- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 1A-207-468/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08097-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-08 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2020-01-16 epizodas) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020-02-02 epizodas) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2020-02-20 epizodas) ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir apimant ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Remiantis BK 63 straipsnio 2, 5, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, skirta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš D. V. UAB „T.“ priteista 863,98 Eur žalos ir UAB „B.“ 277,95 Eur žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. V., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-01-16 apie 10.25 val. užėjęs į UAB „T.“ parduotuvę „T.“, esančią prekybos centre „C.“, (duomenys neskelbtini), į su savimi turėtą krepšį įdėjo ausines „SONY WH – H900 N“, 309,99 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „T.“ priklausantį 309,99 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. D. V. taip pat, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-02-02 apie 16.31 val. užėjęs į UAB „T.“ parduotuvę „T.“, esančią prekybos centre „C.“, (duomenys neskelbtini), į su savimi turėtą krepšį įdėjo žuvų paieškos sensorių „DEEPER“, 314,99 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „T.“ priklausantį 314,99 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. D. V. taip pat, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-02-20 16.49 val. užėjęs į UAB „B.“, „B,“ vaistinę, (duomenys neskelbtini), į su savimi turėtą krepšį įdėjo intensyviai stangrinantį dieninį kremą „FILORGA LIFT-STRUCTURE“, 69,99 Eur vertės, priešraukšlinę šviesinančią veido kaukę „FILORGA meso mask“, 42,99 Eur vertės, dvigubo poveikio kaukę „FILORGA scrub mask“, 41,99 Eur vertės, intensyviai stangrinantį naktinį kremą „FILORGA sleep lift“, 69,99 Eur vertės, priešraukšlinį veido kremą „FOLORGA time filler mat“, 52,99 Eur vertės, ir išėjo iš vaistinės, nesumokėjęs už prekes, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „B.“ priklausantį viso 277,95 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
4. D. V. taip pat, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020-02-23 apie 16.33 val. užėjęs iš UAB „T.“ parduotuvę „T.“, esančią prekybos centre „C.“, (duomenys neskelbtini), į su savimi turėtą krepšį įdėjo žuvų paieškos sensorių „DEEPER PRO+“, 239 Eur vertės, ir išėjo, nesumokėjęs už prekę, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – UAB „T.“ priklausantį 239 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
5. Apeliaciniu skundu D. V. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-08 nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, svarbias skiriant bausmę. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu besąlygiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, gailėjosi bei padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti jo padarytas veikas. Apelianto vertinimu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta lengvinančia jo teisinę atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodo, kad viso proceso metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, jo nuoširdų gailestį dėl padarytų nusikalstamų veikų rodo tai, jog jis suprato savo pavojingo veikimo padarinius, atsiprašė nukentėjusiųjų bei pasižada daugiau nebenusikalsti. Pažymi, kad nepaisant to, jog jau yra daug kartų teistas, nagrinėjamu atveju jis išreiškia kritišką požiūrį į savo elgesį ir dėl to labai gailisi. Nurodo, kad nori ir aktyviai siekia pakeisti savo asocialų gyvenimą bei ėmėsi aktyvių veiksmų, savanoriškai kreipėsi į VA „C.“ priklausomų asmenų bendruomenę „A.“, pradėjo mokytis naujų amatų, padėti socialiai remtiniems asmenims, tokiu būdu išreikšdamas gailestį dėl savo padarytos nusikalstamos veikos bei realų norą keistis.
5.2. Pažymi, kad siekia atlyginti byloje nukentėjusiesiems padarytą žalą, šiuo metu gyvena VA „C.“ priklausomų asmenų bendruomenėje „A.“, šioje organizacijoje nemažai asmenų dirba ir gauna atitinkamą darbo užmokestį ir dengia savo nusikalstama veika padarytą žalą. Nurodo, kad nors šiuo metu dar nėra atlyginęs žalos nukentėjusiems asmenims, tačiau išreiškė valią ir prašo nukentėjusiųjų suteikti papildomą terminą žalos atlyginimui. Pažymi, kad siekia susitaikyti su nukentėjusiais asmenimis, jų atsiprašė, raštu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei pareiškė, jog dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Apelianto vertinimu, šie veiksmai atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
5.3. Apeliantas nesutinka, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekiami tik paskiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad yra charakterizuojamas teigiamai, susilaiko nuo narkotinių medžiagų vartojimo, vykdo jam pavestas užduotis, turi mūrininko, plytelių klojėjo ir šaltkalvio profesijas, pagrindinį išsilavinimą, yra dirbęs (duomenys neskelbtini), yra išklausęs „Minesotos“ programos kursą, aktyviai sportuoja, už pasiekimus sporte yra ne kartą apdovanotas. Pažymi, kad įgijo socialinio darbuotojo padėjėjo, teikiančio socialines paslaugas, specialybę ir nuo 2019-01-02 dirba VšĮ „V.“ socialinio darbuotojo padėjėju.
