Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinės bylos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statom“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo, medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ir priimtas nagrinėti ieškovės BUAB „Statom“, atstovaujamos bankroto administratorės MB „Nemokumas“, ieškinys atsakovui (buvusiam įmonės vadovui) A. P., kuriame prašoma priteisti ieškovei iš atsakovo 152 119,40 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statom“ (į. k. 302583017, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 21 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas“ (į.k. 303642365, eil. Nr. B-JA211, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąraše, veiklos adresas (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo BUAB „Statom“ (toliau – Ieškovas) valdymo organus per 10 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Nemokumo administratorius vykdymas LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) įtvirtintas pareigas nustatė, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo A. P. (toliau – atsakovas). Vieninteliu įmonės akcininku nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. P..

Nemokumo administratorius registruotu gyvenamuoju UAB „Statom“ direktoriaus adresu ir el. paštu išsiuntė nurodymą perduoti įmonės turtą ir dokumentus paskirtam teismo nemokumo administratoriui, su A. P. susisiekė ir telefonu. A. P. pokalbio metu paaiškino, jog jam yra žinoma apie iškeltą bankroto bylą, nurodė, kad su administratoriumi susisieks kitas asmuo, kuris perduos visus dokumentus, tačiau su administratoriumi taip niekas ir nesusiekė. Vėliau A. P. telefonu nebeatsiliepė. Aplinkybę, kad atsakovui yra žinoma apie iškeltą bankroto bylą UAB „Statom“ patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-21172-358/2019. Į šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą buvo atvykęs ir jame dalyvavo atsakovas A. P., o teismas konstatavo, jog A. P. nebeturi įgaliojimų atstovauti UAB „Statom“, kadangi įmonei iškelta bankroto byla. Iki šio ieškinio pateikimo dienos, įmonės direktorius nėra įvykdęs jam įstatymu bei nutartimi nustatytų pareigų, t.y. neperdavė bankroto administratoriui nei įmonės turto, nei įmonės dokumentų, nesudarė balanso bankroto bylos iškėlimo dienai. Dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės finansinės padėties, įmonės turto, administratorius neturi galimybės išaiškinti įmonės veiklos, debitorinių skolų, jų pagrindimo.

Ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinta bankrutavusios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimų 246 285,58 Eur suma. Teigia, kad bankroto administratorius kreditorių interesais turi teisę reikšti ieškinį buvusiam bendrovės vadovui. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Kadangi ieškovės nemokumo administratoriui nėra perduotos piniginės lėšos, taip pat dėl atsakovo kaltų veiksmų (neveikimo) nėra nustatyta, kad įmonė turi turto, kurį būtų galima parduoti ar debitorinių skolų, kurias būtų galima išieškoti, laikytina, kad kreditoriniai reikalavimai liks nepasikeitę, nes nėra iš ko tokių reikalavimų patenkinti. Atsakovas neperduodamas paskirtam įmonės bankroto administratoriui įmonės turto ir finansinių dokumentų, nesudarydamas įmonės balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, užkirto galimybę bankroto administratoriui patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį, nei 3 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 64 str. 1 d.), vykdyti debitorinių skolų išieškojimą, išaiškinti tikrąjį bankrutavusios įmonės turtą, jo sudėtį, buvimo vietą, įmonės veiklą, skolininkus ir skolas pagrindžiančius dokumentus. Teigia, kad įmonei padaryta žala ir dėl neperduotų įmonės finansinių dokumentų bei turto, atsakovo padarytos žalos dydį sudaro bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų 246 285,58 Eur suma.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 246 285,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Teismas procesinius dokumentus atsakovui A. P. įteikė ir apie iškeltą civilinę bylą pranešė įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui nepateikė. Todėl, esant ieškovės prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs ieškovės nurodomų ieškinyje aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų rašytinių įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Statom“ (į. k. 302583017, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 21 d. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Nemokumas“ (į.k. 303642365, eil. Nr. B-JA211, bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąraše, veiklos adresas (duomenys neskelbtini)). Nustatyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo A. P., jis buvo ir vieninteliu įmonės akcininku nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įpareigojo BUAB „Statom“ valdymo organus, tame tarpe atsakovą A. P. per 10 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nustatyta, kad raginimas sudaryti įmonės turto balansą, perduoti likusį bendrovės turtą ir finansinius bendrovės dokumentus atsakovui A. P. buvo žinomas, nustatytos įstatymo ir teismo prievolės atsakovas nevykdė.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtinta bankrutavusios bendrovės kreditorių bendra finansinių reikalavimų 246 285,58 Eur suma.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo (savininko) civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo (akcininko) neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (akcininkas). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Ši norma aiškiai nustato, kad bendrovės vadovas turi fiduciarines pareigas bendrovei. Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 287 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Byloje nustatyta, kad atsakovas nevykdė teismo įpareigojimo per nustatytą terminą sudaryti bendrovės turto apyrašą, perduoti bendrovės turtą ir finansinius dokumentus paskirtajam bankroto administratoriui. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduotas turtas, buvo sumažintos kreditorių galimybės patenkinti turimus reikalavimus iš bendrovės turto. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas pažeidė prievolę ir pareigą rūpintis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymu, jų išsaugojimu ir perdavimu bankroto administratoriui. Byloje nustačius, kad bendrovės direktorius neišsaugojo įmonės dokumentų ir pažeidė prievolę įmonės dokumentus perduoti bankroto administratoriui, o šie pažeidimai atėmė galimybę bankroto administratoriui nustatyti susidariusių bendrovėje skolinių reikalavimų apimtį, konkrečius skolininkus ir pareikšti nustatyta tvarka skolininkams reikalavimą grąžinti bendrovei pinigus ar turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas, ABĮ straipsnio 12 dalies 2 punktas, Įmonių finansinės atskaitomybės 27 straipsnis), įmonei yra padaryta žala.

Pirmiau nurodomais motyvais teismas sprendžia, kad atsakovas A. P. padarė BUAB „Statom“ 246 285,58 Eur žalą. Ši žala bendrovei ir jos kreditoriams padaryta neteisėtais A. P. veiksmais, todėl tarp neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra nustatytas priežastinis ryšys. Byloje atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis). Bankrutavusiai bendrovei iš atsakovo yra priteisiama 246 285,58 Eur suma padarytai žalai atlyginti (CPK 178 straipsnis, CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246 – 6.249 straipsniai).

Priteisus iš atsakovo bendrovei 246 285,58 Eur žalos sumą, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovei 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis.

Valstybės turėtos išlaidos byloje nesudaro minimalios nustatytos priteistinos sumos, todėl nepaskirstomos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Statom“ (į. k. 302583017) iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 246 285,58 Eur žalai atlyginti, 5 procentų palūkanas nuo priteistos 246 285,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.