- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- e2VP-31610-1157/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34083-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Pareiškėjas
- S. K., J. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-145-1157/2024 (toliau – ir Sprendimas) tenkino pareiškėjų J. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis).
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti jam vykdomąjį raštą dėl Sutarties sąlygų, susijusių su tėvo bendravimo su vaikais tvarka, nevykdymo. Prašyme nurodoma, jog pareiškėja J. K. (toliau – ir pareiškėja) nuo 2024 m. spalio 1 d. nevykdo šios bendravimo tvarkos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui – neatveža vaikų, nebendradarbiauja, toliau nuteikinėja vaikus ir kitaip piktnaudžiauja motinos teisėmis, veikdama prieš vaikų geriausius interesus, todėl būtinas vykdomojo rašto išdavimas, kaip nustatė Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartyje, kad atsakovas galėtų kreiptis į antstolį, kuris priverstų ieškovę vykdyti teismo sprendimą, apgindamas šiuo metu pažeidžiamas vaikų teises ir interesus, kurie gali ir nesutapti su vaikų norais, kuriuos matyti jiems įteigė ieškovė, programuodama vaikams tėvo atstūmimo sindromą (2024 m. spalio 22 d. DOK-158313).
3. 2024 m. lapkričio 5 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjo prašymas priimtas ir nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinimams ir įrodymams dėl taikos sutarties vykdymo pateikti.
4. 2024 m. lapkričio 7 d. teisme gauta (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), Fondas) nuomonė, kurioje nurodoma, kad Fondas, vykdydamas teismo Sprendimą dėl S. K. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tarkos, teikė tarpininkavimo paslaugą. Tarpininkavimo paslaugos teikimo metu buvo susitarta dėl S. K. pasiruošimo susitikimui su jo nepilnamečiais vaikais. Pagal teismo sprendimą nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Fondas turėjo tarpininkauti ir atsižvelgdamas į vaikų ir tėvo santykius nustatyti bendravimo intensyvumą. Su J. K. buvo sutarta, kad ji atves vaikus sutartu laiku ir visokeriopai skatins vaikų ir jų tėvo susitikimus.
5. Tarpininkavimo proceso pradžioje nustatyta, kad tėvams bendrauti vaikų labui ir tartis yra sudėtinga dėl vykstančių teismų, dėl asmeninių baimių ir nuoskaudų. Taip pat pirmo tarpininkavimo specialistės ir vaikų susitikimo metu tapo aišku, kad vaikai visiškai atstumią tėvą ir net atsisako kalbėtis apie jį bei bendrauti su pačiu specialistu. Padėti išsiaiškinti tėvo atstūmimo ir priešiškumo jam priežastis į tarpininkavimo procesą buvo įtrauktas psichologas. Tačiau su psichologu vaikai bendrauti taip pat atsisakė.
6. Su S. K. vyko individualūs susitikimai skirti pasiruošti susitikimams su vaikais, buvo susitarta neteikti pakartotinų skundų dėl bendravimo tvarkos, kiek įmanoma sustabdyti visus veiksmus nukreiptus prieš J. K., kad užtikrinti vaikams saugumą ir pastangas iš tėčio pusės. Taip pat S. K. buvo pateiktos užduotys ir informacija, susijusios su bendravimu su vaikais. Vėliau, vykusių susitikimų metu, S. K. parodė visišką susitvardymą ir ramybę, elgėsi pagal specialistų rekomendacijas, dėjo pastangas ryšio su vaikais atkūrimui.
7. Mama J. K. taip pat sutiko visokeriopai skatinti vaikų ir tėvo susitikimus, bendravimą. Tačiau taip pat išsakė savo baimes, kad tėvas gali smurtauti prieš vaikus, nors neapibūdino nei vieno pagrįsto karto, kad tėvas iki ligos ir jau būdamas ligotas būtų smurtavęs prieš vaikus. Jos baimės buvo labiau susijusios su ja pačia, nors ji taip pat paklausta neįvardijo nei vieno pagrįsto įvykio, kad S. K. būtų prieš ją fiziškai smurtavęs, tik įvardijo nepagarbaus elgesio su ja atvejus. Susitikimų metu vis tik išliko atkaklus motinos tvirtinimas, kad vaikai nenori matyti tėvo, bet jie turi, nes yra teismo sprendimas.
8. Matant, kaip mamai ir vaikams yra sunku pradėti susitikinėti su tėvu, įtrauktas psichoterapeutas. J. K. buvo susitarusi dėl susitikimų su psichoterapeute, sudarė susitikimų grafiką birželio mėn., tačiau po kelių susitikimų ėmė keisti susitikimų datas, neatvykti, galiausiai apie atvykimus iš viso nepranešti. Psichoterapijos susitikimai nutrūko rugsėjo mėnesį.
