juo susijusių įrenginių pirkimu ir pardavimu (pirkimo-pardavimo sutartis (iš ko UAB „M.“ pirko melo detektorius ir kitus su melo detektoriumi susijusius įrenginius ir kam pardavė), melo detektorių ir kitų su juo susijusių įrenginių priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras, išrašytas dėl minėtų įrenginių pirkimo, apmokėjimus už šiuos įrenginius patvirtinančius dokumentus ir pan.), už laikotarpį nuo 2007 metų iki 2009 metų (t. 19, b. l. 126-129), iš VMI buvo pareikalauta pateikti UAB „M.“ (dabartinės UAB „M.“) ir UAB „A.“ PVM deklaracijas nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., bei metines šių įmonių PLM deklaracijas už 2007 metus ir 2008 metus (t. 21, b. l. 1-47). Taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme, siekiant patikrinti nuteistojo S. S. keliamą versiją bei pašalinti byloje esančias abejones, buvo paskirtina kompleksinė informacinių technologijų ir apskaitos ekspertizė (t. 20, b. l. 70-75). Nuteistojo S. S. gynėjas Lietuvos apeliaciniame teisme pateikė S. S. užsakymu atliktą specialisto išvadą.

Žemesnės instancijos teismas

6.7. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. G. parodė, kad kol jis buvo UAB „M.“ direktorius laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22, UAB „M.“ pardavė tris melo detektorius, kurių gamintojas buvo Rusijos įmonė „P. c.“, kurios savininkas A. S. Liudytojas neprisiminė, ar melo detektorius tiesiogiai pirko iš Rusijos įmonės „P. c.“ ar per UAB „A.“, tačiau nurodė, kad pirminis melo detektorių įsigijimo šaltinis buvo Rusijos įmonė „P. c.“. Jeigu melo detektorių pirkimas buvo įformintas per UAB „A.“, tai per šią įmonę tik praėjo pinigai, jokių esminių kainų pasikeitimų nebuvo. UAB „M.“ ir UAB „ A.“ buvo susijusios įmonės tiek per vadovus, tiek per akcininkus. Melo detektoriai buvo parduoti Valstybės apsaugos departamentui, Teismo medicinos institutui ir VRM kriminalinei tarnybai. Melo detektorius pirko už 10 000 USD (25 000 Lt), o pardavė už 35 000 – 40 000 Lt (10 000-12 000 Eur), tuo metu euro ir dolerio skirtumas buvo apie 30 proc. Liudytojas nurodė, kad melo detektoriai negalėjo kainuoti 100 000 Lt ar apie 1 mln. litų. Liudytojas nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. UAB „M.“ teikė konsultacines paslaugas UAB „VICK“ dėl pinigų vagystės, į UAB „M.“ kreipėsi privatus detektyvas, norėdamas ištirti tam tikrus asmenis dėl pinigų vagystės. Melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ yra tarpusavyje konkuruojančių įmonių gaminiai.

6.8. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, gauti teisinės pagalbos prašymu iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų. Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad atlikti tyrimo veiksmus įmonės AOZT „T.“ atžvilgiu nebuvo galimybės, nes šios įmonės registracijos vietoje nėra, jos kita buvimo vieta nenustatyta (t. 13, b. l. 133, 160). Iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikto bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro matyti, kad įmonė AOZT „T.“ (kurios adresas ir kiti duomenis sutampa su nurodytais duomenimis 2007-11-20 sutartyje, sudarytoje su UAB „A.“: (duomenys neskelbtini), Maskva) veiklą nutraukė ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30, jos steigėju (dalininku) bei vadovu buvo K. V. A., kuris mirė 2013-05-08 (t. 13, b. l. 135-139, 162-169, 183). Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausiosios valdybos Maskvos miesto vakarų administracinės apygardos vidaus reikalų valdybos tyrimo valdybos Organizuotos nusikalstamos veiklos tyrimo tarnybos 4 skyriaus tyrėja justicijos leitenantė J. M. N. apklausė liudytojas A. L. F., Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje (tuo pačiu adresu, kur buvo registruota įmonė AOZT „T.“), buvusio pirmininko žmoną, ir B. J. J., Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“ vyr. buhalterę. Liudytoja A. L. F. parodė, kad vienas iš kambarių, esantis bute Nr. 2, (duomenys neskelbtini), Maskvoje, buvo išnuomotas moteriai (verslininkei), kuri šiuo adresu užregistravo daugiau nei 200 juridinių asmenų, tačiau nei vienas iš juridinių asmenų atstovų šiuo adresu nesirodė, liudytoja apie įmonės AOZT „T.“ atstovą V. K. nieko nežino (t. 13, b. l. 152-158, 179-180). Liudytoja B. J. J. parodė, kad Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje, dokumentuose nėra duomenų apie AOZT „T.“ bei V. K. (t. 13, b. l. 143-151, 176-178).

6.9. VTPT, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, pateikė sutartį, sudarytą su UAB „M.“, ir priėmimo-perdavimo aktą, patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą, apmokėjimą UAB „M.“ patvirtinantį dokumentą (t. 19, b. l. 220-229). Iš 2007-12-05 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad VTPT iš UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana 01“ už 50 600 Lt (su PVM), kuris VTPT buvo perduotas 2007-12-19 (t. 19, b. l. 221-227). VTPT atsakyme į paklausimą nurodė, kad UAB „M.“ išrašytoje 2007-12-19 PVM sąskaitoje faktūroje serija MLD Nr. 07002 nurodytos prekės (specializuotos tiriamosios kėdės už 4 720 eurų (su PVM)) negavo ir už ją nemokėjo, sąskaitoje faktūroje nurodyta valiuta eurais, kuri 2007 metais vykdant pirkimo ir mokėjimo operacijas tarp Lietuvos subjektų nebuvo naudojama (t. 19, b. l. 220, 229).

6.10. Policijos departamentas, atsakydamas į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, pateikė sutartis, sudarytas su LPLC ir UAB „M.“, priėmimo-perdavimo aktus, patvirtintas PVM sąskaitas faktūras, apmokėjimą UAB „M.“ patvirtinantį dokumentą (t. 19, b. l. 178-195). Iš 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LPLC iš UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana“ už 41 600 Lt (su PVM), poligrafas LPLC buvo perduotas 2008-08-05 (t. 19, b. l. 178-186)). Iš 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LPLC iš UAB „M.“ įsigijo specializuotą tiriamąją kėdę už 4 720 Lt (su PVM), kuri LPLC buvo perduota 2008-12-10 (t. 19, b. l. 187-192).

6.11. Iš LKPB atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad LKPB prekes (kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“) pagal UAB „M.“ (pardavėju nurodytas l. e. direktoriaus pareigas S. S.) išrašytą 2008-12-10 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr. 0000054 ir ją apmokėjo, pateikė patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą (t. 19, b. l. 230-231).

6.12. Iš UAB „VICK“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., 2008-03-17 ir 2008-03-27 suteikė konsultacines paslaugas pagal sutartį T08/02 UAB „VICK“ už 8 850 Lt (su PVM) ir 1 150,50 Lt (su PVM), pateikė patvirtintas PVM sąskaitas faktūras bei apmokėjimą UAB „M.“ patvirtinančius dokumentus (t. 19, b. l. 233-236).

