Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1014-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-29
Bylos Nr.
2S-1014-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01828-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
D. P.
Pareiškėjas
A. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1014-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01828-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.; 3.5.21.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. P. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2543-767/2017 pagal pareiškėjo A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės D. P. veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo išieškojimą nukreipiant į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija Vyriausybės patvirtintos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į antstolę D. P. dėl 2017 m. liepos 19 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė areštavo jo sąskaitoje esančias lėšas 100 procentų. Antstolė neturėjo teisės vykdyti išieškojimo iš šių lėšų, kadangi jos yra būtinos jo pragyvenimui ir neviršija 1 MMA. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį antstolė iš pajamų, neviršijančių 1 MMA, galėjo išskaityti tik 20 procentų (b. l. 4–6).Antstolė D. P. 2017 rugpjūčio 11 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko A. Č. skundą dėl antstolio veiksmų ir jį kartus su vykdomąja byla perdavė Radviliškio rajono apylinkės teismui (b. l. 1–3). Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. skundo netenkino (b. l. 17–19).Pareiškėjas A. Č. atskiruoju skundu prašė panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad antstolė nurodė priverstinai nurašyti 538,04 Eur jo piniginių lėšų, esančių jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Antstolė areštavo ir nurašė visas jo sąskaitoje esančias lėšas, nors iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA. Prašo įpareigoti antstolę nurašytas lėšas jam gražinti (b. l. 27–32).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tenkino A. Č. atskirąjį skundą, panaikino Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-2543-767/2017 ir klausimą išsprendė iš naujo – skundą tenkino iš dalies, pripažino iš dalies neteisėtais antstolės D. P. veiksmus, priimant 2017 m. liepos 19 d. nurodymą Nr. S-17-66-23459 dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis pagal CPK 736 straipsnio nuostatas, šioje dalyje skundžiamą nurodymą panaikino. Likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 38–39). Teismas nurodė, kad teisės aktais atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis numatytas CPK 736 straipsnyje. CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos taikomos tik išieškant iš skolininko turto, tarp jų ir pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Teismas nurodė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl pareiškėjo pingines lėšas asmeninėje sąskaitoje teismas kvalifikavo kaip kitas gautas pajamas, iš kurių išieškojimas vykdomas CPK LI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pripažino, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į visas pareiškėjo lėšas, esančias jo asmeninėje sąskaitoje, nesilaikė aukščiau išvardytų įstatymo nuostatų bei galiojančios teismų praktikos, todėl pareiškėjas neturi galimybės naudoti piniginių lėšų savo reikmėms. Antstolė, priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių jo asmeninėje sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir išskaitas darytis remiantis CPK 736 straipsniu, todėl pripažino iš dalies neteisėtu antstolės 2017 m. liepos 19 d. nurodymą Nr. S-17-66-23459 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių banko sąskaitoje, nes jame nenurodytas reikalavimas, išieškojimą iš pajamų vykdyti CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė D. P. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 42–44). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skolininkas neįrodė, kad banko sąskaitoje buvusios lėšos priskirtinos prie lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas pagal CPK 737 straipsnį.Nėra aišku, kodėl teismas pripažino, kad išskaitos iš banko sąskaitoje esančių lėšų turėtų būti vykdomos CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka, nes išieškojimas nėra nukreipiamas į darbo užmokestį ar kitas tam prilygintas lėšas. CPK 689 straipsnis yra specialioji norma, numatant skolininko piniginių lėšų areštą banko sąskaitose. Antstoliui suvedus duomenis apie skolininkui taikytus apribojimus į Antstolių informacinėje sistemą, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) šie duomenys perduodami bankams. Sprendimų vykdymo instrukcijose numatyta griežta forma lėšų nurašymo nurodymui, jame nėra numatyta galimybė daryti tam tikro dydžio, procentine forma išreikštas, išskaitas. Antstoliui yra privalomas šis norminis dokumentas, todėl antstolis negali priimti kitokios formos procesinio dokumento.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. Č. prašo palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį (b.l. 26–27). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Nutartyje teisingai nurodoma, kad išskaitos turi būti atliekamos CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka, toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93,6 punktą negalimas išieškojimas iš fizinio asmens grynųjų pinigų sumos, kuri neviršija 1 MMA, tačiau į šią nuostatą antstolė neatsižvelgė vykdydama išieškojimą iš skolininko, todėl nepagrįsti skundo argumentai susiję su antstolio pareiga griežtai laikytis Sprendimų vykdymo instrukcijose patvirtintų formų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar procesinis klausimas buvo išspręstas teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, būtų tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586–587 straipsniai). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas).Byloje nustatyta, kad antstolės R. A. ir D. P. kontoroje 2014 m. gegužės 2 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-179-849/2013 dėl 1 040,35 Lt (301,31 Eur) turinės žalos atlyginimo, kurioje skolininkas yra A. Č., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „ITM Inkasso“. Vykdymo procese antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (vykdomoji byla, b. l. 34), 2017 m. liepos 19 d. antstolė surašė nurodytą Nr. S-17-66-23459 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodė, kad priverstinio lėšų nurašymo pagrindas yra CPK 689 straipsnis, pagal kurį priverstinai nurašomų lėšų suma yra 538,04 Eur, t. y. 301,31 Eur skolos ir 236,73 Eur vykdymo išlaidų (vykdomoji byla, b. l. 48–49).Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius), tačiau įstatyme nėra išimčių dėl išieškojimo tvarkos bei išskaitų dydžio, kai skola išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išieškant iš skolininko pajamų, būtų pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodytą išieškojimo ribojimą pinigų sumoms, neviršijančioms vienos MMA, tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (iš lot. be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, nėra pagrindo teigti, kad iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio skolininko pajamų dalies, neviršijančios nustatytos MMA, išieškojimas apskritai negalimas. Išskaitos iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, taip pat kitose kredito įstaigose, atliekamos ta pačia tvarka kaip ir išskaitos iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio arba jam prilygintų pajamų, t. y. CPK 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį išieškant išlaikymą pagal kelis vykdomuosius dokumentus – išieškoma ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas – 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, išskaičiuojama 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Įvertinus aplinkybę, kad 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pervedė 400 Eur į A. Č. banko sąskaitą, nėra pagrindo daryti išvados, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, nes jos nepatenka į CPK 739 straipsnyje sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas.Nagrinėjamu atveju iš skolininko yra išieškoma nusikalstama veika padaryta žala, todėl iš pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o iš lėšų dalies, viršijančios nustatytą MMA dydį, galima išskaičiuoti ne daugiau kaip 70 procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. liepos 19 d. nurodyme Nr. S-17-66-23459 nėra nurodyta, kokio dydžio išskaitos turi būti atliekamos, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies neteisėtu minėtą antstolės nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Kaip matyti iš pareiškėjo (skolininko) A. Č. pateikto banko sąskaitos išrašo, 2017 m. liepos 26 d. į jam priklausančią banko sąskaitą buvo pervesta 400 Eur, vadovaujantis antstolės nurodymu Nr. S-17-66-23459 iš banko sąskaitos 2017 m. liepos 27 d. nurašyta 398,10 Eur (b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, kad lėšos gautos jau vykstant priverstiniam išieškojimui, todėl iš piniginių lėšų nėra galimas išieškojimas pagal CPK XLVII skyriaus normas (atitinkamai ir tai reiškia, kad nėra galimas išieškojimas pagal CPK 688 straipsnį ir CPK 689 straipsnį), todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad išskaitos iš skolininko piniginių lėšų gali būti atliekamas nesilaikant CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniuose) numatytos išieškojimo tvarkos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju spręstina, kad antstolės veiksmai, nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo nukreipimas į visas skolininko pinigines lėšas banko sąskaitoje, yra nesuderinami su aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išskaitos turėjo būti daromos vadovaujantis CPK 736 straipsniu. Nors vykdymo procese antstolė privalo laikytis įstatymų bei juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo procese taip pat reikalinga įvertinti tai, kaip tam tikros teisės normos yra aiškinamos teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju aktuali jurisprudencija, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje išaiškinta, kad iš skolininko, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, piniginių lėšų išskaitos atliekamos CPK LI skyriuje nustatyta tvarka tik po išskaitų išieškojimo CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino iš dalies neteisėtais antstolės D. P. veiksmus priimant 2017 m. liepos 19 d. nurodytą Nr. S-17-66-23459 priverstinai nurašyti pinigines lėšas pagal CPK 689 straipsnį, nes šiame antstolės procesiniame dokumente nenumatyta išskaitas daryti CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad antstolės D. P. 2017 m. liepos 19 d. patvarkymas Nr. S1-340869 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, nesilaikant CPK 736 nustatytos tvarkos, yra neteisėtas, ir šioje dalyje naikintinas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą 2017 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė