- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 1-163-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01415-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Kaltinamasis
- D. T.
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, teistas: 2002-07-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 274 straipsnio 2 dalį; 2002-10-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 3 dalį; 2010-07-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; 2011-10-26 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), 284 straipsnio 1 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2010-07-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuospendžiu paskirta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bei institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. T. panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą:
jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiosios S. K. rankų pagriebęs mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6303”, kurio vertė 350 litų, su jame buvusia ,,Tele2 Pildyk” SIM kortele, kurios vertė 5 litai, bandė pasišalinti, siekdamas jį pilnai užvaldyti, po ko nukentėjusiajai S. K. siekiant susigrąžinti iš jos pagrobtą turtą, ji sugriebė už jo marškinių bei bandė ištraukti paminėtą telefoną iš jo dešinės rankos, jam toliau siekiant užvaldyti nukentėjusiosios turtą ir susigrūmus su nukentėjusiąja, buvo sužalotas nukentėjusiosios kairės rankos nykštis, tuo jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiais veiksmais pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai S. K. priklausantį 355 litų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų praeivių.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio nelabai pamena. Kaltinamajam pareiškus, kad neprisimena įvykio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė D. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2011 m. rugpjūčio 28 d. jo, kaip įtariamojo, apklausos metu, D. T. parodė, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 21 val., gal truputį vėliau, būdamas išgėręs ėjo iš Naujininkų mikrorajono per Geležinkelio tiltą į autobusų stotį. Ta pačia kryptimi ėjo panelė. Prieidamas prie jos, jis paklausė, kiek valandų. Panelė iš džinsų kišenės ištraukė mobilųjį telefoną ir pasakė, kiek yra valandų. Tada jis griebė už telefono ir norėjo bėgti, bet nukrito. Kas buvo, tiksliai pasakyti negali, kadangi nepamena. Tuoj pat prie jo pribėgo du vaikinai, kurie pradėjo jį mušti ir jis iš karto atidavė telefoną panelei. Matė, kad panelės dešinės rankos pirštas kraujavo, tačiau kodėl ir kada jį sudaužė, jis nežino. Pats prieš ją fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė, norėjo tik atimti telefoną. Ką su telefonu būtų daręs, nežino, gal būtų pardavęs. Narkotikų nevartoja, kodėl taip pasielgė, nežino, dėl savo elgesio gailisi (t. 1, b. l. 101-102). 2011 m. lapkričio 22 d. jo, kaip įtariamojo, apklausos metu D. T. parodė, kad norėtų patikslinti savo parodymus, kad po to, kai jis iš nukentėjusiosios rankų ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir norėjo bėgti, nukentėjusioji sugriebė jam už striukės ir jis, stengdamasis ištrūkti, galėjo netyčia sužaloti nukentėjusiąją grumtynių metu, dėl ko labai gailisi (t. 1, b. l. 109). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis D. T., atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad nukentėjusiajai jokių veiksmų grumtynių metu jis neatliko, jis išplėšė telefoną, nukentėjusioji griebė už striukės, jis nukrito, tuo metu pribėgo vyrai, kurie ištraukė iš jo telefoną. Jis negali pasakyti, kaip buvo sužalotas nukentėjusiosios pirštas. Nukentėjusioji jį tempė už striukės, jis, būdamas tuo metu girtas, sukosi prie laiptų ir nukrito. Tiksliai negali pasakyti, kuris iš sulaikiusių vyriškių jam išraukė telefoną, nes jo galva buvo prispausta prie žemės.
