Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

3. 2024 m. lapkričio 5 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjo prašymas priimtas ir nustatytas terminas iki 2024 m. lapkričio 18 d. paaiškinimams ir įrodymams dėl taikos sutarties vykdymo pateikti.

4. 2024 m. lapkričio 7 d. teisme gauta (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini), Fondas) nuomonė, kurioje nurodoma, kad Fondas, vykdydamas teismo Sprendimą dėl S. K. ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tarkos, teikė tarpininkavimo paslaugą. Tarpininkavimo paslaugos teikimo metu buvo susitarta dėl S. K. pasiruošimo susitikimui su jo nepilnamečiais vaikais. Pagal teismo sprendimą nuo 2024 m. vasario 23 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Fondas turėjo tarpininkauti ir atsižvelgdamas į vaikų ir tėvo santykius nustatyti bendravimo intensyvumą. Su J. K. buvo sutarta, kad ji atves vaikus sutartu laiku ir visokeriopai skatins vaikų ir jų tėvo susitikimus.

5. Tarpininkavimo proceso pradžioje nustatyta, kad tėvams bendrauti vaikų labui ir tartis yra sudėtinga dėl vykstančių teismų, dėl asmeninių baimių ir nuoskaudų. Taip pat pirmo tarpininkavimo specialistės ir vaikų susitikimo metu tapo aišku, kad vaikai visiškai atstumią tėvą ir net atsisako kalbėtis apie jį bei bendrauti su pačiu specialistu. Padėti išsiaiškinti tėvo atstūmimo ir priešiškumo jam priežastis į tarpininkavimo procesą buvo įtrauktas psichologas. Tačiau su psichologu vaikai bendrauti taip pat atsisakė.

6. Su S. K. vyko individualūs susitikimai skirti pasiruošti susitikimams su vaikais, buvo susitarta neteikti pakartotinų skundų dėl bendravimo tvarkos, kiek įmanoma sustabdyti visus veiksmus nukreiptus prieš J. K., kad užtikrinti vaikams saugumą ir pastangas iš tėčio pusės. Taip pat S. K. buvo pateiktos užduotys ir informacija, susijusios su bendravimu su vaikais. Vėliau, vykusių susitikimų metu, S. K. parodė visišką susitvardymą ir ramybę, elgėsi pagal specialistų rekomendacijas, dėjo pastangas ryšio su vaikais atkūrimui.

7. Mama J. K. taip pat sutiko visokeriopai skatinti vaikų ir tėvo susitikimus, bendravimą. Tačiau taip pat išsakė savo baimes, kad tėvas gali smurtauti prieš vaikus, nors neapibūdino nei vieno pagrįsto karto, kad tėvas iki ligos ir jau būdamas ligotas būtų smurtavęs prieš vaikus. Jos baimės buvo labiau susijusios su ja pačia, nors ji taip pat paklausta neįvardijo nei vieno pagrįsto įvykio, kad S. K. būtų prieš ją fiziškai smurtavęs, tik įvardijo nepagarbaus elgesio su ja atvejus. Susitikimų metu vis tik išliko atkaklus motinos tvirtinimas, kad vaikai nenori matyti tėvo, bet jie turi, nes yra teismo sprendimas.

8. Matant, kaip mamai ir vaikams yra sunku pradėti susitikinėti su tėvu, įtrauktas psichoterapeutas. J. K. buvo susitarusi dėl susitikimų su psichoterapeute, sudarė susitikimų grafiką birželio mėn., tačiau po kelių susitikimų ėmė keisti susitikimų datas, neatvykti, galiausiai apie atvykimus iš viso nepranešti. Psichoterapijos susitikimai nutrūko rugsėjo mėnesį.

