Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-01-30 · Civilinė byla Nr. 2SP-1186-329/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
2SP-1186-329/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00226-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Pareiškėjas
I. R., V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-1186-329/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00226-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.38; 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.2.7.2.; 3.4.5.20(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. sausio 30 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. R. ir V. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai I. R. ir V. R. kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų neteisminės mediacijos metu sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Siekdami užkirsti kelią ateityje kilti teisminiam ginčui, pareiškėjai sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti teisme, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 straipsnio 1 dalį teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmetamas.

Prašymas dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579-582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsniu, šalys, sudarydami taikos sutartį, gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipiantis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008).

Teismas, prieš patvirtindamas šalių sudarytą ir pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu jos sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, pažeidžia kitų asmenų teises ir įstatymo saugomus interesus (CK 6.983-6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) d. šalių sudarytos Taikos sutarties 1 punkto, šalys tinkamai susitarė dėl nepilnamečio sūnaus V. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau išlaikymo klausimas, numatant, jog „V. R. nereikalauja iš I. R. prisidėti prie nepilnamečio sūnaus V. R., gimusio (duomenys neskelbtini)d., finansinio išlaikymo“ (2 punktas), išspręstas netinkamai, kadangi aiškiai prieštarauja nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintai tėvų pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turimai turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo ir jų pakeitimo klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šalys, būdami nepilnamečio sūnaus V. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvais, nepaisant to, ar gyvena kartu, ar atskirai, turi pareigą išlaikyti vaiką iki jo pilnametystės ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui proporcingai savo turimai turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Teismas pažymi, jog tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų ar jie abu nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Teismo vertinimu, pareiškėjų sutarta Taikos sutarties 2 punkte nepilnamečio sūnaus V. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., išlaikymo sąlyga ne tik prieštarauja tėvų pareigai materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bet ir pažeidžia paties nepilnamečio vaiko interesus, tai yra nepilnamečio vaiko teisę būti visapusiškai aprūpintu savo tėvų šeimoje, nepaisant to, ar tėvai gyvena kartu ar atskirai (CK 3.161 straipsnio 3 dalis)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog taikos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko interesams ir įstatymų numatytai tėvų pareigai išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl tvirtinti taikos sutartį atsisakoma (CPK 579 – 582 straipsniai).

Pareiškėjams išaiškintina, kad ši nutartis nekliudo vėl keiptis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios patenkinti prašymą (CPK 582 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniais, 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjų I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), prašymą patvirtinti (duomenys neskelbtini) d. sudarytą taikos sutartį atmesti.

Išaiškinti, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo kreiptis su tuo pačiu prašymu į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Šeškuvienė