Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-14 · Civilinė byla Nr. 2S-311-613/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-14
Bylos Nr.
2S-311-613/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13043-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-311-613/2016Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (S) (Proceso Nr. 2-06-3-13043-2015-0)Procesinio sprendimo kategorijos3.4.4.11.; 3.5.1.1.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, AB SEB bankas, D. C.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų ir prašė nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, atšaukti nuo 2015-09-04 iki 2015-10-15 vykusias pirmąsias įkeisto turto – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių varžytynes, suteikti pareiškėjui 20 dienų terminą pasiūlyti turto pirkėją, tinkamai informuoti apie skelbiamas varžytynes ir tik atlikus šiuos veiksmus skelbti pareiškėjo turto varžytynes. Nurodė, kad antstoliui 2015-05-26 priėmus patvarkymą dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo daugiau iš antstolio jokios informacijos negavo, negavo turto vertinimo ataskaitos ir pranešimų apie skelbiamas varžytynes. Tik iš elektroninės varžytynių sistemos sužinojo, kad vyksta pareiškėjui priklausančio įkeisto turto varžytynės. Kadangi pareiškėjas nebuvo informuotas apie skelbiamas turto varžytynes, pareiškėjas neteko galimybės iki varžytynių dienos pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti, tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo kaip skolininko ir įkaito davėjo teisės. Taip pat pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės. Pareiškėjas nėra gavęs turto rinkos vertės ekspertizės akto, todėl neturi galimybių pateikti pozicijos dėl galimų eksperto padarytų metodologinių klaidų, netinkamai parinktų ir vertintinų turto pardavimo sandorių vertinamo turto teritorijoje, pačio ekspertizės akto formos, turinio ir jo atitikimo įstatymams. Tai kad antstolis nepateikė pareiškėjui patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto, nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, nesudarė sąlygų pareiškėjui pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, nesudarė sąlygų pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti lėmė tai, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, dėl kurių buvo pažeistos pareiškėjo teisės bei neįvykdytos antstolio pareigos. Taip pat nurodė, kad iš eilės paminėtų antstolio atliktų pažeidimų pareiškėjui kyla abejonių dėl galimo antstolio suinteresuotumo vykdomosios bylos baigtimi bei jo galimo šališkumo. Pareiškėjas mano, kad antstolis siekia kuo greičiau parduoti pareiškėjui priklausantį įkeistą turtą, kas gali būti nulemta galimai esančių antstolių susitarimų su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis.

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytais terminais išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei prašymą nusišalinti 2015-10-14 patvarkymu atsisakė nusišalinti bei netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-11-25 nutartimi pareiškėjo A. C. skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismas nenustatė Civilinio proceso kodekse nustatytų antstolio nusišalinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio nušalinimo laikė nepagrįstu. Teismas taip pat konstatavo, kad antstolis tinkamai atliko vykdymo veiksmus, pareiškėjas apie visus antstolio atliekamus veiksmus buvo informuotas tinkamai, todėl nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolis nevykdė savo pareigos informuoti skolininką apie vykdymo procese vykstančius veiksmus – paskelbtas turto varžytynes, nustatytą turto kainą ir kt. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktą, kuriame nurodyta, kad pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl jo netenkino.