6.13. UAB „S. M. - NTP“, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, pateikė sutartis, sudarytas su UAB „M.“, ir apmokėjimą UAB „M.“ patvirtinantį dokumentą (t. 20, b. l. 2-13). Iš 2008-09-01 reklaminės medžiagos talpinimo informaciniuose terminaluose sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ teikti 4 mėnesius reklamos paslaugas 10 informaciniuose terminaluose, 1 mėn. kaina 25 000 Lt (t. 20, b. l. 3-7). Už suteiktas paslaugas UAB „M.“ 2008-12-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija MLD Nr. 0000062 118 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 10). Iš 2008-10-01 konsultacinių paslaugų sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ konsultuoti saugumo klausimais, suteikti informaciją apie užsakovo kontrahentus pagal pateiktą sąrašą (t. 20, b. l. 8-9). Už suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje UAB „M.“ 2008-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija MLD Nr. 0000055 59 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 11).

6.14. Rusijos įmonė „P.“, atsakydama į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą, pateikė sutartį, sudarytą su UAB „M.“, ir krovinio muitinės deklaraciją (t. 19, b. l. 196-219). Iš 2008-07-04 sutarties, sudarytos tarp Rusijos įmonės „P. c.“ ir UAB „M.“, matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., nupirko iš Rusijos įmonės „P. c.“ profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt), Sutarties 4 punkte nurodyta, kad pinigai sumokami bankiniu pavedimu (t. 19, b. l. 196-199, 204-207). Iš krovinio muitinės deklaracijos matyti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana“, kurį išsiuntė ir deklaravo Rusijos įmonės „P. c.“ (gavėjui UAB „M.“), kirto Rusijos sieną 2008-07-28 (t. 19, b. l. 200, 208-210). Rusijos įmonės „P.“ atsakyme į paklausimą nurodė, kad dėl kitų sutarčių, sudarytų su UAB „M.“ informacijos neturi, nes dokumentai buvo sunaikinti pasibaigus nustatytam jų saugojimo terminui (t. 19, b. l. 196, 202).

6.15. Iš kito Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad Rusijos Federacijos teritorijoje poligrafų „Diana“ gamyba užsiima tik Rusijos įmonė „P.“. UAB „M.“ parduota LPLC specializuota tiriamoji kėdė (pagal sutarties priede pateiktą nuotrauką ir specifikaciją) yra Rusijos įmonės „P.“ produkcija. Poligrafų „Diana“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų kaina, priklausomai nuo modifikacijos ir komplektavimo, buvo nuo 162 000 Rusijos rublių iki 232 000 Rusijos rublių (nuo apie 17 881 Lt iki apie 25 607 Lt (pagal Lietuvos banko duomenis 2007-2009 metais vidutinis kursas buvo 100 rublių - 9,0598 Lt)) (t. 20, b. l. 84-85).

6.16. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra rašte nurodė, kad nepavyko gauti įmonės UAB „M.“ dokumentų, nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje (t. 20, b. l. 14-18).

6.17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-04-18 ekspertizės akte nurodyta, kad įranga, kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 012975 negalėjo būti sukomplektuota iš įrangos, gautos pagal 2017-12-03 priėmimo perdavimo aktą Nr. 12/1, nes: 1) pagal 2007-12-03 priėmimo perdavimo aktą buvo gauta mobilaus kompiuterio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis; 2) profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga buvo gauta tik 2008-01-10 pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01.

6.17.1. Įranga, kurią UAB „M.“ pardavė Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 07001 negalėjo būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „M.“ įgijo iš UAB „A.“ pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 012975, kadangi pagal priėmimo-perdavimo aktus tuo laikotarpiu UAB „A.“ jos dar nebuvo gavusi iš AOZT „T.“.

6.17.2. Įranga, kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 013185 negalėjo būti sukomplektuota iš įrangos, gautos pagal 2017-12-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/1, nes: 1) pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą buvo gauta mobilaus kompiuterio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis; 2) profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga buvo gauta tik 2008-01-10 pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01.

6.17.3. Įranga, kurią UAB „M.“ pardavė VTPT pagal 2007-12-19 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr.07002 negalėjo būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „M.“ įgijo iš UAB „A.“ pagal 2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 013185, kadangi pagal priėmimo-perdavimo aktus tuo laikotarpiu UAB „A.“ jos dar buvo negavusi iš AOZT „T.“.

6.17.4. Įranga, kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-08-06 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014845 galėjo būti sukomplektuota iš įrangos, gautos pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01 (profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga), o ne iš įrangos, gautos pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01 (mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis).

6.17.5. Įranga, kurią UAB „M.“ pardavė LPLC pagal 2008-08-06 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr. 0000022, galėjo būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „M.“ įgijo iš UAB „A.“ pagal 2008-08-06 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014845, nes UAB „A.“ iš AOZT „T.“ pagal 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01 buvo gavusi profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusią programinę įrangą.

6.17.6. Įranga (specializuota tiriamoji kėdė), kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr.014942, galėjo būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „A.“ perėmė iš AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01.

6.17.7. Įranga (specializuota tiriamoji kėdė), kurią UAB „M.“ pardavė LPLC pagal 2008-12-10 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr. 0000066, galėjo būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „M.“ įsigijo iš UAB „A.“ pagal 2008- 12-09 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014942.

6.17.8. Įranga (kompiuteris su programine įranga „Konkord SKP“ (APM) (fizinių savybių nustatymo prietaisas), kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014939, galėtų būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „A.“ perėmė iš AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01.

6.17.9. Įranga (kompiuteris su programine įranga „Konkord SKP“), kurią UAB „M.“ pardavė LKPB pagal 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr. 0000138, galėtų būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „M.“ įsigijo iš UAB „A.“ pagal 2008-12-09 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014939.

6.17.10. Įranga (duomenų apdorojimo programinė įranga), kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-06-26 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr.014810, galėtų būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „A.“ perėmė iš AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01.

6.17.11. UAB „M.“ pagal 2008-09-09 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr.0000029 suteikė „Sp.z.o.o. IBB“ konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje ir vertimą, o iš UAB „A.“ pagal 2008-06-29 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014810 įsigijo duomenų apdorojimo įrangą. Ar į suteiktas konsultacines paslaugas verslo ir saugumo srityje bei vertimą įeina ir duomenų apdorojimo įranga iš pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima.

6.17.12. Įranga (duomenų apdorojimo programinė įranga), kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-03-25 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr.014445, galėtų būti sukomplektuota iš įrangos, kurią UAB „A.“ perėmė iš AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01.

6.17.13. UAB „M.“ pagal 2008 m. kovo 17 d. ir 27 d. PVM sąskaitas faktūras ML Nr. 08002 ir ML Nr. 08003 suteikė UAB „VICK“ konsultacines paslaugas, o iš UAB „A.“ pagal 2008-03-25 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014445 pirko duomenų apdorojimo programinę įrangą. Be to, pagal 2008-03-17 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 08002 paslaugos suteiktos anksčiau (2008-03-17) negu UAB „M.“ įsigijo duomenų apdorojimo programinę įrangą (2008-03-25). Ar į suteiktas konsultacines paslaugas įeina ir duomenų apdorojimo įranga iš pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima.

