- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-214-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14938-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- D. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Albino Antanaičio, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo: D. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2014-11-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu iš dalies pridėjus neatliktos bausmės dalį, D. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir vienai dienai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas nepilnametis, 2015 m. kovo 13 d., apie 17.15 val., turgavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu T. G., staiga pribėgus prie nukentėjusiosios V. L. iš nugaros bei griebus jos rankoje turėtą piniginę, atvirai ją pagrobė, po to, jiems abiem nubėgant ta pačia kryptimi iš turgavietės teritorijos, T. G. perėmė iš D. S. pagrobtą piniginę, tokiu būdu dėl piniginės, kurios vertė 30 eurų, bei joje buvusių 38 eurų grynųjų pinigų pagrobimo, padarė nukentėjusiajai V. L. 68 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę į švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad suprato savo kaltę, pasiruošęs daugiau nenusikalsti, mokysis, laikysis įstatymų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ((duomenys neskelbtini) str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir už ją paskyrė apeliantui teisingą bausmę, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tačiau, bendrindamas šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. S. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti tik paskyrus su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir pagrįstai iš straipsnio sankcijoje numatytų kelių alternatyvių bausmės rūšių parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, paskyrė D. S. bausmę, artimą minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, kuri nėra aiškiai per griežta.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė D. S. BK 92 straipsnio nuostatų. Kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniu nuosprendžiu, pripažinus apeliantą kaltu dėl keturių tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymo, teismas, konstatuodamas, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikė bausmės vykdymo atidėjimą, taip parodydamas pasitikėjimą juo kaip nepilnamečiu, suteikiant progą suvokti savo veiksmų neigiamumą ir daugiau nenusikalti, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir vėl padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), taip nepateisindamas teismo jam parodyto pasitikėjimo, todėl šiuo kartu teismui jau nebuvo jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant D. S. realios laisvės atėmimo bausmės. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad D. S. paskirta tinkama bausmė, nes yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 91 str.).
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad D. S. atlieka laisvės atėmimo bausmę, nors aprašydamas kaltinamojo asmens duomenis, nurodė, kad bausmę pagal ankstesnį nuosprendį jis yra atlikęs. Kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, teismas juo paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino su 2014-11-03 nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, t.y. laikė, kad kaltinamasis nuosprendžio priėmimo metu dar nebuvo atlikęs minimu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2014-11-03 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nuosprendį priėmusio teismo 2015-03-31 nutartimi nuteistajam buvo panaikintas ir šis pasiųstas atlikti minėtu nuosprendžiu paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pagal turimus duomenis, bausmės vykdymas pradėtas skaičiuoti nuo 2015-04-28. Pažymėtina, kad į minimu nuosprendžiu jam paskirtą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę buvo įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-06-10 iki 2014-11-03, kas sudaro 4 mėnesius 23 dienas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. N1-2814-720/2014). Taigi minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną (2015-12-18) D. S. jau buvo atlikęs 2014-11-03 nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl bendrinti ją su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nebuvo teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria D. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su 2014-11-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu iš dalies pridėjus neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir vienai dienai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.