- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-290-579/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jūratė Jakubonienė, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- Ž. Ž.
- Advokatai
- Donatas Lengvinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. gynėjo Donato Lengvino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d.
Iš Ž. Ž. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 4 804 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Ž. Ž. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo artimą giminaitį, o būtent: 2018 m. gruodžio 20 d., apie 12.30 val., pirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip keturis kartus smūgiavo kumščiu ir spyrė tėvui V. Ž. į galvą, padarydamas kairio antakio ir kairės ausies kaušelio muštines žaizdas, kairės veido pusės poodinę minkštųjų audinių kraujosruvą akiduobės, smilkinio ir skruosto srityje, daugybinius veido kaulų lūžius ir pleištakaulio lūžį, nueinantį į kaukolės vidurinę daubą, nežymias epidurinę ir subdurinę hematomas abiejų smilkininių skilčių srityse, abiejų ausų būgnelių plyšimus, kaukolės pamato lūžį. Dėl padaryto kaukolės pamato lūžio V. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistojo Ž. Ž. gynėjas advokatas Donatas Lengvinas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Ž. Ž. paskirtą bausmę, skiriant minimalią BK 135 straipsnio 2 dalyje numatytą 2 (dviejų) metų arba mažesnę laisvės atėmimo bausmę, arba parinkti kitą – švelnesnę bausmės rūšį, t. y. paskirti piniginę baudą, papildomai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.1. Anot skundo autoriaus, apygardos teismas neindividualizavo skiriamos bausmės, neatsižvelgė į byloje susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių visumą, ko pasėkoje paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Teigia, kad nors byloje nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nes BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, bet Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutarime yra pažymėjęs, kad esant atitinkamoms aplinkybėms tokiu atveju galima paskirti švelnesnę bausmę (mažesnę savo dydžiu nei BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė arba švelnesnę bausmės rūšį). Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Tam tikromis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius įstatyme numatytos kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo, be to, nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215/2013, 2K-348/2013, 2K-64-303/2018 ir kt., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).
2.2. Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje. Tokia išvada daroma dėl to, kad visi nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojantys duomenys rodo Ž. Ž. pastangas keisti savo elgesį. Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. nuteistasis jokių naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, pateisino parodytą pasitikėjimą, pakeičiant kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes kardomąsias priemones, bei nuo 2021 m. birželio 23 d. dirba MB „Ž. A.“ (4 t., b. l. 161, 162), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 184), savanoriškai siekia atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (5 t., b. l. 27–29), dalyvavo ir baigė suvirinimo ir metalo pjovimo plazma mokymus (5 t., b. l. 30), išlaiko savo nepilnamečius vaikus, atsikratė žalingo alkoholio vartojimo. Taigi, skundo autoriaus nuomone, Ž. Ž. realiai socializavosi visuomenėje, yra pilnavertis visuomenės narys. Iš išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad nuteistasis Ž. Ž. suprato savo veikos pasekmes, o anksčiau (nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d.) taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau pasiekė bausmės tikslus, t. y. tiek nubaudė Ž. Ž. realiai atimant jam laisvę dvejiems metams, tiek jį perauklėjo.
2.3. Be to nuteistojo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino aplinkybių, susijusių su nusikalstamos veikos padarymo priežastimis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. Ž. nuteistojo nuo vaikystės neaugino, juo nesirūpino, jam neterminuotai buvo apribotos tėvystės teisės, dėl ko Ž. Ž. didžiąją vaikystės dalį augo vaikų globos namuose. Šios aplinkybės neabejotinai turėjo neigiamą įtaką nuteistojo asmenybės, psichologinės būklės ir emocijų formavimuisi, be kita ko, Ž. Ž. kaip sūnus jautė nuoskaudas ir pyktį tėvui V. Ž. dėl tokios gyvenimo patirties ir sunkios vaikystės išgyvenimų. Nukentėjusysis V. Ž. jau Ž. Ž. suaugus ir pradėjus uždirbti pinigų nuolatos kviesdavo jį vartoti alkoholinius gėrimus, tyčiodavosi iš jo ir nuolat erzindavo. Būtent tokiomis aplinkybėmis buvo padaryta ir nusikalstama veika, už kurią Ž. Ž. nuteistas. Kadangi būtent nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo Ž. Ž. nusikalstamą elgesį, šios aplinkybės turi būti įvertintos skiriant individualizuotą bausmę.