6.17.14. Įranga, kurią UAB „A.“ pardavė UAB „M.“ pagal 2008-08-28 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014869 galėtų būti sukomplektuota iš įrangos (duomenų apdorojimo programinė įranga), kurią UAB „A.“ perėmė iš AOZT „T.“ pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01, ir įrangos (rašybos ir kalbos analizavimo modulius), gautos pagal 2008-02-03 priėmimo perdavimo aktą Nr. 02/01.

6.17.15. UAB „M.“ pagal 2008 m. gruodžio 30 d. ir 31 d. PVM sąskaitas faktūras MLD Nr. 0000062 ir MLD Nr. 0000055 UAB „S. M. - NTP“ suteikė konsultacines paslaugas, o iš UAB „A.“ pagal 2008-08-28 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 014869 įsigijo programinę įrangą. Ar į suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje įeina ir duomenų apdorojimo įranga iš pateiktų tyrimui dokumentų nustatyti negalima (t. 20, b. l. 87-102).

6.18. Lietuvos apeliaciniam teismui S. S. gynėjo pateiktoje 2018-06-11 specialisto išvadoje nurodyta, kad specialistas atliko tyrimą, taikydamas dokumentų analizės metodą pagal jam pateiktus dokumentus: 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01, 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 01/01 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 02/01. Specialistas objektyviai negalėjo atlikti profesionalaus kompiuterinio poligrafo pavadinimu „Diana 01“ ir mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ apžiūros, nes jie nurašyti. Tarp profesionalaus kompiuterinio poligrafo pavadinimu „Diana 01“ ir mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ reikšmingų skirtumų nėra, nes sprendžiant iš aktų duomenų ir „Diana“, ir „Konkord“ yra profesionalūs kompiuteriniai poligrafai, t. y. tos pačios rūšies įranga. Jie gali skirtis gabaritais, dizainu, gamintojo prekiniu ženklu (atributika) bei programine įranga, tačiau profesionalių kompiuterinių poligrafų funkcijos bei priedai yra tie patys (įvertinus užsakovų pageidavimus dėl komplektacijos), dėl ko galima daryti išvadą, kad „Diana“ ir „Konkord“ niekuo nesiskiria. Be to, poligrafų pavadinimai gali būti identiški arba skirtingi, išvežimo iš Rusijos palengvinimo tikslais ir pan. Iš pavadinimų „Diana 01“ ir „Konkord SKP“ aktuose nurodytų komponentų, profesionalių kompiuterinių poligrafų atskirti galimybės nėra, kadangi tai tik pavadinimai, kurie neatskleidžia poligrafo turinio. Visumoje specialistui yra žinoma virš 35 skirtingų poligrafų pavadinimų, tarp kurių yra daug tokių, kurie iš esmės niekuo nesiskiria vieni nuo kitų.

6.18.1. Pagal 2007-12-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12/01 nustatyta, kad tai yra poligrafo komplektiniai blokai (komponentai), iš kurių gali būti pagaminti tiek poligrafas pavadinimu „Diana“, tiek pavadinimu „Konkord“. Įvertinus tai, kad poligrafų sudėtinės dalys yra tos pačios, taigi iš 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, nurodytų mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga pavadinimu „Konkord SKP“ komponentų galėjo būti sukomplektuoti profesionalūs kompiuteriniai poligrafai pavadinimu „Diana 01“.

6.18.2. Įvertinus komponentų kiekius 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, galima sukomplektuoti mažiausiai 4 profesionalius kompiuterinius poligrafus pavadinimu „Diana 01“, kadangi yra 4 pagrindiniai komponentai. Programinė įranga gali būti kopijuojama ir pritaikoma pagal užsakovo poreikius. Programinė įranga gali skirtis, būti pritaikyta individualiems užsakovo poreikiams, tačiau jis vis tiek išliks profesionalaus kompiuterinio poligrafo programine įranga. Kaip profesionalus kompiuterinis poligrafas bus pavadintas skirtumo ar reikalavimų nėra, tai gamintojo (komplektuotojo) reikalas.

6.18.3. Specialistas susistemino 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto Nr. 12/01, 2007-12-03 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 012975 bei 2007-12-18 PVM sąskaitos faktūros ML Nr. 07001 duomenis, juos palygino ir nustatė, kad nors PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 012975 yra nurodytas 1 poligrafo vienetas, ką reikėtų suprasti, kad buvo parduotas vienas poligrafas, bet jis galėjo būti sukomplektuotas iš komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, kurie atvaizduoti lentelės 2 skiltyje. Tokia išvada darytina dėl nurodyto poligrafo pavadinimo, tą patvirtina ir pardavimo kaina 29 000 Eur, palyginus su savikaina 25 000 Eur su PVM (antkainis sudaro 16 proc.), kad Vadovybės apsaugos departamentui prie VRM buvo parduotas tokios komplektacijos poligrafas patvirtina ir jiems 2007-12-07 išrašyta PVM sąskaita faktūra ML Nr. 07001 bendrai 35 000 Lt sumai, arba su 20 % antkainiu. PVM sąskaitų faktūrų suminė išraiška irgi patvirtina pardavimo realumo faktą. Vadovybės apsaugos departamentui pagal 2007-12-07 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 07001, UAB „M.“ galėjo parduoti sukomplektuotą poligrafą pavadinimu „Diana 01“, kurį UAB „A.“ galėjo sukomplektuoti iš komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, ir parduoti UAB „M.“ pagal 2007-12-03 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 012975.

6.18.4. Specialistas susistemino 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto Nr. 12/01, 2007-12-03 PVM sąskaitos faktūros VIL Nr. 013185 bei 2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 07002 duomenis, juos palygino ir nustatė, kad nors PVM sąskaitoje faktūroje VIL Nr. 013185 yra nurodytas 1 poligrafo vienetas, ką reikėtų suprasti, kad buvo parduotas vienas poligrafas, bet jis galėjo būti sukomplektuotas iš komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, kurios atvaizduotos lentelės 2 skiltyje. Tokia išvada darytina dėl nurodyto poligrafo pavadinimo, tą patvirtina ir pardavimo kaina 49 600 Eur, palyginus su savikaina 37 600 Eur su PVM, antkainis sudaro 32 proc. Kad VTPT buvo parduotas tokios komplektacijos poligrafas patvirtina ir jiems 2007-12-19 išrašyta sąskaita faktūra ML Nr. 07002, kurios bendra suma 50 600 Lt, arba su 2 % antkainiu. PVM sąskaitų faktūrų suminė išraiška irgi patvirtina pardavimo realumo faktą. VTPT pagal 2007-12-19 PVM sąskaitą faktūrą ML Nr. 07002, UAB „M.“ galėjo parduoti sukomplektuotą poligrafą pavadinimu „Diana 01“, kurį UAB „A.“ galėjo sukomplektuoti iš komponentų, nurodytų 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akte Nr. 12/01, ir parduoti UAB „M.“ pagal 2007-12-18 PVM sąskaitą faktūrą VIL Nr. 013185 (t. 20, b. l. 108-115).