9. 2024 m. liepos 1 d. buvo suplanuotas pirmasis tėvo ir vaikų susitikimas, dalyvaujant specialistei-šeimų konsultantei. Vaikus atlydėjo mama. Susitikimas truko 10 minučių. Vaikai tik įėję į patalpą, kurioje sėdėjo tėvas, ėmė sakyti, kad jie nenori čia būti, kodėl jie čia turi būti, ėmė verkti, šaukti, kad niekas neprivers jų čia būt, priešiškai reagavo į specialistės prašymą pabandyti pabūti, kvietimą pasikalbėti ir nurimti kitoje patalpoje. Po šio susitikimo buvo padaryta ilga pertrauka, tam kad vaikai atsigautų po patirtų išgyvenimų, lankytų psichoterapiją. Buvo atskirai susitikta su S. K. ir J. K. ieškant sprendimų padėti vaikams lengviau išgyventi šią situaciją ir padėti susitikimams.

10. 2024 m. rugpjūčio 14, 20, 26 d. įvyko S. K. susitikimai su vaikais. Visi jie truko iki 10 min. Visų susitikimų metu vaikai tylėdavo, ignoruodavo tėvo kalbas ir bandymus į juos kreiptis ir bendrauti, ignoruodavo ir specialistės bandymus padėti vaikams įsitraukti ar geriau jaustis. Praėjus 10 min. vyriausioji dukra atsistodavo sakydama, kad užteks čia klausytis tų nesąmonių, jiems neįdomu, ji išeidavo, o jos pavyzdžiu sekdavo mažesnieji broliai. Po kiekvieno susitikimo su tėvu būdavo aptariamas susitikimas ir kaip ruoštis sekančiam. Taip pat susitikimai buvo aptariami su mama, kuri jų metu sėdėdavo automobilyje, šalia susitikimo vietos ir pati girdėjo ramų tėvo toną.

11. Matydami, kad susitikimai niekur neveda ir teigiami pokyčiai susitikimuose nevyksta, Fondo darbuotojai pasikvietė J. K. ir psichologę-ekspertę, kad padėtų mamai suprasti, kokia žala vaikams yra padaryta ir kaip reikėtų su jais bendrauti, kokia svarbi yra mamos nuomonė vaikams ir, kad tik ji gali vaikams padėti nesipriešinti tėvui ir susitikimams su juo. Mama paaiškino, kad ji nežino kaip padėti, kaip su vaikais kalbėti, kad jie pakeistų savo nusiteikimą, nes anot jos, jie patys nenori jo matyti ir bendrauti.

12. Po įvykusių visų vaikų susitikimo su tėvu, buvo priimtas sprendimas tėvui susitikti su kiekvienu vaiku atskirai, kadangi mažesnieji vaikai kopijavo sesers elgesį ir savarankiškai į kontaktą su tėvu nėjo. S. K. su šiuo sprendimu sutiko, tačiau J. K. atsisakė atvežti vaikus po vieną, argumentuodama, kad ji neturi tokių galimybių ir mažieji vaikai tiesiog neis, supras tai kaip bausmę. Galiausiai sudarytas susitikimų grafikas spalio mėnesiui, pagal kurį vieną ketvirtadienį turėjo atvykti dukra, kitą ketvirtadienį – abu sūnus. Po pirmo susitikimo 2024 spalio 2 d., kuriame dalyvavo tėvas ir dukra, gautas mamos reikalavimas nušalinti specialistę-šeimos konsultantę, kuriame argumentavo, kad prieš dukrą buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas. Mama neskambino Fondui išsiaiškinti kas atsitiko, tiesiog vienašališkai nusprendė, kad specialistė nėra kompetentinga. Susisiekta su tėvu, kad geriau suprasti, kas įvyko ir atsisakyta vykdyti nepagrįstą reikalavimą. Tada sekė kitas J. K. reikalavimas, kad susitikimuose dalyvautų psichologas. Mums atsisakius vykdyti ir šį reikalavimą, nes grėsmės vaikams susitikimuose nebuvo jokios, juolab, kad buvo sudarytos visos sąlygos lankyti psichoterapijos seansus, paslaugas J. K. nutraukė.

