Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-27334-1041/2021 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031, suinteresuoti asmenys antstolis S. U., skolininkai G. G. ir I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. J. skundu dėl antstolio veiksmų skundžia antstolio 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymą Nr. S-21-34-31574 „Dėl areštuoto turto įkainojimo ir pardavimo“, kuriuo žemės sklypo kaina, eksperto pagalba, nustatyta 50 000 Eur, nes, pareiškėjo nuomone, šio žemės sklypo rinkos kaina yra beveik 5 kartus didesnė (238 610 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. Apeliantas prie atskirojo skundo teikia naujus įrodymus – 2018 m. gruodžio 31 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 2018/12/31 bei 2020 m. spalio 28 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 2020/10/28.

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

10. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).

11. Šiuo atveju apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikti papildomi rašytiniai įrodymai datuoti ankstesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis ir pateiktas atskirasis skundas, todėl vertinant jų išdavimo datą akivaizdu, jog jie galėjo būti pateikti ir žymiai anksčiau t. y. teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031.

13. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskirti administratorių – vykdomąją bylą vykdantį antstolį ir uždrausti skolininkams pratęsti ar kitaip pakeisti, ar sudaryti naujas žemės sklypo panaudos/nuomos sutartis.

14. Byloje nustatyta, kad antstolis S. U. vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 vykdo Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2019 m. sausio 8 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK-98 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų G. G. ir I. G. hipotekos turėtojo V. J. naudai. 2019 m. sausio 9 d. Turto arešto aktu Nr. S-18004232 areštuotas skolininkei I. G. priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertas M. K. Rinkos vertės ekspertizės pagal antstolio patvarkymą aktu Nr. RE21-024 skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, minėtą žemės sklypą, įvertino 50 000 Eur suma. 2021 m. lapkričio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainavimo ir perdavimo Nr. S-21-34-31574, kuriame nurodė, kad po ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo šio patvarkymo įteikimo skolininkams ar jų įgaliotam asmeniui dienos bus skelbiamos varžytynės.

15. Pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl 2021 m. lapkričio 11 d. Patvarkymo Nr. S-21-34-31574 „Dėl areštuoto turto įkainojimo ir pardavimo“, nes, pareiškėjo nuomone, šio žemės sklypo rinkos kaina yra beveik 5 kartus didesnė (238 610,00 Eur), nei eksperto pagalba, nustatyta žemės sklypo kaina (50 000 Eur).

16. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų vertintinas kaip preliminariai nepagrįstas, nes antstolis 2021 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S-210001076 vykdomojoje byloje Nr. 0034/19/00031 pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui, užvesta civilinė byla Nr. e2YT-27657-1087/2021 (dabartinis bylos Nr. e2YT-2828-1087/2022).

19. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019 ir kt.). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamo pagrindo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2YT-2828-1087/2022 skundas dėl antstolio veiksmų priimtas, civilinė byla nėra išnagrinėta, procesinis sprendimas dėl skundo dėl antstolių veiksmų nėra priimtas ir pareiškėjo skundas nėra atmestas.

21. Taigi, byloje nėra įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teisę teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, skunde išdėstytos faktinės aplinkybės, kurioms pagrįsti pateikti įrodymai. Akivaizdus (-ūs) pareiškėjo skundo reikalavimų nepagrįstumo faktas (-ai) nenustatytas, pareiškėjas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

22. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio (skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (skundo) faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde nurodytų faktinių aplinkybių, kurios bus nustatinėjamos ir vertinamos nagrinėjant teismui skundą dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo.

23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai. Pareiškėjas laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia su skundžiamu patvarkymu iš esmės nesusijusių dalykų t. y. skundu siekia panaikinti antstolio patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir pardavimo už nustatytą kainą, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama žemės sklypo disponavimą perduoti antstoliui, kad išieškojimo proceso kiltų kuo mažiau ginčų, o skolininkai negalėtų sudarinėti skolininkui nuostolingų sandorių. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1427/2011). Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taigi, teismas turi taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos ir realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada apie neįrodytą grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjas pateikė antstoliui S. U. įrodymus, jog skolininkai pakeitė nuomos sutartis į panaudos sutartis, tokiu būdu pažeisdami apelianto/išieškotojo interesus, nes negaudami pajamų apsunkina atsiskaitymą su išieškotoju. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas pagrindžia, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (skolininkų žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), paskirti administratorių – vykdomąją bylą vykdantį antstolį ir uždrausti skolininkams pratęsti ar kitaip pakeisti, ar sudaryti naujas žemės sklypo panaudos/nuomos sutartis), kurios nesusijusios su būsimo teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų įvykdymo užtikrinimu (nedarančios įtakos teismo procesinio sprendimo įvykdymui), todėl jos negalėjo būti taikomos. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje byloje būtų neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jas taikyti.

26. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų vertintino preliminariai nepagrįstu, tačiau atsižvelgus į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurio pareiškėjas neįrodė laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš apelianto nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.