9. 2024 m. liepos 1 d. buvo suplanuotas pirmasis tėvo ir vaikų susitikimas, dalyvaujant specialistei-šeimų konsultantei. Vaikus atlydėjo mama. Susitikimas truko 10 minučių. Vaikai tik įėję į patalpą, kurioje sėdėjo tėvas, ėmė sakyti, kad jie nenori čia būti, kodėl jie čia turi būti, ėmė verkti, šaukti, kad niekas neprivers jų čia būt, priešiškai reagavo į specialistės prašymą pabandyti pabūti, kvietimą pasikalbėti ir nurimti kitoje patalpoje. Po šio susitikimo buvo padaryta ilga pertrauka, tam kad vaikai atsigautų po patirtų išgyvenimų, lankytų psichoterapiją. Buvo atskirai susitikta su S. K. ir J. K. ieškant sprendimų padėti vaikams lengviau išgyventi šią situaciją ir padėti susitikimams.
10. 2024 m. rugpjūčio 14, 20, 26 d. įvyko S. K. susitikimai su vaikais. Visi jie truko iki 10 min. Visų susitikimų metu vaikai tylėdavo, ignoruodavo tėvo kalbas ir bandymus į juos kreiptis ir bendrauti, ignoruodavo ir specialistės bandymus padėti vaikams įsitraukti ar geriau jaustis. Praėjus 10 min. vyriausioji dukra atsistodavo sakydama, kad užteks čia klausytis tų nesąmonių, jiems neįdomu, ji išeidavo, o jos pavyzdžiu sekdavo mažesnieji broliai. Po kiekvieno susitikimo su tėvu būdavo aptariamas susitikimas ir kaip ruoštis sekančiam. Taip pat susitikimai buvo aptariami su mama, kuri jų metu sėdėdavo automobilyje, šalia susitikimo vietos ir pati girdėjo ramų tėvo toną.
11. Matydami, kad susitikimai niekur neveda ir teigiami pokyčiai susitikimuose nevyksta, Fondo darbuotojai pasikvietė J. K. ir psichologę-ekspertę, kad padėtų mamai suprasti, kokia žala vaikams yra padaryta ir kaip reikėtų su jais bendrauti, kokia svarbi yra mamos nuomonė vaikams ir, kad tik ji gali vaikams padėti nesipriešinti tėvui ir susitikimams su juo. Mama paaiškino, kad ji nežino kaip padėti, kaip su vaikais kalbėti, kad jie pakeistų savo nusiteikimą, nes anot jos, jie patys nenori jo matyti ir bendrauti.
12. Po įvykusių visų vaikų susitikimo su tėvu, buvo priimtas sprendimas tėvui susitikti su kiekvienu vaiku atskirai, kadangi mažesnieji vaikai kopijavo sesers elgesį ir savarankiškai į kontaktą su tėvu nėjo. S. K. su šiuo sprendimu sutiko, tačiau J. K. atsisakė atvežti vaikus po vieną, argumentuodama, kad ji neturi tokių galimybių ir mažieji vaikai tiesiog neis, supras tai kaip bausmę. Galiausiai sudarytas susitikimų grafikas spalio mėnesiui, pagal kurį vieną ketvirtadienį turėjo atvykti dukra, kitą ketvirtadienį – abu sūnus. Po pirmo susitikimo 2024 spalio 2 d., kuriame dalyvavo tėvas ir dukra, gautas mamos reikalavimas nušalinti specialistę-šeimos konsultantę, kuriame argumentavo, kad prieš dukrą buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Mama neskambino Fondui išsiaiškinti kas atsitiko, tiesiog vienašališkai nusprendė, kad specialistė nėra kompetentinga. Susisiekta su tėvu, kad geriau suprasti, kas įvyko ir atsisakyta vykdyti nepagrįstą reikalavimą. Tada sekė kitas J. K. reikalavimas, kad susitikimuose dalyvautų psichologas. Mums atsisakius vykdyti ir šį reikalavimą, nes grėsmės vaikams susitikimuose nebuvo jokios, juolab, kad buvo sudarytos visos sąlygos lankyti psichoterapijos seansus, paslaugas J. K. nutraukė.
13. Fondo nuomone, vyriausioji dukra S. gali patirti Tėvų atstūmimo sindromą, o mažesniesiems vaikams jis formuojasi. Vaikai dėl mamos tiesioginės ir netiesioginės įtakos galimai patiria tėvo ir visos jo aplinkos atstūmimą, taip pat ir specialistų vengimą, kurie galėtų netiesiogiai veikti vaiko nuomonę ir sukelti lojalumo konfliktą. Vyriausioji dukra kaupia savyje daug pykčio, kuris ateityje galėtų pakenkti mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai, vidurinysis sūnus stengiasi išlikti neutralus, tarsi neišreikšdamas savo nuomonės, tačiau elgdamasis taip pat kaip sesuo, o mažasis jaučiasi saugus tik šalia vyresniųjų, nors smalsumą tėvui turi.
14. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog iš mamos žodžių galima suprasti, kad jai nereikia, kad vaikai turėtų tėvą, bendrautų su juo ir netiesioginiai jos veiksmai tai įrodo. Tėvas, po keleto konsultacijų, supratęs, kad be specialistų jis nepajėgus susigrąžinti vaikus, siekė Fondo pagalba atstatyti ryšį, klausėsi, diskutavo ir vykdė užduotis, pavestas specialistų.
