Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. SN-22-1838 (toliau – ir 2023 m. birželio 9 d. Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 2S-1689 (toliau – ir 2023 m. liepos 27 d. Sprendimas); 3) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtą prožektorių, skirtą nematomu rašalu parašytam tekstui identifikuoti (toliau – ir žibintuvėlis); 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde ir jo patikslinimuose (reg. Nr. DOK-22492, DOK-22855, DOK-23481); toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. gegužės 24 d. kratos metų iš jo buvo konfiskuotas žibintuvėlis, kurio pagalba yra įskaitomas nematomu rašalų parašytas tekstas, ir trys tabletės, kurioms jis turėjo leidimus. 2023 m. gegužės 25 d. jis administracijai pateikė skundą prašydamas grąžinti paimtus daiktus, tačiau administracija 2023 m. birželio 9 d. Sprendimu neteisingai ir nepagrįstai skundo netenkino. Minėtą sprendimą jis apskundė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, nurodė teismų praktiką, kurioje atsakovo analogiški veiksmai buvo pripažinti nepagrįstais, tačiau skundas buvo netenkintas, priimant formalų 2023 m. liepos 27 d. Sprendimą, neatsižvelgiant į teismų praktiką. Paaiškino, kad žibintuvėlį turėjo nuolatos, kad negali atskleisti jo reikalingumo priežasčių, nes tai pakenktų šio daikto veiksmingumui. Teigė, kad turi rašiklį, kuris rašo nematomu rašalu, jį naudoja daiktams pažymėti dėl vykstančių vagysčių, tačiau dabar neturi žibintuvėlio pažymėtų daiktų identifikavimui, kovojant su vagystėmis, korupcija ir pan. Minėti atsakovo veiksmai apribojo galimybę saugotis pasekmių, todėl patyrė nepatogumus, dvasines ir emocines kančias. Prašė įpareigoti atsakovą gražinti jam žibintuvėlį, skirtą specialiam rašalui identifikuoti, kurio nėra galimybės pakeisti kitais panašios paskirties daiktais. Jo nuomone leidžiamų asmeninių daiktų sąrašas nėra baigtinis, todėl žibintuvėlį turi būti leidžiama turėti. Atsakovas žibintuvėlį grąžinti atsisakė, todėl kitaip jį atgauti nėra galimybės. Prašė atsižvelgti į suformuotą teismų praktiką, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, kuriai įsiteisėjus kalinimo įstaigos administracija jam žibintuvėlį buvo grąžinusi, o dabar vėl paėmė, taip pat į LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023, nes teisinis reglamentavimas nepasikeitęs. Tabletės jam buvo duotos ligoninėje, skirtos išgerti vakare, grįžus į kalinimo įstaigą. Prašė skundą tenkinus grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas papildomas išlaidas jį sumokant (komisinį mokestį).

