Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas S. A. 2025 m. gruodžio 11 d. pateiktu ieškiniu (reg. Nr. CBP-34643) prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 4 658,50 Eur turtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas S. A. (toliau – ieškovas, apeliantas) nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kurį pareiškė buvusiai darbdavei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, Marijampolės apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-143-399/2025, kurioje 2025 m. sausio 30 d. priimtu sprendimu jo reikalavimai buvo patenkinti iš dalies. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1468-852/2025, minėtą Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. sprendimą panaikino ir nutarė: ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių teisinių pasekmių taikymo palikti nenagrinėtus, S. A. nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos; nutraukti bylą dėl ieškinio reikalavimų išnagrinėti darbo ginčą, dėl kurio Alytaus darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-6598/2022 (ir su jais susijusių reikalavimų priteisti darbo užmokesčio nepriemoką ir netesybas); priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš S. A. 4 658,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Vilniaus apygardos teismas tokį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomą ikiteisminę ginčo išsprendimo tvarką, nes turėjo atsisakyti priimti jo ieškinį, taip pat nepagrįstai atnaujino procesinį terminą, nesant įstatyme numatytų pagrindų. Ieškovas S. A. laiko, jog dėl Marijampolės apylinkės teismo padarytų procesinių normų pažeidimų (neteisėtų veiksmų), kurių padaryti negalėjo (nevykdydamas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai), jis patyrė turtinę žalą, kuri susideda iš buvusiai darbdavei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų bylinėjimosi išlaidų. Mano, kad bet kuris kvalifikuotas teisėjas tokių klaidų, kokios buvo padarytos Marijampolės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-143-399/2025, negalėjo padaryti. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas (bylą nagrinėjusi teisėja) nebūtų padaręs anksčiau įvardintų proceso teisės normų pažeidimų ir būtų tinkamai taikęs Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, ieškovas nebūtų įsivėlęs į teisminius ginčus ir nebūtų patyręs jokių nuostolių. Padaryti proceso teisės normų pažeidimai pagal savo esmę yra šiurkštūs, ieškovo įsitikinimu, bet kuris kitas apdairus teisėjas jų tikrai nebūtų padaręs. Kadangi žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą atlygina valstybė, ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – atsakovė, valstybė), priteisti 4 658,50 Eur turtinės žalos atlyginimą.