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. K. parodė, kad įvykio dieną ji ėjo į Naujininkus, o kaltinamasis – iš Naujininkų. Susitikus, kaltinamasis paklausė, kiek valandų, ji išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, pasakė laiką, įsidėjo telefoną į kišenę ir nuėjo. Po kurio laiko atsisukusi pamatė, kad kaltinamasis yra šalia jos. Pastarasis pradėjo jos klausinėti, kur ji eina, kur galima pasilinksminti. Ji, pagalvojusi, kad jis yra iš kitur atvažiavęs studentas, pradėjo su juo šnekėti. Kaltinamasis pradėjo jos prašyti paskambinti, parašyti žinutę. Ji išsitraukė telefoną ir pradėjo rašyti kaltinamojo diktuojamą žinutę, bet šis supainiojo vardus, ji paklausė, koks iš tikrųjų jo vardas, tuomet kaltinamasis griebė jai iš rankų telefoną ir iškėlė į viršų, ji sugriebė kaltinamąjį už marškinių. Tuomet kaltinamasis į ją atsisuko ir liepė apsiraminti. Ji ėmė šaukti, o kaltinamasis vėl pasakė apsiraminti arba jis paims jos tašę. Tai kaltinamasis pasakė į ją pasižiūrėjęs piktu žvilgsniu. Ji negali pasakyti, ar po šių kaltinamojo žodžių išsigando, jai labai rūpėjo telefonas, kurį norėjo atgauti bet kokia kaina. Tuo metu jos tašė buvo užkabinta per alkūnę, kaltinamasis į ją atsisuko, iš pradžių norėjo bėgti link „Iki“ parduotuvės laiptų, po to apsisuko ir bandė bėgti į Naujininkų pusę, ji tuo metu kaltinamąjį timptelėjo, ar kaltinamasis užkliuvo jai už kojos, tiksliai pasakyti negali. Kaltinamasis parkrito, po to ji iškart pati puolė ant kelių ir bandė iš kaltinamojo atgauti telefoną, kurio kaltinamasis jai neatidavė. Tuomet pribėgo kažkoks vyras, kuris suspaudė kaltinamojo galvą, tačiau kaltinamasis telefono ir toliau neatidavė. Tada ji įkando kaltinamajam į dešinės rankos riešą, bet kaltinamasis telefono vis tiek neatidavė, juo brūžino per žemę ir bandė įsidėti į kišenę. Tada ji pakėlė akis ir pamatė kitą vyrą, kurio paprašė, kad šis jai paduotų telefoną, ką tas vyras ir padarė. Ji neatsimena, ar kaltianamasis grumtynių metu ją atstūmė. Bet ranka kaltinamasis jai nesudavė, jos nelietė, netrenkė, tik muistėsi. Tik po grumtynių ji pamatė, kad jai sužalota ranka. Kuomet kaltinamasis buvo pargriuvęs, ramiai negulėjo, muistėsi, bandė įdėti telefoną į kišenę, o tuo metu ji kaltinamąjį laikė už rankos, kurioje šis laikė telefoną, bandė ištraukti, jai žaizda galėjo būti padaryta telefonu. Kuomet jai buvo padaryta žaizda, ji skausmo nejuto. Jos telefonas yra metalinis, galėjo grumtynių metu atsislinkti dangtelis. Jos nuomone, grumtynių metu jos pirštas tiesiog užsispaudė telefone, nes po visko ji rado odos gabelėlį toje vietoje, kur yra telefono baterija. Kaltinamasis telefoną laikė labai stipriai, jai įkandus į riešą, telefono nepaleido. Iš pradžių pribėgęs vienas vyras prispaudė kaltinamajam galvą prie žemės, o telefoną iš kaltinamojo jai paprašius, paėmė antras vyras. Nuo to laiko, kai kaltinamasis paimtą iš jos telefoną iškėlė į viršų iki priėjo pirmasis pašalinis vyras, praėjo daugiau nei minutė laiko. Iki įvykio jos pirštas nebuvo sužalotas. Jos 210 Lt civilinį ieškinį sudaro 60 Lt vertės telefono korpusas, kurį reikia keisti, 90 Lt odiniai batai, kurie buvo sugadinti grumtynių metu bei vaistai dėl piršto – bintai, peroksidai, jodas. Kitą civilinio ieškinio dalį – neturtinė žala.