13. Fondo nuomone, vyriausioji dukra S. gali patirti Tėvų atstūmimo sindromą, o mažesniesiems vaikams jis formuojasi. Vaikai dėl mamos tiesioginės ir netiesioginės įtakos galimai patiria tėvo ir visos jo aplinkos atstūmimą, taip pat ir specialistų vengimą, kurie galėtų netiesiogiai veikti vaiko nuomonę ir sukelti lojalumo konfliktą. Vyriausioji dukra kaupia savyje daug pykčio, kuris ateityje galėtų pakenkti mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai, vidurinysis sūnus stengiasi išlikti neutralus, tarsi neišreikšdamas savo nuomonės, tačiau elgdamasis taip pat kaip sesuo, o mažasis jaučiasi saugus tik šalia vyresniųjų, nors smalsumą tėvui turi.

14. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog iš mamos žodžių galima suprasti, kad jai nereikia, kad vaikai turėtų tėvą, bendrautų su juo ir netiesioginiai jos veiksmai tai įrodo. Tėvas, po keleto konsultacijų, supratęs, kad be specialistų jis nepajėgus susigrąžinti vaikus, siekė Fondo pagalba atstatyti ryšį, klausėsi, diskutavo ir vykdė užduotis, pavestas specialistų.

15. Taip pat (duomenys neskelbtini) vertinimu, vaikams būtų reikalinga psichoterapija patirtų išgyvenimų žalos mažinimui bei santykių su tėvu atstatymui.

16. Tarpininkavimo paslaugos laikotarpiu nuo 2024 m. sausio iki 2024 m. spalio 2 d. buvo teikiamos nemokamai, ir iš viso vyko 20 susitikimų su K. ir specialistais nuo 1 iki 2,5 val. trukmės ir 5 susitikimai, trukę 10 min. tėvo ir vaikų, dalyvaujant specialistui. Taip pat buvo vykdomi nemokami psichoterapijos seansai mamai, dukrai ir abiem sūnums, iš viso 7 val.

17. 2024 m. lapkričio 18 d. teisme gauti pareiškėjos J. K. paaiškinimai (2024 m. lapkričio 18 d. DOK-171930), kuriuose nurodyta, kad vadovaujantis Sprendimu patvirtintos Sutarties 6.4.1 punktu, J. K. turėjo vaikus pareiškėjui atvežti 2024 m. spalio 12, 26 ir lapkričio 9 dienomis.

18. Dėl 2024 m. spalio 12 d. pareiškėja paaiškino, kad nors 2024 m. rugsėjo 30 d. turėjo baigtis pereinamasis laikotarpis, tačiau tiek (duomenys neskelbtini) direktorė bei paskirta tarpininkė, tiek pareiškėjai, suprasdami, kad nuo 2024 m. spalio 1 d. įsigaliosianti nuolatinė bendravimo tvarka galimai nebus įmanoma vykdyti dėl vis dar silpno (neatkurto) vaikų ir pareiškėjo ryšio, bendru pareiškėjų sutarimu susitarė, kad 2024 m. spalio mėnesį pareiškėjo ir vaikų bendravimas dar vyks ne pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, o (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant paskirtam tarpininkui. 2024 m. rugsėjo 24 d. buvo suderintas pareiškėjo ir vaikų susitikimų grafikas (ne visų vienu metu, bet atitinkamai tų, kurie nurodyti minėtame grafike). Susitikimai turėjo vykti 2024 m. spalio 3, 10, 17, 24 ir 31 d. Pareiškėjas su tokiu grafiku sutiko ir 2024 m. spalio 3 d. atvyko į susitikimą (duomenys neskelbtini) patalpose su dukra. Grįžusi iš susitikimo su pareiškėju, dukra buvo labai susijaudinusi ir verkė. J. K. ji papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) tarpininkė R. liepė dukrai prieš jos valią apkabinti pareiškėją ir leistis liečiamai. Dukra dėl to pasijuto blogai ir norėjo išeiti iš patalpos, tačiau buvo fiziškai sulaikyta – tarpininkė R. užblokavo duris savo kūnu, maždaug 4 minutes neleisdama dukrai išeiti iš kambario, taip priversdama ją patirti stiprų stresą ir baimę. Be to, specialistė manipuliavo psichologiškai, sakydama traumuojančias replikas, tokias kaip: „dabar nebelinksma, trauma tau“ bei „tu verki, tai sakyk dar ką nors“. Matydama, kad po šio susitikimo dukra yra emociškai traumuota, o susitikimas sukėlė žalos, J. K. 2024 m. spalio 4 d. kreipėsi raštu į (duomenys neskelbtini), reikalaudama paskirti kitą specialistą, kuris sugebėtų nepilnamečių vaikų ir pareiškėjo susitikimų metu užtikrinti saugią aplinką. 2024 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) direktorė raštu atsakė, kad specialistas keičiamas nebus bei informavo, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti šios paslaugos. 2024 m. spalio 9 d. J. K. (duomenys neskelbtini) raštu paaiškino, kad minėta specialistė R. galėtų likti nenušalinta, tačiau kadangi jai galimai trūksta reikiamų psichologinių žinių ir kompetencijos, todėl būtina į vaikų ir pareiškėjo susitikimus įtraukti profesionalų psichologą. 2024 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) direktorė raštu atsakė, jog joks naujas specialistas į procesą įtrauktas nebus, todėl pareiškėja priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) paslaugomis nebesinaudoti ir 2024 m. spalio 17 d. apie tai informavo tiek (duomenys neskelbtini), tiek pareiškėją, nurodydama, kad 2024 m. spalio 26 d. ir lapkričio 9 bei 23 d. ji atveš vaikus pas pareiškėją.