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (reg. Nr. DOK-25912) nurodė, kad 2023 m. gegužės 24 d., pareiškėjui atvykus iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, pataisos pareigūnai atliko asmens kratą ir paėmė žibintuvėlį bei tris neaiškios kilmės tabletes. Pareiškėjas dėl kratos metu paimtų daiktų administracijai pateikė skundą, į kurį buvo atsakyta 2023 m. birželio 9 d. Sprendimu, paaiškinant, kad paimtas žibintuvėlis nėra įtrauktas į nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, todėl grąžintas nebus. Pareiškėjas administracijai pateiktame skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jam būtina turėti žibintuvėlį, kurio pagalba yra įskaitomas nematomu rašalu parašytas tekstas, todėl nebuvo pagrindo svarstyti klausimą dėl jo pakeitimo kitu, analogišką funkciją atliekančiu daiktu. Pareiškėjo teisė susirašinėti nebuvo pažeista, kadangi tokią teisę įgyvendinti jis gali įprastais rašikliais. 2023 m. birželio 9 d. Sprendime pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad nuteistųjų turimi vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes. Kai gydytojai paskiria vartoti vaistus, pareiškėjas turi su savimi turėti elektroninį vaistų receptą. Asmens kratos metu iš pareiškėjo paimtos tabletės nebuvo gamintojo pakuotėje ir pareiškėjas nepateikė elektroninio recepto, todėl neaiškios kilmės tabletės buvo pagrįstai paimtos. 2023 m. liepos 27 d. Sprendime, priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl 2023 m. birželio 9 d. Sprendimo, pareiškėjui aiškiai ir motyvuotai paaiškintos aplinkybės, nurodomas visas aktualus teisinis reglamentavimas, bei pateikto atsakymo apskundimo tvarka. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodytoje LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020, be kita ko, daroma išvada, kad atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą leisti turėti ultravioletinių spindulių žibintuvėlį. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė, skunde nurodomi patirti neigiami išgyvenimai laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui. Kalinimo įstaigos pareigūnai laikėsi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą. Pareiškėjo skundo reikalavimus laikė nepagrįstais, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl atsakovo 2023 m. birželio 9 d. Sprendimo ir 2023 m. liepos 27 d. Sprendimo (toliau kartu – ir Ginčijami Sprendimai), kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus, pagrįstumo bei teisėtumo, įpareigojimo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl žibintuvėlio grąžinimo, taip pat dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų atsakovo veiksmų, kratos metu paimant pareiškėjo daiktus, priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 24 d. atliekant kratą iš pareiškėjo V. K. buvo paimtos trys tabletės (dvi baltos ir viena rožinė) ir žibintuvėlis (lazeriukas su elektros elementais), kurio pagalba yra įskaitomas nematomu rašalu parašytas tekstas. Pareiškėjas Nuteistojo asmens kratos ir daiktų patikrinimo protokole įrašė, jog turi pretenzijų dėl nepagrįstai paimtų daiktų ir vaistų, kurie skirti vartojimui vakare. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 25 d. pateikė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkui skundą, kuriame nurodė, kad kratos metu iš jo buvo paimtas neoninis prožektorius (žibintuvėlis), kurio jis kitais pagal paskirtį daiktais pakeisti negali, ir trys vaistų tabletės vartojimui vakare. Prašė paaiškinti padėtį dėl LVAT praktikos nesilaikymo. Atsakovas 2023 m. birželio 9 d. Sprendime pareiškėjui paaiškino situacijos teisinį reglamentavimą, nurodė, kad iš jo paimtas žibintuvėlis (prožektorius) nėra įtrauktas į leidžiamų laikyti daiktų sąrašą, todėl grąžintas nebus, kad vaistiniai preparatai nebuvo gamintojo pakuotėje ir pareiškėjas neturėjo elektroninio vaistų recepto, todėl vaistai buvo paimti.

Nesutikdamas su 2023 m. birželio 9 d. Sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, prašydamas panaikinti 2023 m. birželio 9 d. Sprendimą ir įpareigoti kalinimo įstaigą grąžinti kratos metu iš jo paimtus daiktus, nurodydamas, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas nesilaiko LVAT praktikoje pateiktų išaiškinimų. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2023 m. liepos 27 d. Sprendime pareiškėjui papildomai paaiškino, kad nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašas yra baigtinis, jame žibintuvėlis nėra paminėtas, akcentavo, kad jis skunde nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl žibintuvėlį būtina turėti, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl šio daikto pakeitimo kitu, analogišką funkciją atliekančiu, daiktu, konstatavo, kad asmens kratos metu žibintuvėlis ir trys tabletės buvo paimtos pagrįstai, grąžinti šiuos daiktus nėra pagrindo.

Pareiškėjas, pasinaudodamas 2023 m. liepos 27 d. Sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, pateikė skundą teismui dėl Ginčijamų Sprendimų panaikinimo, kartu prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti iš jo kratos metu paimtus daiktus ir priteisti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą. Ginčijamų Sprendimų neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia nuomone, kad leidžiamų asmeninių daiktų sąrašas nėra baigtinis, todėl žibintuvėlį turi būti leidžiama turėti, taip pat suformuota teismų praktika LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-257-520/2020 ir LVAT 2023 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-115-815/2023, kurioms įsiteisėjus žibintuvėlis jam buvo grąžintas, o dabar vėl paimtas.

BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais. Prievolė nuteistiesiems vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos įtvirtinta BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) VII skyrius reglamentuoja suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamus įsigyti ir turėti asmeninius daiktus, jų kiekį ir bendrą masę. Minėto teisės akto 42 punkte pateikiamas laisvės atėmimo vietos įstaigoje nuteistiesiems (lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašas (toliau – ir Leidžiamų daiktų sąrašas). Prožektoriaus, žibintuvėlio, lazerio Leidžiamų daiktų sąraše nėra. Pastebėtina, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems įstatymų leidėjas Leidžiamų daiktų sąrašą atitinkamai siaurina (Vidaus tvarkos taisyklių 43, 44 p.). Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.4 papunktyje, kaip nuteistiesiems leidžiami įsigyti ir turėti daiktai, yra nurodomi kiti daiktai ir reikmenys, tarp jų: skirti užsiimti individualia, kūrybine ir kitokia prasminga veikla (tik gavus rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą). Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 papunktyje nuteistiesiems (taip pat ir priskirtiems paprastajai grupei) leidžiama turėti vokų, pašto ženklų, proginių atvirukų, nuotraukų, asmeninių užrašų ir kitų smulkių asmeninių daiktų, religinės simbolikos, kalendorių, knygų, laiškų, žurnalų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių (išskyrus leidinius, kuriuose propaguojamas smurtas ar žiaurumas, taip pat pornografinius leidinius), rašymo popieriaus, sąsiuvinių ir rašymo reikmenų. Suimtiesiems ir nuteistiesiems, išskyrus atliekantiems arešto bausmę ar bausmę atliekantiems atviro tipo bausmės atlikimo vietose, leidžiamų turėti laisvės atėmimo vietų įstaigoje asmeninių daiktų bendra masė neturi viršyti 30 kg, o nuteistiesiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos – 50 kg. Į šiame punkte nustatytą bendrą masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai bei medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių laisvės atėmimo vietų įstaigoje su nuteistosiomis motinomis, daiktai ir reikmenys (Vidaus tvarkos taisyklių 51 p.).

Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji gali turėti Vidaus tvarkos taisyklių 42 punkte įvardytus daiktus (paprastajai ir drausmės grupei priskirti nuteistieji su Vidaus tvarkos taisyklių 43 ir 44 punktuose atitinkamai nustatytais apribojimais), kitus daiktus ir reikmenis, skirtus užsiimti individualia, kūrybine ir kitokia prasminga veikla, tik tuo atveju, jei turi rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą ir jei bendra asmeninių daiktų masė neviršys atitinkamai 30 kg arba 50 kg. Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad leidžiamų turėti smulkių asmeninių daiktų sąrašas pagal Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 papunktį nėra baigtinis, tačiau darytina išvada, kad Leistinų daiktų sąraše neįvardytų daiktų turėjimas galimas arba turint rašytinį laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimą (Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.4) arba nuteistajam pagrindžiant smulkaus asmeninio daikto turėjimo būtinumą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo ar galėjo turėti rašytinį leidimą turėti žibintuvėlį, arba objektyviai pagrindė tokio daikto turėjimo poreikį, todėl tokio daikto turėjimas pažeistų BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vidaus tvarkos taisyklių 49 punkte, be kita ko, nurodoma, kad nuteistųjų įsigyjami vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai turi būti supakuoti į gamintojo pakuotes (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes). Nuteistųjų įsigyti vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai privalo būti laikomi laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka. Nuteistųjų turimi vaistiniai preparatai, vitaminai ir maisto papildai, supakuoti ne į gamintojo pakuotes arba laikomi pažeidžiant laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytą tvarką, paimami ir sunaikinami. Pareiškėjas skunde neginčija atsakovo kratos metu nustatytų aplinkybių, kad jo turimos trys tabletės buvo ne gamintojo pakuotėse, kad jis neturėjo gydytojo recepto šioms tabletėms, skunde nurodyto leidimo tabletes turėti į bylą nepateikė. Pareigūnai vykdydami Vidaus tvarkos taisyklių 49 punktą, teisėtai kratos metu rastas tabletes iš pareiškėjo paėmė. Pareiškėjo argumentai, kad tabletes jam skyrė gydytojas vakariniam vartojimui, nepateikiant šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (recepto), atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo nurodytos LVAT praktikos, pareiškėjui išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių

bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 7 straipsnio 1 dalį, vykdydami teisingumą, teisėjai ir teismai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymų; teisėjai ir teismai sprendžia administracines bylas remdamiesi įstatymais. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT (ABTĮ 15 str. 1 d.). Sprendžiant analogiškas bylas teismai turi vadovautis jau ankstesniais (jei yra) atitinkamų teisės normų turinio, jų taikymo sampratos teismų pateiktais išaiškinimais. Taigi, teismas yra saistomas pareigos atsižvelgti į LVAT teisės normų turinio išaiškinimą tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad LVAT nutartyje (administracinė byla Nr. TA-115-815/2023) buvo sprendžiamas ginčas, be kita ko, dėl leidimo pareiškėjui turėti vardinį spaudą (grąžinti paimtą), kiuris prilygintas leidžiamiems turėti smulkiems daiktams, nurodytiems Vidaus tvarkos taisyklių 42.5.2 papunktyje, ir atsakovas įpareigotas vardinį spaudą pareiškėjui grąžinti. Pareiškėjo nurodytos LVAT administracinės bylos Nr. TA-115-815/2023 ir nagrinėjamos administracinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa, todėl teismas neturi pagrindo atsižvelgti į jos išnagrinėjimo rezultatą. Pareiškėjo nurodytoje LVAT nutartyje (administracinė byla Nr. A-257-520/2020), priešingai nei teigia pareiškėjas, ultravioletinių spindulių žibintuvėlis jam nebuvo grąžintas, darant išvadą, kad pareiškėjas poreikio turėti būtent ultravioletinių spindulių žibintuvėlį nepagrindė jokiomis objektyviomis aplinkybėmis.