2.4. Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes, nuteistojo gynėjas advokatas Donatas Lengvinas teigia, kad nagrinėjamoje byloje bausmei keliami tikslai jau yra pasiekti, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė reikštų Ž. Ž. socialinių ryšių nutrūkimą, t. y. nuteistasis nebegalės bendrauti su šeima (nepilnamečiais vaikais), praras darbą, o kartu ir nebegalės toliau dalimis mokėti priteistą žalos atlyginimą, be to, jau perauklėto, savo gyvenimo būdą iš esmės pakeitusio, sėkmingai resocializuoto asmens siuntimas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę neatitiktų nei teisingumo, nei proporcingumo principų. Esant šioms aplinkybėms, skunde prašoma nuteistajam Ž. Ž. paskirti minimalią BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą dviejų metų laisvės atėmimo arba švelnesnę bausmę, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį – piniginę baudą, papildomai skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde neginčijama nuteistojo kaltė jam padarius inkriminuotą nusikaltimą, sutinkama su teisiniu padarytos veikos vertinimu, tačiau gynėjas nesutinka su Ž. Ž. paskirta bausme ir, remdamasis teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, prašo ją sušvelninti.
5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
6. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nurodo, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sugriežtina ar sušvelnina, jei žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir todėl neteisingą bausmę. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.
8. Už kvalifikuotą sunkų sveikatos sutrikdymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios bausmės terminą, įvertino Ž. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui), ankstesnius Ž. Ž. teistumus, jog jis baustas už administracinius nusižengimus, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, nevedęs, turi du vaikus. Apygardos teismas taip pat įvertino Ž. Ž. pastangas taisytis – jog jis nuo 2021 m. birželio 21 d. dirbo MB „Ž. A.“, darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, dalyvavo ir baigė suvirinimo ir metalo pjovimo plazma mokymus, be to, siekia savanoriškai atlyginti žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pernelyg ilga laisvės atėmimo bausmė iš dalies praranda nubaudimo ir pataisymo funkciją, kadangi silpnėja ar visiškai nutrūksta ryšiai su šeimos nariais, mažėja integracijos į visuomenę sėkmė, ir nusprendė Ž. Ž. skirti laisvės atėmimo bausmės terminą, mažesnį nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis – trejus metus. Kaip matyti, dauguma apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių (nurodytos 2.2. pastraipoje), pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos – teismas atsižvelgė į teigiamus Ž. Ž. asmenybės pokyčius, jo darbinę veiklą, teigiamą charakteristiką, pastangas atlyginant priteistą žalą. Ir nors šios aplinkybės, nuteistojo gynėjo manymu, yra pakankamos švelninti Ž. Ž. paskirtą bausmę – nustatyti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą ar skirti švelnesnę bausmės rūšį – su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Nors apeliaciniame skunde akcentuojami teigiami Ž. Ž. asmenybės pokyčiai, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo, gynėjas nutyli kitas svarbias aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui. Visų pirma, Ž. Ž. nusikalto ne pirmą kartą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu nuteistas už sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už nežymų savo artimojo giminaičio (brolio) sužalojimą, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu – už nedidelės vertės svetimo turto sugadinimą bei nežymų dviejų asmenų sveikatos sutrikdymą. Kaip matyti, Ž. Ž. anksčiau teistas keturis kartus, iš jų tris kartus – už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (du nusikaltimai padaryti prieš savo artimuosius – brolį, tėvą), šioje byloje jis nuteistas už sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymą, tai yra vėlgi už smurtinį nusikaltimą.