Žemesnės instancijos teismas

6.19. Ekspertas Andrius Chaževskas apeliacinės instancijos teisme palaikė savo ekspertizės aktą ir paaiškino, kad sprendė, jog programinė įranga „Konkord SKP“ nėra „Diana 01“ tik iš pavadinimo dokumentuose, nes daugiau neturėjo jokių duomenų (neturėjo specifikacijų, nematė tiesiogiai įrangos), todėl išvados yra tik prielaidinės.

6.20. Ekspertė Audrona Spiečiūtė apeliacinės instancijos teisme palaikė savo ekspertizės aktą ir paaiškino, kad tyrimą atliko pagal pateiktus apskaitos dokumentus.

6.21. Specialistas Darius Bernotas apeliacinės instancijos teisme palaikė savo specialisto išvadą ir paaiškino, kad išvadas padarė vadovaudamasis tik dokumentais. Programinių įrangų „Konkord SKP“ ir „Diana 01“ komplektacija yra ta pati, vienodos detalės, pvz., abi įrangos turi foto jutiklius, taip pat dalis, kurios matuoja judėjimą, širdies ritmą, apdoroja duomenis ir pan., tik skiriasi jų pavadinimai („Konkord SKP“ ir „Diana 01“), todėl, anot specialisto, iš šių detalių galima sukomplektuoti ir „Konkord SKP“, ir „Diana 01“.

6.22. Apeliacinės instancijos teisme išanalizavus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visetą, papildomų įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo S. S. iškeltą versiją nerasta. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ sandoris buvo fiktyvus (tariamas), sudarytas dėl akių, nesiekiant sutartyje numatytų teisinių pasekmių, yra pagrįsta.

6.23. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

6.24. Nuteistojo S. S. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusią įrangą pirko iš Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, tai, anot nuteistojo, patvirtina įmonei UAB „M.“ išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė kitoms įmonėms, paneigia byloje esantys įrodymai.

6.25. Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje buvo perskaityti dokumentai, gauti teisinės pagalbos prašymu iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų. Iš Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikto bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro matyti, kad įmonė AOZT „T.“ (kurios adresas ir kiti duomenis sutampa su duomenimis, nurodytais 2007-11-20 sutartyje, sudarytoje su UAB „A.“: (duomenys neskelbtini), Maskva) veiklą nutraukė ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30, jos steigėju (dalininku) bei vadovu buvo K. V. A., kuris mirė 2013-05-08 (t. 13, b. l. 135-139, 162-169). Iš teisinės pagalbos prašymu apklaustų liudytojų A. L. F., Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje (tuo pačiu adresu, kur buvo registruota įmonė AOZT „T.“), buvusio pirmininko žmonos, ir B. J. J., Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“ vyr. buhalterės, parodymų matyti, kad AOZT „T.“ savo registracijos adresu taip pat niekada nevykdė veiklos, minėtu adresu buvo užregistruota daugiau nei 200 juridinių asmenų, tačiau nei vienas iš juridinių asmenų atstovų šiuo adresu nesirodė, liudytojoms apie įmonės AOZT „T.“ atstovą V. K. nieko nežinoma, Būsto ir statybos kooperatyvo „R.“, esančio (duomenys neskelbtini), Maskvoje, dokumentuose nėra duomenų apie AOZT „T.“ bei V. K. (t. 13, b. l. 143-158, 176-180). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje esanti 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., negalėjo būti pasirašyta 2007-11-20, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, bei negalėjo būti sudaryta su asmeniu V. K., kuris nebuvo AOZT „T.“ direktorius.

6.26. Nors byloje pateikti 2007-12-03, 2008-01-10, 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktai, kuriuose nurodyta, kad įmonė AOZT „T.“, atstovaujama direktoriaus V. K., perduoda UAB „A.“, kurią atstovauja direktorius S. S., profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusią programinę įrangą, iš viso už 350 000 Lt, bei mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalį, tačiau byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių aktuose nurodytų prekių gavimą iš įmonės AOZT „T.“, t. y. sąskaitų, muitinės (importo) deklaracijų ir pan. Iš Vilniaus teritorinės muitinės rašto matyti, kad ir Muitinės informacinių sistemų centro duomenų bazėse nėra informacijos apie 2007-2008 metais V. K., UAB „A.“ ir Rusijos įmonės AOZT „T.“ įformintus muitinės dokumentus (t. 11, b. l. 78-79). Trijuose perdavimo-priėmimo aktuose nurodyta, kad juos pasirašė AOZT „T.“ direktorius V. K., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šio asmens sąsajas su minėta Rusijos bendrove. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. K. nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, o įrangą atvežė AOZT „T.“ atstovai, kurių asmens duomenų (vardo, pavardžių) nurodyti negalėjo. Nors liudytojas Č. M., buvęs UAB „A.“ direktorius, nurodė, kad jam buvo pavykę susisiekti su AOZT „T.“ atstovais, tačiau taip pat nenurodė su kokiais konkrečiais šios bendrovės darbuotojais bendravo bei nepateikė jų kontaktų. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytoją Č. M. UAB „A.“ direktoriumi nusprendė paskirti S. S., todėl šis liudytojas yra suinteresuotas duoti palankius parodymus S. S. atžvilgiu. Be to, liudytojo Č. M. parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Iš liudytojos R. K., UAB „A.“ bankroto administratorės, teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad ji bandė susisiekti su AOZT „T.“ atstovais, tačiau nepavyko, nes įmonė buvo išregistruota. Šios liudytojos R. K. parodymus patvirtina Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateikti bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro duomenys, kad AOZT „T.“ veiklą nutraukė ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro 2007-09-30. Be to, liudytojas J. G., buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. Liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad nežino, ar girdėjo apie įmonę AOZT „T.“, tačiau S. S. įmonės patalpose apmokymus vedė Rusijos įmonės „P.“ atstovas A. S. Liudytojas A. K., Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos planavimo, organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad iš įmonės AOZT „T.“ neteko pirkti melo detektorių, su V. K. nebendravo, tačiau Rusijos įmonės „K.“ atstovai buvo atvažiavę į UAB „M.“. Taigi, byloje apklausti liudytojai neigė pažinoję ar bendravę su AOZT „T.“ atstovu V. K., neigė pirkę iš AOZT „T.“ ar V. K. melo detektorius. Priešingai, liudytojai parodė, kad S. S. įmonės patalpose lankėsi ir apmokymus vedė kitų Rusijos įmonių, gaminančių poligrafus ir jais prekiaujančių, atstovai, t. y. Rusijos įmonės „P.“, gaminančios poligrafus „Diana“ ir jais prekiaujančios, atstovas A. S., taip pat Rusijos įmonės „K.“, gaminančios poligrafus „Konkord SKP“ ir jais prekiaujančios, atstovai.

