Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013 m. balandžio 9 d., 19.10 val., Neringos sav., kelyje Kiti keliai, 0,00 km., vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tempė techniškai netvarkingą lengvojo automobilio priekabą, kuri nustatyta tvarka neįregistruota, bei nepakluso uniformuotam policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto vairuojamą priemonę. Tokiu būdu K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 bei 17 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimtas nutarimas naikintinas ir administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutrauktina dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto įstatymo (ATPK 302¹² str. 1 d. 5 p. pagrindu). Teismas priimdamas nutarimą, neteisingai ir nepagrįstai nusprendė, kad jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., o taip pat nepagrįstai skyrė nuobaudą, numatytą šio straipsnio sankcijoje.

Nutarime teismas turėjo konstatuoti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas, pripažindamas jį kaltu dėl jam inkriminuotų pažeidimų, iš esmės vadovavosi policijos pareigūnų R. B. bei I. P. parodymais, nepagrįstai atsisakė išsireikalauti į bylą telemetrinių duomenų išklotines apie tarnybiniame automobilyje įjungtą specialią įrangą bei naudotas priemones, nemotyvuotai atsisakė išreikalauti papildomus įrodymus iš Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK OVS apie tai, kokie duomenys iš viso yra įvesti į informaciją apie 2013-04-09 įvykį, siekiant įsitikinti ar iš viso pareigūnas(ai) buvo informavęs budėtoją apie persekiojamą asmenį, pareigūnams pavestų užduočių registracijos duomenis bei pareigų aprašymus. Teismas nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylas turi būti aktyvus, imtis priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas teigiant, jog administracinės bylos teisena pradėta grubiai pažeidus Policijos veiklos įstatymo 4 str., 16 str. 2 d., 21 str. 1 d. 1 p., 2 p., 22 str. 2 d. reikalavimus bei Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 Įsakymo Nr. 5-V-673 „Dėl patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ 18, 20.2, 25, 30.1, 30.2., 30.3, 30.8 ir 35. punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole bei policijos pareigūnų I. P. bei R. B. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija neatitinka objektyvios tiesos, nes galimai yra iškraipyta bei subjektyviai pateikta, siekiant nuslėpti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo požymius bei neatskleidžiant iš esmės visų 2013-04-09 įvykio aplinkybių.

Apeliantas akcentuoja, kad pareigūnai ne iš karto nusprendė patikrinti jo automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, o dar tam tikrą laiko tarpą važiavo ramiai, nutolę nuo jo vairuojamo automobilio. Tik vėliau dėl kažkokių aplinkybių nusprendė patikrinti nurodytą transporto priemonę ir tik tuo metu, kai šis automobilis buvo dingęs pastariesiems iš akiračio. Pareigūnai sustoję bei atidarę kelio atitvarą, tik šiuo metu galimai įsijungė mėlynos bei raudonos spalvos įspėjamuosius signalus (duomenys iš tarnybinio pranešimo, kuris buvo surašytas po įvykio). Lieka neatsakytas klausimas, kodėl pareigūnas derino kito tarnybinio pranešimo turinį su viršininku, kuris paties įvykio nematė bei nežino aplinkybių ir, kodėl abu policijos pareigūnai taip elgėsi? Kodėl antrajame tarnybiniame pranešime yra teigiama, kad jo (K. D.) automobilį pareigūnai persekiojo nuo pat pradžių su įjungtais šviesos signalais? Kodėl nebuvo per garsiakalbį išreikšti reikalavimai sustabdyti transporto priemonę ir pan. (Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V-673, 25 punktas). Kodėl pastarieji dirbo viršvalandžius, kai tarnybos laikas jau buvo senai pasibaigęs? Ar tai yra užfiksuota darbo apskaitos žurnaluose ir kituose dokumentuose? Be to, yra akivaizdu, kad pareigūnai viršijo jiems suteiktus įgaliojimus, t. y. dirbo pasibaigus darbo laikui bei neteisėtai, o visus likusius veiksmus vykdė kaip privatūs asmenys, o ne jiems suteiktų įgaliojimų apimtyje. Juolab, pareigūno R. B. surašytas tarnybinis pranešimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo užregistruotas PK raštvedybos knygoje.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareigūno I. P. tarnybinis pranešimas surašytas kitą dieną, t. y. 2013-04-11 ir visos įvykio aplinkybės yra analogiškai perrašytos nuo pareigūno R. B. antrojo tarnybinio pranešimo. Šis tarnybinis pranešimas taip pat neužregistruotas PK kanceliarijoje bei nebuvo iš karto surašytas po įvykio ar pasibaigus darbo laikui. Visuma prieš tai nurodytų aplinkybių sudaro pagrindą teigti, kad policijos pareigūnai 2013-04-09 iš viso nesiėmė jokių teisėtų priemonių tam, kad tinkamu būdu stabdytų jo vairuojamą automobilį patikrinimui bei savaip interpretavo įvykių eigą, siekdami įrodyti nebūtą KET pažeidimo faktą. Be to, veikė neteisėtai, kadangi įvykio aplinkybes aiškinosi viršydami jiems suteiktus įgaliojimus.