Teisiamajame posėdyje teismas kitiems įrodymamas patikrinti, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, perskaitė nukentėjusiosios S. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Nukentėjusioji S. K. 2011 m. rugpjūčio 27 d. apklausos metu parodė, kad 2011-08-27, apie 21.25 val., ji ėjo Geležinkelio tiltu nuo Pelesos gatvės, Vilniuje, link stoties. Tilto pradžioje prie jos priėjo vaikinas, apie 20-25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, apsirengęs baltais marškinėliais ir džinsais. Jis paklausė jos, kiek valandų. Ji iš rankinuko paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir jam atsakė, kiek yra laiko. Ji ėjo toliau, o jis pradėjo ją sekti. Kai ant tilto neliko žmonių, jis staiga griebė jai už rankos ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6303“, 350 Lt vertės, kuriame buvo SIM kortelė ,,Tele2 Pildyk“, 5 Lt vertės. Jis norėjo bėgti, bet ji sugriebė vaikinui už marškinių. Jis tada pradėjo jai grasinti, kad pavogs ir jos rankinuką, bet ji laikė jį toliau, tada jis sugriebė už jos rankinuko, o ji patempė jį už marškinėlių ir pakišo jam koją. Vaikinas griuvo ant asfalto. Ji bandė atimti iš jo telefoną, bet jai nepavyko, be to tas vaikinas jai sugebėjo sužaloti kairės rankos pirštą, pradėjo bėgti kraujas. Tada ant tilto pasirodė vyras, kuris atbėgo jai į pagalbą. Jis suspaudė vaikino galvą, kad vaikinas negalėtų pajudėti. O po to atbėgo dar vienas vyras, kuris padėjo jai iš vaikino atimti telefoną. Šių vyrų ji nepažįsta. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę patruliai sulaikė vaikiną, bandžiusį iš jos pagrobti jos mobiliojo ryšio telefoną (t. 1, b. l. 9-10 ).
2011 m. rugpjūčio 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. K. savo pirminius parodymus papildė, nurodydama, jog vaikinui paklausus jos, kiek yra valandų, ji iš savo rankinuko ištraukė savo mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6303“, juodos spalvos. Kadangi buvo tamsu, ji paspaudė telefono ragelio padėjimo mygtuką ir tiksliai pamena, kad tuo metu buvo 21 val. 27 minutės, apie ką ji pasakė vaikinui. Pasakiusi vaikinui kiek yra valandų, ji pagavo jo įtartiną žvilgsnį į jos telefoną. Jai pasidarė neramu ir ji telefoną įsidėjo į kelnių kišenę bei nuėjo link tilto. Perėjusi pėsčiųjų perėją ir eidama tiltu ji atsisuko ir pamatė tą patį vaikiną, kuris ką tik klausė jos, kiek yra valandų. Vaikinas ėjo jai iš paskos, atsilikdamas nuo jos per pora žingsnių. Pamatęs, jog ji pastebėjo esanti sekama, vaikinas paspartino žingsnį ir pavijo ją. Priėjęs arčiau vaikinas paklausė, kur ji eina. Ji atsakė jam, kad eina pas savo vaikiną. Tada šis vaikinas paklausė, ar jos vaikinas yra gražesnis už jį. Į tai ji atsakė, jog taip ir paspartino žingsnį. Tada vaikinas jos paklausė, kur ji taip skuba. Ji pasakė jam, kad eina į klubą. Tada vaikinas atsakė, jog jis eis kartu su ja. Ji pasakė, kad jo ten neįleis. Tada jis paklausė, kur galima būtų Vilniuje pabūti. Ji jam pasakė, kad jam geriau eiti į centrą ir ten paieškoti. Tada vaikinas paprašė, kad ji paskambintų jo draugui. Ji atsisakė sakydama, kad neturi sąskaitos. Tada vaikinas paprašė parašyti sms žinutę. Ji pamanė, kad jei ji parašys sms žinutę jo draugui, tai vaikinas atstos nuo jos. Išsitraukusi mobiliojo ryšio telefoną iš savo kelnių kišenės ji pradėjo rašyti jo diktuojamą tekstą.; „Čia E., Vienuolyno 4 g, čia D., bet ji suspėjo tik parašyti D, kai sutrikusi paklausė jo, ar jis yra