15. Taip pat (duomenys neskelbtini) vertinimu, vaikams būtų reikalinga psichoterapija patirtų išgyvenimų žalos mažinimui bei santykių su tėvu atstatymui.
16. Tarpininkavimo paslaugos laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio 2 d. buvo teikiamos nemokamai, ir iš viso vyko 20 susitikimų su K. ir specialistais nuo 1 iki 2,5 val. trukmės ir 5 susitikimai, trukę 10 min. tėvo ir vaikų, dalyvaujant specialistui. Taip pat buvo vykdomi nemokami psichoterapijos seansai mamai, dukrai ir abiem sūnums, iš viso 7 val.
17. 2024 m. lapkričio 18 d. teisme gauti pareiškėjos J. K. paaiškinimai (2024 m. lapkričio 18 d. DOK-171930), kuriuose nurodyta, kad vadovaujantis Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.4.1 punktu, J. K. turėjo vaikus pareiškėjui atvežti 2024 m. spalio 12, 26 ir lapkričio 9 dienomis.
18. Dėl 2024 m. spalio 12 d. pareiškėja paaiškino, kad nors 2024 m. rugsėjo 30 d. turėjo baigtis pereinamasis laikotarpis, tačiau tiek (duomenys neskelbtini) direktorė bei paskirta tarpininkė, tiek pareiškėjai, suprasdami, kad nuo 2024 m. spalio 1 d. įsigaliosianti nuolatinė bendravimo tvarka galimai nebus įmanoma vykdyti dėl vis dar silpno (neatkurto) vaikų ir pareiškėjo ryšio, bendru pareiškėjų sutarimu susitarė, kad 2024 m. spalio mėnesį pareiškėjo ir vaikų bendravimas dar vyks ne pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, o (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant paskirtam tarpininkui. 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo suderintas pareiškėjo ir vaikų susitikimų grafikas (ne visų vienu metu, bet atitinkamai tų, kurie nurodyti minėtame grafike). Susitikimai turėjo vykti 2024 m. spalio 3, 10, 17, 24 ir 31 d. Pareiškėjas su tokiu grafiku sutiko ir 2024 m. spalio 3 d. atvyko į susitikimą (duomenys neskelbtini) patalpose su dukra. Grįžusi iš susitikimo su pareiškėju, dukra buvo labai susijaudinusi ir verkė. J. K. ji papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) tarpininkė R. liepė dukrai prieš jos valią apkabinti pareiškėją ir leistis liečiamai. Dukra dėl to pasijuto blogai ir norėjo išeiti iš patalpos, tačiau buvo fiziškai sulaikyta – tarpininkė R. užblokavo duris savo kūnu, maždaug 4 minutes neleisdama dukrai išeiti iš kambario, taip priversdama ją patirti stiprų stresą ir baimę. Be to, specialistė manipuliavo psichologiškai, sakydama traumuojančias replikas, tokias kaip: „dabar nebelinksma, trauma tau“ bei „tu verki, tai sakyk dar ką nors“. Matydama, kad po šio susitikimo dukra yra emociškai traumuota, o susitikimas sukėlė žalos, J. K. 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini), reikalaudama paskirti kitą specialistą, kuris sugebėtų nepilnamečių vaikų ir pareiškėjo susitikimų metu užtikrinti saugią aplinką. 2024 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) direktorė raštu atsakė, kad specialistas keičiamas nebus bei informavo, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti šios paslaugos. 2024 m. spalio 9 d. J. K. (duomenys neskelbtini) raštu paaiškino, kad minėta specialistė R. galėtų likti nenušalinta, tačiau kadangi jai galimai trūksta reikiamų psichologinių žinių ir kompetencijos, todėl būtina į vaikų ir pareiškėjo susitikimus įtraukti profesionalų psichologą. 2024 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) direktorė raštu atsakė, jog joks naujas specialistas į procesą įtrauktas nebus, todėl pareiškėja priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) paslaugomis nebesinaudoti ir 2024 m. spalio 17 d. apie tai informavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėją, nurodydama, kad 2024 m. spalio 26 d. ir lapkričio 9 bei 23 d. ji atveš vaikus pas pareiškėją.
19. Taigi 2024 m. spalio 12 d. J. K. nenuvežė vaikų pas pareiškėją dėl to, kad pagal bendru pareiškėjų sutarimu suderintą Susitikimų su vaikais grafiką buvo sutarta, jog pareiškėjas 2024 m. spalio mėnesį su vaikais bendraus būtent grafike nurodytomis datomis, į kurias 2024 m. spalio 12 d. nepateko. Be to, 2024 m. spalio 12 d. J. K. nebūtų galėjusi nuvežti vaikų pas pareiškėją, kaip tai numatyta Sutarties 6.4.1 punkte, nes 2024 m. spalio 10 d. buvo susirgęs K. K. ir 2024 m. spalio 12 d. vis dar tęsėsi jo liga. Sutarties 6.4.5 punkte numatyta, kad pareiškėjo ir sergančio/-ų vaiko/-ų bendravimas nevyksta. Kadangi J. K. tuo metu turėjo slaugyti K. K., ji nebūtų galėjusi nuvežti kitų Vaikų į pareiškėjo gyvenamąją vietą.