Apeliantas neneigia, kad tą vakarą blaivus vairavo „VW Golf“ automobilį, kuriuo tempė techniškai netvarkingą vienos ašies priekabą, tačiau nesutinka su tuo, kad pareigūnai, važiuodami iš paskos, jo reikalavo sustoti ar kitokiu būdu persekiojo jo automobilį naudodami specialiąsias priemones, kai jis važiavo link miško. Jis neneigė, kad tam tikru momentu ir labai trumpai buvo pastebėjęs iš galo važiuojantį policijos automobilį, kadangi jis ir kolega R. V. ruošėsi iš miško parsivežti likusį kiekį malkų, todėl nusuko į šalia esantį kelią bei nuvažiavo į miško gilumą. Jokio tyčinio kėslo nesustoti ar kitokiu būdu vengti patikrinimo nebuvo, juolab, galima nuobauda už techniškai netvarkingą priekaba yra nedidelė. Tolimesnių policijos pareigūnų veiksmų jis daugiau nematė. Nakties metu apie 23.00 val. jį priverstinai iš namų išsivežė abu anksčiau nurodyti pareigūnai, kurie nepagrįstai apkaltino jį nepaklusimu reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Be to, pakeliui į Neringos PK, jis reikalavo, jog būtų patikrintas alkotesteriu, juolab, visą laiką abu pareigūnai aktyviais veiksmais darė jam psichologinį spaudimą ir kitokiu būdu grasino jam neigiamais padariniais, jei jis ir toliau neigs savo kaltę dėl policijos pareigūnų nurodyto pažeidimo. Taip paaiškinama ir tai, kad ilgą laiko tarpą jį išlaikius PK patalpose bei vežiojant po Neringos savivaldybės apylinkes tamsiuoju paros metu ir patyrus emocinį šoką tokiomis aplinkybėmis, galiausiai buvo išgautas prisipažinimas apie jo tariamai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Šį faktą patvirtino ir garso įrašas, kurį yra pateikęs į bylą, tačiau teismas, turėdamas išankstinę nuomonę bei įrodymus tirdamas šališkai, net nesiteikė įvertinti šiame įraše buvusios informacijos. Juolab, vyresnysis policijos pareigūnas O. M. 2013-04-10 tarnybiniame pranešime yra nurodęs, kad pareigūnas R. B. tarnybinį pranešimą apie 19.10 val., įvykusį KET pažeidimą Purvynės gatvėje, kurio metu „VW Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, nepakluso reikalavimams sustoti, gautas skyriuje tik 23.55 val. Visa tai rodo, kad pareigūnai apie įvykį Operatyvaus valdymo skyriaus anksčiau iš viso nebuvo informavę.

Apeliacinis skundas apibendrinamas tuo, jog policijos pareigūnai atvykę į patruliavimo sektorių, maršrutą ar postą privalėjo įjungti telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį ir apie tai, kad pradėjo tarnybą, pranešti budėtojui, kuriam tarnybos metu jie yra operatyviai pavaldūs. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnai nebuvo įjungę ne tik šviesos bei garso signalų, bet vaizdo ir garso registratoriaus, kai tariamai persekiojo jo automobilį. Šį faktą patvirtina ir į bylą pateiktas Klaipėdos apskrities VPK viršininko V. Zubausko 2013-07-05 raštas Nr. 30-S-7703. Todėl yra realus pagrindas manyti, kad policijos pareigūnai R. B. ir I. P. netinkamai vykdė jiems suteiktus įgaliojimus bei tokiu būdu grubiai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Papildomai pažymėtina ir tai, kad šios aplinkybės nebuvo tirtos ir tarnybinio patikrinimo metu, todėl priimtas sprendimas yra formalus, kadangi nebuvo išsireikalauta visa su įvykiu susijusi informacija.

