- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-09
- Bylos Nr.
- N-575-2260-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00545-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimo L. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
L. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. ji savo individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) siuvimo ceche leido dirbti (siūti įvairius gaminius) A. V., D. S., A. P., nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių. Protokole nustatyta, kad L. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 ir 99 straipsnių reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas (toliau – ir Teismas) 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nutarė administracinę bylą L. D. atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismas, remdamasis surinktais byloje rašytiniais ir kitais įrodymais, nustatė, kad liudytojų R. D., D. S., A. V. ir A. P. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo metu, nedviprasmiškai liudija, kad L. D. individualioje įmonėje nebuvo nustatytas nelegalus darbas, nesudarius rašytinių darbo sutarčių, bei konstatavo, kad prieš priimant naujus darbuotojus, buvo patikrintas jų sugebėjimas atlikti jiems pavestas siuvėjų pareigas.
Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyrius (toliau – ir Apeliantas, FNTT) prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – nubausti L. D. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį sankcijos ribose. Teigia, kad Teismas neišanalizavo byloje surinktų rašytinių įrodymų bei nesirėmė pirminiais liudytojų A. V., D. S., A. P. parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. D. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad moterų, ketinančių įsidarbinti Įmonėje siuvėjomis, sugebėjimų patikrinimą Apeliantas nepagrįstai laiko nelegaliu darbu, nors tokia sugebėjimų patikrinimo tvarka Įmonėje taikoma jau nuo 2007 m. liepos 31 d. Teigia, kad tai buvo ne darbuotojų išbandymas, o sugebėjimų patikrinimas. Mano, kad Teismas priėjo pagrįstos išvados, kad Įmonėje organizuojami sugebėjimų patikrinimai reikalingi, jie organizuojami nepažeidžiant darbo įstatymų reikalavimų, o pretendentų buvimas Įmonės ceche prie siuvimo mašinų, panaudojant šias mašinas ir audinių atraižas savo sugebėjimams parodyti, negali būti laikomas nelegaliu darbu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Iš paminėtų teisės aktų akivaizdu, kad nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4) seka, kad šioje byloje L. D. kaltinama ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, nesudarius darbo sutarties teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė bylos aplinkybes. Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų.
Byloje surinktų įrodymų nepakanka nelegalaus darbo faktui konstatuoti, tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos nutraukimas, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties, galimas tik tuo atveju, kai byloje ištirti visi įmanomi įrodymai. Pirmosios instancijos teismas turėtų apklausti teismo posėdyje patikrinimą atlikusius FNTT pareigūnus – V. K. ir G. Š.. Šių liudytojų parodymai galėtų aiškiau ir detaliau atskleisti bylos aplinkybes. Pavyzdžiui, FNTT pareigūnai galėtų nurodyti, kokius darbus atliekant matė A. V., D. S. ir A. P., ar jos sukūrė kokį nors produktą, ar pasiekė gamybos proceso rezultatą, kurį Įmonė galėtų panaudoti parduodant rinkoje ir gauti pelną.
Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog, jei byloje būtų nustatyta, kad minėtos moterys realiai dirbo Įmonės naudai ir buvo išbandomos, ar jos yra tinkamos siuvėjos darbui Įmonėje, tai būtų darbo santykių buvimo požymiai. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato tokio išbandymo galimybės, nesudarius darbo sutarties. DK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje, o 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsniai).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esamų duomenų nepakanka teisingam bylos išnagrinėjimui, būtina surinkti papildomų įrodymų, apklausti liudytojus teisme.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, byloje surinkti ne visi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.