10. Antra, nors skunde nuteistojo elgesį bandoma pateisinti sudėtingais santykiais su tėvu, nukentėjusiuoju V. Ž. (2.3. pastraipa), bendravimą su juo, teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinko pats nuteistasis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Ž. dar 2006 m. buvo apribota tėvo valdžia tuo metu jo nepilnamečių vaikų, taip pat ir Ž. Ž., atžvilgiu (3 t., b. l. 11-13). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme liudytojas R. J. nurodė vartojęs alkoholinius gėrimus su V. Ž., paaiškino, jog prie jų prisijungė ir Ž. Ž., kuris, susipykęs su tėvu, pavartojo smurtą prieš pastarąjį. Taigi priešingai nei teigiama skunde, bendravimą su tėvu pasirinko pats nuteistasis, pats savo noru atvykdamas į įvykio vietą, kur vėliau buvo padarytas nusikaltimas, kartu su tėvu vartodamas alkoholinius gėrimus, kas taip pat turėjo įtakos smurtiniams veiksmas prieš V. Ž.. Kaip jau minėta, smurtą tėvo atžvilgiu Ž. Ž. vartojo ne pirmą kartą – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu jis nuteistas už sunkų savo tėvo V. Ž. sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, kaip ir šioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, padaryta apsvaigus nuo alkoholio, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę sunkinančia. Taigi nuteistasis, konfliktavęs su tėvu ir anksčiau, galėjo apriboti savo bendravimą su juo ar bent nevartoti su V. Ž. alkoholinių gėrimų, kas, akivaizdu, jų konfliktus tik paskatindavo, tačiau pasirinko kitą veikimo būdą – prisijungė prie alkoholinius gėrimus vartojusio V. Ž. ir kilus dar vienam pastarųjų konfliktui vėl panaudojo prieš jį fizinį smurtą.
11. Smurtą prieš tėvą Ž. Ž. panaudojo 2018 m. gruodžio 20 d., nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2021 m. birželio 8 d. jam buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas. Išėjęs į laisvę 2021 m. viduryje nuteistasis išties dėjo pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą – susirado darbą, dirba ir šiuo metu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 62–65), deda pastangas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą (5 t., b. l. 66, 67). Visgi šios pastangos, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamos paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino mažinimui iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo ar švelnesnės bausmės skyrimui. Nors ši aplinkybė ir nėra akcentuojama skundžiamame nuosprendyje, po tėvo V. Ž. sužalojimo Ž. Ž. dar kelis kartus nusikalto – 2019 m. sausio 14 d. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, o 2019 m. kovo 20 d. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (kaip minėta anksčiau, už šias veikas Ž. Ž. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu). Pažymėtina, jog smurtinis nusikaltimas (nežymus dviejų asmenų sužalojimas) vėlgi padarytas Ž. Ž. esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi nuo pakartotinio smurtinio elgesio bei kitų nusikalstamų veikų darymo nuteistąjį sulaikė tik šioje baudžiamojoje byloje jam paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.
12. Be to, nors skunde nurodoma, jog Ž. Ž. moka išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, tokį teiginį patvirtinančių duomenų nuteistasis nepateikė. Atvirkščiai, iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog periodinis išlaikymas vaikams yra vykdomas priverstinai, netgi susidariusi nemaža skola, kas paneigia skundo autoriaus teiginius dėl išlaikymo vaikams mokėjimo.
13. Kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Nustatant bausmės dydį buvo įvertinta tiek Ž. Ž. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Nors nuteistasis paleidus jį iš suėmimo ir dėjo pastangas keisti savo elgesį, ankstesni jo teistumai už smurtinius nusikaltimus, šioje byloje padaryto nusikaltimo pobūdis (smurtinis nusikaltimas prieš tėvą), iš karto po tėvo sužalojimo sekę kiti nuteistojo smurtiniai veiksmai prieš dar du asmenis, rodo nuteistojo polinkį konfliktines situacijas spręsti smurto pagalba bei patvirtina jo asmenybės pavojingumą. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, skunde nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad Ž. Ž. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. Ji proporcinga ir adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. Ž. gynėjo Donato Lengvino apeliacinį skundą atmesti.