- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-232-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00070-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 3.4.5.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui Širvintų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centrui dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 7 409,41 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 417,89 Eur neišmokėtos išeitinės išmokos, 1591,05 Eur delspinigių už vėlavimą mokėti darbo užmokestį, 16 780,34 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir po 32,46 Eur už kiekvieną sekančią uždelstą atsiskaityti dieną.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir tai, kad tapatus ieškovo reikalavimas turi būti išnagrinėtas kitame teisme, nurodė, jog neskirsto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tapatus reikalavimas bus sprendžiamas kitoje pirmiau pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje, kurioje, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ir bus paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
3. Atsakovas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo 2 060 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.
5. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia atsakovas, teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartyje pasisakė dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.
6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalimi teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo pagrindo spręsti, jog ieškovo procesinis elgesys buvo netinkamas. Be to, teismas įvertino priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas į ikiteisminę instituciją kreipėsi, vadovaudamasis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimu, kuriuo dalis ieškovo reikalavimų buvo palikti nenagrinėti, nurodant, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Teismas sutiko su pareiškime nurodomu teiginiu, jog ieškovas galėjo palaukti minėto sprendimo įsiteisėjimo ir tuomet imti vykdyti teismo sprendimą.
8. Atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių tebevyksta tapatus ginčas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjamoje byloje, teismas paliko šalis prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, paliekant joms teisę reikšti prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-13402-617/2018, kurioje šalių ginčas yra sprendžiamas iš esmės.
9. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1485 Eur bylos nagrinėjimo teisme išlaidų advokato pagalbai apmokėti; 2) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti už prašymo dėl papildomo sprendimo ir atskirojo skundo paruošimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas 2018 m. lapkričio 5 d. šioje civilinėje byloje priėmė sprendimą ieškinį palikti nenagrinėtu, tačiau neišsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, todėl atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą.
10.2. Įstatymas nenumato šalims teisės teikti prašymus kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl išlaidų patirtų kitoje nagrinėtoje civilinėje byloje atlyginimo, todėl teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti šioje byloje.
10.3. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, pastarajam teisę į teisminę gynybą įgyvendinant ne įstatymų nustatyta tvarka. Dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo ieškovas neprivalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nes dėl to paties dalyko jau buvo nagrinėjamas ginčas kitoje byloje. Esant tokiam pačiam ginčui, ieškovo kreipimasis į darbo ginčų komisiją, o vėliau į teismą, laikytinas nepagrįstu. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismui panaikinus Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimą ir bylą grąžinus nagrinėti dėl dalies reikalavimų iš naujo, analogiško pobūdžio ieškinys šioje byloje buvo paliktas nagrinėtu.
10.4. Atsakovas už advokato teisines paslaugas (teisines konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį paruošimą, dokumentų pateikimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose) pirmosios instancijos teisme patyrė 1485 Eur išlaidų, kurios neviršija nustatyto maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – teismas pasisakė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos viena iš kitos, t. y. šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu, jog teismas neišsprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
11.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio. Ieškovas, nagrinėjant bylą dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių Švenčionių rajono apylinkės teisme, pateikė patikslintą ieškinį, kurio vienu iš reikalavimų prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį ir susijusias sumas. Atsakovas su tokiu ieškovo reikalavimu ir jo nagrinėjimu byloje kategoriškai nesutiko, teigdamas, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl ieškovo reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Švenčionių rajono apylinkės teismas šį ieškovo reikalavimą paliko nenagrinėtu, nurodydamas, kad ieškovas pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu ir išaiškinimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau, siekdamas nepraleisti ieškinio senaties terminų, ieškovas taip pat kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kurioje prašė stabdyti nagrinėjimą iki bus išspręstas apeliacinio skundo klausimas. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi ieškovo prašymą, reikalavimus atmetė. Nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas turėjo vienintelę teisinę gynybos priemonę – per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos kreiptis su ieškiniu į teismą. Būtent šia teisine gynybos priemone ieškovas ir pasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimo sąlygas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš tokių pagrindų yra aplinkybė, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, nepraleisdamas CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyto dvidešimt dienų termino nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad aplinkybė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nėra teismo išvados dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neteikia pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nurodyta nutartimi neišsprendė atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes teismo nutarties rezoliucinė dalis – teismo nutarimas – turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais.
18. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje teisingai nurodyta, kad pagal CPK 94 straipsnio dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Aptariamu atveju, įvertinęs bylos aplinkybes ir tai, kad tapatus ieškovo reikalavimas turi būti išnagrinėtas kitame teisme, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neskirsto šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes tapatus reikalavimas bus sprendžiamas kitoje pirmiau pradėtoje nagrinėti civilinėje byloje, kurioje, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą, ir bus paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taigi šiuo atveju teismas iš esmės pasakė, kad šioje byloje šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos viena iš kitos, t. y. šalys lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu (atsakovu), kad 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas neišsprendė jo prašymo dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo, nes remiantis šios nutarties 17-18 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais sprendžia, kad priimti papildomą sprendimą nebuvo CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygos – jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas byloje priimta 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi, o atsakovui manant, kad klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje buvo išspręstas netinkamai, jis turėjo teisę pasinaudoti nutarties apskundimo institutu ir savo nesutikimo argumentus išdėstyti atskirajame skunde (CPK 334–339 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
21. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, nėra pagrindo tenkinti ir jame nurodyto prašymo priteisti apeliantui iš ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo ir atskirojo skundo paruošimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.