6.27. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-01-10 priėmimo-perdavimo aktu AOZT „T.“ atstovas perdavė UAB „A.“ profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ įrenginį bei su juo susijusią įrangą, kurios kaina buvo 350 000 Lt, ir kuri UAB „A.“ buvo naudojama pareigūnų mokymuose ir prezentacijose, tai buvo pirmasis toks prietaisas Lietuvoje, vėliau ši įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“. Tačiau šiuos nuteistojo parodymus dėl poligrafo įsigijimo aplinkybių paneigia kiti byloje esantys duomenys.

6.28. Liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas, teisiamajame posėdyje parodė, kad nuteistasis S. S. savo įmonėje turėjo bandomąjį poligrafo „Diana 01“ egzempliorių, kurį 1-2 mėnesiams buvo paskolinęs išbandyti Vadovybės apsaugos departamentui prieš departamentui paskelbiant konkursą dėl melo detektoriaus pirkimo, kurį laimėjo S. S. įmonė – UAB „A.“ arba UAB „M.“ (šios įmonės buvo įsikūrusios vienoje patalpoje). Iš UAB „M.“ ir Vadovybės apsaugos departamento profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana 01“ pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2007-11-14 (t. 18, b. l. 77-85), t. y. iki 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akto, kuriuo tariami AOZT „T.“ perdavė UAB „A.“ profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana 01“ ir kuris, anot nuteistojo S. S., buvo pirmasis toks prietaisas Lietuvoje bei buvo naudojamas pareigūnų mokymuose ir prezentacijose, o vėliau ši įranga buvo perduota UAB „A.“ bankroto administratoriui UAB „Divingas“. Iš liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis iš UAB „A.“ bankroto administratoriaus nusipirko poligrafą „Diana 01“ už 500 Lt, kurį perdavė remontuoti jo gamintojui Rusijos įmonei „P.“, kurios direktorius A. S. lankėsi S. S. įmonės patalpose bei vedė mokymus, t. y. S. S. turėjo tiesioginį kontaktą su melo detektoriaus „Diana“ gamintoju ir jam nebuvo poreikio ieškoti kito melo detektorių pardavėjo ar tarpininko. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. S. vadovaujama įmonė UAB „A.“ profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana 01“ buvo įsigijusi daug anksčiau ir kitomis aplinkybėmis (iš kitos įmonės) nei nurodyta 2008-01-10 priėmimo-perdavimo akte.

6.29. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad UAB „M.“ iš UAB „A.“ nupirktus melo detektorius ir su melo detektoriais susijusią įrangą pardavė aštuonioms įmonėms (Vadovybės apsaugos departamentui, VTPT, UAB „VICK“, LPLC, Sp. o. o. „IBB“, LKPB, LPLC, UAB „S. M. – NTP).

6.30. Tikrinant šią nuteistojo S. S. iškeltą versiją, byloje reikia nustatyti, iš kokios įmonės UAB „M.“ pirko melo detektorių įrangą, kurią pardavė kitoms įstaigoms.

6.31. Byloje yra 9 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos įmonės UAB „A.“ įmonei UAB „M.“, kuriomis UAB „A.“ tariamai pardavė UAB „M.“ melo detektorius ir su juo susijusią įrangą, įsigytą iš AOZT „T.“, tačiau PVM sąskaitos faktūros yra pasirašytos tik pardavėjo - UAB „A.“ direktoriaus S. S., o pirkėjo - UAB „M.“ atstovo parašo nėra (t. 17, b. l. 65-73). Byloje nėra sutarčių, sudarytų tarp UAB „A.“ ir UAB „M.“, dėl melo detektorių ir su jais susijusios įrangos pirkimo-pardavimo, kurių pagrindų būtų išrašytos 9 PVM sąskaitos faktūros. Iš 9 PVM sąskaitų faktūrų ir AOZT „T.“ 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktų turinio matyti, kad UAB „A.“ pagal išrašytas 9 PVM sąskaitas faktūras įmonei UAB „M.“ tariamai pardavė daugiau įrangos bei žymiai pigiau, nei UAB „A.“ buvo įsigijusi iš AOZT „T.“ pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus (t. 17, b. l. 52, 54), pvz., UAB „A.“ įmonei UAB „M.“ pardavė 3 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos, nors pagal priėmimo-perdavimo aktą UAB „A.“ iš AOZT „T.“ tariamai buvo įsigijusi tik 1 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos, be to, iš 2007-12-03 priėmimo-perdavimo akto matyti, kad 1 vnt. duomenų apdorojimo programinės įrangos kainavo 75 000 Lt, o įmonei UAB „M.“ buvo parduota tris kartus už 7 542,37 Lt, 6 800 Lt ir 29 364,40 Lt (be PVM) (t. 17, b. l. 52, 68, 69, 71). Taip pat UAB „A.“ vieną specializuotą tiriamąją kėdę UAB „M.“ pardavė pigiau nei tariamai buvo įsigijusi iš AOZT „T.“ (įsigijo už 4 000 Lt, pardavė už 2 709,32 Lt) (t. 17, b. l. 52, 73). Įvertinus tai, darytina išvada, kad UAB „A.“ išrašytose įmonei UAB „M.“ ir jos nepasirašytose 9 PVM sąskaitose faktūrose esantys duomenys nesutampa su UAB „A.“ tariamai iš AOZT „T.“ įsigytos įrangos kiekiais bei kainomis.

6.32. Liudytojas J. G., laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22 buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu UAB „M.“ pardavė tris melo detektorius, kurių gamintojas buvo Rusijos įmonė „P. c.“, kurios savininkas A. S. Liudytojas apeliacinės instancijos teisme neprisiminė, ar melo detektorius tiesiogiai pirko iš Rusijos įmonės „P. c.“ ar per UAB „A.“, tačiau nurodė, kad pirminis melo detektorių įsigijimo šaltinis buvo Rusijos įmonė „P. c.“. Jeigu melo detektorių pirkimas buvo įformintas per UAB „A.“, tai per šią įmonę tik praėjo pinigai, jokių esminių kainų pasikeitimų nebuvo. Liudytojas nurodė, jog nežino įmonės AOZT „T.“ ir V. K., per jį tikrai nepirko jokios įrangos. Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas J. G. davė ir pirmosios instancijos teisme, tik apygardos teismo posėdyje parodė, kad jo vadovavimo laikotarpiu UAB „M.“ melo detektorius įsigijo tiesiogiai iš Rusijos įmonės „P. c.“, UAB „M.“ iš kitų įmonių melo detektorių neįsigijo. Šiuos liudytojo J. G. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga.

6.33. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „M.“, J. G. vadovavimo laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-07-22, buvo sudariusi tris melo detektorių pirkimo-pardavimo sutartis su Vadovybės apsaugos departamentu (2007-11-14) (t. 18, b. l. 77-85), VTPT (2007-12-05) (t. 19, b. l. 220-228) ir LPLC (2008-07-02) (t. 19, b. l. 178-186). Visos šios trys įmonės pirko profesionalius kompiuterinius poligrafus (melo detektorius) „Diana“. Iš Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad Rusijos Federacijos teritorijoje poligrafų „Diana“ gamyba užsiima tik Rusijos įmonė „P.“ (t. 20, b. l. 84-85).