19. Taigi 2024 m. spalio 12 d. J. K. nenuvežė vaikų pas pareiškėją dėl to, kad pagal bendru pareiškėjų sutarimu suderintą Susitikimų su vaikais grafiką buvo sutarta, jog pareiškėjas 2024 m. spalio mėnesį su vaikais bendraus būtent grafike nurodytomis datomis, į kurias 2024 m. spalio 12 d. nepateko. Be to, 2024 m. spalio 12 d. J. K. nebūtų galėjusi nuvežti vaikų pas pareiškėją, kaip tai numatyta Sutarties 6.4.1 punkte, nes 2024 m. spalio 10 d. buvo susirgęs K. K. ir 2024 m. spalio 12 d. vis dar tęsėsi jo liga. Sutarties 6.4.5 punkte numatyta, kad pareiškėjo ir sergančio/-ų vaiko/-ų bendravimas nevyksta. Kadangi J. K. tuo metu turėjo slaugyti K. K., ji nebūtų galėjusi nuvežti kitų Vaikų į pareiškėjo gyvenamąją vietą.

20. Dėl 2024 m. spalio 26 d. ir lapkričio 9 d. pareiškėja paaiškino, kad 2024 m. spalio 26 d. ji nuvežė vaikus į pareiškėjo gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atsisakė lipti iš jos automobilio ir likti su tėvu, tiek J. K., tiek pareiškėjas bandė įkalbinti juos pasilikti su pareiškėju. Tačiau vaikai kategoriškai atsisakė pasilikti su pareiškėju, dėl ko J. K. ir pareiškėjo bendru sutarimu buvo nutarta, kad J. K. vešis juos namo.

21. 2024 m. spalio 26 d. J. K. gavo pareiškėjo elektroninį laišką, kuriame jis patvirtino, kad vaikai buvo atvežti, bet pareiškėjo bendravimas su jais nepavyko. Tame pačiame elektroniniame laiške pareiškėjas nurodė, kad jis vaikų lauks 2024 m. lapkričio 16-17 dienomis. J. K. Pareiškėjui atsakė, kad pagal Sprendimu patvirtinimą bendravimo tvarką pareiškėjui ji vaikus turinti atvežti lapkričio 9-10 d., tačiau pareiškėjas atsakė, kad vaikų lauks 2024 m. lapkričio 16 d., o jei J. K. tą dieną atvežti negali – 2024 m. lapkričio 23 d. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas 2024 m. spalio 26 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. elektroninis susirašinėjimas.

