Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-72-594/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-08
Bylos Nr.: 1-72-594/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-03-0-00030-2018-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Albinas Antanaitis
Kaltinamasis: V. V., J. V.
Advokatai: Vytautas Aliuškevičius

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-72-594/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00030-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.13.;1.2.3.1.1.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.8.;2.4.1.3. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui,kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,kaltinamajam J. V. (J. V.), jo gynėjai Rasai Kalkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. birželio 6 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, - 2 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m. laikotarpiui;

2) 2001 m. spalio 15 d., pagal BK 272 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2003 m. balandžio 9 d., pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

4) 2004 m. gegužės 27 d., pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas;

5) 2004 m. birželio 11 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

6) 2004 m. rugpjūčio 2 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

7) 2005 m. birželio 16 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, byla nutraukta BK 93 straipsnio pagrindu, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę - 10 mėn. elgesio apribojimą;

8) 2005 m. lapkričio 24 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme;

9) 2005 m. gruodžio 22 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

10) 2006 m. vasario 14 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

11) 2006 m. kovo 27 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme;

12) 2006 m. balandžio 5 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

13) 2006 m. balandžio 10 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

14) 2006 m. balandžio 20 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme;

15) 2006 m. gegužės 19 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

16) 2006 m. gegužės 24 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

17) 2006 m. liepos 26 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausme;

18) 2006 m. rugsėjo 18 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;

19) 2006 m. spalio 25 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

20) 2006 m. lapkričio 14 d., pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;

21) 2009 m. vasario 9 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), subendrinta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

22) 2009 m. lapkričio 20 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme;

23) 2011 m. liepos 28 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (6 veikos), subendrinta 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;

24) 2011 m. rugsėjo 28 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

25) 2012 m. rugpjūčio 14 d., pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, subendrinta 3 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

26) 2013 m. rugsėjo 17 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su 2012 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 3 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

27) 2013 m. spalio 3 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri sumažinta 1/3, paskirta - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 2014 m. kovo 14 d. nutartimi 2013 m. spalio 3 d. ir 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir paskirta galutinė bausmė - 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;

28) 2014 m. rugsėjo 2 d., pagal BK 289 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį išteisintas. 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta nuosprendžio dalis dėl išteisinimo, priimtas naujas nuosprendis ir nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;

29) 2014 m. rugsėjo 22 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; Paskirta bausmė 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2014 m. kovo 14 d. nutartimi nustatyta subendrinta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 m. 6 mėn;

30) 2018 m. kovo 9 d., pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2015 m. balandžio 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 m. 6 mėn. 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis ištaisytos bendrinimo klaidos, ir 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gegužės 28 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė - 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

31) 2019 m. spalio 25 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, - 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs);

32) 2019 m. gruodžio 9 d., pagal BK 284 straipsnį, - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1. 1998 m. rugsėjo 7 d., pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (5 veikos), galutine subendrinta 4 m. laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 m.;

2. 1999 m. balandžio 19 d., pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 m. laisvės atėmimo;

3. 1999 m. lapkričio 16 d., pagal BK 271 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 m. laisvės atėmimo bausmė;

4. 2001 m. vasario 23 d., pagal BK 105 straipsnio 9 punktą (2 veikos), 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 9 punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 12 punktą, paskirta galutinė subendrinta 10 m. laisvės atėmimo bausmė;

5. 2006 m. lapkričio 27 d., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

6. 2010 m. liepos 30 d., pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 m. 4 mėn. ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2014 m. birželio 18 d., pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo;

8. 2015 m. vasario 2 d., pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 3 dalį (4 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 10 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

9. 2016 m. liepos 1 d., pagal BK 285 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

10. 2017 m. gegužės 23 d., pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 10 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

11. 2018 m. gruodžio 10 d., pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), galutinė bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Subendrinus bausmę su 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta 8 m. 8 mėn. 21 dienos laisvės atėmimo bausmė;

12. 2019 m. gruodžio 18 d., pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) - paskirta subendrinta 8 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi subendrinta su 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

13. 2020 m. balandžio 20 d., pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį atlikta bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2018 m. rugsėjo 28 d., laikotarpiu nuo 17.05 val. iki 17.19 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nuteistųjų būrio Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju D. P. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius D. P. į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kamštelyje, daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nosikaulio, abiejų akiduobių lateralinių ir medialinių sienelių, kairės akiduobės apatinės sienelės, abipus sparninių ataugų, kairėje maksiliarinio sinuso priekinės sienos, abipus skruostų lankų – Le Fort III tipo lūžius ir Le Fort II tipo lūžį kairėje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo bei į smegenis, kraujosruvą apie kairio inksto minkštuosius audinius, kairių X, XI šonkaulių lūžius, dėl ko nuo atokiųjų komplikacijų, kurias sukėlė būklė po patirtos sunkios galvos traumos, t. y. kairio plaučio skiltinio uždegimo raudonosios hepatizacijos stadijoje su kartu besivystančiu abiejų plaučių bronchopneumonija ir kairės pleuros pūlingu uždegimu, komplikavusis ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu, D. P. (duomenys neskelbtini) medicininės slaugos ligoninėje 2019 m. kovo 25 d. mirė, ir taip jį nužudė, t. y. padarė nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