20. Dėl 2024 m. spalio 26 d. ir lapkričio 9 d. pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. spalio 26 d. ji nuvežė vaikus į pareiškėjo gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atsisakė lipti iš jos automobilio ir likti su tėvu, tiek J. K., tiek pareiškėjas bandė įkalbinti juos pasilikti su pareiškėju. Tačiau vaikai kategoriškai atsisakė pasilikti su pareiškėju, dėl ko J. K. ir pareiškėjo bendru sutarimu buvo nutarta, kad J. K. vešis juos namo.
21. 2024 m. spalio 26 d. J. K. gavo pareiškėjo elektroninį laišką, kuriame jis patvirtino, kad vaikai buvo atvežti, bet pareiškėjo bendravimas su jais nepavyko. Tame pačiame elektroniniame laiške pareiškėjas nurodė, kad jis vaikų lauks 2024 m. lapkričio 16-17 dienomis. J. K. Pareiškėjui atsakė, kad pagal Sprendimu patvirtinimą bendravimo tvarką pareiškėjui ji vaikus turinti atvežti lapkričio 9-10 d., tačiau pareiškėjas atsakė, kad vaikų lauks 2024 m. lapkričio 16 d., o jei J. K. tą dieną atvežti negali – 2024 m. lapkričio 23 d. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2024 m. spalio 26 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. elektroninis susirašinėjimas.
22. Taigi 2024 m. spalio 26 d. J. K. Sprendimą įvykdė ir Vaikus Pareiškėjui nuvežė, o 2024 m. lapkričio 9 d. vaikų pareiškėjui nenuvežė, nes pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad vaikus jis gali priimti tik 2024 m. lapkričio 16 d. arba 23 d.
23. Taip pat pareiškėja pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) teismui pateiktos nuomonės. Pareiškėjos teigimu, ji dėjo visokeriopas pastangas, kad vaikai turėtų kokybišką ryšį su pareiškėju, vykdė visas rekomendacijas ir reikalavimus, tačiau iš (duomenys neskelbtini) paskirtos tarpininkės R. pusės vaikai ne vieną kartą pajuto prievartą, kas nubraukė visas J. K. dėtas pastangas. 2024 m. liepos 1 d. vykusio susitikimo metu dukrai panorus išeiti iš patalpos, tarpininkė R. pečiu stumtelėjo ją, taip sudarydama kliūtį ir neleisdama išeiti iš patalpos. Kitų susitikimų metu būdavo mėtomos įvairios netaktiškos replikos vaikų atžvilgiu. Pareiškėja vis ramino vaikus, sakydama, kad galbūt patys vaikai sureikšmina tam tikras detales, tačiau po paskutinio dukros ir pareiškėjo susitikimo, kai dukra buvo priversta apsikabinti pareiškėją ir leistis jo liečiamai, J. K. nebegalėjo daugiau toleruoti tokio specialistės elgesio. Vaikai pradėjo bijoti tarpininkės, todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, siekdama spręsti šią situaciją ir tik matydama, kad situacija sprendžiama nebus, nes neva tai yra pačios pareiškėjos kaltė, atsisakant komentuoti tarpininkės elgesį, J. K. naudotis tokiomis paslaugomis daugiau nebegalėjo. Pasak pareiškėjos, ji visuomet atvykdavo susitikti su paskirta tarpininke, geranoriškai bendradarbiavo, laikėsi teikiamų rekomendacijų.
24. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad su psichoterapeute buvo suderintas užsiėmimų grafikas 2024 m. birželio mėnesį. Dėl nenumatytų priežasčių J. K. 2024 m. birželio 4 d. negalėjo nuvykti pati, o 2024 m. birželio 5 d. negalėjo nuvežti Dukros, tačiau visi kiti numatyti susitikimai įvyko ir praleisti nebuvo. Vėliau visiškai netyčia ir dėl susidėjusių aplinkybių, J. K. pamiršo apie 2024 m. rugsėjo 11 d. suplanuotą psichoterapeutės ir dukros užsiėmimą. Iš viso buvo praleisti 3 susitikimai, tačiau susitikimų įvyko daugiau negu neįvyko. Vėliau nepavyko suderinti psichoterapeutei ir J. K. tinkamo grafiko, nes specialistė priimti galėjo tik darbo dienos metu, t. y. per J. K. darbo valandas, o pareiškėja negali sau leisti prarasti darbo. Be to, ji dar turėjo vaikus vežioti į (duomenys neskelbtini) patalpas į susitikimus su pareiškėju, taip pat vaikai lanko būrelius, dėl ko suderinti susitikimus su psichoterapeute tapo neįmanoma.
25. Pareiškėjos vertinimu, Nuomonėje dėstoma subjektyvi nuomonė apie jos daromą tiesioginę ar netiesioginę įtaką vaikams, dėl kurios jie galimai patiria pareiškėjo ir visos jo aplinkos atstūmimą, neturi jokio pagrindo ir nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais.