22. Taigi 2024 m. spalio 26 d. J. K. Sprendimą įvykdė ir Vaikus Pareiškėjui nuvežė, o 2024 m. lapkričio 9 d. vaikų pareiškėjui nenuvežė, nes pats pareiškėjas buvo nurodęs, kad vaikus jis gali priimti tik 2024 m. lapkričio 16 d. arba 23 d.

23. Taip pat pareiškėja pasisakė dėl (duomenys neskelbtini) teismui pateiktos nuomonės. Pareiškėjos teigimu, ji dėjo visokeriopas pastangas, kad vaikai turėtų kokybišką ryšį su pareiškėju, vykdė visas rekomendacijas ir reikalavimus, tačiau iš (duomenys neskelbtini) paskirtos tarpininkės R. pusės vaikai ne vieną kartą pajuto prievartą, kas nubraukė visas J. K. dėtas pastangas. 2024 m. liepos 1 d. vykusio susitikimo metu dukrai panorus išeiti iš patalpos, tarpininkė R. pečiu stumtelėjo ją, taip sudarydama kliūtį ir neleisdama išeiti iš patalpos. Kitų susitikimų metu būdavo mėtomos įvairios netaktiškos replikos vaikų atžvilgiu. Pareiškėja vis ramino vaikus, sakydama, kad galbūt patys vaikai sureikšmina tam tikras detales, tačiau po paskutinio dukros ir pareiškėjo susitikimo, kai dukra buvo priversta apsikabinti pareiškėją ir leistis jo liečiamai, J. K. nebegalėjo daugiau toleruoti tokio specialistės elgesio. Vaikai pradėjo bijoti tarpininkės, todėl ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) administraciją, siekdama spręsti šią situaciją ir tik matydama, kad situacija sprendžiama nebus, nes neva tai yra pačios pareiškėjos kaltė, atsisakant komentuoti tarpininkės elgesį, J. K. naudotis tokiomis paslaugomis daugiau nebegalėjo. Pasak pareiškėjos, ji visuomet atvykdavo susitikti su paskirta tarpininke, geranoriškai bendradarbiavo, laikėsi teikiamų rekomendacijų.

24. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad su psichoterapeute buvo suderintas užsiėmimų grafikas 2024 m. birželio mėnesį. Dėl nenumatytų priežasčių J. K. 2024 m. birželio 4 d. negalėjo nuvykti pati, o 2024 m. birželio 5 d. negalėjo nuvežti Dukros, tačiau visi kiti numatyti susitikimai įvyko ir praleisti nebuvo. Vėliau visiškai netyčia ir dėl susidėjusių aplinkybių, J. K. pamiršo apie 2024 m. rugsėjo 11 d. suplanuotą psichoterapeutės ir dukros užsiėmimą. Iš viso buvo praleisti 3 susitikimai, tačiau susitikimų įvyko daugiau negu neįvyko. Vėliau nepavyko suderinti psichoterapeutei ir J. K. tinkamo grafiko, nes specialistė priimti galėjo tik darbo dienos metu, t. y. per J. K. darbo valandas, o pareiškėja negali sau leisti prarasti darbo. Be to, ji dar turėjo vaikus vežioti į (duomenys neskelbtini) patalpas į susitikimus su pareiškėju, taip pat vaikai lanko būrelius, dėl ko suderinti susitikimus su psichoterapeute tapo neįmanoma.

25. Pareiškėjos vertinimu, Nuomonėje dėstoma subjektyvi nuomonė apie jos daromą tiesioginę ar netiesioginę įtaką vaikams, dėl kurios jie galimai patiria pareiškėjo ir visos jo aplinkos atstūmimą, neturi jokio pagrindo ir nėra pagrįsta jokiais leistinais įrodymais.