E. ar D.. Po tokio klausimo, vaikinas griebė jai iš rankų telefoną ir norėjo bėgti link ,,IKI” parduotuvės, tačiau ji jam griebė iš nugaros pusės už marškinių ir surėkė „Gelbėkit, vagys“, nes matė, kaip iš atvykusio traukinio išlipa žmonės. Tada vaikinas atsisuko į ją ir piktu tonu pasakė, kad ji apsiramintų, kitaip jis dar pavogs ir jos tašę ir iš karto paėmė už tašės rankenos. O ji tuo metų dešine ranka grėbė už jo marškinių. Tada vaikinas norėjo bėgti link Pelesos gatvės, o ji jį patempė link savęs ir jis pargriuvo. Ji tada dar kartą surėkė, krito ant kelių ir norėjo atimti iš vaikino savo telefoną, tačiau jai nepavyko. Tuo metu iš ,,IKI” parduotuvės pusės pasirodė vyras, kuris prispaudė šiam vaikinui galvą prie žemės, o ji bandė išplėšti jam iš rankų savo telefoną, bet jai vėl nepavyko. Kai ji bandė išplėšti iš vaikino rankų savo telefoną, ant tilto iš ,,IKI” pusės pasirodė dar vienas vyras ir ji paprašė jo pagalbos. Šiam vyriškiui lenkiantis jai padėti ji įkando vaikinui į dešinės rankos riešą, kadangi šitoje rankoje vaikinas laikė tvirtai suspaudęs telefoną. Telefoną iš vaikino rankos paėmė antrasis vyras ir padavė jai. Tada ji iš savo telefono iškvietė policiją. Atgavusi savo telefoną, ji pamatė, kad jos telefonas yra kraujuotas ir tik tada pamatė, kad jos kairės rankos nykštys kraujuoja. Kokiu momentu buvo sužalotas jos pirštas, ji nepastebėjo, tuo metu kai norėjo atimti savo telefoną jokio skausmo nejuto. Jai būnant Vilniaus m. 3-ajame policijos komisariate buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo jos pirštą ir užklijavo pleistru. Į ligoninę ji išvežta nebuvo, pati į gydymo įstaigas nesikreipė ( t. 1, b. l. 12-13 ).
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad šiuo metu tiksliai įvykio plinkybių nepamena. Liudytojui pareiškus, kad neprisimena įvykio aplinkybių, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė A. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2011 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu liudytojas A. N. parodė, kad 2011-08-27 patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK PR patruliu V. V. apie 21.36 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Geležinkelio g. 6, Vilniuje ant pėsčiųjų tilto per geležinkelį yra sulaikytas vaikinas, kuris bandė iš merginos atimti telefoną. Jie greitai atėjo ant Geležinkelio tilto ir pamatė, kad yra sulaikytas vaikinas, kurį du vyriškiai laikė prispaudę prie tilto. Vyriškiai perdavė jiems sulaikytą vaikiną, tačiau kažką aiškinti ar papasakoti aplinkybes nenorėjo, kadangi skubėjo. Jie pakėlė vaikiną, laikydami iš abiejų šonų už parankių. Matė, kad merginai kraujavo plaštaką, pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, bet ji atsisakė. Į klausimą, kur jos telefonas, mergina atsakė, kad jau turi ir parodė laikydama rankoje. Koks buvo telefono modelis, nepamena. Nusprendė nuvesti sulaikytą vaikiną iki 3 policijos komisariato. Paėjus kelis žingsnius, vaikinas pasakė, kad jam bloga, pritūpė, pradėjo muistytis ir ištrūkęs iš jų nubėgo į autobusų stotį link siuntinių skyriaus. Jis bėgo vaikinui iš paskos, jo kolega kažkiek atsiliko. Vydamasis vaikiną prie parduotuvės „Iki“ automobilių stovėjimo aikštelėje dešine koja atsistojo ant ten buvusio šulinio dangčio ir susižalojo koją, tačiau vytis vaikino nenustojo. Vaikinas buvo sulaikytas prie pat siuntinių skyriaus, jam uždėti antrankiai ir iškviestas „Dainava 57“ ekipažas (t. 1, b. l. 48-49).
