Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsniu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. G. ir J. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl atsakovų prašymo įtraukti į bylą AB „Lietuvos draudimas“, R. J., Z. B. dalyvaujančiais asmenimis.

CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, būtinas pakankamas nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

Byloje pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Tai reiškia, kad ieškovas reikalauja iš atsakovų atlyginti tretiesiems asmenims išmokėtas išmokas. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškovas turi regreso teisę į atsakovus, o konkrečiai – ar draudiminio įvykio dieną automobilis (ne)buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai bus nustatyta teismui įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Tuo atveju, jei ieškovas neturi reikalavimo teisės regreso tvarka į išmokų grąžinimą, ieškinys būtų atmestas.

Nors atsakovai prašo AB „Lietuvos draudimas“, R. J., Z. B. įtraukti į bylą nagrinėjimą tuo pagrindu, jog minėti asmenys susiję su atsakovams pareikštu civiliniu ieškiniu ir prašoma priteisti draudimo išmoka, tačiau atsakovai nenurodė aplinkybių ir teisinių argumentų, kokią įtaką bylos išsprendimas turės šiems asmenims. Vien tik tai, jog atsakovų minimi asmenys yra susiję su atsakovų atsiliepimuose nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindas juos traukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka

Iš 2020-02-24 policijos pažymos matyti, kad 2019-11-29 (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu A. G., vairavusio J. T. priklausančią transporto priemonę VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sutrikdyta pėsčiojo Z. B. sveikata. Eismo įvykio kaltininku nurodytas atsakovas A. G., kuris pažeidė KET 30, 226 punktus.

Iš 2020-08-11 gydytojo eksperto išvados Nr. 2306404/1114414 matyti, kad Z. B. buvo nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas ir išmokėtiną sumą sudaro 16,04 Eur išlaidos vaistams ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Iš 2020-08-14 pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 116,04 Eur draudimo išmoką, ką taip pat patvirtina 2020-10-20 bankinio mokėjimo išrašas.

Iš 2021-02-08, 2020-02-08, 2020-10-21 ir 2020-12-01 ieškovo pretenzijų matyti, kad ieškovas atlygino padarytą žalą ir įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą.

Tarp ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ 2002-03-29 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 1, kurios 2.1.3 p. pagrindu ieškovas įsipareigojo AB „Lietuvos draudimas“ kompensuoti draudimo bendrovės faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims.

AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl nukentėjusiojo Z. B. sužalojimų ir atlygino ją, išmokėdama 116,04 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 papunkčio nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 116,04 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui – eismo įvykio metu nukentėjusiam Z. B..

TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą, Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Byloje ginčas kilo dėl to, ar VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, t. y. 2019-11-29 buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovai tvirtina, kad transporto priemonė eismo įvykio metu buvo apdrausta, kadangi transporto priemonės draudimo sutartis yra neterminuota ir automatiškai pratęsiama kasmet, po to, kai automobilis 2018-08-17 buvo apdraustas pirmą kartą draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“.

Kaip matyti iš draudikų biuro išrašo, transporto priemonė VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta laikotarpiais – nuo 2018-08-19 iki 2019-08-18, nuo 2019-12-02 iki 2020-12-01, nuo 2020-12-02 iki 2021-12-01. Eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonė VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko 2019-11-29, kai draudimo apsauga transporto priemonei negaliojo.