26. Papildomai pareiškėja paaiškina, kad matydama, jog dabartinė nuolatinė bendravimo tvarka negalės būti vykdoma dėl neatkurto pareiškėjo ir vaikų ryšio, J. K. jau inicijavo mediacijos procesą, kuris buvo baigtas 2024 m. lapkričio 8 d. ir artimiausiu metu teiks ieškinį dėl bendravimo tvarkos keitimo.

27. Taip pat pareiškėja nurodė, jog ne mažiau yra svarbus ir paties pareiškėjo elgesys. J. K. ne vieną kartą yra sakiusi, kad pareiškėjas nerodo tinkamo dėmesio vaikams. Iki šiol pareiškėjas tik dukrą yra pasveikinęs su gimimo diena, tačiau visi vaikai yra priversti vykti tiek į susitikimus su pareiškėju, tiek pas įvairius specialistus. Taip pat dukra ir K. K. buvo priversti vykti į apklausą teisme, kas jiems sukėlė be galo didelį stresą ir suvokdami, jog tai vyksta dėl to, kad pareiškėjas siekia, kad J. K. būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, jie dar labiau pareiškėją dėl to atstumia. Pareiškėjo elgesys yra kontraversiškas, nes viena vertus, jis deklaruoja norą bendrauti su vaikais ir dėl to jo iniciatyva vaikai privalo vykti į įvairiausias įstaigas bei institucijas, susitikimus ir užsiėmimus, dukra net verčiama jį apsikabinti, kai ji to daryti visai nenori, kita vertus, pareiškėjas net ir po Sprendimo priėmimo dienos, ne kartą girdėjęs J. K. priekaištus dėl vaikų nesveikinimo per jų gimtadienius, iki šiol vaikų, išskyrus dukrą, nesveikino nei su gimimo diena, nei su Rugsėjo 1-ąja, nesistengė perduoti dovanų, kas nors ir nėra privaloma, bet mažos smulkmenos juk visuomet suartina.

29. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad vykdomasis raštas yra išduodamas tik tada, kai konstatuojama, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, tačiau vykdomasis raštas nėra prevencinė priemonė ir nėra išduodamas, siekiant prevencinių tikslų, kurių, panašu, kad pareiškėjas ir siekia. J. K. netrukdo pareiškėjo bei vaikų susitikimams ir nesiruošia tam trukdyti ateityje.

30. 2024 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas teismui pateikė naujus duomenis (DOK-173223), pareiškėjo teigimu, pagrindžiančius J. K. sistemingą ir nusikalstamą trukdymą bendrauti su vaikais (S. K. skundą dėl prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje pagal BK 163 straipsnį). Pareiškėjo manymu, be vykdomojo rašto išdavimo nėra kito būdo priversti J. K. nutraukti vaikų nuteikinėjimą prieš tėvą ir pradėti vykdyti teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką.

38. Nors pareiškėja nurodo, jog ji vykdo Sprendimų patvirtintos Sutarties 6.4 punkte numatytą bendravimo tvarką, teismas su tokia pareiškėjos pozicija šiuo atveju negali sutikti. Sistemiškai įvertinus į bylą pačios pareiškėjos pateiktus įrodymus (susirašinėjimus su specialistėmis, pareiškėju, pateiktus vaizdo įrašus) bei (duomenys neskelbtini) nuomonėje pateiktą informaciją, darytina išvada, jog būtent pareiškėja nededa maksimalių pastangų, kad tėvo ir vaikų bendravimas vyktų tinkamai. Pateiktų įrodymų visuma rodo, jog pareiškėjos veiksmai vykdant bendravimo tvarką, yra iš esmės deklaratyvios pastangos. Pažymėtina, jog iš Fondo pateiktos nuomonės matyti, jog būtent pati pareiškėja, aiškindama, jog ji pati ar vaikai bijo pareiškėjo smurto, negalėjo konkrečiai nurodyti nei vieno realaus smurto atvejo, be to, ji iš esmės nekeitė savo nusistatymo, jog vaikai nenori matyti tėvo, neatsakingai dalyvavo susitikimuose su psichoterapeute (o vėliau apskritai juos nutraukė), kuri turėjo padėti išspręsti šias problemas.