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo (ATPK 302⁸ straipsnis), tačiau Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepimo į K. D. apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

K. D. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliantas iš esmės pripažįsta, kad padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. vairuodamas transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tempė techniškai netvarkingą lengvojo automobilio priekabą, kuri nustatyta tvarka neįregistruota. Tai, kad padarė šį pažeidimą apeliantas neneigė ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, šio pažeidimo padarymo fakto iš esmės ji neginčija ir pateiktame apeliaciniame skunde.

Todėl nors apeliaciniame skunde ir yra suformuluotas reikalavimas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, tačiau tiek iš pateikto skundo turinio, tiek iš visos bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės ginčija tik jo nubaudimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Taigi, ginčo dėl to, kad apeliantas pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d. nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies nepasisako.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Klaipėdos apygardos teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Apeliantas skunde teigia, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu iš viso nesiėmė jokių teisėtų priemonių tam, jog tinkamu būdu stabdytas jo vairuojamas automobilis patikrinimui bei savaip interpretavo įvykių eigą, siekdami įrodyti nebūtą KET pažeidimo faktą.

Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra iš esmės prieštaringi, neatitinkantys vieni kitų, be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti paaiškinimai, kuriuos jie patvirtino teisminio nagrinėjimo metu, prieštarauja ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymams, bet ir objektyviems rašytiniams byloje esantiems duomenims.

Policijos veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. įtvirtinti policijos veiklos principai. Policijos veikla grindžiama demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, veiklos viešumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos proporcingumo principais (Įstatymo 4 str. 2 d.).

Policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais. Įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 16 str. 2 d.).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. Įsakymu Nr. 5-V-673 buvo patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija.

Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija) reglamentuoja pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas. Šios nuostatos privalomos patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams, Lietuvos policijos mokyklos kursantams, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentams, visuomeninių organizacijų nariams ir kariams, kai šie pasitelkiami į pagalbą užtikrinant viešąją tvarką.

Atvykęs į patruliavimo sektorių, maršrutą ar postą, policijos patrulio vyresnysis nustato tarnybinės transporto priemonės telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį ir apie tai, kad pradėjo tarnybą, praneša budėtojui, kuriam tarnybos metu jis yra operatyviai pavaldus (Instrukcijos 18 p.).

Pažymėtina, kad policijos patruliui tarnybos metu draudžiama pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.) (Instrukcijos 20.2. punktas).

Be to, paminėtina tai, kad Instrukcijos 25 punktas detaliai nustato kaip turi būti išreiškiamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę.

Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.

Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę (Instrukcijos 30.2. ir 30.3. punktai).

Taigi šios Instrukcijos nuostatos imperatyviai numato veiksmų eiga ir naudojamas priemones (jų rūšis bei intensyvumą), siekiant išreikšti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas R. B. parodė, kad Purvynės gatvėje pamatė automobilį, kuris važiuoja su neregistruota priekaba, be žibintų, atšvaitų. Bandant stabdyti, vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, bėgo mišku, bandė nuo jų atitrūkti mėtant pro langą malkas. Jie šio vairuotojo nepavijo, nes buvo miško keliukas, be to, buvo sniego, purvo <<....>> pradėjo stabdyti 50-100 m atstumu nuo automobilio. Vairuotojas padidino greitį. Stabdė švyturėliais ir signalu, važiavo iš paskos <<...>> greitis buvo gal 60 km/h ir pradėjo stabdyti, įjungė šviesos ir garso signalus (b. l. 64). Iš esmės analogiškai šis policijos pareigūnas buvo nurodęs savo 2013-04-10 Tarnybiniame pranešime, pažymėdamas, kad nutarus sustabdyti automobilį ir patikrinti, padidinus greitį, kai iki automobilio buvo likę apie 100 metrų, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai su garso signalu, siekiant sustabdyti minėtą transporto priemonę (b. l. 13-14).