Gautas pareiškėjo A. C. atskirasis skundas. Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi, todėl ją skundžia. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo faktą, jog antstolis J. Petrikas visus vykdomosios bylos dokumentus pareiškėjui pateikė tinkamai, kadangi pareiškėjas skunde nurodė tokį patį adresą, kuriuo antstolis siuntė pareiškėjui dokumentus, nurodo, jog nebuvo patvirtintas faktas, kad patvarkymai pareiškėjui buvo tinkamai įteikti, teigia, kad pareiškėjas negavo jokių antstolio patvarkymų. Mano, kad tai esminiai vykdymo proceso pažeidimai, kurie nulėmė tai, kad antstolis paskelbė ir vykdė pareiškėjo turto varžytynes neteisėtai. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis J. Petrikas nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkto, kadangi antstolis patvarkymą apie turto vertės nustatymą išsiuntė 2015-08-03, o patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo priimtas 2015-09-04.pareiškėjas mano, jog nei antstolis, nei teismas nepasisakė, jog yra duomenų apie tai, kad pareiškėjui vykdomosios bylos medžiaga buvo įteikta tinkamai, galima pagrįstai spręsti, kad antstolis J. Petrikas galimai yra šališkas bei suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Pareiškėjui akivaizdu, jog jam nesiunčiant jokių patvarkymų, nesuteikiant galimybės pateikti prieštaravimus, galimai buvo siekiama pareiškėjo turtą parduoti kuo greičiau apie tai nieko nežinant pareiškėjui, kas gali būti nulemta galimai esančių susitarimų su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis. Mano, jog vykdomosios bylos dokumentų neįteikimas skolininkui nėra laikytinas tik prielaidomis nušalinimui pareikšti, tai yra rimtas pagrindas daryti išvadą, kad antstolis galimai yra suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta pareiga skolininkui būti aktyviam vykdymo procese, neeliminuoja antstolio pareigos elgtis teisėtai mano, kad skundžiama nutartis yra nemotyvuota, priimta neišsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes bei įrodymus, dėl ko prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis J. Petrikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame nurodo, kad sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-25 nutartimi. Suinteresuotas asmuo antstolis sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia nepagrįstus reikalavimus nušalinti antstolį. Antstolis taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjas nežinojo apie vykdomosios bylos eigą. Nurodo, kad antstolio vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai ir pranešimai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis visais žinomais skolininkų A. C. ir D. C. adresais, tai reiškia, kad jie yra įteikti skolininkams CPK 604 str. prasme. Antstolis taip pat atkreipia dėmesį, kad skolininkai sąmoningai nepageidavo pasinaudoti CPK 643 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisėmis ir pareigomis ir piktybiškai nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytų skolininko pareigų. Taip pat cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Antstolis taip pat prašo priteisti 55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 str. 1 d. atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Pareiškėjas teigia, kad po antstolio J. Petriko 2015-05-26 patvarkymo dėl ekspertizės nekilnojamojo turto vertei nustatyti skyrimo nėra gavęs daugiau jokios informacijos, jokių patvarkymų dėl tolimesnės vykdomosios bylos eigos. Nurodo, kad vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Teigia, kad antstolis neinformavo pareiškėjo apie vyksiančias turto varžytynes bei paskelbė turto pirmąsias varžytynes nesilaikęs nustatyto 20 dienų termino, mano, kad varžytynės dėl to yra paskelbtos ir vykdomos neteisėtai.

CPK 604 straipsnis nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad procesiniai dokumentai vykdymo procese pareiškėjui buvo siunčiami registruotąją pašto siunta pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) bei adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 278; 294). Skunde pareiškėjas savo gyvenamosios vietos adresu taip pat nurodė (duomenys neskelbtini). Įstatymai nenumato antstolio pareigos įsitikinti dokumentų įteikimu, tuo labiau, kad skolininkas, vengdamas galimo turto pardavimo iš varžytynių, tikėtina, piktybiškai nepriimtų dokumentų. Dokumentai laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo dokumentų išsiuntimo registruotąją pašto siunta, todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolis jo neinformavo apie vykdomosios bylos eigą bei, kad jis nėra gavęs iš antstolio informacijos, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, konstatavo tik adresų, kuriais antstolis siuntė dokumentus, bei skolininko nurodyto adreso sutapimą, o nenustatė, ar dokumentai įteikti, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis tinkamai įvykdė pareigą informuoti pareiškėją (skolininką) apie vykdymo procese atliekamus vykdymo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų taip pat nustatė, kad antstolis 2015-08-03 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įvertinimo, kurį tą pačią dieną išsiuntė skolininkui. Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo priimtas 2015-09-04, todėl 20 dienų terminas, nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte, nebuvo pažeistas, todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vykdomojoje byloje esantys antstolio dokumentų siuntimą patvirtinantys dokumentai taip pat paneigia pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjui nesiunčiant jokių patvarkymų, nesuteikiant galimybės pateikti prieštaravimus, galimai buvo siekiama pareiškėjo turtą parduoti kuo greičiau apie tai nieko nežinant pareiškėjui, kas gali būti nulemta galimai esančių antstolio susitarimų su nauju turto pirkėju ar kitais asmenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolio patvarkymai pareiškėjui buvo siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas bei sutiktina su suinteresuoto asmens antstolio J. Petriko argumentu, kad skolininkas sąmoningai nepageidavo pasinaudoti LR CPK 643 straipsnyje nustatytomis skolininko teisėmis ir piktybiškai nevykdė LR CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų. Pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nors pareiškėjas žinojo apie prasidėjusį vykdymo procesą, tačiau nevykdė paminėtos pareigos domėtis vykdymo eiga, taip pat neatvyko susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta nuostata, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo antstolis J. Petrikas patyrė 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl suinteresuotam asmeniui antstoliui Jonui Petrikui iš pareiškėjo A. C. priteistina 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. C. 55,00 Eur bylinėjimosi išlaidų antstolio Jono Petriko naudai.

TeisėjaGiedrė Seselskytė