Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „AG Baldai“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido dirbti pagalbiniais statybos darbininkais A. T., E. B., D. N., E. Ž. ir D. S. nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavus darbo pažymėjimų. Protokole nustatyta, kad A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Iš Protokolo bei operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 2-8) teisėjų kolegija nustatė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. pareigūnų atlikto patikrinimo metu apeliantui nuosavybės teise priklausančiame name rasti pagalbinius statybos darbus dirbantys A. T., E. B., D. N., E. Ž. ir D. S. A. T. ir E. B. savo pirminiuose paaiškinimuose nurodė, jog dirbo pagalbiniais darbininkais pas apeliantą, kuris už jų atliktą darbą pažadėjo pagaminti baldus (b. l. 13, 14). A. T. taip pat nurodė, jog dirba pirmą dieną. Iš E. Ž. ir D. S. paaiškinimų nustatyta, jog jie dėl darbo bei piniginio užmokesčio tarėsi su apeliantu, statomame name dirbdavo nuo 8 iki 17 val. (b. l. 16, 17). D. N. paaiškinime teigė, kad apeliantui padeda dirbti savanoriškai, kadangi jam prireikus pagalbos, pats kreiptųsi į apeliantą (b. l. 15). Atkreiptinas dėmesys, jog paaiškinimuose tik D. S. ir E. B. nurodė, jog dirba su apelianto suteiktais įrankiais, be to, E. B. pažymėjo, jog jo darbo valandos nenormuotos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Protokole paaiškino, jog su A. T. ir E. B. dėl atlyginimo natūra nesitarė, piniginį atlyginimą mokėjo tik E. Ž. ir D. S., dėl ko gailisi (b. l. 4). Apeliantas papildomai paaiškino, jog darbo įrankiais ir medžiagomis aprūpino pats, nėra nustatytų darbo valandų (b. l. 10). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog su E. B. tarėsi dėl tvoros pastatymo, griovio iškasimo bei bortelio išbetonavimo, už šį darbą buvo pažadėjęs 3 000 litų, suteikė darbo įrankius ir medžiagas. Pasak apelianto, E. B. paprašius pagalbos, į pagalbą pakvietė ir kitus asmenis. Apeliantas nurodė, jog su A. T. dėl darbo nesitarė.

Pažymėtina, kad siekiant, tinkamai kvalifikuoti santykius tarp apelianto ir nelegaliai dirbusių asmenų, nagrinėjamoje byloje būtina tinkamai įvertinti faktines bylos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti duomenys apie tai, su kuriais asmenimis apeliantas tarėsi dėl tam tikrų darbų jo statomame name atlikimo bei atlyginimo mokėjimo ir jo formos, yra prieštaringi. Viena vertus, apeliantas sutinka, jog E. B., D. N., E. Ž. ir D. S. dirbo jo naudai, tačiau neigia, jog su visais asmenimis buvo tartasi dėl darbo užmokesčio. Kaip apeliantas nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu – su E. B. tarėsi dėl tvoros pastatymo, griovio iškasimo bei bortelio išbetonavimo, už šį darbą jam buvo pažadėjęs 3 000 litų, o E. Ž. ir D. S. padėjo dirbti E. B.. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, jog D. N. dirbo susitaręs dėl atlyginimo bei darbo funkcijų su apeliantu, priešingai, D. N. nurodė, jog neatlygintinai padėjo draugui (b. l. 15). Apeliantas taip pat neigia dėl darbo taręsis su A. T. Manytina, jog byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog tik E. B., E. Ž. ir D. S. dirbo atlygintinai apelianto naudai bei su juo susitarę. Nors byloje nustatyta ir apeliantas pats patvirtino, jog statomame name dirbusiems asmenims suteikė darbo įrankius bei medžiagas (b. l. 10), vis dėlto nėra pateikta duomenų apie tai, ar dirbantys asmenys privalėjo paklusti apelianto nustatytai organizacinei tvarkai bei jo nurodymams. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra aišku, ar patikrinimo metu rasti dirbantys asmenys privalėjo dirbti tam tikrą darbą (eiti tam tikras pareigas) ar atlikti konkrečias užduotis, kadangi, kaip teismo posėdžio metu nurodė apeliantas, su E. B. tarėsi dėl konkrečių darbų, t. y. dėl tvoros pastatymo, griovio iškasimo bei bortelio išbetonavimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2002).

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, t. y., ar apeliantas su minėtais asmenimis tarėsi dėl konkrečių užduočių vykdymo ar tam tikrų darbo funkcijų atlikimo; ar jie pakluso apelianto organizacinei tvarkai ir nurodymams; ar A. T. patikrinimo metu apelianto statomame name dirbo ir ar juo buvo tartasi dėl darbo funkcijų ir atlyginimo; ar D. N. dirbo be atlygio, savanoriškai, būtina apklausti ne tik apelianto statomame name dirbusius asmenis, t. y. A. T., E. B., D. N., E. Ž. ir D. S., bet ir patikrinimą atlikusius pareigūnus – A. G., L. G. ir T. Ū. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-881/2009, Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Telšių rajono apylinkės teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.