V. V., buvo kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d., apie 17.25 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su J. V., konflikto su nukentėjusiuoju D. P. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavė kiekvienas ne mažiau vieną, viso bendrai ne mažiau kaip penkis smūgius D. P. į galvą ir įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kamštelyje, daugybinius veido kaulų lūžius, t. y. nosikaulio, abiejų akiduobių lateralinių ir medialinių sienelių, kairės akiduobės apatinės sieneles, abipus sparninių ataugų, kairėje maksiliarinio sinuso priekines sienos, abipus skruostų lankų - Le Fort III tipo lūžius ir Le Fort II tipo lūžį kairėje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo bei į smegenis, kraujosruvą apie kairio inksto minkštuosius audinius, kairių X, XI šonkaulių lūžius, dėl ko nuo atokiųjų komplikacijų, kurias sukėlė būklė po patirtos sunkios galvos traumos, t. y. kairio plaučio skiltinio uždegimo raudonosios hepatizacijos stadijoje su kartu besivystančiu abiejų plaučių bronchopneumonija ir kairės pleuros pūlingu uždegimu, komplikavusis ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu D. P. (duomenys neskelbtini) medicininės slaugos ligoninėje 2019 m. kovo 25 d. mirė, ir taip jį nužudė, t. y. nusikaltimu numatytu BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai, tačiau nepripažino aplinkybės, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkaudamas su V. V., nes šis buvo tik pokalbyje su nukentėjusiuoju, o kai jis D. P. mušė - V. V. nebuvo. 2018 m. rugsėjo 28 d. jų kambaryje pareigūnai atliko kratą ir bendroje spintelėje rado mobilaus ryšio telefoną. Tai buvo viso kambario telefonas, tačiau daugiausiai juo naudojosi jis (J. V.). D. P. tą dieną buvo kelis kartus užėjęs į jų kambarį ir matė kaip telefonas buvo dedamas į spintelę. Jam kilo mintis, kad D. P. pridavė pareigūnams, nes jį, iš karto po kratos, išvedė pareigūnai, tariamai daryti narkotikų testus, tačiau šis grįžo su cigaretėmis. D. P. buvo iš tų nuteistųjų, kurie ir parduotuvės dieną neturėdavo iš kur paimti cigarečių, o tai buvo penktadienį, ne jų parduotuvės dieną, todėl kartu su V. V. ėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti su D. P.. D. bandė aiškinti, kad apgavo žmogų iš kito būrio, tačiau paklausus kurį žmogų konkrečiai, pradėjo pasakoti kitą istoriją, kad ėjo ant testo pas pareigūnus, pamatė tuos du pakelius ir juos pavogė. Pamatė, kad skiriasi jo parodymai, nuvedė D. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra priešais jo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kai D. P. pamatė, kad jis (J. V.) rimtai nusiteikęs, pakėlė savo marškinius, parodė, kad ten užkišti dar šeši pakeliai ir paaiškino, kad cigaretes jam davė pareigūnai davė už tai, kad pasakytų, kam veža „spaisą“ iš ligoninės. Tiksliai nepamena kuriuo momentu V. V. ėjo aiškintis su D., ar susitiko su V. V. lauke prie įėjimo, ar kažkur koridoriuje. D. dar buvo palikęs lauke, buvo nuėjęs pas save į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tada papasakojo tą istoriją su cigaretėmis. Buvo dar užėjęs į laisvalaikio kambarį, kur žaidžia kortomis, nes ten buvo toks žmogus, kuris turėjo labai daug cigarečių, pasiteiravo pas jį ar nedingo cigaretės. Galvojo gal iš jo pavogė, tačiau tas nuteistasis patvirtino, kad ne iš jo. Tame tarpe, kol sužinojo apie cigaretes ir kol atsidūrė kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), D. buvo palikęs lauke. Kažkuriuo metu sutiko V. V.. Į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuėjo kartu su V. V.. Šiame kambaryje D. atžvilgiu smurtas nebuvo naudojamas, tačiau buvo grasinama, kad jei jis nepasakys iš kur gavo cigaretes - sumuš. Negrasino nužudyti, tokio tikslo neturėjo. Po šių grasinimų D. ir pasakė, kad cigaretes gavo iš pareigūnų. Ar V. V. girdėjo D. prisipažinimą, kad šis įskundė pareigūnams nežino, tačiau V. V. tuo metu buvo kambaryje kartu su jais. D. pasakė, kad cigaretes pareigūnai jam davė už tai, kad jis važiuos į ligoninę ir, kad jis grįžęs iš ligoninės pasakytų, kas jam perduoda „spaisą“. Minėjo, kad „spaisą“ per jį turi tik perduoti kitam žmogui į jų zoną, tačiau nuėjus pasiteirauti to žmogaus ar jis turėjo kokių reikalų su D., ar jis turėjo parvežti „spaisą“, paaiškėjo, kad minėtas asmuo su D. P. neturėjo nieko bendro. Kai jis buvo lauke, V. V. su D. P. buvo likę kambaryje, tačiau grįžęs kambaryje jų nerado, jo su jais nebuvo 5-10 min. Kai jis grįžo, V. V. jau buvo savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o D. taip pat buvo nuėjęs į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai turi būti užfiksuota vaizdo kameromis. Tuomet nuėjo į kambarį priešais, kur gyveno D., rado stovintį netoli durų, griebė jį ir išsitempė į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė smūgį. D. pradėjo priešintis, sudavė jam atgal, tada jis nesusilaikė ir sudavė dar kelis smūgius D. Kai kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius nukentėjusiajam, kartu buvo nuteistieji M. G., M. R.. Sugrįžo į kambarį, kur buvo V. ir pasakė, kad sumušė D. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) jokių smūgių D. P. jis nesudavė. Kuri tiksliai buvo valanda nepamena, tačiau tai galėjo būti prieš vakarienę, apie 17.25 val. Jis, kaip ir nukentėjusysis tuo metu buvo 1-ajame būryje. Jis gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusysis kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Šie kambariai nebuvo priešais, tačiau juos skyrė tik keli žingsniai. Priešais jo kambarį buvo kitas kambarys, kuriame jis ir sumušė D. Įvykio metu patekimas į kambarį buvo laisvas. Kambaryje yra 12 vietų, tačiau negali pasakyti ar tuo metu kambarys buvo pilnas. Prieš šį įvykį jis (kaltinamasis) penkis kartus buvo sumušęs kitus nuteistuosius. Kai D. P. atėjo į jų būrį, jis už D. P. garantavo, kad priimtų į būrį, todėl labiausiai ir supyko, kad šis bendradarbiavo su pareigūnais. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno M. G., asmuo, pravarde „M.“. Koridoriuje buvo susirinkę daug žmonių, tačiau jis nepamena kas tokie. Nukentėjusįjį mušė tik jis vienas. Kai antrą kartą išsitempė D. P. iš jo kambario į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), nematė, kad D. P. būtų sužalotas ar sumuštas. Jis stovėjo ant kojų, ant veido nebuvo jokių sužalojimų. Pirmą smūgį D. sudavė į veidą, tada šis gynėsi, pakėlė prieš jį ranką. Kai sudavė D. antrą smūgį, šis nukrito ant žemės, spyrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas kojomis. Kiek kartų spyrė nepamena, buvo susinervinęs. M. G., M. R. jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Į įvykio vietą pareigūnai neatbėgo, net nesureagavo, nukentėjusysis paprasčiausiai ten liko gulėti. Jis grįžo į savo kambarį, ten pamatė V. V. ir jam pasakė, kad sumušė D. P.. V. V. iki kol atėjo pareigūnai nebuvo išėjęs iš kambario. Neužilgo atbėgo vienas nuteistasis ir pasakė, kad D. labai blogai, jis liepė kviesti pareigūnus ir greitąją. Nuteistasis K. pranešė pareigūnams. Kas atėjo iš pareigūnų, jis nepamena, nelabai juos pažįsta. Po to, kai D. buvo palikęs su V. V., ir, kai grįžo bei nusitempė į kitą kambarį, ant D. veido nesimatė sumušimų, kraujo. D. P. elgėsi, vaikščiojo, kalbėjo normaliai, jokių sutrikimų nebuvo. Po to, kai jis sumušė D. P., V. V. neturėjo galimybės nueiti dar paspardyti ar kažką daryti, nes nukentėjusysis jau gulėjo be sąmonės. Nenorėjo užmušti nukentėjusiojo, ir taip stipriai sumušti. Jei nukentėjusysis nebūtų priešinęsis, gal nebūtų taip įvykę. Jis suprato, kad suduodamas smūgius ir spardydamas gali nužudyti žmogų. Supranta savo elgesio pasekmes, labai gailisi dėl to ką padarė, reikėjo susivaldyti, kiekvieną dieną apie tai galvoja. Kaltės už V. V. jis neprisiima, tačiau žino, kad šis to nepadarė, niekas spaudimo jam nedarė. Jam apmaudu, kad jo draugas čia yra įveltas. Nukentėjusiosios J. B. neturtinės žalos ieškinys turėtų būti priteistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos, nes jie privalo užtikrinti, kad tokių įvykių pataisos namuose nebūtų. Nemano, kad padarė kokią nors žalą nukentėjusiajai, nes D. P. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už savo motinos nužudymą. Kai D. P. pateko į ligoninę, nukentėjusiajai buvo siūloma pasiimti brolį namo, nes šis buvo komoje, tačiau ji tuo metu pasakė, kad jis jai nereikalingas, nes nužudė mamą. D. P. numirus ji nusprendė pasipelnyti.

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. jų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno su J. V., buvo atlikta krata. Iš to, kaip pareigūnai atliko kratą, jis suprato, kad telefonas buvo „priduotas“. Telefonas buvo rastas jų kambaryje, telefonas bendro naudojimo. Tas telefonas pataisos namuose kainuoja daugiau nei 500 eurų. Jis nebuvo rastas nei pas J. V., nei pas jį, o neutralioje vietoje. Tuo metu kambaryje gyveno 8-10 nuteistųjų. Jis su J. V. gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o D. P. Nr. (duomenys neskelbtini. Taip išėjo, kad jis su J. V. išėjo aiškintis kas galėjo pasakyti pareigūnams apie telefoną. Išeidami po kratos pareigūnai išsidavė, kad P. „pridavė“ telefoną, išsivesdami jį neva daryti testą, o už kelių minučių D. P. ateina pas jį, išsitraukia cigarečių, prašo duoti „spaiso“. Pats D. P. priėjo prie jo su J. V., paklausė ar neturi „spaiso“ už cigaretes. Jie pradėjo klausinėti iš kur pas jį cigaretės. Paaiškino, kad gavo kažką pridaręs, tada J. V. išėjo patikrinti jo versijos pas 5-o būrio nuteistuosius. Jis liko vienas su D. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), gal dar buvo Z.. Jis D. pasakė, kad prisipažintų, nes kitaip jį sumuš ir D. P. prisipažino. Smūgių nesudavė, D. P. pats prisipažino tik pagrasinus. Po to, jis grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), o D. P. nuėjo į Nr. (duomenys neskelbtini). Jis (V. V.) pas kažką paprašė, kad pakviestų „Ž.“ iš lauko, nes viską išsiaiškino. Tada J. V. nuėjo ir išsitempė D. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių išgirdo triukšmą už sienos, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi su J. V. daug metų pažįstami, tai jis nuspėjo kas ten gali būti, todėl kažkuriam iš nuteistųjų pasakė, kad bėgtų, parvestų J. V.. Jis nematė to momento kaip „Ž.“ nusitempė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai sužinojo iš paties „Ž.“. Po to, kai išgirdo triukšmą, nebuvo nuėjęs į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nematė kaip buvo mušamas D. P. ir jo sužaloto nematė. Nors liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis (V. V.) atitraukė V., kuris spardė D. P., tačiau jeigu jis būtų šalia, nebūtų buvę žmogžudystės, nes jis su „Ž.“ daug metų pažįstami, apsaugotų vienas kitą nuo tokių veiksmų. Po to, kai išgirdo triukšmą, atėjo J. V. ir jie išėjo parūkyti, ir visą laiką buvo lauke. Jam gaila J. V. kaip draugo. Jie nesitarė ką pareigūnams sakyti. Po šito įvykio jie nebuvo izoliuoti. Visa ši byla prieš jį yra sukurta administracijos ir žvalgybos, nes jis kelia daug rūpesčių pataisos namuose. Nors yra liudytojų kurie sako, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, tačiau jie visi meluoja. Jis tų smūgių nesudavė, tai užfiksuota filmuotoje medžiagoje. Liudytojai iš koridoriaus negalėjo įvykio matyti, nes kai atidarai duris stovi dviaukštė lova, kuri užstoja tolimesnį vaizdą. Nuteistieji užsideda užuolaidą, kad per duryse esantį langelį nesimatytų kas vyksta kambaryje.

