- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- I-3521-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 2.2.1Žmogaus orumas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. G. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Skunde paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 14 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą reikalavimą dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui. Kamerose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų nei turi būti.
2.2. Lukiškių TI-K buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu jį matyti galėjo kiti įstaigoje laikomi asmenys arba pareigūnai per stebėjimo langelį. Kamerose nebuvo oro šalinimo sistemos, kamerose buvo netinkamas drėgmės lygis, ant sienų buvo grybelio, dažai buvo atsilupę. Dėl drėgmės pareiškėjas buvo priverstas miegoti ant drėgnos patalynės, jam sutriko miegas, dėl to buvo priverstas vartoti vaistus.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo suteikta būtinoji medicininė pagalba, keletą kartų buvo duodami netinkami vaistai. Dėl susirgimų negalėjo valgyti duodamo maisto.
2.4. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė stresu, pažeminimu, depresija ir kitais nepatogumais. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 20 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–23) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir prašo skundą atmesti. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Teigia, kad pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
3.2. Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys, kuriems yra išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko teisės aktus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir dabro resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos per langus ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus.
3.3. Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Lukiškių TI-k laikomiems suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.
3.4. Vienas iš pareiškėjo skundo reikalavimų yra sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas nustato privalomą išankstinę ginčo dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo stadiją – paciento kreipimąsi rašytiniu prašymu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančia prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog laikėsi šios privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos.
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, jo prašomas žalos dydis nėra grindžiamas įrodymais, jo nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjas į įstaigos administraciją su skundais arba prašymais dėl laikymo sąlygų ginčo laikotarpiu nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 14 d., kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K (toliau – ir ginčo laikotarpis).
6. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
7. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
8. Pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiasi dėl ploto trūkumo Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Bylos medžiaga patvirtina ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 24–26) yra užfiksuota, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose:
2018 m. birželio 4 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į 7,38 kv. m kamerą Nr. 121 (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 5 d. buvo perkeltas į 7,71 kv. m kamerą Nr. 335 (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 6 d. perkeltas į 7,75 kv.m kamerą Nr. 311, kurioje iki 2018 m. birželio 11 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. birželio 12 d. perkeltas į 34,57 kv.m kamerą Nr. 257 (7 asmenys kameroje), kurioje buvo iki išvykimo į Vilniaus pataisos namus dienos, t. y. 2018 m. birželio 14 d. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 14 d., pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto (pareiškėjui teko nuo 3,85 kv. m (2018 m. birželio 5 d., kamera Nr. 335) iki 4,93 kv. m (2018 m. birželio 12 d. – 2018 m. birželio 14 d., kamera Nr. 257).
9. Nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Mursič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Šiuo atveju matyti, jog ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, sanitarinio mazgo patalpos matmenys – 0,56 kv.m (b. l. 21)), pareiškėjui kamerose teko daugiau nei 3 kv.m ploto. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu buvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, todėl skundo reikalavimas šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
10. Pareiškėjas skundėsi, jog kamerose buvo daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo įstaigos administracija. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l. 18–23, 27–30) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose yra lovos (matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv.m). Kamerose laikoma ne daugiau asmenų nei jose yra įrengta miegamųjų vietų. Kamerose miegamųjų vietų tiek, kad būtų užtikrinamas 3,6 kv.m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Teismas pastebi, jog pareiškėjas nedetalizavo, kuriose kamerose lovų buvo per daug, nekonkretizavo lovų skaičiaus, net apytiksliai nenurodė laikotarpio, kai miegamųjų lovų skaičius buvo netinkamas. Be to, pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl miegamųjų vietų skaičiaus nesikreipė. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus ir neindividualizuotus. Be to, pats faktas, kad miegamųjų vietų skaičius yra didesnis nei kameroje laikomų asmenų pats savaime nereiškia pažeidimo.
11. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.
Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą.
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė Lukiškių TI-K, šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimą nuo likusio kameros ploto. Pažymėtina, jog iš Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus. pranešimo „Dėl R. G. skundo“ (b. l. 27–30) matyti, jog Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – Nr. 257. Teismas pažymi, jog pareiškėjas kameroje Nr. 257 buvo laikomas nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Teismo vertinimu šiuo laikotarpiu įstaiga užtikrino pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Tačiau, nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto likusiu laikotarpiu, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 11 d., t. y. 8 paras, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
12. Pareiškėjas nurodė, jog kamerose buvo netinkamas drėgmės lygis, ant sienų buvo grybelio, dažai nusilupę. Be to, pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo oro šalinimo sistemos.
Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma. Atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo reikalavimas šiuo pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš teismui pateikto Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. tarnybinio pranešimo „Dėl R. G. skundo“ (b. l. 27–30) matyti, jog pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrą, kuris atlieka valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, nesikreipė (pranešime taip pat pažymima, jog kamerose pelėsio, grybelio, grėgnų ir supuvusių čiūžinių nėra). Lukiškių TI-K patvirtino, kad dėl netvarkingų, nešvarių gyvenamųjų kamerų ar netvarkingų įrenginių pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė taip pat. Pastebėtina, jog pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl bendros kamerų būklės yra itin abstraktūs. Pareiškėjas nenurodė nei kamerų numerių, kuriose pasireiškė minėti pažeidimai, nei laikotarpių, kada buvo laikomas netinkamose kamerose, nei kitų aplinkybių, kurios leistų identifikuoti ir nustatyti galimus pažeidimus. Pažymėtina, jog pareiga detalizuoti pažeidimus tenka būtent pareiškėjui, teismas negali remtis hipotetiniais, neindividualizuotas bei nepagrįstais teiginiais. Todėl, teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
13. Pareiškėjas nurodė, jog jam išduoti čiužinys ir patalynė buvo netinkama naudoti.
Minėtame Lukiškių TI-K 2019 m. gegužės mėn. tarnybinio pranešime (b. l. 27–30) teigiama, jog Lukiškių TI-K išduodami daiktai: patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė, čiūžinys yra švarūs, tvarkingi ir tinkami naudoti. Įstaigoje laikomiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne reičiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamų čiūžinių ir antklodžių yra nekonkretizuoti, abstraktūs, pareiškėjas su skundais į įstaigos administraciją nesikreipė, todėl šie jo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
14. Pareiškėjas teigia, jog jam buvo laiku nebuvo suteikiamos gydymo paslaugos, o suteiktos buvo netinkamos, buvo paskirti vaistai nuo kurių jam sveikata tik pablogėjo.
Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-l 10/2013). Todėl teismas paaiškina pareiškėjui, kad dėl sveikatos paslaugų netinkamo teikimo, jei pareiškėjas turi pretenzijų Lukiškių TI-K, reikia kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismus, prieš tai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., LVAT 2014 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-338/2014, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-773/2013 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo Lukiškių TI-K, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).
Šiuo atveju, nagrinėjamos administracinės bylos ribos sietinos tik su Lukiškių TI-K (pareigūnu, darbuotoju) veiksmais, susijusiais su medicininės pagalbos administravimu, medicininės pagalbos teikimo organizavimu, tačiau nevertintini tie pareiškėjo argumentai, kurie siejami su pareiškėjui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, nevertintinas paties gydymo tinkamumas (netinkamumas).
15. Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į Lukiškių TI-K, siekdamas patekti pas gydytoją, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama. Atkreiptinas dėmesys, kad šių aplinkybių pareiškėjas skunde nedetalizavo, nenurodė, kada konkrečiai ir kokia medicininė pagalba jam buvo reikalinga ir nebuvo suteikta ir pan. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai teigia, jog jam buvo teikiami netinkami vaistai, dėl kurių negalėjo valgyti duodamo maisto, pablogėjo sveikata. Pareiškėjas taip skundėsi sutrikusiu miego ritmu, todėl buvo priverstas vartoti stiprius vaistus. Savo skunde pareiškėjas nedetalizavo Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado minėti sutrikimai, nenurodė taip pat vaistų, kuriuos vartoja. Iš teismui pateiktų Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizių (b. l. 5, 6, 7) bei 2019 m. sausio 17 d. medicinos dokumentų išrašo (b. l. 8) matyti, jog jose yra užfiksuotos įvairios ligos, tačiau nėra duomenų, kad jos būtų susijusios su atsakovo veiksmais ir skunde nurodytomis gyvenimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, jog su skundais dėl galimai sutrikusio miego pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pats pareiškėjas skunde pripažįsta, jog medicininė pagalba jam buvo suteikiama, buvo atvykusi medicinos sesuo, vaistai buvo skiriami. Teismas pastebi, jog pareiškėjo nusiskundimai iš esmės susiję ne su medicininės pagalbos administravimu, tačiau su galimai netinkamai suteiktomis medicininės paslaugomis. Esant šioms aplinkybėms, teismas atmeta pareiškėjo reikalavimus dėl Lukiškių TI-K laiku neužtikrintos medicininės pagalbos.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (8 paras (nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. birželio 11 d.) trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, tai, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas neilgai (11 parų), taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 25 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. G., iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.