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti ir liudytojų V. V., D. V. bei R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2011 m. rugsėjo 1 d. apklaustas kaip liudytojas V. V. parodė, kad 2011-08-27 patruliuojant kartu su VST MK grandiniu A. N. apie 21.30 val., tikslaus laiko nepamena, iš Vilniaus apskr. OVS gavo pranešimą, kad Geležinkelio g. 6, Vilniuje, ant pėsčiųjų tikto per geležinkelį yra sulaikytas vaikinas, kuris bandė iš merginos atimti telefoną. Atėję ant tilto pamatė, kad sulaikytasis vaikinas gulėjo ant tilto ir jį laikė du vyriškiai. Pamatę juos, vyriškiai pasitraukė, o jie paėmė vaikiną už parankių ir pakėlė. Liudytojai, kurie buvo sulaikę šį vaikiną, iškart nuėjo, pasakę, kad neturi laiko, labai skuba. Sulaikytą vaikiną nusprendė nuvesti į 3 policijos komisariatą. Tik pradėjus eiti vaikinas pradėjo muistytis, sukinėdamasis į šonus žengė žingsnį į priekį ir pradėjo bėgti link parduotuvės „Iki“, (duomenys neskelbtini). Jie puolė vytis jam iš paskos. Vaikinas perbėgo kelią ir šalinosi autobusų stoties perono link. Minėtą vaikiną sulaikė prie pat autobusų stoties esančiame siuntų skyriuje, uždėjo antrankius ir iškvietė „Dainava 57“ ekipažą (t. 1, b. l. 50-51).
2011 m. spalio 11 d. apklausos metu liudytojas D. V. parodė, kad jis yra VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties skubios pagalbos slaugos specialistas. 2011 m. rugpjūčio 27 d. 21.55 val., jo budėjimo metu iš GMP dispečerinės, esančios Justiniškių gatvėje, Vilniuje, gavo iškvietimą vykti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK, esantį Pylimo g. 52, Vilniuje, dėl to, kad paminėtame komisariate mergina skundžiasi rankos trauma. Atvykus nurodytu adresu, paminėto komisariato Budėtojų dalyje bendrauta su mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo S. K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuri skundėsi kairės plaštakos pirmojo piršto žaizda. Apžiūrint paminėtą plaštaką, nustatytas kairės plaštakos pirmo piršto nubrozdinimas, buvo kapiliarinis kraujavimas. Jos žodžiais, šią traumą ji patyrė tada, kai iš jos rankų buvo bandyta pagrobti jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Aplinkybių, t. y. kas, kada ir kaip tiksliai bandė tai padaryti, ji nesakė, o jo ši informacija ir nedomino. Paminėtai merginai minėtoje Budėtojų dalyje ir buvo suteikta pirmoji pagalba (t. 1, b. l. 45).
2011 m. rugsėjo 1 d. apklausos metu liudytojas R. K. parodė, kad 2011-08-27 patruliuojant kartu su Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos patruliu O. G. apie 22 val., tikslaus laiko nefiksavo, iš Vilniaus apskr. VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) reikia paimti sulaikytą asmenį iš pėsčiojo patrulio ir pristatyti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi patruliai ir perdavė sulaikytą vaikiną ir nukentėjusiąją, kuriai kraujavo kairės rankos plaštaką. Sulaikytą vaikiną ir nukentėjusiąją pristatė į Vilniaus miesto 3 PK ir išvyko (t. 1, b. l. 52-53).
Iš byloje esančio nukentėjusiosios S. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji parodė vietas, kuriose sutiko įtariamąjį, atsakė į jo klausimą, kryptį, kuria po to nuėjo, vietą, kurioje įtariamasis jai išplėšė iš rankų mobiliojo ryšio telefoną, vietą, kurioje įtariamasis buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 16-21).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. nustatytas randas sugijus žaizdai kairės plaštakos 1-me piršte. Minėta žaizda galėjo būti padaryta aplinkybėse nurodytu laiku (2011-08-27), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Susižalojimo galimybė nėra atmetama (t. 1, b. l. 24-25).
Iš byloje esančio 2011 m. rugpjūčio 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. K. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6303“ įsigijimo dokumentus, nuotraukas, kuriose užfiksuotas jos pirštas, juodos spalvos odinius batelius, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303“, juodos spalvos (t. 1, b. l. 32). Šie daiktai ir dokumentai buvo apžiūrėti, surašant 2011 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokolą. Apžiūros metu nustatyta, kad juodos spalvos odinių batelių priekis yra nubraižytas, matosi sugadinta oda, mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6303“ juodos spalvos korpusas metalinis, matosi įbrėžimai (t. 1, b. l. 33-43).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2011 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas geležinkelio tiltas ir nusikaltimo vieta, kuri yra prie laiptų, kurie veda link Geležinkelio g. 6 namo (t. 1, b. l. 56-59).