6.34. Iš 2008-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp LPLC iš UAB „M.“, atstovaujamos direktoriaus J. G., LPLC įsigijo iš UAB „M.“ profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana“ už 41 600 Lt (su PVM). Praėjus dviem dienoms po sutarties su LPLC sudarymo, UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., 2008-07-04 pasirašė sutartį su Rusijos įmone „P. c.“, pagal kurią UAB „M.“ nupirko iš Rusijos įmonės „P. c.“ profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt) (t. 19, b. l. 196-199, 204-207). Iš krovinio muitinės deklaracijos matyti, kad profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana“, kurį išsiuntė ir deklaravo Rusijos įmonės „P. c.“ (gavėjui UAB „M.“), kirto Rusijos sieną 2008-07-28 (t. 19, b. l. 200, 208-210). Iš Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų deklaracijų matyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją 2008-07-30 atvyko iš Rusijos įmonės „P. c.“ krovinys, adresuotas gavėjui UAB „M.“ - poligrafas „Diana“, kurio vertė 237 000 Rusijos rublių; krovinį pagal UAB „M.“ išrašytą 2008-07-18 įgaliojimą iš Lietuvos muitinės 2008-08-04 atsiėmė S. S. (t. 15, b. l. 172-186). Kitą dieną po poligrafo „Diana“ atsiėmimo iš Lietuvos muitinės, pagal 2008-08-05 priėmimo-perdavimo aktą UAB „M.“ melo detektorių „Diana“ perdavė LPLC (t. 19, b. l. 178-186). Taip pat iš 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tuo metu, kai UAB „M.“ atstovavo S. S., matyti, kad LPLC iš UAB „M.“ įsigijo specializuotą tiriamąją kėdę už 4 720 Lt (su PVM), kuri LPLC buvo perduota 2008-12-10 (t. 19, b. l. 187-192). Rusijos įmonė „P.“ atsakyme į paklausimą nurodė, kad jiems pateikta kėdės nuotrauka su specifikacijomis, kuri buvo kaip priedas prie 2008-11-04 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos su LPLC ir UAB „M.“, yra Rusijos įmonės „P.“ produkcija (t. 20, b. l. 84-85).

6.35. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „M.“ tiek J. G., tiek S. S. vadovavimo metu poligrafus „Diana“ bei su melo detektoriais susijusią įrangą (pvz., specializuotą tiriamąją kėdę) įsigydavo tiesiogiai iš jų gamintojo Rusijos įmonės „P.“, kurios atstovas direktorius A. S., kaip matyti iš liudytojo V. S. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, lankėsi S. S. įmonės patalpose ir vedė apmokymus su poligrafu „Diana“. Todėl nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams nuteistojo S. S. parodymai, kad jis melo detektorius pirko iš kitos Rusijos įmonės - AOZT „T.“, kai ši įmonė jau buvo nutraukusi veiklą ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, už keliasdešimt kartų didesnę kainą nei gamintojo Rusijos įmonės „P.“ siūloma kaina, kai tuo metu bendravo ir turėjo tiesioginį kontaktą su melo detektorių „Diana“ gamintoju Rusijos įmonės „P.“ atstovu direktoriumi A. S., kuris buvo atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, lankėsi nuteistojo S. S. įmonės patalpose ir vedė tenai apmokymus (pagal 2007-11-20 sutartį su AOZT „T.“ įmonė UAB „A.“, atstovaujama S. S., melo detektorių „Diana“ tariamai pirko už 350 000 Lt, pagal 2008-07-04 sutartį su Rusijos įmone „P. c.“ įmonė UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., pirko profesionalų kompiuterinį poligrafą „Diana“ už 237 000 Rusijos rublių (25 482,50 Lt, pagal Lietuvos banko duomenis 2008-07-04 kursas buvo 100 rublių - 9,3005 Lt), iš Rusijos įmonės „P.“ atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad poligrafų „Diana“ laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2009 metų kaina, priklausomai nuo modifikacijos ir komplektavimo, buvo nuo 162 000 Rusijos rublių iki 232 000 Rusijos rublių (nuo apie 17 881 Lt iki apie 25 607 Lt (pagal Lietuvos banko duomenis 2007-2009 metais vidutinis kursas buvo 100 rublių - 9,0598 Lt)) (t. 20, b. l. 84-85)). Iš byloje esančių sutarčių datų ir muitinės deklaracijose esančių datų ir antspaudų matyti, kad Rusijos įmonė „P.“ nesusidūrė su jokiais sunkumais siunčiant iš Rusijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką melo detektorius „Diana“, įranga po sutarties su UAB „M.“ ir Rusijos įmone „P.“ pasirašymo (2008-07-04) iš Rusijos į Lietuvą atkeliavo per kelias savaites (2008-07-30), o pats siuntimas, praeinant visas muitinių procedūras, užtrūko kelias dienas (iš Rusijos Federacijos išsiųsta 2008-07-25, Lietuvos muitinėje gauta 2008-07-30, gavėjo UAB „M.“ atstovas S. S. iš muitinės krovinį atsiėmė 2008-08-04). Todėl S. S. nebuvo jokio poreikio ieškoti kitos įmonės, iš kurios galima būtų lengviau įsigyti melo detektorius ir juos atgabenti į Lietuvos Respubliką, sumokant už tai keliasdešimt kartų didesnes sumas nei parduodavo gamintojas, su kuriuo S. S. tiesiogiai bendravo ir pats iš Lietuvos muitinės atsiėmė Rusijos įmonės „P.“ atsiųstą UAB „M.“ poligrafą „Diana“.

6.36. Nuteistojo S. S. parodymai, kad jis UAB „M.“ pardavė dalį įrangos už 350 000 Lt, gautos pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus, kuriais tariamai AOZT „T.“ perdavė UAB „A.“ mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ dalis, o atitinkamai UAB „M.“ iš jų sukonstravusi melo detektorius „Diana“ pardavė kitoms įstaigoms, yra nepagrįsti. Liudytojas J. G., UAB „M.“ direktorius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose parodė, kad melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ yra tarpusavyje konkuruojančių įmonių gaminiai. Iš melo detektorių pirkimo-pardavimo sutarčių su Vadovybės apsaugos departamentu (2007-11-14) (t. 18, b. l. 77-85), VTPT (2007-12-05) (t. 19, b. l. 220-228), LPLC (2008-07-02) (t. 19, b. l. 178-186), sutarčių priedų – įrangos specifikacija ir priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad valstybinės įstaigos įsigijo konkretaus modelio profesionalius kompiuterinius poligrafus „Diana“, kurių gamyba užsiėmė tik Rusijos įmonė „P.“, kartu su įrangos pasais ir garantiniais talonais, patvirtinančiais jų autentiškumą. Nors šių dviejų konkuruojančių Rusijos įmonių įrenginiai – melo detektoriai „Diana“ ir „Konkord SKP“ iš esmės turi tą pačią paskirtį ir atlieka tas pačias funkcijas, tačiau turi ir savo ypatybių, būdingų tik jų gamintojui. Pavyzdžiui, liudytojas V. S., Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, dirbantis su poligrafais „Diana“, teisiamajame posėdyje parodė, kad nemokėjo įsijungti S. S. pademonstruoto poligrafo „Konkord SKP“. Be to, sudėjus profesionalų melo detektorių „Diana“ iš melo detektoriaus „Konkord SKP“ dalių, negalėtų būti taikoma melo detektoriaus „Diana“ gamintojo garantija. Atsižvelgiant į tai, S. S. tvirtinimas, kad melo detektoriai „Diana“ buvo sudėti iš kitos konkuruojančios įmonės „K.“ melo detektorių „Konkord SKP“ dalių yra nelogiški, be to, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms dėl poligrafų „Diana“ įsigijimo, nes UAB „M.“ poligrafus „Diana“ įsigydavo tiesiogiai iš jų gamintojo – Rusijos įmonės „P.“.