TPVCAPDĮ 9 straipsnio 2 dalis numato, kad įprastinė draudimo sutartis sudaroma 12 mėnesių terminui. Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti išduodami keli draudimo liudijimai. To paties įstatymo 5 dalyje numatyta, kad pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, draudimo sutarties terminas pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Kaip matyti iš minėto draudikų biuro išrašo, transporto priemonė VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta laikotarpiais – nuo 2018-08-19 iki 2019-08-18, t. y. kaip numatyta įstatyme, galiojo 12 mėnesių. Kita draudimo apsauga galiojo nuo 2019-12-02 iki 2020-12-01, tai reiškia, jog laikotarpiu nuo 2019-08-18 iki 2019-12-02 , transporto priemonė VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta ir kaip matyti iš draudikų biuro išrašo, jokia draudimo sutartis tuo metu nebuvo sudaryta. TPVCAPDĮ neterminuotų draudimo sutarčių nenumato. Atsižvelgiant į tai, atmestinas atsakovų argumentas, jog draudimo sutartis kasmet buvo pratęsiama automatiškai, kadangi pasibaigus 2018-08-19 iki 2019-08-18 įprastinei draudimo sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), TPVCAPDĮ 9 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka, ji nebuvo nei pratęsta (kaip teigia atsakovai), nei sudaryta nauja sutartis. Be to, pagal TPVCAPDĮ 9 str. 1 d., ir 2 d. draudimo sutartys automatiškai nėra pratęsiamos, o turi būti sudaromos naujos, ne mažesniam kaip vieno ir neilgesniam kaip 12 mėnesio laikotarpiui. Pareigą pratęsti ar sudaryti naują sutartį turi transporto priemonės savininkas ar valdytojas, bet ne tretieji asmenys. Tai ir patvirtina ieškovo pateiktas T. T. sudarytų draudimo sutarčių sąrašas, iš kurio matyti, kad kiekvieną kartą buvo sudaroma nauja draudimo sutartis, jai suteikiant kitą numerį, todėl atsakovų motyvai, jog draudimo sutartis yra neterminuota ir eismo įvykio metu turėjo galioti draudimo apsauga, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovai taip pat teigia, jog draudimo apsauga buvo nutraukta jiems šio fakto nežinant dėl tariamai draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojo R. J. veiksmų, Šį teiginį patvirtinančių įrodymų atsakovai nepateikė (CPK 178 str.). Kaip matyti iš atsakovės pretenzijos ieškovui, atsakovė pretenzijoje šios aplinkybės apskritai nemini, ją nurodo tik atsiliepime į ieškinį, todėl ši aplinkybė, jog draudimo apsauga buvo nutraukta neteisėtais kitų asmenų veiksmais atsakovams šio fakto nežinant vertinama kritiškai. Kaip matyti iš draudimo sutarčių galiojimo laikotarpio, ieškovų teiginiai, jog draudimo apsaugą savavališkai nutraukė įmonės darbuotojas, vertinama kritiškai, kadangi kaip matyti iš draudikų biuro išrašo apie transporto priemonės VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimą, visos įprastinės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartys galiojo 12 mėnesių, tai reiškia, galiojo maksimaliam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui įstatyme nustatyta tvarka ir nebuvo nei nutrauktos, nei sustabdytos. Kaip matyti iš minėto išrašo, atsakovė apdraudė transporto priemonę VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik po eismo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-03-10 nutartyje Nr. 3K-3-48-1075/2021, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) nuostatomis ir atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) formuojamą praktiką, konstatavo, kad TPVCAPDĮ nustatyta pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, kuri negali būti siaurinama tik iki pareigos nenaudoti ir neleisti kitam asmeniui naudoti neapdraustos transporto priemonės. Ši pareiga visa apimtimi sutampa su Biuro pareiga kompensuoti žalą tuo atveju, jei transporto priemonė nebuvo apdrausta. Atsižvelgiant į tai, atsakovei J. T., kaip transporto priemonės savininkei, kilo pareiga apdrausti jai priklausančią, o tuo atveju, jei automobiliu padaroma žala kitam asmenų turtui ar sveikatai, kaip kad šiuo atveju, atsakovei kyla pareiga atlyginti žalą (CK 6.270 str., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 4 str., 23 str. 1 d.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 str.).

Priešingai nei teigia atsakovas A. G., jog jam nekilo deliktinė atsakomybė, nes pats nukentėjęs asmuo sukėlė eismo įvykį, pažymėtina, kad iš policijos pažymos matyti, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas būtent atsakovas, todėl darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl atsakovas laikomas pažeidęs civilinės atsakomybės sąlygas ir jo atžvilgiu civilinis ieškinys reiškimas pagrįstai.

Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2019-11-29 dėl atsakovei J. T. priklausančios transporto priemonės VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo A. G. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenktas pėsčiasis, todėl atsakovei kaip transporto priemonės savininkei už pareigos apdrausi transporto priemonę neįvykdymą ir atsakovui, kaip eismo įvykio kaltininkui, kyla solidari pareiga atlyginti ieškovo patirtą 116,04 Eur žalą (CK 6.279 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovui 116,04 Eur nuostolius regreso tvarka, išmokėjusiam 116,04 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovo reikalavimas priteisti atsakovų solidariai 116,04 Eur dydžio nuostolius regreso teise yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 441 straipsniais,

nusprendžia:

priteisti solidariai iš atsakovų A. G. ir J. T. 116,04 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti iš A. G. ir J. T. po 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.