Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2-41478-918/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2-41478-918/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34644-2017-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Ieškovas
UAB „Finansų administravimas“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-41478-918/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34644-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; (S) 2.6.29.3.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. M. 750 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 178,10 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 318,28 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinis ieškovas UAB „4finance“ su atsakovu 2015 m. vasario 16 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9781950001, kurios pagrindu atsakovui buvo suteikta 750 EUR paskola, nustatant galutinę kredito grąžinimo datą – 2018 m. balandžio 16 d. Atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2015 m. rugpjūčio 7 d. pradinis ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu. Nutraukus Sutartį, atsakovas liko skolingas pradiniam ieškovui 750 EUR skolą už negrąžintą paskolą.

2015 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2017 m. vasario 23 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą registruotu paštu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2015 m. vasario 16 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 9781950001 pagrindu tarp pradinio ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimto kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 750 EUR skola už negrąžintą kreditą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.872 straipsnio 1 dalimi, Sutarties bendrosios dalies 4.1 punktu ir specialiosios dalies 11 punktu, iš atsakovo ieškovo naudai taip pat priteistinos priskaičiuotos 178,10 EUR sutartinės palūkanos iki kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutartimi nustatyta metinė palūkanų norma – 72,18 proc.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 318,28 EUR palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo termino už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. vasario 19 d. Teismas pažymi, kad Sutarties specialiomis sąlygomis nustatyta bendra kredito kainos metinė palūkanų norma (101,60 proc.) bei ieškovo paskaičiuota sutartinių palūkanų suma po kredito grąžinimo termino (318,28 EUR) yra nepagrįstai didelė, todėl negali būti vertinama kaip sąžininga ir protinga sąlyga dėl materialiųjų palūkanų dydžio už praleistą terminą įvykdyti pinigines prievoles. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad susitarimų dėl palūkanų vertinimas yra susijęs su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarautų viešajai tvarkai. Todėl teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).

Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą (Sutarties specialiosios sąlygos) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2016 m. vasario 19 d. priteistina 73,87 EUR (750 EUR x 0,05 : 100 x 197) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1001,97 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 80 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 22,40 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870 naudai 750 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 178,10 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino pabaigos, 73,87 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 1001,97 EUR (vieną tūkstantį vieną eurą 97 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1001,97 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22,40 EUR (dvidešimt du eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Petrevičienė