Kadangi teismas yra saistomas pareigos atsižvelgti tik į LVAT formuojamą praktiką ir tik tada, kai bylų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant, o pareiškėjo nurodytų administracinių bylų faktinės aplinkybės ir nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesutampa, arba jose padarytos išvados yra ne pareiškėjo naudai, todėl nagrinėjamoje byloje į pareiškėjo nurodytas administracines bylas neatsižvelgtina.

Nagrinėjamu atveju, teismas sutinka su atsakovo 2023 m. liepos 27 d. Sprendime nurodytais motyvais, kad pareiškėjas atsakovui teikdamas skundus, būtino poreikio turėti žibintuvėlį nepagrindė jokiomis objektyviomis priežastimis. Teismui pareiškėjo nurodytos priežastys, kad žibintuvėlis reikalingas kovojant su vagystėmis, korupcija ir pan. laikytinos deklaratyviomis, nes jokių konkrečių vagysčių ar korupcijos pasireiškimų pareiškėjas neįvardija. Be to, teismo vertinimu, asmeninius daiktus galima pažymėti ne tik nematomu rašalu rašančiu rašikliu ir tokiu atveju, pažymėtų daiktų identifikavimui nebus poreikio turėti žibintuvėlį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, LVAT yra pažymėjęs, kad ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, jog viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Nagrinėjamu atveju Ginčijami Sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo skunduose nurodytus argumentus ir surinktą dokumentinę medžiagą, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis, kurių pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepaneigė, todėl nėra pagrindo tenkinto pareiškėjo reikalavimus dėl 2023 m. birželio 9 d. Sprendimo ir 2023 m. liepos 27 d. Sprendimo panaikinimo.

Pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo Lietuvos kalėjimų tarnybą grąžinti iš jo paimtą žibintuvėlį, kuriuo identifikuojamas nematomu rašalu parašytas tekstas, yra išvestinis iš reikalavimų dėl Ginčijamų Sprendimų panaikinimo, todėl netenkinus pagrindinių reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (priimtų Ginčijamų Sprendimų, kratos metu paimtų daiktų) jis patyrė nepatogumus, dvasines ir emocines kančias, tačiau tokių nepatogumų ar kančių nekonkretizavo. Atsakovo į bylą pateiktoje Resocializacijos skyriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. pažymoje Nr. RN-22-8572 „Dėl nuteistojo V. K.“ nurodoma, kad ginčui aktualiu laikotarpiu į psichologus dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti kratos metu paimtos trys tabletės bei žibintuvėlis, pareiškėjas nesikreipė. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas galėjo jausti skunde apibūdintą neturtinės žalos pasireiškimą.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo skundą dėl Ginčijamų sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atsakovui žibintuvėlį grąžinti ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti, todėl skundas visa apimtimi atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašo teismo grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį ir patirtas papildomas išlaidas (komisinį mokestį) jį sumokant.

Žyminio mokesčio arba jo dalies grąžinimo atvejai yra numatyti ABTĮ 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pareiškėjo prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nepatenka į ABTĮ 38 straipsnio reglamentavimo sritį, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

Pagal ABTĮ 34 straipsnį už skundą sumokėtas žyminis mokestis (kitos patirtos išlaidos) yra priskiriamas bylos nagrinėjimo išlaidoms. Teisę iš kitos ginčo (proceso) šalies gauti savo išlaidų atlyginimą gali proceso šalis, kurios naudai teismas priima sprendimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas yra atmestas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų (sumokant žyminį mokestį patirtų papildomų išlaidų) iš atsakovo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymo dėl žyminio mokesčio ir su jo sumokėjimu susijusių išlaidų grąžinimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.