6.37. Iš 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad LKPB iš UAB „M.“ nusipirko kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“ už 50 406,86 Lt (su PVM) (t. 18, b. l. 151-153). Iš LKPB atsakymo į Lietuvos apeliacinio teismo paklausimą matyti, kad LKPB gavo prekes (kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“) pagal UAB „M.“ (pardavėju nurodytas l. e. direktoriaus pareigas S. S.) išrašytą 2008-12-10 PVM sąskaitą faktūrą MLD Nr. 0000054 ir ją apmokėjo (t. 19, b. l. 230-231). Nors byloje yra UAB „A.“ išrašyta įmonei UAB „M.“ 2008-12-09 PVM sąskaita faktūra už kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“ (fizinių savybių nustatymo prietaisą) už 47 881,62 Lt (su PVM), tačiau iš 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1, kuriame aprašyta kompiuterio su programine įranga „Konkord SKP“ komplektacija, matyti, kad UAB „A.“ nebuvo pagal 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktus tariamai gavusi iš AOZT „T.“ tiek prietaiso dalių, iš kurių galima butų sukomplektuoti 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodytą kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“, kurį įsigijo LKPB iš UAB „M.“; UAB „A.“ pagal priėmimo-perdavimo aktus neturėjo pagrindinio nešiojamojo kompiuterio HP bei prijungimo prie PK USB kabelio. Be to, 2007-12-03 ir 2008-02-03 priėmimo-perdavimo aktuose įrenginio atskirų dalių kainos (duomenų apdorojimo programinės įrangos kaina 75 000 Lt, pagrindinio belaidžio (Bluetooth) blokelio kaina 150 000 Lt, rašybos ir kalbos analizatoriaus modulio 1 vnt. kaina 25 000 Lt) yra žymiai didesnės nei 2008-10-14 pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje su LKPB ir UAB „M.“, visos kompiuterio su programine įranga „Konkord SKP“ komplektacijos kaina (50 406,86 Lt (su PVM)) (t. 17, b. l. 52, 54, 72; t. 18, b. l. 151-153). Kaip jau minėta anksčiau, UAB „A.“ negalėjo sudaryti su AOZT „T.“ 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, atitinkamai negalėjo gauti iš AOZT „T.“ jokios įrangos, kuri nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose bei ją parduoti UAB „M.“. Liudytojas A. K., Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos Veiklos planavimo, organizavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, teisiamajame posėdyje parodė, kad Rusijos įmonės „Konkord“ atstovai buvo atvažiavę į UAB „M.“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad S. S. nebuvo jokio poreikio ieškoti kitos įmonės (AOZT „T.“), iš kurios galima būtų įsigyti melo detektorių „Konkord SKP“ ir jį atgabenti į Lietuvos Respubliką, sumokant už tai didesnę pinigų sumą nei parduodavo gamintojas Rusijos įmonė „K.“, kurios atstovai buvo atvykę į UAB „M.“ ir tiesiogiai bendravo su S. S. UAB „M.“ įsigijo kompiuterį su programine įranga „Konkord SKP“, kurį vėliau pardavė LKPB, kitomis aplinkybėmis nei nurodo nuteistasis S. S., t. y. ne iš įmonės AOZT „T.“ bei daug mažesne kaina nei nurodyta priėmimo-perdavimo aktuose.

6.38. Nors nuteistasis S. S. parodė, kad UAB „M.“ melo detektorius, įsigytus iš UAB „A.“, taip pat pardavė UAB „VICK“, UAB „S. M. - NTP“ ir Sp. o. o. „IBB“, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys.

6.39. Liudytojas J. G., buvęs UAB „M.“ direktorius, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „M.“ teikė UAB „VICK“ konsultacines paslaugas dėl pinigų vagystės, į UAB „M.“ kreipėsi privatus detektyvas, norėdamas ištirti tam tikrus asmenis dėl pinigų vagystės. UAB „VICK“ raštuose nurodė, kad nepirko profesionalių poligrafų (melo detektorių) „Diana“ ir „Konkord“ bei kitų priedų prie šių įrenginių (programinės įrangos, kėdės ir pan.), tačiau UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus J. G., UAB „VICK“ 2008-03-17 ir 2008-03-27 suteikė konsultacines paslaugas pagal sutartį T08/02 už 8 850 Lt (su PVM) ir 1 150,50 Lt (su PVM) (t. 18, b. l. 62, 140; t. 19, b. l. 233-236).

6.40. UAB „S. M. - NTP“ raštuose nurodė, kad 2007-2008 metais nepirko iš UAB „A.“ ir UAB „M.“ profesionalių poligrafų „Diana“ ir „Konkord“ bei priedų ir įrenginių prie jų. Iš 2008-09-01 reklaminės medžiagos talpinimo informaciniuose terminaluose sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ teikti 4 mėnesius reklamos paslaugas 10 informaciniuose terminaluose, 1 mėn. kaina 25 000 Lt (t. 20, b. l. 3-7). Už suteiktas paslaugas UAB „M.“ 2008-12-30 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija MLD Nr. 0000062 118 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 10). Iš 2008-10-01 konsultacinių paslaugų sutarties matyti, kad UAB „M.“, atstovaujama l. e. direktoriaus pareigas S. S., įsipareigojo UAB „S. M. - NTP“ konsultuoti saugumo klausimais, suteikti informaciją apie užsakovo kontrahentus pagal pateiktą sąrašą (t. 20, b. l. 8-9). Už suteiktas konsultacines paslaugas verslo saugumo srityje UAB „M.“ 2008-12-31 išrašė PVM sąskaitą faktūrą serija MLD Nr. 0000055 59 000 Lt (su PVM) sumai (t. 20, b. l. 11). Nuteistasis S. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad UAB „M.“ įmonei UAB „S. M. – NTP“ suteikė saugumo paslaugas, tikrino apie 30 žmonių, jų lojalumą su programine įranga.

6.41. Iš UAB „M.“ 2008-09-09 išrašytos Sp. o. o. „IBB“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad Sp. o. o. „IBB“ buvo suteiktos konsultacinės paslaugos verslo saugumo srityje bei vertimas už 8 678,88 Lt (t. 17, b. l. 80). Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad Sp. o. o. „IBB“ būtų parduotas melo detektorius ar su juo susijusi įranga.

6.42. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „M.“ įmonėms UAB „VICK“, UAB „S. M. - NTP“ ir Sp. o. o. „IBB“ suteikė tik konsultacines paslaugas, minėtos įmonės melo detektorių ar su juo susijusios įrangos iš UAB „M.“ ir UAB „A.“ nepirko.

6.43. Nuteistojo S. S. nurodytą aplinkybę, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, todėl likusi įrangos dalis nebuvo parduota, paneigia byloje esantys duomenys. Pagal sutarties sąlygas visą įrangos kainą (1 933 200 Lt) UAB „A.“ įsipareigojo sumokėti iki 2007-12-31. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-01-28 S. S., atstovaudamas UAB „A.“, sumokėjo 340 000 Lt dydžio avansą UAB „S.“ (preliminariosios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu), 2008-03-10 UAB „A.“ suteikė 220 000 Lt beprocentinę paskolą UAB „M. B.“. UAB „A.“ turėjo galimybę sandorį įvykdyti tinkamai, jei tai būtų realus sandoris. Tačiau S. S. pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad sutartyje numatytų teisinių pasekmių nebuvo siekiama. Tai, kad byloje nėra pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos BK 222 ir 300 straipsnius, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl sandorio fiktyvumo ir svetimo turto iššvaistymo.

6.44. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme surinktas, ištirtas ir įvertintas įrodymų visetas nepatvirtina nuteistojo S. S. iškeltos versijos, kad jo vadovaujama įmonė UAB „A.“ melo detektorius ir su melo detektoriais susijusią įrangą pirko iš Rusijos įmonės AOZT „T.“, o paskui dalį įrangos už 350 000 Lt pardavė UAB „M.“, atitinkamai UAB „M.“ juos pardavė savo klientams - kitoms įmonėms. Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., ir AOZT „T.“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., negalėjo būti pasirašyta 2007-11-20, nes nuo 2007-09-30 AOZT „T.“ jau nebevykdė veiklos ir buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro, bei negalėjo būti sudaryta su asmeniu V. K., kuris nebuvo AOZT „T.“ direktorius, t. y. 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis buvo netikra (fiktyvi), sudaryta dėl akių, nesiekiat sutartyje nurodytų pasekmių. Atitinkamai darytina išvada, kad UAB „A.“ negavo iš AOZT „T.“ jokios įrangos bei negalėjo jos parduoti UAB „M.“. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „M.“ tiesiogiai pirkdavo melo detektorius „Diana“ ir „Konkord SKP“ iš jų gamintojų – Rusijos įmonių „P.“ ir „K.“ ir juos parduodavo savo klientams. Byloje nustačius, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ buvo fiktyvi, jog UAB „A.“ negavo iš AOZT „T.“ pagal priėmimo-perdavimo aktus jokios įrangos bei įrangos pagal 9 PVM sąskaitas faktūras nepardavė UAB „M.“, apeliacinės instancijos teisme pateiktuose Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-04-18 ekspertizės akte ir 2018-06-11 specialisto išvadoje padarytos išvados nebeatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes ekspertai ir specialistas, atlikdami tyrimus, rėmėsi trijuose priėmimo-perdavimo aktuose, kuriais AOZT „T.“ tariamai UAB „A.“ perdavė melo detektorių įrangą, bei 9 PVM sąskaitose faktūrose, UAB „A.“ išrašytose UAB „M.“ už melo detektorių įrangos pardavimą, esančiais duomenimis, todėl 2018-04-18 ekspertizės aktu ir 2018-06-11 specialisto išvada nesivadovaujama.

6.45. Pagal 2007 metų UAB „A.“ avansines apyskaitas S. S. iš įmonės kasos buvo išmokėta iš viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), kurie įforminti kaip atsiskaitymas su AOZT „T.“. Nuteistasis S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus grynaisiais sumokėjo AOZT „T.“ atstovams pagal įgaliojimus, tačiau negalėjo nurodyti jų vardų ir pavardžių. Byloje pateikti išrašyti orderiai (2007-11-20, 2007-11-26, 2007-11-30) 700 000 Lt sumai (t. 11, b. l. 87-89), nenurodant pasirašiusių asmenų duomenų (vardo, pavardės), o piniginių įmokų dokumentai TA-315 ir TA-319 dėl 750 000 Lt avanso sumokėjimo AOZT „T.“ byloje iš viso nepateikti. Byloje nustatyta, kad 2007-11-20 įrangos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „A.“ ir AOZT „T.“ buvo netikra (fiktyvi), sudaryta dėl akių, nesiekiat sutartyje nurodytų pasekmių, S. S., UAB „A.“ direktoriui, iš anksto žinant, kad UAB „A.“ prekių (įrangos) pagal sutartį iš AOZT „T.“ negaus, todėl neturėjo jokio teisėto pagrindo mokėti AOZT „T.“ atstovams avanso ir kitų įmokų UAB „A.“ pinigais. Įvertinus tai, darytina išvada, kad S. S., būdamas UAB „A.“ direktorius ir turėdamas savo žinioje įmonės turtą, pagal avansines apyskaitas gautus UAB „A.“ pinigus – 1 100 000 Lt (1 450 000 – 350 000) (318 582,02 Eur) neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims, ir tokiu būdu padarė UAB „A.“ didelę - 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) turtinę žalą, t. y. išvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A.“ turtą - pinigines lėšas. Byloje nustačius, kad UAB „A.“ bankroto administratoriui perduotas profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana 01“ buvo įsigytas ne iš AOZT „T.“, o kitomis aplinkybėmis (iš kitos įmonės) bei už daug mažesnę kainą nei 350 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas nepasunkinti nuteistojo S. S. padėties, kaltinime nurodytos žalos dydžio nekeitė. Turtinė žala įmonei UAB „A.“ buvo padaryta, ir šio fakto nepaneigia tai, kad UAB „A.“ nepareiškė civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo.

6.46. Kaltininko tvirtinimai dėl turto ar turtinės teisės panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

6.47. Nagrinėjamu atveju nepasitvirtinus nuteistojo S. S. versijai, kad UAB „A.“ pinigai buvo sumokėti pagal sutartį su AOZT „T.“ už įgytą įrangą, nes tai buvo fiktyvus sandoris, nuteistajam S. S. nenurodžius kitų aplinkybių, patvirtinančių UAB „A.“ pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą, byloje nenustačius S. S. sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant S. S. veiką kaip turto iššvaistymą (Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto iššvaistymo sudėties buvimo nuteistojo S. S. padarytoje veikoje.

6.48. Įvertinus byloje esantį įrodymų visetą, darytina išvada, kad S. S. suprato, jog neteisėtai ir neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims jo žinioje esantį svetimą - UAB „A.“ turtą – 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) grynųjų pinigų, numatė, jog UAB „A.“ šio turto neteks bei patirs didelę turtinę žalą - 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur), ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. S. sąmoningais veiksmais jo žinioje buvusias UAB „A.“ pinigines lėšas perleido byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims fiktyvaus sandorio pagrindu, byloje neįmanoma surasti ir identifikuoti asmenų, kuriems turtas buvo perleistas, todėl UAB „A.“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis tapo problemiškas, nuteistojo veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Nuteistojo S. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Kęstutis JucysViktoras KažysVioleta Ražinskaitė