D. P., apklausimas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 21 d. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu) parodė, kad nepamena, jog buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kas jam padarė galvos traumą nežino (b. l. 26, t. 1).

Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo nuo 8.00 val. Kada tiksliai gavo pranešimą dėl sumušto nuteistojo nepamena, galėjo būti vakare. Nuteistasis D. P. buvo atneštas drausmės grupėje ir gulėjo ant žemės, buvo sumuštas, matėsi smarkaus sumušimo žymės ant veido. Aplink kitų nuteistųjų nebuvo. Tuo momentu nukentėjusysis nebuvo sąmoningas. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri D. P. išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Tarnybiniame pranešime detaliau nurodė aplinkybes, kurių dabar nepamena. Jam pagal pareigas nepriklausė aiškintis kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, kas jį sumušė. Jis asmeniškai nesidomėjo kas įvyko ir kas sumušė nukentėjusįjį. Tiesiog buvo įvykis, buvo iškviesta medicininė pagalba ir toliau jau kriminalinė žvalgyba aiškinosi.

Liudytojas S. M. parodė, kad praėjusiais metais, rugsėjo mėnesio pabaigoje, kai pirmas būrys buvo po maitinimo, kuris prasideda 17.00 val., tai galėjo būti 17.15-17.20 val., jis išėjo parūkyti ir per radijo ryšį išgirdo kvietimą eiti į pirmą būrį. Jis, su dar kažkuriuo pareigūnu, nubėgo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini). Viduryje kambario, arčiau durų, pamatė gulintį nuteistąjį. Į kurią pusę buvo jo galva ir kojos, jis nepamena. Matė, kad buvo daug vandens, neseniai plauta, gal šiek tiek rausva buvo, bet kraujo tikrai nebuvo. Kiti nuteistieji rėkė kas čia darosi, žmonės krenta nuo „spaiso“, susižaloja. „Spaisas“ tai narkotinė medžiaga, kurią rūko su tabaku, kiti dar vadina „kobra“. Gulinčiam nuteistajam prasidėjo traukuliai, panašūs kaip būna nuo „spaiso“. Nematė jokių sužalojimų, kad būtų prakirsta ar bėgtų kraujas. Tada nuteistiesiems pasakė nuteistąjį nešti į medicinos dalį. Pamena, kad nešė G., P., nešė keturiese, visų tiksliai nepamena. Nuteistieji nunešė prie drausmės grupės. Atėjo medikė ir apžiūrėjusi pasakė, kad sumuštas. Jis pažino, kad tai D. P.. Matė, kad jo akys užtinę, ausys mėlynos, galva sudaužyta, bet prakirtimų nesimatė. Pasivedęs į šoną vieną iš nuteistųjų - M. G., paklausė, kas tai padarė, šis pasakė, kad „Ž.“ (V.) ir V. (V.). Paskui per radijo ryšį iškvietė budintį, nes medikai pasakė, kad reikia greitosios, atėjo budintis, buvo iškviesta greitoji. Jis lydėjo nukentėjusįjį į Kauno klinikas, ten jam suteikė apsaugą, budėjo per naktį. Kiek girdėjo, įvykis įvyko dėl to, kad iš nuteistųjų kambario buvo paimtas V. V. ar J. V. telefonas, ir šie įtarė, kad D. P. informaciją davė. Jis girdėjo iš kitų nuteistųjų, kad iš pradžių V. V. mušė, kai sužinojo, kad D. P. išdavė pareigūnams, po to pasakė V. ir šis pabaigė veiksmą. Kai išvežė D. P. į ligoninę, šis su juo nebendravo, nes medikai sakė, kad neaišku ar išgyvens, o (duomenys neskelbtini) D. P. buvo nesąmoningas. Paties mušimo fakto jis nematė. Kai atbėgo, D. P. jau gulėjo. Kaltinamieji žinojo, kad D. P. išdavė, nes šis buvo išėjęs. Nors jis D. P. vedė testui, tačiau iš tiesų D. P. buvo nuvestas pas kriminalinę žvalgybą, ten pabuvo ir grįžo į būrį. Jis nematė ar ką nors D. P. parsinešė, tačiau girdėjo iš kitų nuteistųjų, kad jis parsinešė cigarečių. Jis nežinojo, kad D. P. buvo informatorius. Be to, telefonas buvo rastas be jokios informacijos, tai tebuvo sutapimas. Darė kratą kambaryje, užbėgo į kambarį ir spintelėje rado telefoną.

Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio dieną, jam budint poste Nr. (duomenys neskelbtini), apie 17.20 val., iš pirmo būrio atėjo nuteistasis K. ir pasakė, kad jų būryje prastai jaučiasi nuteistasis. Paskui jį nubėgęs į tą būrį, užėjęs į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė ant žemės gulintį nuteistąjį, šalia jo buvo truputėlis kraujo, veidas atrodė sumuštas. Šalia buvo nuteistasis G., kurio paklausus kas nutiko nuteistajam, šis atsakė, kad nuteistasis yra apsirūkęs, galimai pats susižalojo. Paskui į patalpą atėjo kitas pareigūnas - S. M. ir nurodė nuteistiesiems nunešti sužalotą nuteistąjį į medicinos dalį. Nuteistojo neatpažino dėl veido sužalojimų. Veidas buvo pamėlynavęs, ištinęs, galva purtėsi. Nuteistasis G. turėjo skudurą ir kibirą. Kambaryje buvo vandens su kraujo dėmėmis. Grumtynių pėdsakų ar kažko panašaus kambaryje nerado. Jam niekas nepasakojo nei kas įvyko, nei kas mušė. Jis pats įvykio nematė. Jo nuomone D. P. sumušė kiti nuteistieji.

Liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kas sužalojo D. P. jis nematė. Kai parėjo iš valgyklos, P. rado jau be sąmonės. V. ir V. netoliese nematė. Nuteistasis K. iškvietė pareigūnus. D. P. pareigūnų nurodymu nunešė iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini ) į medicininį punktą. Nešė trise. Kartu su juo buvo P., G.. Matė, kad D. P. sužalotas. Jis nematė, kas atnešė vandenį į kamerą ir valė. Jis asmeniškai kameros nevalė, pareigūnams nesakė, jog nukentėjusįjį sumušė J. V. ir V. V.. V. ir V. retai matydavo, nes jie nelabai išeidavo iš savo sekcijos, į valgyklą valgyti neidavo. Jie gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o jis kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis išėjo valgyti, jų savo kambaryje nematė. Jis nematė, kad P. su kažkuo tą dieną konfliktavo. D. P. rūkė „dūmus“ ir tą dieną buvo apsvaigęs. Kraujas ant jo (liudytojo) džemperio galėjo atsirasti dėl to, kad jis nešė D. P. į drausmės grupę, jį laikė, nes šis buvo atsigavęs ir bandė keltis, o medicinos seselė liepė neleisti atsikelti. Nukentėjusysis nieko nesakė, tik dejavo. Jis laikė jam ant galvos šlapią skudurą, kurį atnešė pareigūnas. Jis išnešė nukentėjusįjį į medicininį punktą ir ten prabuvo apie pusę valandos. Kai vėl grįžo į savo kambarį, ten buvo pareigūnai. Po to, jį ir kitus nuteistuosius kvietė, ir liepė rodyti rankas. D. P. įvykio dieną paskutinį kartą matė rūkantį „dūmus“ tualete, gal buvo 16.45 val. - 17.00 val. Sužalojimų ant jo kūno nematė. Kai atbėgo pareigūnas S. M., jis pradėjo gąsdinti juos, kad suvarys karius ir sustatys visus prie sienos. Jį pareigūnas matė, tačiau su juo nebendravo, nebuvo pasikvietęs į šoną. Jis jokių smūgių D. P. nesudavė.

Atsakydamas į kaltinamojo J. V. klausimus, po to, kai posėdžio metu kaltinamasis pasakė, kad liudytojas sakytų ką matė iš tiesų, liudytojas M. G. parodė, kad gali būti, kad jis traukė J. V. nuo nukentėjusiojo. P. gulėjo kampe prie durų, prie šiukšlinės. Tai J. V. įsitraukė D. P. į sekciją, įspraudė į kampą, sudavė porą smūgių, šis parkrito, tada sudavė jam kelis smūgius į galvą. Jis pamatė, kad negerai yra ir apkabinęs patraukė J. V., pasakė, kad baigtų, nes užmuš. Šių parodymų nedavė anksčiau, nes nenorėjo pakenkti J. V., jam gaila jo kaip žmogaus. Kameros turėjo užfiksuoti, kad tai J. V. įsitempė iš koridoriaus D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), o V. V. ten net nebuvo. Kai J. V. mušė nukentėjusįjį, ten nebuvo fizinės galimybės prieiti dar vienam žmogui. D. P. buvo kampe, ten vienam yra sudėtinga suduoti, o antram per galvą reikėtų lipti. Kai J. V. tempė D. P., ant jo nepastebėjo jokių sužalojimų. D. P. dar bandė laikytis tarpduryje, nenorėjo eiti, tada J. V. sudavė smūgį D. P. ir įtraukė į sekciją. Nuo to smūgio atsileido rankos, tada J. V. sudavė D. P. smūgį iš kojos. D. P. krito į kampą, sudavė į šoną smūgį. J. V. įspyrė D. P. į galvos sritį, negali tiksliai pasakyti kiek kartų, ar vieną, gal du. Tuo metu V. V. viduje tikrai nebuvo. K. gal pareidamas pastebėjo koridoriuje, kad taip įvyko, nuėjo ir pareigūnams pasakė, kad vyksta konfliktas, tada pareigūnai atbėgo. Kraujo jis nevalė, pareigūnui S. M. nesakė kas sumušė D. P..