Iš byloje esančio 2011 m. rugpjūčio 27 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. T. pateikė baltos spalvos marškinėlius su kraujo pėdsakais (t. 1, b. l. 90), kurie apžiūrėti, surašant 2011 m. rugpjūčio 28 d. apžiūros protokolą ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK saugyklą (t. 1, b. l. 91-92, 93, 94).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad nukentėjusioji S. K. tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis D. T. iš jos pasikėsino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną. Kaltinamasis D. T. taip pat neneigia nusikalstamos veikos padarymo, dėl pareikšto kaltinimo pilnai prisipažįsta, nors nurodo, kad visų aplinkybių tiksliai nepamena. Taigi, byloje nėra jokių abejonių dėl to, kad 2011 m. rugpjūčio 27 d. apie 21.30 val. kaltinamasis D. T. ant pėsčiųjų tikto šalia Geležinkelio g. 6, Vilniuje, iš nukentėjusiosios S. K. rankų ištraukė 350 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303“ su jame buvusia 5 Lt vertės kortele, nukentėjusiajai bandant atsiimti telefoną, parkrito ant žemės, nukentėjusioji su kaltinamuoju susigrūmė, bet jai nepavyko atsiimti minėto telefono. Tai padarė pro šalį ėję vyriškiai, kurių vienas laikė prispaudęs kaltinamojo galvą, o kitas paėmė minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Šių ar kitų tiesiogiai mačiusių įvykį asmenų tapatybės ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti, tačiau minėti du vyriškiai kaltinamąjį perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Taigi, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analizė nekelia jokių abejonių, kad kaltinamojo veiksmai teisingai įvertinti kaip pasikėsinimas padaryti nusikaltimą nuosavybei, nes kaltinamasis neįgijo realios galimybės disponuoti pagrobtu turtu. Pagrindinis klausimas byloje yra tai, ar kaltinamojo D. T. veiksmai – atviras svetimo turto pagrobimas iš nukentėjusiosios rankų (šie veiksmai būtų kvalifikuoti kaip atviroji vagystė), nukentėjusiajai pasipriešinus, peraugo į plėšimą. Kaip minėta, nukentėjusioji S. K. nuosekliai ir, be to, labai detaliai apibūdino kaltinamojo D. T. veiksmus. Pasak nukentėjusiosios, kaltinamajam iš jos rankų pagriebus mobiliojo ryšio telefoną, o jai kaltinamąjį sugriebus už marškinių, pastarasis į ją atsisuko ir liepė apsiraminti, priešingu atveju nurodė pagrobsiąs ir jos tašę. Iškart po to, nukentėjusiajai kaltinamąjį timptelėjus ar kaltinamajam užkliuvus už jos kojos (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad pakišo kaltinamajam koją), kaltinamasis nugriuvo, o nukentėjusioji atsiklaupė ir mėgino atimti telefoną, bet kaltinamasis muistėsi, telefono neatidavė, bandė įsidėti į kišenę. Telefoną pavyko atgauti tik priėjus dviems pašaliniams vyriškiams, kurių vienas prispaudė kaltinamojo galvą, o kitas paėmė telefoną. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką ir baudžiamosios teisės doktriną, tais atvejais, kai kaltininkas panaudoja smurtą siekdamas palaužti nukentėjusiojo valią ginti savo turtą ar kitaip kaltininkui siekiant įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą turto pagrobimui, veika turi būti kvalifikuojama kaip plėšimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji aktyviais veiksmais (jos pačios žodžiais tariant, „bet kokia kaina“) siekė atgauti iš jos rankų ištrauktą telefoną, atsiklaupė prie parvirtusio kaltinamojo, netgi įkando pastarajam į rankos, kurioje šis laikė telefoną, riešą. Vis dėlto, net ir šių nukentėjusiosios mėginimų atgauti savo turtą nepakako, kaltinamasis muistėsi ir telefono neatidavė. Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo dėl pastarojo rankoje turimo telefono vyko grumtynės, tačiau ta aplinkybė, kad šios grumtynės prasidėjo ne kaltinamojo, o nukentėjusiosios, siekiančios apginti savo turtą, iniciatyva, nereiškia, jog kaltinamojo veiksmai muistantis ir kitaip fiziškai trukdant nukentėjusiajai atgauti savo turtą, nėra plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu. Kaltinamasis D. T. šiuos smurtinius veiksmus atliko siekdamas fiziškai išlaikyti ir užvaldyti nukentėjusiajai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Todėl teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. T. nusikalstami veiksmai pagrįstai įvertinti kaip plėšimas ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.