Policijos pareigūnas I. P. apklausiamas liudytoju Klaipėdos miesto apylinkės teisme parodė, jog 2013-04-09 patruliavo su R. B. maršrute Neringoje. Pastebėjo, jog Purvynės gatvėje iš keliuko išvažiuoja smėlio spalvos „VW Golf“ antras, su prikabinta priekaba, kuri nebuvo registruota, nebuvo valstybinių numerių, nebuvo nei lempų, nei atšvaitų. Nusprendė tą automobilį sustabdyti. Tas automobilis išsuko, padidino greitį, pradėjo važiuoti link dviračio tako, atstumas buvo apie 50 m. Įjungė garso signalus ir švyturėlius. Pradėjo tą automobilį stabdyti, tačiau automobilis didino greitį, įvažiavo į dviračių taką <<....>> Pažymėtina tai, kad teismo posėdyje policijos pareigūnas atsakydamas į administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. atstovo klausimą, nurodė, jog vaizdo ir garso įrangą buvo įjungę, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Tarnybiniame automobilyje yra įmontuota garso ir vaizdo įrašymo technika, telemetrinė įranga <<....>> tuo metu buvo sujungta visa aparatūra <<...>> jie buvo įjungę visiškai viską (b. l. 66). Šio pareigūno 2013-04-11 Tarnybinis pranešimas savo turiniu iš esmės yra visiškai tapatus anksčiau minėto pareigūno R. B. 2013-04-10 Tarnybiniam pranešimui. Tai yra jame taip pat nurodyta, jog automobilis judėjo link Preilos pusės esančio dviračio tako. Nutarus automobilį patikrinti ir padidinus greitį, kai iki automobilio buvo likę apie 100 metrų, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai su garso signalu, siekiant sustabdyti minėtą transporto priemonę (b. l. 15-16).

Taigi susipažinus su minėtų policijos pareigūnų byloje esančiais tarnybiniais pranešimais bei įvertinus teisminio nagrinėjimo metu jų duotus parodymus, būtų galima daryti išvadą, kad policijos pareigūnai siekdami užfiksuoti galimai daromus administracinius teisės pažeidimus veikė tinkamai vadovaudamiesi Policijos veiklos įstatyme įtvirtintais policijos veiklos principais, be to, nuosekliai laikėsi Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatytų pagrindinių viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatų.

Tačiau kiti byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju apelianto vairuojamas automobilis nebuvo bandomas sustabdyti anksčiau aptartomis teisėtomis priemonėmis, t. y. policijos pareigūnai galimai persekiodami apeliantą nebuvo įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlio (švyturėlių) ir specialiųjų garso signalų. (Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.2. ir 30.3. punktai).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str. 1 d.).

Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo parodė, jog išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, dešinėje pusėje jis pamatė atvažiuojantį patrulių automobilį ir pasuko į kairę pusę vingiuotu keliu. Pamatęs dviračių tako atitvarą, kurią atrakino dar pirmojo reiso metu, jį apvažiavo, pravažiavo dar apie 300 m. dviračių taku ir pasuko į kairę, į miško kortelinę liniją. Pavažiavus mišku, apie 300 m. per veidrodėlius pamatė, kad važiuoja policijos automobilis, tačiau jis liko gale ir nutolo. Pareigūnai nebuvo įjungę garso signalų ir švyturėlių (b. l. 67-68). Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, jog matė iš paskos kurį laiką važiavusius policijos pareigūnus, tačiau visiškai paneigė tai, kad policijos pareigūnai būtų įjungę garso signalus ir švyturėlius, norėdami jį sustabdyti.

Atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo apelianto nurodomų aplinkybių, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Pažymėtina, kad byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko 2013-07-05 raštas Nr. 30-S-7703 Dėl informacijos patvirtina, kad tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. CGB 047, yra įdiegta garso ir vaizdo įrašymo technika bei telemetrinė įranga. 2013-04-09 nuo 19.00 val. iki 20.15 val. tarnybiniame automobilyje garso ir vaizdo įranga įjungta nebuvo. Atlikus nurodyto laikotarpio, tai yra 2013-04-09 nuo 19.00 val. iki 20.15 val., tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. CGB 047, telemetrinės įrangos užklausos, kurią sudaro 42 A4 formato lapai, analizę, matyti, jog telemetrinė įranga neužfiksavo, kad minėtu laikotarpiu automobilyje būtų įjungta šviesos ir garsinė įranga (b. l. 62). Šis Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus 2013-07-05 raštas leidžia teigti, kad tuo atveju, jeigu apelianto automobilis buvo persekiojamas bandant jį sustabdyti, tai buvo darant pažeidžiant jau minėtus Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.2. ir 30.3. punktus.

Remiantis policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų duotais parodymais teisme, taip pat kitais bylos duomenimis, galima būtų teigti, kad 2013-04-09 nuo 19.10 val. jie persekiojo apelianto automobilį, kol apie 19.32 val. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tariamai pabėgo nuo jų. Įvertinus policijos pareigūnų duotus parodymus teisme, galima pagrįstai teigti, jog apeliantas minėtą laikotarpį buvo persekiojamas intensyviai, tiek vieniems, tiek kitiems pažeidžiant Kelių eismo taisykles (važiuojant dviračių takais, keliais kuriais eismas draudžiamas ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, Apygardos teismas papildomai kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK, prašydamas pateikti duomenis apie tai, kokiu greičiu judėjo tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. CGB 047, 2013-04-09 nuo 19.00 val. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pareikalavo pateikti duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie tai, ar tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. CGB 047, 2013-04-09 nuo 19.00 val. buvo įjungtos šviesos bei garso sistemos.

Apeliacinės instancijos teismui 2013-11-11 buvo pateiktas Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko raštiškas atsakymas, kuris patvirtina, jog pagal Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis nėra duomenų, kad 2013-04-09 nuo 19.00 iki 24.00 val. tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. CGB 047, būtų buvusi įjungta šviesos bei garso sistema.

Visos šios nurodytos aplinkybės Apygardos teismui neleidžia tikėti policijos pareigūnų R. B. ir I. P. parodymų nuoširdumu, kadangi jų duoti parodymai prieštarauja ne tik apelianto parodymams, bet, svarbiausia, objektyviems minėtiems byloje surinktiems įrodymams.

Be to, Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas minėtame atsakyme pažymėjo, jog peržiūrėjus tarnybinio automobilio važiavimo greičio ataskaitą minėtu laikotarpiu matyti, kad nuo 19.00 iki 22.18 val. automobilio greitis neviršija 60 km/h. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog persekiodami apelianto automobilį policijos pareigūnai nevažiavo didesniu kaip 60 km/h greičiu. Atsižvelgdamas į tai, jog persekiojant apelianto automobilį beveik pusę valandos pareigūnai tarnybiniu automobiliu neišvystė didesnio nei 60 km/h greičio, Apygardos teismas daro pagrįsta prielaidą, jog minimas persekiojimas tikrai negalėjo būti toks intensyvus kaip nurodo policijos pareigūnai.

Dėl visų išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas policijos pareigūnų R. B. ir I. P. parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Be to, minėtų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariate nebuvo užregistruoti nustatyta tvarka, todėl teismas neturi objektyvių galimybių išsiaiškinti, kada šie tarnybiniai pranešimai Klaipėdos apskrities VPK Neringos policijos komisariato viršininkui realiai buvo pateikti. Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar nebuvo pažeisti jau minėti Policijos veiklos įstatyme įtvirtinti policijos veiklos principai. Apygardos teismas neatmeta galimybės, jog būtent šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi pagarbos žmogaus teisėms, teisėtumo, veiklos viešumo principų.

Apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju byloje surinktų duomenų pagrindu negalima pripažinti, jog apeliantas padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Tokia išvadą lemia tai, kad apelianto atžvilgiu nebuvo išreikštas teisėtas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę. Iš to seka, kad K. D. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio pažeidimo turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimo dalis, kuria apeliantas K. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3 500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, naikintina.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms K. D. apeliacinis skundas tenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimas naikintinas ir byloje priimtinas naujas nutarimas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 5 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto K. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimo dalį, kuria K. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 3 500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimo dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir K. D. paskirta galutinė – 3500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-10 nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.