Liudytojas A. M. parodė, kad įvykio dieną užėjo į sekciją, pamatė, kad žmogus guli, kojas, bet nematė ar jis buvo sumuštas. Jam parodė (duomenys neskelbtini) pataisos namuose filmuotą medžiagą, kad jis užeina, bet greitai išeina. Jis tik matė, kad gulėjo žmogus, bet galvojo, kad jis nuo „dūmų“ iškrito, pažiūrėjo, apsisuko ir išėjo iš sekcijos. Tai galėjo būti kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). To žmogaus veido nematė. Kas tame kambaryje be nukentėjusiojo dar buvo, jis nematė. Kadangi dažnai būdavo, kad D. P. apsvaigęs nuvirsdavo ir apsivemdavo, tai pamatęs jį gulintį išėjo, nes nenorėjo tokio vaizdo matyti. Jis asmeniškai su juo nieko bendro neturėjo ir prieš jį nesmurtavo.

Liudytojas D. Z. parodė, kad bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jo kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš valgyklą buvo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Grįžęs iš valgyklos matė, kad D. P. išnešė iš priešais esančio kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo po 17.00 val. Kodėl išnešė D. P. jis tiksliai nežino, girdėjo, kad jis buvo apsirūkęs ir nukrito. Prieš išeidamas į valgyklą matė D. P., šis nėjo į valgyklą, klausinėjo kaip gauti „dūmų“ už cigaretes. Tuo metu kambaryje, be D. P., dar buvo G., dar kažkas. Prieš jam išeinant į valgyklą D. P. nebuvo sužalotas. Kai grįžo iš valgyklos ten daug žmonių buvo, matė ir V. V., J. V., visas būrys buvo susirinkęs, daug pareigūnų. Kai išnešė D. P., nematė ant jo kokių nors sužalojimų. Jis asmeniškai D. P. nemušė ir nematė kas jį sužalojo.

Liudytojas E. M. parodė, kad tuo metu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), pirmajame sektoriuje. Prieš įvykį ryte buvo matęs D. P., šis buvo sveikas. Kai pareigūnai atėjo, tada matė, kad D. P. gulėjo ant žemės kambaryje. Šalia jo buvo kažkokia dėmė, lygtais kraujas. Nežino kodėl D. P. gulėjo ant grindų, kas jį sužalojo, gal apsirūkęs buvo, nukrito. Kai išnešė D. P., jis buvo užėjęs į tą kambarį pas draugą pravarde „Š.“. Iš kambario jis nešė plauti savo batus ir sporto drabužius. Jis nematė, kad kas nors mušė D. P.. Kai buvo vykdoma apklausa dėl šio įvykio, jam tyrėja, atvažiavusi iš departamento, siūlė cigarečių už parodymus, kad sakytų tai, ko nebuvo, t. y., kad J. V. ir V. V. mušė D. P.. Jis girdėjo, kad ir kitiems nuteistiesiems siūlė cigarečių už parodymus.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra po širdies ir galvos operacijų, todėl sutikusi jo atmintis ir jis nelabai ką prisimena. Kas sužalojo D. P. jis nežino. Jis matė, kad D. P. gulėjo netoli jų sekcijos, buvo užėjęs pasižiūrėti, bet D. P. kiekvieną dieną „dūmus“ rūkydavo ir krisdavo, tai toks įvykis nieko nestebino. Jis nesilietė prie gulinčio D. P.. Nepamena ar buvo kraujo.

Liudytojas D. D. parodė, kad pažinojo nukentėjusįjį D. P.. Nematė kas jį sumušė, žino tik, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo įvykis, kurio metu D. P. buvo sužalotas, nuvežtas į ligoninę. Jis laikosi savo pirminių parodymų, nes apklaustas buvo du kartus, o parodymai yra skirtingi. Antros apklausos metu buvo paveiktas raminamųjų. Kadangi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose turėjo labai didelių problemų, apie tai sužinojusi tyrėja atvyko pas jį ir pasiūlė padėti išspręsti šią problemą, kad su juo pataisos namuose nebūtų susidorota. Jam buvo pasiūlyta duoti parodymus, kurie tiktų tyrėjai, tada jį perkels į kitus pataisos namus. Būdamas apsvaigęs ir tokioje keblioje padėtyje, nežinodamas kokios pasekmės gali jo laukti, jis sutiko. Dėl šios priežasties ir atsirado jo parodymai, kad J. V. ir V. V. mušė D. P.. Iš kur tyrėja žinojo šias aplinkybes jis negali pasakyti. Nelabai ką atsimena iš tos apklausos dėl raminamųjų vaistų poveikio. Kokia buvo tyrėjos pavardė jis nepamena. Jis nematė kas sužalojo D. P.. Vaizdo kamerų įrašuose turi būti užfiksuota kaip tuo metu, kai nešė P. į medicininį punktą, jis (liudytojas) ėjo iš valgyklos, todėl negalėjo matyti įvykio. Apie telefono suradimą pas kaltinamuosius jis nieko nežino, su jais nelabai bendravo.

Liudytojas nepatvirtino savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. apklausoje paliudijo neteisingai, kadangi bijojo kitų nuteistųjų susidorojimo. Dabar nori duoti parodymus, kadangi (duomenys neskelbtini) pataisos namuose jam pačiam gresia pavojus, dėl iškilusių problemų. 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 16.10 val. D. buvo atėjęs iš lauko į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) padavė kažkam raštelį, galbūt V. D. išėjus iš kambario, į kambarį įbėgo pareigūnai. Jie atliko kratą, nieko nerado ir išėjo. Tada už kelių minučių D. vėl su rašteliu įėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), po ko iš ten išėjo ir tada greitai į tą patį kambarį įbėgo pareigūnai ir rado pas V., ir paėmė telefoną. Po 3-5 minučių į sekciją vėl atėjo pareigūnai, kurie pasakė "P. renkis", šis paklausė "kur", atsakė "pats žinai kur". Visi pagalvojo, kad D. veda ant testų. Testų atlikimas užtrunka apie 20 minučių, bet D. P. grįžo po kelių minučių ir atsinešė su savimi cigarečių. Lauke tuo metu sėdėjo J. V. ir paklausė D., iš kur šis gavo cigaretes. D. atsakė "apgavau kažkokį žąsiną". Paskui kitam žmogui D. pasakojo, jog jis tas cigaretes pavogė iš pareigūnų. O dar kitam pasakojo, jog cigaretes jam kažkas davė, kad nuvežti į ligoninę. Visiems kilo įtarimas, jog D. pridavė pareigūnams telefoną už cigaretes. Apie 16.30 val. jis buvo kambaryje ir į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo V. V. ir pasakė "ar iš G. nedingo cigaretės?". G. (G. K.) tuo metu buvo poilsio kambaryje, žaidė stalo žaidimus. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo jis ir dar apie 6 asmenys, jie pasakė, jog į šį kambarį niekas nebuvo užėjęs ir niekas negalėjo paimti jokių cigarečių. Tada jie V. paklausė kas atsitiko, į ką šis atsakė "pas D. radom aštuonis pakelius cigarečių, nors jis neturėjo jų ir iš niekur negalėjo gauti. Pagalvojom, kad jis galėjo juos pavogti iš G.". Jie pasakė, jog kol jie buvo kambaryje tikrai niekas nieko nebuvo paėmęs, tada V. V. ir J. V. pradėjo aiškintis iš kur pas D. atsirado cigaretės. Prieš 17.00 val. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) V. pasikvietė D. ir pasakė "pasakyk teisybę, ar tai tavo darbas", D. prisipažino. Tada V. neatlaikė ir sudavė tris - keturis kartus D. į veidą, po ko pradėjo D. bėgti kraujas iš nosies ir kelis kartus V. sudavė D. į šonus, po ko nusikeikė ir išėjo iš kambario. Apie 17.10 val. jis (liudytojas) grįžo iš valgyklos ir nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) kambarį. Tuo metu iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų atėjo D., jo veidas buvo kruvinas, jis stovėjo pasilenkęs, tada jis jam davė rankšluostį. Po ko, į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) užėjo J. V., kuris pamatęs D., įsitempė jį į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo mušti. Tuo metu kambarių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duris buvo atidarytos, tam, kad vaizdo stebėjimo kameros nematytų kas vyksta koridoriuje. Iš pradžių J. V. pradėjo mušti D. rankomis, sudavė du - tris smūgius į galvą, po ko D. parkrito, tada J. V. pradėjo spardyti jį kojomis, daugiausiai stengėsi pataikyti į galvą. Kažkas pašaukė V., tada šis atbėgo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitraukė J. V. nuo D., kad šis nepridarytų daugiau bėdų. Kažkas iš nuteistųjų nubėgo pas pareigūnus, kurie atbėgo ir liepė nuteistiesiems nešti D. į medicinos dalį. D. veidas tuo metu buvo mėlynas, jis galvojo, kad D. jau miręs. Vėliau pareigūnai pradėjo apžiūrinėti visų nuteistųjų rūbus ir ant kelių nuteistųjų drabužių rado dėmių, iš kurių ir paėmė tuos drabužius. Tačiau tie nuteistieji net nedalyvavo muštynėse, o iš V. ir „Ž.“ drabužių niekas neėmė. Mano, kad šie, kai ėjo pas pareigūnus, buvo jau persirengę. Po to, kai D. išvežė, jis (liudytojas), V., „Ž.“ ir G. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė arbatą ir „Ž.“ pasakė „aš garantavau G., kad D. geras žmogus, kad priimtų jį į sekciją, su juo problemų nebus, o jis šitaip pasielgė“ (t. 2, b. 1. 11-13).