26. Papildomai pareiškėja paaiškina, kad matydama, jog dabartinė nuolatinė bendravimo tvarka negalės būti vykdoma dėl neatkurto pareiškėjo ir vaikų ryšio, J. K. jau inicijavo mediacijos procesą, kuris buvo baigtas 2024 m. lapkričio 8 d. ir artimiausiu metu teiks ieškinį dėl bendravimo tvarkos keitimo.
27. Taip pat pareiškėja nurodė, jog ne mažiau yra svarbus ir paties pareiškėjo elgesys. J. K. ne vieną kartą yra sakiusi, kad pareiškėjas nerodo tinkamo dėmesio vaikams. Iki šiol pareiškėjas tik dukrą yra pasveikinęs su gimimo diena, tačiau visi vaikai yra priversti vykti tiek į susitikimus su pareiškėju, tiek pas įvairius specialistus. Taip pat dukra ir K. K. buvo priversti vykti į apklausą teisme, kas jiems sukėlė be galo didelį stresą ir suvokdami, jog tai vyksta dėl to, kad pareiškėjas siekia, kad J. K. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, jie dar labiau pareiškėją dėl to atstumia. Pareiškėjo elgesys yra kontraversiškas, nes viena vertus, jis deklaruoja norą bendrauti su vaikais ir dėl to jo iniciatyva vaikai privalo vykti į įvairiausias įstaigas bei institucijas, susitikimus ir užsiėmimus, dukra net verčiama jį apsikabinti, kai ji to daryti visai nenori, kita vertus, pareiškėjas net ir po Sprendimo priėmimo dienos, ne kartą girdėjęs J. K. priekaištus dėl vaikų nesveikinimo per jų gimtadienius, iki šiol vaikų, išskyrus dukrą, nesveikino nei su gimimo diena, nei su Rugsėjo 1-ąja, nesistengė perduoti dovanų, kas nors ir nėra privaloma, bet mažos smulkmenos juk visuomet suartina.
Šalies argumentai
28. Taip pat pareiškėjas nebandė nei skambinti, nei kaip nors keisti savo paties elgesį. Ir nors vaikai jam yra aiškiai išsakę, kad jie ant pareiškėjo pyksta dėl prieš J. K. inicijuojamų teisminių procesų, pareiškėjas vis tiek pateikė dar vieną prašymą teismui dėl vykdomojo rašto išdavimo, nekalbant jau apie kitus besitęsiančius procesus.
29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vykdomasis raštas yra išduodamas tik tada, kai konstatuojama, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, tačiau vykdomasis raštas nėra prevencinė priemonė ir nėra išduodamas, siekiant prevencinių tikslų, kurių, panašu, kad pareiškėjas ir siekia. J. K. netrukdo pareiškėjo bei vaikų susitikimams ir nesiruošia tam trukdyti ateityje.
30. 2024 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas teismui pateikė naujus duomenis (DOK-173223), pareiškėjo teigimu, pagrindžiančius J. K. sistemingą ir nusikalstamą trukdymą bendrauti su vaikais (S. K. skundą dėl prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje pagal BK 163 straipsnį). Pareiškėjo manymu, be vykdomojo rašto išdavimo nėra kito būdo priversti J. K. nutraukti vaikų nuteikinėjimą prieš tėvą ir pradėti vykdyti teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
31. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Jeigu teismas, šio Kodekso numatytais atvejais išduodantis vykdomąjį raštą, sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas dėl vykdomojo rašto išdavimo paduodamas teismo rūmams, į kuriuos paskirti teisėjas ar teisėjai išnagrinėjo bylą ar priėmė sprendimą. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, jei yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas. Remiantis CPK 606 straipsnio 2 dalimi, vykdomieji raštai gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
32. Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
33. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 6.3 punkte šalys susitarė dėl pereinamojo laikotarpio, prasidedančio nuo šios Sutarties pasirašymo dienos ir pasibaigiančio 2024 m. rugsėjo 30 d.
34. Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.4 punkte šalys susitarė:
„6.4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, S. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:
Žemesnės instancijos teismas
6.4.1. S. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., nepilnamečius vaikus į S. K. gyvenamąją vietą nuveža ir iš jos pasiima J. K.;
6.4.2. nuraminti bet kurį nepilnametį vaiką, jei jam kyla pykčio priepuolis (nenorėjimas šnekėti, zyzimas, verkimas, rėkimas, mušimąsi, kvėpavimo sulaikymas, nenorėjimas važiuoti ir pan.), bandyti susitarti su nepilnamečiu vaiku, įtikinti pabendrauti, pasilikti pareiga tenka abejoms šalims;
6.4.3. atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą pasilikti / nepasilikti nakvoti, nakvynės gali nevykti, tačiau tokiu atveju S. K. bendrauja su nepilnamečiu/-ais vaiku/-ais jam tenkančio savaitgalio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 19:00 val. ir, atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą, sekmadienį nuo 12:00 val. iki 15:00 val.;
6.4.4. S. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. K. nurodytais kontaktais bet kada protingu paros metu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą bei dienotvarkę. Jei nesusitarta kitaip, skambučiai ir / ar vaizdo skambučiai vykdomi mobiliuoju ryšiu ar per „WhatsApp“ programėlę;
6.4.5. bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. S. K. ir sergančio/-ų nepilnamečio/-ų vaiko/-ų bendravimas nevyksta. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus jam/-i esant pas S. K., J. K. turi teisę nedelsiant pasiimti sergantį/-čius nepilnametį/-čius vaiką/-us iš S. K. gyvenamosios vietos;
6.4.6. vaikų vasaros atostogų metu nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu S. K. 7 dienas iš anksto suderintu laiku. Vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vaikai praleidžia su tėvu S. K. 2 dienas iš anksto suderintu laiku. Atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/‑ų norą, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo trukmė vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu gali būti tiek trumpinama, tiek ilginama;
6.4.7. S. K. ir nepilnamečių vaikų kontaktinis bendravimas virusinės ar infekcinės S. K. ligos metu nevyksta, taip pat šis kontaktinis bendravimas nevyksta S. K. dėl bet kokių priežasčių esant hospitalizuotam. S. K. privalo nedelsiant informuoti J. K. apie savo ligą ar kitas priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais vaikais;
6.4.8. J. K. įsipareigoja informuoti S. K. apie nepilnamečių vaikų mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais;
6.4.9. J. K. su nepilnamečiais vaikais atostogų metu tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimas nevyksta, išskyrus bendravimo formą nuotolinio ryšio priemonėmis. Apie savo pasirinktą atostogų su nepilnamečiais vaikais laikotarpį J. K. informuoja S. K. likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms iki atostogų pradžios. Vaikai atostogauja su J. K. jų mokslo atostogų metu“.
35. Pareiškėjas nurodė, jog motina nuo 2024 m. spalio 1 d. nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais.
36. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog šalys spalio mėnesiui suderino kitokį tėvo susitikimų su vaikais grafiką, nei numatyta Sutartyje (pagal Sutartį motina vaikus turėjo atvežti tėvui 2024 m. spalio 12 ir 26 d., o pagal grafiką tėvo ir vaikų susitikimai turėjo įvykti 2024 m. spalio 3, 10, 17, 24 ir 31 d.). Pareiškėjos teigimu, 2024 m. spalio 3 d. dukra susitikimo su tėvu metu tarpininkės elgesio buvo traumuota, todėl J. K. atsisakė (duomenys neskelbtini) paslaugų bei informavo tėvą, jog vaikus jam atveš 2024 m. spalio 26 d., lapkričio 9 d. bei lapkričio 23 d. (pagal Sutartį). Pagal šalių suderintą grafiką 2024 m. spalio 12 d. nebuvo numatytas tėvo bendravimas su vaikais, todėl J. K. jų neturėjo vežti tėvui. Be to, tuo metu buvo susirgęs sūnus K. K. (remiasi Sutarties 6.4.5 punktu). Tuo tarpu 2024 m. spalio 26 d. pareiškėja nuvežė vaikus tėvui, tačiau šie atsisakė lipti iš automobilio ir likti su pareiškėju. Taip pat pareiškėja paaiškino dėl tėvo ir vaikų bendravimo 2024 m. lapkričio 9 d., nurodydama, kad pats pareiškėjas paprašė jos vaikus atvežti ne 2024 m. lapkričio 9 d., o 2024 m. lapkričio 16 d., o jei ji tą dieną negali, tuomet 2024 m. lapkričio 23 d.
37. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nevykstant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimui, pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai bendrauti su tėvu ir tėvo interesai bendrauti su vaiku. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas). Skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
38. Nors pareiškėja nurodo, jog ji vykdo Sprendimų patvirtintos Sutarties 6.4 punkte numatytą bendravimo tvarką, teismas su tokia pareiškėjos pozicija šiuo atveju negali sutikti. Sistemiškai įvertinus į bylą pačios pareiškėjos pateiktus įrodymus (susirašinėjimus su specialistėmis, pareiškėju, pateiktus vaizdo įrašus) bei (duomenys neskelbtini) nuomonėje pateiktą informaciją, darytina išvada, jog būtent pareiškėja nededa maksimalių pastangų, kad tėvo ir vaikų bendravimas vyktų tinkamai. Pateiktų įrodymų visuma rodo, jog pareiškėjos veiksmai vykdant bendravimo tvarką, yra iš esmės deklaratyvios pastangos. Pažymėtina, jog iš Fondo pateiktos nuomonės matyti, jog būtent pati pareiškėja, aiškindama, jog ji pati ar vaikai bijo pareiškėjo smurto, negalėjo konkrečiai nurodyti nei vieno realaus smurto atvejo, be to, ji iš esmės nekeitė savo nusistatymo, jog vaikai nenori matyti tėvo, neatsakingai dalyvavo susitikimuose su psichoterapeute (o vėliau apskritai juos nutraukė), kuri turėjo padėti išspręsti šias problemas.
