- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- 2YT-693-956/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-09464-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- K. A.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Advokatai
- Zinaida Aksionova
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja palikimo priėmimo tikslu prašo: 1) nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad jos motina G. A. priėmė savo sutuoktinio A. A., mirusio (duomenys neskelbtini) d, palikimą - 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos G. A., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad po A. A. mirties, G. A. ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki savo mirties, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Po motinos G. A. mirties, paveldimu turtu rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius ir valdo kaip savo pareiškėja. Pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno visą laiką su savo abiem tėvais ir sūnumi, ir šiuo metu jame gyvena su sūnumi. Kiekvieną mėnesį moka visus komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai (b. l. 46). Atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, iš kurių būtų galima nustatyti A. A. faktinį turto užvaldymo pradžios momentą, taip pat konkretizuoti, kokie aktyvūs veiksmai buvo atlikti po jo mirties, per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Analogiškus rašytinius įrodymus turėtų pateikti ir dėl G. A. buto dalies po jos mirties faktinio valdymo. Jeigu teismas įsitikintų, kad pareiškėjos prašymai yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir kad A. ir G. A. priklausiusio buto dalys, esančios (duomenys neskelbtini), buvo priimtos faktiniu valdymu per CK nustatytą 3 mėnesių terminą, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėja prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, t. y. kad jos motina G. A. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. A. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti, pareiškėja priėmė palikimą po savo motinos G. A. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti G. A. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d., turėjo sutuoktinę G. A. ir dukrą K. A. (b. l. 7; 25). Pareiškėjos tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 8). Pareiškėjos motina G. A. mirė (duomenys neskelbtini) d. (b. l. 9). Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso G. A. ir A. A. (b. l. 16; 28). Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro išduota pažyma patvirtina, kad po palikėjo A. A. ir po G. A. mirties dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvestos (b. l. 10). Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo faktų (b. l. 36; 37).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai, mirus vienam sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą, pergyvenęs sutuoktinis, kaip 1/2 dalies savininkas, turi teisę gauti dokumentą, patvirtinantį jo nuosavybės teisę, – nuosavybės teisės liudijimą. Pergyvenusio sutuoktinio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvio ir kaip mirusio sutuoktinio įpėdinio, teisinis statusas yra savarankiškas. Pergyvenęs sutuoktinis paveldėjimo teisę gali įgyvendinti laisva valia ir nepriklausomai nuo to, kaip įgyvendina savo kaip bendraturčio teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2009). Po palikėjo A. A. mirties liko jam priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai bei kiti asmeniniai palikėjo daiktai, kuriuos priėmė bei juos valdyti ir jais rūpintis kaip savo pradėjo jo sutuoktinė G. A.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad po A. A. mirties jo sutuoktinė G. A. ir toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki savo mirties, juo rūpinosi, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes, duodama paaiškinimus, nurodė pareiškėja, liudytoja V. K. bei patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 47-49). 2007-02-15 G. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Mirties liudijime G. A. mirties vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Teismo vertinimu, byloje nustatyta, kad G. A. po savo sutuoktinio mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad G. A. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, piktnaudžiautų šia teise, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad G. A. aptartu būdu priėmė po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad po motinos G. A. mirties pareiškėja gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), juo rūpinasi, naudojasi, prižiūri ir moka mokesčius. Šias aplinkybes, duodama paaiškinimus, nurodė pareiškėja, liudytoja V. K. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 11; 12-13; 14). Taigi, byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės įstatyminė palikėjos įpėdinė, po savo motinos G. A. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl minėti teismo posėdyje ištirti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja aptartu būdu priėmė po motinos G. A. mirties atsiradusį palikimą.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi pareiškėja yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (b. l. 17-18).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) d., priėmė savo sutuoktinio A. A., gimusio (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.