Papildomai parodė, kad minėti parodymai yra melagingi, jis įtakotas tyrėjos, apkalbėjo kaltinamuosius. Pasirašė, kad protokolas surašytas teisingai, nes susitarė su tyrėja, kad jį perkels į kitus pataisos namus. Tą dieną kai buvo sužalotas D. P., jis su J. V. ir V. V. nebendravo.

Liudytojas P. B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, kartu su jais (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikinėjo bausmę, 1-ajame būryje. Nukentėjusįjį D. P. taip pat pažinojo nuo 2013 metų. Jis tik girdėjo kaip J. V. ir V. V. šaukė ant D. P. dėl cigarečių, kad buvo pavogęs iš kažko. Jis prasilenkė koridoriuje su kaltinamaisiais ir girdėjo kaip V. V. šaukė ant D. P., kuris tuo metu taip pat buvo koridoriuje. Kai parėjo į savo sekciją sužinojo, kad D. buvo apsivogęs ar panašiai. Tuo metu kai juos matė, D. dar buvo sveikas. Jo sumušto nematė. Visas įvykis buvo jau po vakarienės. Prieš vakarienę jis dar perspėjo D. P., kad eitų užsidaryti kažkur, nes tikrai jam bus blogai, tačiau šis nuėjo į tualetą, apsirūkė „dūmais“. Grįžtant po vakarienės, koridoriuje prie D. sekcijos, stovėjo asmuo, jo pavardės jis nežino, kuris neįleidinėjo į sekciją, tačiau niekas nieko nesakė kodėl neįleidžia, tik po to pamatė greitąją. Nematė kas sumušė D. P..

Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (perskaityti BPK 276 straipsnio pagrindu), kai parodė, kad bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka nuo 2018 metų kovo mėnesio, būryje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje sekcijoje Nr. (duomenys neskelbtini). D. P. pažįsta. 2018 m. rugsėjo 28 d. prieš vakarienę girdėjo, kaip nuteistieji V. V. ir J. V. sakė D. P. "nebus, būsi suvarytas", tačiau ko nebus, negali pasakyti, nes neįsidėmėjo žodžių. D. po šių žodžiu nuėjo į tualetą, parūkė "dūmų", o jis daugiau nieko nematė, nes išėjo į valgyklą. Į valgyklą nuėjo apie 17.00 val. Pavalgęs grįžo į būrį ir pamatė, jog prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų stovi nuteistasis G., kuris nieko neįleido į patalpą. Kas vyko minėtoje patalpoje jis nežino, nieko nematė, nes kambario durys buvo uždarytos. Tada jis nuėjo į savo sekciją. Vėliau pro langą matė, jog atvyko greitoji (t. 2, b. l. 64-65).

Papildomai liudytojas parodė, kad tiksliai negali pasakyti ką kaltinamieji koridoriuje šaukė ant D. P., tačiau kažką apie cigarečių vagystę. Smurto veiksmų D. P. atžvilgiu iš kaltinamųjų tuo metu nebuvo.

Liudytojas A. P. parodė, kad atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iki 2018 metų lapkričio mėnesio, gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Pažinojo D. P., kuris gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip D. P. atsirado kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) nežino. Jis nematė kas įsitraukė nukentėjusįjį į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis (liudytojas) parėjo į kambarį iš lauko, D. P. jau buvo sumuštas, gulėjo prie durų, sužalojimų nesimatė. Kartu su G. ir G. nešė D. P. į med. dalį. Tiksliai nepamena ar ant D. veido buvo kraujo. Prieš tai D. P. matė maždaug prieš pusvalandį, tuo metu jis nebuvo sužalotas. Jam nežinoma apie pykčius tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. Jie tik pasišnekėjo, nes D. buvo „pridavęs“. V. V. klausė iš kur cigaretės. D. P. pasakė, kad „pridavė“. Tuo pokalbis ir pasibaigė, V. V. išėjo. Pokalbio metu jokio smurto nebuvo. Pokalbis vyko kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu kambaryje V. nebuvo. Po to, jis (liudytojas) išėjo į tualetą ar lauką. Jis nematė ir nesidomėjo kas sumušė nukentėjusįjį.

Liudytojas nepatvirtino savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad apie tai, jog D. P. 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo sužalotas 1-o nuteistųjų būrio kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) jis žino, nes pats matė jį gulintį kambaryje ant žemės, prie pat durų, horizontaliai prieš jas, galva link dešinės pusės sienos. Paskutinį kartą D. P. matė koridoriuje, kai šį, suėmęs už krūtinės, į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), įsitraukė J. V.. Tuo metu kambaryje buvo G. ir kiti nuteistieji, kurių jis neįsidėmėjo. Jis (liudytojas) tuo metu buvo koridoriuje. Kiek jam yra žinoma, nuteistieji V. V. ir J. V. pasiuto ant D. P., nes šis pareigūnams "pridavė" (įskundė) kur jie paslėpę telefoną, kuris tą pačią dieną buvo rastas ir paimtas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kas galėjo sužaloti D. P., jis nematė, tik iš kitų 1-o būrio nuteistųjų girdėjo, kad jį sumušė būtent J. V., šokinėdamas jam su kojomis ant galvos. Visa tai, kiek jis žino, matė M. G., kuris pats jam sakė, kad jei būtų neatitraukęs J. V., tai šis D. P. būtų užmušęs. Į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) jis (liudytojas) įėjo, kai iš kambario išėjęs J. V. išėjo į lauką. Įėjęs pamatė ant žemės gulintį D. P., horizontaliai durų. Jo veidas buvo kruvinas, kraujas tekėjo gal iš nosies. Jis paėmė prie lango ant žemės stovintį kibirą su vandeniu ir atsinešęs jį prie D. P., su ranka nuplovė jam nuo veido kraują. Matė, kad jis kvėpavo, dejavo, jo akys buvo užmerktos, sužalojimų žymių nepastebėjo, gal buvo veidas patinęs. Kiek prisimena, kažkas iš nuteistųjų pakvietė pareigūnus, o jiems atėjus, jis, M. G. ir E. G. nunešė D. P. į drausmės grupę, kur atbėgo medikė. Jie, palikę D. P., sugrįžo į būrį. Kas tuo metu buvo būryje, jis neatsimena. Jis matė, kaip D. P., prieš jo sumušimą, tualete vartojo "spaisą". Dar ir jam D. P. davė parūkyti kelis dūmus. Kiek jam yra žinoma A. P. ir V. V. D. P. nemušė, taip kalbėjo kiti nuteistieji (t. 1, b. l. 127-130).

Papildomai parodė, kad jis tik pasirašė ant apklausos protokolo, nematė, kad ten parašyta, jog J. V. įsitraukė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Jam tik pasakė, kad pasirašyti reikia dėl D., o jis davė tokius parodymus kaip ir dabar teisme. Kodėl jo parodymuose užfiksuota, kad jis žinojo, jog kaltinamieji užsiuto ant D. P., nes šis pareigūnams įskundė kur jie paslėpę telefoną, jis nežino. Apie telefoną jis nieko nežinojo. Jis nežino ar pareigūnė suklastojo jo apklausos protokolą, tik pamena, kad operatyvinio viršininkė prašė pas jį duoti parodymus prieš J. V.. Jis tiesiog pasirašė ant apklausos protokolo, kuris praktiškai buvo tuščias, nes labai skubėjo ir išėjo į autobusą. Teisme duoti parodymai yra teisingi.

Liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad žinojo, kad yra tokie nuteistieji V. V. ir J. V.. D. P. nepažinojo. Nėra girdėjęs apie D. P. bendradarbiavimą su pareigūnais. D. P. buvo labai stipriai sumuštas, spardomas kojomis, tai vyko kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tai V. D. P. gulintį ant žemės trypė kojomis. D. P. nukrito nuo V. smūgio ranka, po to, gal kokias 5 minutes buvo spardoma. Matė tik kaip J. V. mušė nukentėjusįjį kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepamena ar V. V. tuo metu buvo kambaryje. J. V. nuo nukentėjusiojo atitraukė kitas asmuo. P. veidas buvo labai kruvinas, nelabai matėsi sumušimų. D. P. po smūgių neatsistojo, jį išnešė į medicinos punktą. Kas nešė jis nematė. Kambaryje kraujo buvo, kažkas kraują valė. Iki pradedant mušti D. P., jis nepastebėjo ant jo veido sužalojimų. Girdėjo kalbų, kad D. P. buvo sumuštas, nes pridavė pareigūnams „telefoną“.

Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad tuo metu, kai J. V. įsitempė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. ir D. Z. kambaryje jau nebuvo (t. 1, b. 1. 171-172). Papildomai parodė, kad iš pradžių tame pačiame kambaryje matė pokalbį tarp V. V. ir D. P., o po to jau sekė visi kiti įvykiai. Kada V. V. išėjo iš kambario, jis nematė. Kiek kartų D. P. spyrė J. V., jis neskaičiavo. Iki pradedant mušti D. P., šis buvo sąmoningas.

Liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad V. V. grasino D. P., kad išlups akis, išpjaus liežuvį, kad neva „pridavė“ telefoną. Grasinimas vyko 1-ojo būrio koridoriuje. Jis perspėjo D., kad išeitų iš būrio, bet šis nepaklausė. D. P. gyveno kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). V. V. liepė kitiems nuteistiesiems pakviesti D. P., taip įviliojo jį į sekciją, kurioje vyko visas pokalbis. Gal pusvalandį iki D. P. išnešimo, jis matė jį pareinant iš lauko, dar nesumuštą. Jis nematė kaip D. P. buvo sumuštas, kas jį mušė kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Matė tik jau sumuštą D. P.. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) be D. P. buvo V. V., P. ir V.. Ar V. V., P. kuriuo nors momentu išėjo iš to kambario, tai jis juos paskui sutiko tualete, kur V. V. plovėsi rankas, jos buvo kruvinos prie krumplių. V. V. jam nesakė kodėl rankos kruvinos. Ar P. rankos buvo kruvinos nepamena. Ant patalpos durų buvo užkabinta užuolaidėlė ir buvo pradarytos kito kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nr. (duomenys neskelbtini) durys, kad nesimatytų kas įėjo, kaip vyko įvykis. Kai durys atidarytos, tuomet vaizdo kameros „nemato“. V. V., P. davė M. drabužius, kad šis juos išskalbtų. Pareigūnai rūbų nerado, jie buvo skalbiami. Girdėjo tokias kalbas, kad D. P. mušė visi trys J. V., P. ir V. V., tačiau jis asmeniškai to nematė, tik girdėjo V. V. grasinimus.

Liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad tikslios dienos kada buvo sumuštas D. P. nepamena, tačiau tai buvo pietūs. Jis grįžo iš valgyklos į savo kambarį ir matė kaip kambario Nr. (duomenys neskelbtini) viduryje stovėjo D. P. kruvinu veidu. D. P. nesakė kas jam veidą sukruvino. Po kelių minučių atėjo V. su „Ž.“ ir D. P. išsitempė į priešais esantį kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten jį mušė. Matė, kaip kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), D. P. vieną smūgį sudavė „Ž.“ ir D. P. nugriuvo ant žemės, ir tada iš kojos spardė V. V.. „Ž.“ yra J. V., jis nukentėjusiojo nespardė. Berods G. sakė jiems, kad nebespardytų. Ten labai garsiai visi rėkė, tai nelabai tiksliai ėjo suprasti, bet matė kaip G. nustūmė, pasakė, kad D. P. nebejuda, kad V. V. ir J. V. eitų iš kambario. J. V., iki D. P. nukrentant, sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Kai D. P. nukrito V. V. spardė D. P. iš kojos į galvą. J. V. nebuvo kaip prieiti, jis buvo pasisukęs šonu. Tuo metu kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo J. V., V. V., D. P., G. ir dar keli nuteistieji. Mušė nukentėjusįjį tik J. V. ir V. V.. D. P., kai J. V. jam sudavė smūgį, nukrito galva į sieną, galva buvo arčiau sienos. Po visko kamerą sutvarkė G., kuris išplovė grindis, išnešė kilimėlį nuo durų. Jis viską matė kas vyko kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), nes tuo metu buvo koridoriuje. Kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo uždarytos, buvo įstiklintas langelis, per jį viskas matėsi. Nežino ar nuteistieji prašė kitų nuteistųjų liudyti kitaip nei buvo, tik matė, kaip V. V. padavė kitam nuteistajam savo drabužius ir liepė išskalbti, kad nerastų kraujo. Girdėjo kalbant, kad D. P. sumušė todėl, kad šis pasakė pareigūnams kur paslėptas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) telefonas. Kai buvo apklausiamas liudytoju, protokolą perskaitė, ten viskas buvo surašyta teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 17.00 val. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo kruvinas D. P.. Prieš tai jis matė, kaip V. V. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) smogė kelis smūgius D. į galvą, po ko D. nukrito ir atsikėlęs atėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo J. V. ir išsitempė D. į priešais esantį kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. iš pradžių rankomis smūgiavo D. į galvą, po ko šis nukrito ant grindų, tada J. V. pradėjo spardyti D. kojomis į įvairias kūno vietas, labiausiai spardė į galvą. Tada V. atitraukė „Ž.“ nuo D. ir jie išėjo iš patalpos. Kažkas iš nuteistųjų pakvietė pareigūnus, o nuteistasis G. plovė kraują nuo grindų. Jis matė, kaip V. į pagalvės užvalkalą įmetė savo sportinius batus ir įdėjo juos į skalbimo mašiną bei pasakė P. V., kad šis atneštų skalbimo miltelius. Po kurio laiko atėjo pareigūnai ir liepė nuteistiesiems išnešti D.. Jam yra žinoma, kad V. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose platina narkotines medžiagas nuteistųjų tarpe, kad šie paliudytų, jog D. mušė tik J. V., o jis prie to nėra prisidėjęs. Jam yra žinoma, kad J. V. ir V. sumušė D. dėl to, kad D. pridavė pareigūnams, jog V. turi mobiliojo ryšio telefoną, kurį pareigūnai 2018 m. rugsėjo 28 d. kratos metu paėmė (t. 2, b. 1. 112). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino kaip teisingus. Klausiamas kodėl skiriasi parodymai, liudytojas parodė, kad praėjo daug laiko, todėl teisme duodamas parodymus galėjo susimaišyti. Patvirtino, kad V. V. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) smogė kelis smūgius D. į galvą. Kai V. V. sudavė D. į galvą, jis (liudytojas) pareidinėjo iš valgyklos, buvo koridoriuje ties kambariais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai matė per langelį. Po to D. P. atėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir stovėjo viduryje, jam iš nosies bėgo kraujas, kažkas iš esančių kambaryje dar padavė jam tualetinio popieriaus. Tada atėjo J. V. su V. ir D. P. išsitempė atgal. Abu atėjo vienu metu, vienas pirmas, kitas iš paskos. Kiek pamena tempė J. V.. Kai V. tempė D. P., šis V. nieko nesakė, ėjo savo kojomis. Kai V. išsitempė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. ten D. P. spardė kojomis. Negali pasakyti kodėl pirmoje apklausoje nepasakė, kad V. V. spardė D. P., tačiau būtent jis spardė kojomis. Jis susimaišė ikiteisminio tyrimo apklausos metu kai sakė, kad spardė J. V. ir, kad jį nuo nukentėjusiojo atitraukė V. V.. Tuo metu jis (liudytojas) buvo neseniai atvykęs į pataisos namus ir ne visus gerai pažinojo. Tai G. atitraukė V. V., nes šis spardė D. P., o D. P. jau nebejudėjo. Kodėl pirminiuose parodymuose sakė, kad spardė J. V., o šiandien sako, kad spardė V. V., tai mušė abu, ir vienas ir kitas trenkė, be jų niekas daugiau nedalyvavo. Tvirtina, kad spardė V. V., spardė į įvairias kūno vietas, bet stengėsi daugiau į galvą. Visi nuteistieji, kurie gyveno tame būryje, buvo kviečiami apžiūrai ar nėra likę kraujo dėmių ar kažko panašaus. Apklausos metu ar prieš apklausą jo niekas neprašė duoti parodymus ar jų neduoti, ar juos kažkaip pakeisti. Po šios apklausos jokie paskatinimai jam nebuvo suteikti. Gerai pamena, kad D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išsitempė abu kaltinamieji.

Liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, būryje Nr. (duomenys neskelbtini), gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o miega kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 17.00 val., laiko tiksliai neprisimena, jis buvo savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kas tiksliai kambaryje buvo iš nuteistųjų, jis neprisimena. Jis girdėjo, kad iš sekančio kambario Nr. (duomenys neskelbtini), sklinda triukšmas, pakelti nuteistųjų balsai, tačiau kas ten vyko jis nematė. Po to, jis išėjo į koridorių, nes ėjo į valgyklą valgyti, ir matė, kad už jo kambario durų, ant suoliuko sėdi nuteistasis, kurio pavardės jis neprisimena, todėl nurodyti negali. Jis jam pasakė, kad D. P. gerai gavo už reikalą. Jis jo daugiau nieko neklausinėjo ir nuėjo į valgyklą. Po vakarienės jis grįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kur jam O. S. pasakė, kad D. P. "gavo į kailį", kad pridavė telefoną, ir už tai gavo 8 pakelius rūkyti, kad 2 prarūkė ant „dūmų“, o prie jo rado dar 6 pakelius. Iš kažkurio nuteistojo jis girdėjo, kad D. P., kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), sumušė J. V., V. V. ir V. Š.. Viskas įvyko kambaryje prie durų, nes visą įvykį matė G.. D. P. kiek jam yra žinoma, beveik kiekvieną dieną vaikščiodavo apsvaigęs nuo "dūmų" (spaiso) (t. 1, b. l. 102-105).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, būryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo 1-ajame būryje, patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini). Su D. P. nebuvo draugai, jokių santykių nepalaikė, tiesiog jį pažinojo iš matymo. Jam žinoma, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. D. P. buvo sužalotas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Tame kambaryje gyveno 8 nuteistieji. Jis buvo 1-ojo būrio tvarkinys ir tvarkė jame esančias patalpas. Įvykio dieną į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo užėjęs ir jokio gulinčio žmogaus nematė. Jis kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) gėrė kavą kai pastebėjo, kad į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nubėgo 6-7 pareigūnai. Nuėjęs pažiūrėti matė kraujo dėmes ant patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) durų ir tarpduryje, kurias fotografavo pareigūnas. Koridoriuje buvo apie 20-30 nuteistųjų. Iš pareigūnų tarpusavio kalbų jis išgirdo, kad buvo subadytas D., jo būklė itin kritiška. Jis pats įvykio nematė ir nežino kas tiksliai sužalojo D. P.. Tą pačią dieną, tarp 20.00 val. ir 21.00 val., 4 pareigūnai jį nusivedė į lauko teritoriją prie šiukšlių konteinerių, kur jis pareigūnams padėjo ieškoti galimai išmesto daikto, kuriuo buvo sužalotas D.. Jokio ieškoto daikto surasti nepavyko. Paieškų metų pareigūnai jam pasakė, kad D. yra sulaužyta kaukolė, trys durtinės žaizdos ir, kad D. sunkioje būklėje yra išvežtas į Vilkaviškio ligoninę. Jo žiniomis, iš pokalbių nuogirdų, D. už bloką (10 pakelių) cigarečių pareigūnams nurodė pas ką yra "ragelis", t. y. telefonas. Jam yra žinoma, kad D. pateikta informacija pasitvirtino ir atlikus planinę kratą buvo surastas telefonas pas nuteistąjį vardu V. (pavardės nežino). Dviejų valandų laikotarpyje po kratos ir buvo sužalotas D. (t. 2, b. l. 4-5).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 metų tikslios datos neprisimena. 2018 m. rugsėjo 28 d. laikotarpyje nuo 17.00 iki 17.30 val. buvo nuteistųjų būryje Nr. (duomenys neskelbtini), dirbo vienas savo kabinete. Patalpa, kurioje buvo sumuštas D. P. yra priešais jo kabinetą. Įvykio, kaip buvo sumuštas D. P., jis nematė, tačiau 2018 m. rugsėjo 28 d. girdėjo šurmulį būdamas kabinete. Jis girdėjo šurmulį, tačiau nesureikšmino to, nes koridoriuje dažnai triukšmaujama. Apie tai, kad buvo sužalotas nuteistasis, jis sužinojo iš pareigūno, užėjusio į jo kabinetą. Jis išėjo pareigūnams iš paskos ir pamatė kaip kiti nuteistieji išneša ant neštuvų D. P. ir kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Jo veidas buvo kruvinas. Dėl ko buvo sužalotas D. P. jis tiksliai nežino, tik yra girdėjęs, kad D. P. bendrauja su įstaigos administracija. Kas tiksliai jį sužalojo, jis nežino. Kai jis išėjo iš kabineto, koridoriuje buvo daug nuteistųjų ir pareigūnų, tačiau tiksliai įvardinti visų negali (t. 2, b. l. 88-90).

Liudytoja A. B. parodė, kad apklausiant nuteistuosius jie sakė, kad niekas nieko nematė, niekas nieko nežino, kaip pataisos namuose yra priimtina. Be liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, ji apklausė dar vieną nuteistąjį, kuris parodė, kad matė nuteistųjų tarpusavio konfliktą, bet, kad kažkas iš jų suduotų smūgius, tai nematė. Liudytojų apklausos vyko kaip įprastai, tiesiog buvo kviečiami pagal sąrašą tuo metu buvę nuteistieji būryje. Kiekvienos apklausos pradžioje jiems buvo pateiktas protokolas teisių ir pareigų išaiškinimui, jie susipažino, po to buvo pasiūlyta duoti parodymus apie jiems žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes, buvo užrašoma tai kas buvo nuteistųjų pasakyta. Jiems nieko nebuvo žadėta, be to, nuo jos niekas nepriklauso, tai ji nieko ir negalėjo žadėti. Liudytojo P. nepamena. Tikrai negalėjo taip būti, kad į liudytojų apklausos protokolą ar į liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus, ji surašė ne tai, kaip jie sakė, nes parodymai buvo surašyti iš jų žodžių, jiems buvo duota perskaityti, jie patys pasirašė „perskaičiau, surašyta teisingai, papildymų neturiu“. Kiekvienas nuteistasis turėjo teisę susipažinti su savo parodymais, kurie jos buvo užrašyti, ir jie visi pasirašė. Liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, savanoriškai sutiko duoti parodymus, jie nenorėjo atvirai parodymų duoti pataisos namuose, todėl su prokuroru buvo nuspręsta jiems taikyti anonimiškumą. Nebuvo tokių dalykų, kad liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, iš pradžių nedavė parodymų, o kai jam buvo pasiūlytas darbas Laivės atėmimo vietų ligoninėje, jau sutiko duoti parodymus ir dirbo ten sanitaru. Šiems liudytojams nebuvo žadėtos jokios lengvatos, palikimas vienuose ar kituose pataisos namuose, perkėlimas į kitą būrį. Tiesiog buvo sutarta, kadangi jie atlieka bausmę viename būryje, aišku, jie negali duoti parodymų, kadangi bus su jais susidorota, tai tiesiog buvo pakeisti pataisos namai, kad būtų jiems saugu atlikti bausmę. Joks poveikis liudytojui D. nebuvo daromas. 2019 m. lapkričio 12 d. liudytojo E. M. apklausos metu cigarečių, už jo parodymus, kad V. ir V. V. sumušė D. P., nesiūlė. Tiksliai nepamena kodėl buvo atlikta pakartotinė liudytojo D. apklausa ir kodėl jo parodymai buvo priešingi nei pirmoje apklausoje. Galėjo būti taip, kad kai D. buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jis galimai pasikalbėjo su kriminalinės žvalgybos pareigūnais ir dėl to nusprendė duoti parodymus šioje byloje, todėl jai galėjo paskambinti, kad ji atvyktų, nes yra svarbios informacijos. Dėl šių priežasčių viena apklausa buvo (duomenys neskelbtini), o kita (duomenys neskelbtini). Apklausos Pravieniškėse metu, ji su liudytoju D. D. visos apklausos metu buvo viena ir niekas jam jokio poveikio nedarė. Dėl to, kad antros apklausos metu surašytas protokolo priedas, tai kai vykdoma apklausa ir rašomas protokolas, tai nuteistasis pasako savo parodymus, ji juos užrašo, duoda perskaityti, jei jis sutinka, tada ji IBPS paspaudžia pasirašyti ir tik tada generuojamas supažindinimo protokolas, kurį ji atsispausdina ir ten nuteistasis pasirašo, kad „perskaičiau, surašyta teisingai“. Neįmanoma, kad būtų suformuotas protokolo specialus priedas kol neperskaitė nuteistasis parodymų, kadangi parodymai užrašomi, paspaudžiama pasirašyti ir kas surašyta protokole, jie yra išsaugomi ir tik tada leidžia generuoti tą protokolo priedą. Po to, kai parodymai išsaugomi, jų pakeisti neįmanoma. Norint papildyti, reikia iš naujo rašyti protokolą.