39. Taip pat nors pareiškėja nurodo, jog tėvo ir vaikų susitikimas 2024 m. spalio 26 d. įvyko (ji atvežė vaikus tėvui), tačiau tiek iš pareiškėjos pateiktų vaizdo įrašų, tiek iš J. K. susirašinėjimo su S. K. matyti, jog buvo įvykdyta tik formali pareiga vaikus atvežti. Tačiau pats tėvo ir vaikų bendravimas visiškai nevyko. Pažymėtina, kad iš pareiškėjos pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog dukra iš esmės demonstratyviai atsikalbinėja tėvui bandant ją įkalbėti išlipti. Pažymėtina, kad dukters elgesyje jokios baimės absoliučiai nematyti – priešingai, dukra demonstruoja visišką nepagarbą, panieką tėvui, kas visiškai prieštarauja pareiškėjos Fondo darbuotojams deklaruotoms priežastims, dėl kurių vaikai nenori matytis su tėvu. Taip pat iš dukters pasisakymų matyti, jog tam tikra informacija ją galėjo pasiekti tik iš motinos (apie teismus ir pan.), kas rodo, jog galimai motina su vaikais aptarinėja klausimus, kurių su jais aptarinėti neturėtų, ypatingai esant tokiai įtemptai situacijai. Taip pat tai rodo, jog pareiškėja, iš esmės viena gyvendama ir bendraudama su vaikais, nededa pakankamų pastangų pakeisti nei dukters elgesiui, nei jos įsitikinimams. Atkreiptinas dėmesys, jog vaizdo įrašuose taip pat iš dalies matyti ir girdėti mažesnysis sūnus. Klausant berniuko replikų, apskritai susidaro įspūdis, kad vaikas neturi savo nuomonės ir tik aklai kartoja sesers elgesį. Tokį įsitikinimą sustiprina ir pareiškėjos pateikti vaikų telefonų ekranų išrašai, kuriuose matyti tėvo bandymas bendrauti su dukra ir sūnumi ir jų atsakymai tėvui (kurie iš esmės yra vienodi). Iš Fondo pateiktos informacijos matyti, kad ir ankstesni vaikų susitikimai su tėvu truko iki 10 minučių, jokio progreso tėvo ir vaikų santykyje, o tiksliau, vaikų nuomonėje, nevyko. Teismo vertinimu, šiuo aspektu sutiktina su Fondo nuomonėje išdėstyta pozicija, jog vaikų reakcijose iš esmės atsispindi pačios pareiškėjos nuomonė ir įsitikinimai. Nesant duomenų, kad šiuo metu S. K. elgesys keltų grėsmę vaikams, remiantis šios nutarties 37 punkte aptarta kasacinio teismo praktika, pačių vaikų nenoras bendrauti su tėvu prieštarauja geriausiems vaikų interesams ir dėl šios priežasties yra pagrindas teismui neatsižvelgti į jų nuomonę.
40. Dėl vaikų nebendravimo su tėvu 2024 m. spalio 12 d., pareiškėja nurodo, jog tą dieną pagal šalių suderintą grafiką tėvo ir vaikų bendravimas nebuvo numatytas. Su tokia pareiškėjos pozicija iš dalies sutiktina. Tačiau tokiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad tėvo ir vaikų susitikimas turėjo įvykti 2024 m. spalio 10 d., tačiau neįvyko (pareiškėja tuo metu dar nebuvo nutraukusi bendradarbiavimo su Fondu). Įrodymų, kad pagal šalių sutartą grafiką 2024 m. spalio 10 d. pareiškėja neturėjo galimybės atvežti vaikų tėvui, nepateikta. Pažymėtina, jog pareiškėjai manant, jog dukrai netiko tarpininkės elgesys, ji turėjo visas galimybes tą dieną nuvežti vaikus tiesiogiai tėvui ir taip tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu aplinkybė, kad sūnus K. K. 2024 m. spalio 10 d. susirgo ir sirgo dar 2024 m. spalio 12 d., remiantis Sutarties 6.4.5 punktu, nesudaro pagrindo nevykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nenuvežti sveikų vaikų bendravimui su tėvu – remiantis Sutarties 6.4.5 punktu, tokiu atveju nevyksta tik tėvo ir sergančio vaiko bendravimas. Šiuo aspektu pareiškėjos argumentai, kad ji būtų turėjusi slaugyti sergantį sūnų ir dėl to būtų negalėjusi atvežti kitų vaikų, laikytini nereikšmingais – pareiškėja turėjo dėti pastangas, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti (išvažiavimo laikotarpiui pasamdyti auklę, paprašyti močiutės pagalbos ar pan.). Pažymėtina, jog Sutarties sudarymo metu buvo aišku, kad šalys turi ne vieną vaiką, o tris, ir kad vienu metu nebūtinai turi susirgti visi vaikai, tačiau Sutartyje numatė sąlygą, jog tėvo bendravimas tokiu atveju nevyksta tik su sergančiu vaiku. Be to, byloje apskritai nepateikta duomenų, jog pareiškėja būtų tėvą informavusi apie tokį sūnaus susirgimą, kaip to reikalaujama minėtame Sutarties punkte.