5.4. Pažymi, jog nusikalstamas veikas darė tam, kad gautų pinigų narkotinėms medžiagoms, tačiau šiuo metu alkoholio bei kitokių psichiką veikiančių medžiagų nebevartoja, pats to nenori ir yra prižiūrimas bendruomenės narių, šiuo metu gydosi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Nurodo, kad nusikalstamų veikų darymo metu buvo itin socialiai pažeidžiamas ir neturėjo jokio pajamų šaltinio, tačiau nuo 2020-11-25 turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei yra prižiūrimas ir globojamas. Pažymi, jog neturi jokio noro ateityje daryti nusikalstamas veikas, aiškiai suprato savo veiksmų pavojingumą, po nusikaltimų padarymo prarado daugelio žmonių pasitikėjimą, apelianto vertinimu, bausmės tikslai iš dalies jau yra pasiekti, kadangi jis patiria ir ateityje patirs diskomfortą, suvaržytas subjektines teises.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas
8. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo D. V. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistas turtinės žalos dydis. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad jis aktyviai siekia pašalinti nusikalstama veika sukelta žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir, atsižvelgiant į asmens pozityvius elgesio pokyčius, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
10. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. nesutinka su jo atžvilgiu paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. V. atžvilgiu skirtiną bausmę atsižvelgė į asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (3 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos yra baigtos), taip pat įvertino nuteistojo asmenybę (asmuo anksčiau teistas 23 kartus, po nusikalstamų veikų, už kurias yra traukiamas atsakomybėn, padarymo buvo dar 3 kartus nusikaltęs), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog nuteistasis pripažino esmines faktines veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir šių aplinkybių pagrindu nustatė, kad bausmės paskirtis D. V. atžvilgiu bus pasiekta paskyrus sankcijose numatytas griežčiausios rūšies bausmes – pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – arešto bausmę.
12. Nuteistasis D. V. skundu nurodo, kad proceso metu nuoširdžiai pripažino kaltę dėl padarytų nusikaltimų, gailėjosi, ir todėl, jo vertinimu, ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama lengvinančia jo teisinę atsakomybę ir jos pagrindu skiriama švelnesnė bausmė, vis dėlto, atkeiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamu nuosprendžiu jau buvo įvertintos (pripažintos asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą) ir turėjo įtakos skiriamų bausmių dydžiams, todėl šio nuteistojo prašymo plačiau nepasisakoma.
13. Nuteistasis taip pat prašo konstatuoti asmens atsakomybę švelninančią atsakomybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nurodo, kad siekia atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, paprašė suteikti papildomą terminą žalos atlyginimui, šiuo metu gyvena VA „C.“ priklausomų asmenų bendruomenėje „A.“, kurioje nemažai asmenų dirba ir gauna atitinkamą darbo užmokestį ir dengia savo nusikalstama veika. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio nuteistojo prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Remiantis suformuota teismų praktika, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas pateikė du kvitus, pagrindžiančius abiem civiliniams ieškovams dalinio žalos sumokėjimo faktą (po 21 Eur) ir nors teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013).???
14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis UAB „T.“ buvo padaryta 863,98 Eur žala ir UAB „B.“ – 277,95 Eur žala. Nors, kaip minėta anksčiau, remiantis kasacinio teismo praktika, BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nėra būtina, kad nuosprendžio priėmimo metu būtų atlyginta visa nukentėjusiesiems padaryta žala, atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis tam, kad konstatuoti aktyvias nuteistojo pastangas pašalinti padarytą žalą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kai nuteistasis atlygino itin nedidelę žalos dalį, ir nors žodžiu įsipareigoja kuo greičiau pašalinti padarytą žalą, tačiau objektyvių duomenų, jog tai pavyks įgyvendinti teismui nepateikė, juo labiau, kad yra ir daugiau bylų, kuriose yra padarytos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriose taip pat yra priteistos ganėtinai solidžios sumos žalos atlyginimui. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kolegija nemato galimu.
15. Nuteistasis D. V. apeliaciniame skunde pažymi, kad aktyviai siekia pakeisti savo asocialų gyvenimą į teisingą, savanoriškai kreipėsi į VA „C.“ priklausomų asmenų bendruomenę „A.“, dėl teistumo patiria ir ateityje patirs diskomfortą, suvaržytas subjektines teises, vis dėlto, šios aplinkybės, nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistojo elgesio pokyčius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra laikomos pakankamomis, tam, kad jo atžvilgiu skirti švelnesnę bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už didžiąją dalį padarytų nusikalstamų veikų paskirtos bausmės yra trumpesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokios trukmės bausmės, teismo vertinimu, priešingai nei nurodo nuteistasis, nėra laikytinos per griežtomis ir ribojančiomis asmenį labiau nei tai yra būtina, kiekvienos jų trukmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nepažeidžia proporcingumo principo. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, asmens padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, asmens charakteristika, patvirtina D. V. nenorą taisytis ir jo polinkį nusikalsti, o duomenys apie sistemingai daromas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, tarp kurių vyrauja smulkios vagystės (t. 1, b. l. 119-129), leidžia manyti, kad toks asmens elgesys yra gana susiformavęs, asmuo savo elgesio nekeičia ir toliau pažeidžia teisės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu visuma aukščiau aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad D. V. atžvilgiu bausmės tikslai už šias nusikalstamas veikas bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimą, o skirti švelnesnes bausmes nėra tikslinga.
16. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Vis dėlto, paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskiriant švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę D. V. teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni. Byloje nenustatyta, jog nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Nors paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neabejotinai pakeis įprastą apelianto asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, tai yra neišvengiamos už nusikaltimų padarymą skirtinų poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats D. V.. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu.
18. BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį savo sprendimą motyvuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina šio instituto taikymo D. V. atžvilgiu galimybę.
19. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. D. V. paskirtos bausmės atitinka tas, už kurias galimas bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, todėl formaliai atidėjimas jam galėtų būti taikomas, vis dėlto, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, ankstesnius teistumus (anksčiau teistas 22 kartus), teismas daro išvadą, jog neturi jokio objektyvaus pagrindo manymui, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimas neužtikrintų bausmės tikslų ir formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad D. V. paskirta bausmė galėtų būti atidedama.
20. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. V. (D. V.) apeliacinį skundą atmesti.