Nepaisant teisingos juridinės kaltinamojo veiksmų kvalifikacijos, teisiamajame posėdyje nustatytos ir pareikštą kaltinimą tikslinančios aplinkybės. Kaltinamajam D. T. pareikštame kaltinime teisingai nurodoma, kad jis panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nepagrįstai akcentuojama viena šio smurto detalė – nukentėjusiosios kairės rankos nykščio sužalojimas. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais iš tikrųjų nustatyta, kad nukentėjusiajai aktyviais veiksmais bandant atgauti telefoną, jai buvo sužalotas kairės rankos nykštys, o šis sužalojimas teismo medicinos specialisto įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vis dėlto, tikslus sužalojimo mechanizmas nenustatytas, aišku tik tai, kad šis sužalojimas buvo padarytas grumtynių su kaltinamuoju metu. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju formuluotė, kad minėtas sužalojimas padarytas grumtynių su nukentėjusiąja metu, pakeičiant kaltinimo formuluotę „kaltinamasis sužalojo nukentėjusiosios kairės rankos nykštį“, teismo vertinimu, nėra nauja, iš esmės skirtinga faktinė aplinkybė, neišplaukianti iš kaltinamajame akte išdėstyto kaltinimo analizės. Todėl ši kaltinimo korekcija kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia.
Kaltinamojo D. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančių aplinkybių kaltinamajam D. T. neinkriminuota, teisminio nagrinėjimo metu neabejotino jų egzistavimo pagrindo (konkrečiai, kalbant apie BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės buvimą) taip pat nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam D. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis pasikėsino įvykdyti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, taigi BK 27 straipsnio 1 dalies prasme kaltinamasis D. T. yra recidyvistas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam D. T. įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalies nuostatomis bendrintina su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant pagal pastarąjį nuosprendį atliktą bausmę.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji S. K. pareiškė 210 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 1 000 Lt civilinį ieškinį dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkinamas tiek, kiek tokia žala pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju nustatyta, kad byloje surinkti įrodymai, pateisinantys 150 Lt dydžio civilinį ieškinį, tai yra, 60 Lt kainuojantis telefono metalinio korpuso keitimas ir 90 Lt vertės grumtynių su kaltinamuoju metu sugadinti nukentėjusiosios odiniai batai. Įrodymų, pateisinančių išlaidas vaistams, nepateikta, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad D. T. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Kaltinamasis veikė teisiogine tyčia, dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, įžūliai, atvirai mėginant pagrobti nukentėjusiosios turtą ir ją sužalojant. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismo vertinimu, pareikštas 1 000 Lt civilinis ieškinys už smurtinio apysunkio nusikaltimo metu patirtą neturtinę žalą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kaltinamojo turtinę padėtį, priteistą ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra per didelis, todėl tenkintinas visa apimtimi.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kadangi kaltinamajam D. T. yra neišnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliktina galioti kardomoji priemonė suėmimas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę D. T. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Į paskirtą bausmę įskaityti D. T. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. rugpjūčio 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmę, atliktą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – D. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir nuteistąjį nukreipti atlikti bausmę.
Priteisti iš D. T. nukentėjusiajai S. K. 150 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos ir 1 000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – baltos spalvos marškinėlius, pagal tyrėjos 2011 m. spalio 10 d. nutarimą perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui D. T..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.