41. Pareiškėja, teigdama, jog nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą, nurodo, jog pareiškėjo dedamos pastangos yra per mažos – jis nesveikina sūnų su gimtadieniais (pasveikino tik dukrą), nesiunčia dovanų ir pan. Tokie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nereikšmingi, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašo išdavimo ar neišdavimo. Visų pirma, iš Fondo pateiktos nuomonės matyti, jog pareiškėjas deda pastangas, keičia savo elgesį, bendravimo toną, lankė susitikimus su specialistais ir pan. Be to, ir pareiškėjos pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad bendraudamas su dukra pareiškėjas kalba ramiai, tėviškai. Teismo vertinimu, šiuo atveju vien materialių dovanų nesiuntimas vaikams ar žinučių neparašymas tam tikromis progomis nėra ta esminė priežastis, dėl kurios vaikai atsisako su tėvu bendrauti. Kita vertus, šioje byloje yra sprendžiama dėl vykdomojo rašto išdavimo ar neišdavimo J. K. atžvilgiu, todėl vertintini būtent jos veiksmai ar neveikimas.
42. Taip pat pareiškėja nurodė, jog ketina kreiptis į teismą dėl Sutarties sąlygų pakeitimo. Teismo vertinimu, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė tam tikra dalimi patvirtina, jog pati pareiškėja pripažįsta, jog Sutarties sąlygos dėl bendravimo tvarkos nėra tinkamai vykdomos. Kita vertus, šiuo metu galioja būtent Sprendimu patvirtinta Sutartis. Sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendė ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, o teismas šią Sutartį patvirtino Sprendimu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas.
43. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tinkamai nevykdo sutarties, patvirtintos teismo sprendimu, sąlygų (6.4 punkto), teismas sprendžia, jog yra pagrindas dėl nevykdomo teismo sprendimo išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).
44. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 646 straipsniais,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
Išduoti pareiškėjui S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą dėl tarp pareiškėjų J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.4 punkto:
„6.4. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, S. K. su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:
6.4.1. S. K. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 12:00 val. iki sekmadienio 18:00 val., nepilnamečius vaikus į S. K. gyvenamąją vietą nuveža ir iš jos pasiima J. K.;
6.4.2. nuraminti bet kurį nepilnametį vaiką, jei jam kyla pykčio priepuolis (nenorėjimas šnekėti, zyzimas, verkimas, rėkimas, mušimąsi, kvėpavimo sulaikymas, nenorėjimas važiuoti ir pan.), bandyti susitarti su nepilnamečiu vaiku, įtikinti pabendrauti, pasilikti pareiga tenka abejoms šalims;
6.4.3. atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą pasilikti / nepasilikti nakvoti, nakvynės gali nevykti, tačiau tokiu atveju S. K. bendrauja su nepilnamečiu/-ais vaiku/-ais jam tenkančio savaitgalio šeštadienį nuo 12:00 val. iki 19:00 val. ir, atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/-ų norą, sekmadienį nuo 12:00 val. iki 15:00 val.;
6.4.4. S. K. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais J. K. nurodytais kontaktais bet kada protingu paros metu, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumą bei dienotvarkę. Jei nesusitarta kitaip, skambučiai ir / ar vaizdo skambučiai vykdomi mobiliuoju ryšiu ar per „WhatsApp“ programėlę;
6.4.5. bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus, Šalys privalo nedelsiant apie tai informuoti viena kitą. S. K. ir sergančio/-ų nepilnamečio/-ų vaiko/-ų bendravimas nevyksta. Bet kuriam iš nepilnamečių vaikų susirgus jam -i esant pas S. K., J. K. turi teisę nedelsiant pasiimti sergantį/-čius nepilnametį/-čius vaiką/-us iš S. K. gyvenamosios vietos;
6.4.6. vaikų vasaros atostogų metu nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu S. K. 7 dienas iš anksto suderintu laiku. Vaikų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vaikai praleidžia su tėvu S. K. 2 dienas iš anksto suderintu laiku. Atsižvelgiant į nepilnamečio/-ų vaiko/‑ų norą, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimo trukmė vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu gali būti tiek trumpinama, tiek ilginama;
6.4.7. S. K. ir nepilnamečių vaikų kontaktinis bendravimas virusinės ar infekcinės S. K. ligos metu nevyksta, taip pat šis kontaktinis bendravimas nevyksta S. K. dėl bet kokių priežasčių esant hospitalizuotam. S. K. privalo nedelsiant informuoti J. K. apie savo ligą ar kitas priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku bendrauti su nepilnamečiais vaikais;
6.4.8. J. K. įsipareigoja informuoti S. K. apie nepilnamečių vaikų mokymosi, gydymo įstaigų, papildomų užsiėmimų pasikeitimus ir teikti kitą reikšmingą informaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų mokymusi, papildomu ugdymu, sveikata, poreikiais;
6.4.9. J. K. su nepilnamečiais vaikais atostogų metu tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje, S. K. ir nepilnamečių vaikų bendravimas nevyksta, išskyrus bendravimo formą nuotolinio ryšio priemonėmis. Apie savo pasirinktą atostogų su nepilnamečiais vaikais laikotarpį J. K. informuoja S. K. likus ne mažiau kaip 7 kalendorinėms dienoms iki atostogų pradžios. Vaikai atostogauja su J. K. jų mokslo atostogų metu.“
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.