Liudytoja Ž. G. parodė, kad nepamena liudytojo A. P. apklausos. Kiek pamena, būdavo patikrinama liudytojo asmenybė, jie įspėjami dėl melagingų parodymų davimo, užpildomas protokolas, kurį jie pasirašydavo pasirašytinai. Po to, IBPS pildydavo liudytojo apklausos protokolą kas jam žinoma apie bylos aplinkybes, bet tikrai niekada jokio spaudimo niekam nėra dariusi, davusi kokių nors pažadų, visą laiką laikėsi BPK reikalavimų. Nei arbatos, nei cigarečių liudytojams už parodymus nėra davusi. Negalėjo būti, kad būtų surinkti ant protokolo parašai, esant nepilnai užpildytam protokolui ant tuščių blankų, o paskui ji jau parodymus surašė, nes viską pildydavo IBPS, atspausdindavo, liudytojas perskaitydavo, tada išsaugodavo. Po to keisti nieko jau nebegalima, jei nori papildyti reikia papildomą apklausą daryti. Nors liudytojas nurodė, kad jis neskaitė ką pasirašė, nes skubėjo į autobusą, tačiau tai netiesa, nes jis kaip tik viską kruopščiai skaitė ir analizavo. Apklausos protokolus visada surašydavo pagal liudytojų parodymus.

2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų vyriausiojo specialisto R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 17.25 val., radijo ryšiu gavo pranešimą, kad sumuštas nuteistasis D. P.. Jis iškvietė greitąją med. pagalbą ir nuėjęs į drausmės grupės patalpas pamatė ant grindų paguldytą nuteistąjį, kuriam pagalbą suteikinėjo med. darbuotoja. Atvykus med. pagalbai nuteistasis buvo konvojuotas į Vilkaviškio ligoninę (b. l. 6, t. 1).

2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų vyriausiojo specialisto R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 19.30 iki 22.50 val. buvo atlikta 1-o būrio nuteistųjų apžiūra. Tarp nuteistųjų, kurie buvo apžiūrėti, nurodyta ir J. V. bei V. V.. Ant nuteistųjų sužalojimų nebuvo pastebėta (b. l. 7, t. 1).

2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų jaunesniojo specialisto M. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. 17.25 val., nuteistasis A. K. pranešė, kad nuteistajam bloga, todėl kartu su specialistu S. M. nubėgo į pirmą būrį, kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kambario viduryje gulėjo nuteistasis D. P. Nuteistasis M. G., aplink gulintį nuteistąjį valė kraują. Nuteistiesiems davė nurodymą nunešti nuteistąjį D. P. į med. dalį (b. l. 8, t. 1).

2018 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta buvo apžiūrima nuo 18.40 val. iki 19.10 val. Apžiūros metu, buvo apžiūrėtas nuteistųjų bendrabučio 1 – as aukštas. Prausykloje, tualeto patalpose, pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui nerasta. Nurodoma, kad kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) yra 7x6.5 m. dydžio, duryse į jį yra stiklinis langelis. Kambario grindys išklotos tamsiu linoleumu. Grindų danga yra sausa. Patalpoje yra šešios metalinės dviaukštės lovos. Prie dešinės sienos stovinčios trys lovos atsuktos galvūgaliu į sieną. Tarp lovų stovi metalinės spintelės. Pirmos lovos šonas nuo durų yra uždengtas paklode. Apžiūrėjus šiukšlinę, rasta šviesios spalvos su mėlynos spalvos rombo figūromis ornamentais medžiaginė skiautė, apibėgusiu raudonu, į kraują panašiu skysčiu. Kambario vidus tvarkingas (t. 1, b. l. 11-17).

2018 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Sužaloto asmens apžiūros pažymoje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. 17.15 val. apžiūrint D. P., užfiksuoti daugybiniai veido, galvos sumušimai (b. l. 9, t. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kamštelyje, daugybiniai veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo bei į smegenis, kraujosruva apie kairio inksto minkštuosius audinius, kairių X, XI šonkaulių lūžimai D. P. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. sausio 14-31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendro darbingumo netekimas nustatomas tik tada, kai gydymas yra pilnai baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės. Tokiu atveju taip pat darbingumo lygį nustato NDNT (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba). Vertinant pateiktus medicininius dokumentus šiuo metu D. P. gydymas yra nepasibaigęs, o jo būklė gydymo eigoje nežymiai pagerėjo, tačiau jam reikalinga pilna priežiūra ir slauga. Po patirtos galvos traumos D. P. buvo atlikta dekompresinės kraniotomijos operacija dešinėje galvos pusėje. Po operacijos sugijus žaizdai susiformavo randas, kuris savaime ir taikant kosmetines priemones pilnai neišnyks. Ar tai yra kūno subjaurojimas, nustato teisėsaugos institucijos, o ne teismo medicinos ekspertas. D. P. taip pat šiuo metu dėl pašalinto operacijos metu kaulinio fragmento yra deformacija dešinėje galvos pusėje. Ši deformacija ligonio būklei gerėjant sutvarkoma chirurginiu būdu į kaulinio defekto vietą gražinant savo paties kaulą arba sintetinį fragmentą (t. 2, b. l. 110-111)

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės 2019 m. kovo 25 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2019-03-08 gydėsi Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje ir 2019-03-25 mirė (t. 3, b. l. 125)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. mirė (duomenys neskelbtini), 05.30 val., nuo atokiųjų komplikacijų, kurias sukėlė būklė po patirtos sunkios galvos traumos (2018-09-28), t. y. kairio plaučio skiltinio uždegimo raudonosios hepatizacijos stadijoje su kartu besivystančiu abiejų plaučių bronchopneumonija ir kairės pleuros pūlingu uždegimu. Tai komplikavosi ūmiu pulmokardialiniu nepakankamumu. Dėl nustatytos galvos traumos D. P. buvo gydomas ir slaugomas stacionaro sąlygomis iki mirties. Tikėtina, kad sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant įvairiose kūno padėtyse, vienas po kito, nedideliame laiko tarpe (t. 3, b. l. 132-135).

2018 m. spalio 15 d. apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš pataisos namų kamerų Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašuose matomi koridoriumi vaikštantys nuteistieji.

- Kamera Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog: 16.50.53 D. P. eina drauge su J. V. koridoriumi, 16.51.45 D. P. išeina į koridorių iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). 16.51.53 D. P. įeina į tualeto patalpą. 16.52.25 D. P. išeina iš tualeto patalpos ir nueina link koridoriaus į lauką. 16.55.43 D. P. vaikščioja 1-o būrio koridoriumi su J. V.. 16.57.00 D. P. nueina į tualeto patalpą. 16.57.39 D. P. išeina iš tualeto patalpos. Prie tualeto durų prieina A. P. ir jie drauge nueina koridoriumi. 16.58.02 koridorium, link išėjimo į lauką eina A. P., V. V., J. V., už jo – D. P. (foto Nr. 1). 16.58.13 koridoriumi link savo kambario, eina D. P. (foto Nr. 2). 16.58.13 D. P. įeina į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 16.58.45 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), išeina D. P., kuris nueina į tualeto patalpą (foto Nr. 3). 17.02.45 iš tualeto patalpos išeina J. V. (foto Nr. 10); 17.03.46 koridoriumi ateina D. Z., J. V. ir V. V., jie įeina į poilsio kambarį (foto Nr. 12); 17.04.15 iš poilsio kambario išeina G. K., V. V. ir D. Z. (foto Nr. 14). 17.04.25 G. K., V. V., J. V. ir D. Z. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 15). 17.04.31 koridorium ateina D. Z. ir J. V. (foto Nr. 16). 17.04.33 D. Z. atidaro duris į tualetą ir ten įeina pirmas – J. V., paskui jį – D. Z. (foto Nr. 17). 17.05.16 koridorium ateina V. V., jis prasilenkia su A. P., kažką tarpusavyje pasikalba. 17.05.33 svirduliuodamas į šonus iš tualeto patalpos išeina D. P. (foto Nr. 19). 17.05.44 koridoriumi, paskui D. P., eina V. V., P. V. (foto Nr. 20). 17.05.51 D. P. prieina prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų, paskui jį einantis V. V. galimai jį pasišaukia ir jie įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.07.12 iš tualeto patalpos išeina D. Z., kuris nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. V., kuris nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 21). 17.07.35 V. V. uždaro kambario (duomenys neskelbtini) duris. 17.07.47 - 17.07.53 J. V. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 22, Nr. 23). 17.07.58 D. Z. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 24). 17.08.37 į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina S. V.. 17.08.56 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina P. V., kuris eidamas rengiasi striukę ir įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.09.05 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina J. A., kuris nueina į maisto ruošimo patalpą. 17.09.20 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina S. V.. 17.09.42 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina A. P. ir įeina į Nr. (duomenys neskelbtini). 17.10.56 E. G. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.11.02 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina J. V. ir eina koridorium link koridoriaus į lauką (foto Nr. 25). 17.11.04 P. V. išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). 17.11.19 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina E. G. ir nueina į maisto ruošimo patalpą. 17.11.06 P. V. koridoriuje nusirengia džemperį, jį paduoda nuteistajam sėdinčiam ant suoliuko, iš jo paima džemperį ir apsirengia. 17.11.23 nenustatytas nuteistasis, kuris sėdėjo ant suoliuko, apsirengia džemperį ir įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.11.33 nenustatytas nuteistasis iš maisto ruošimo patalpos išeina ir įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.12.03 iš maisto ruošimo patalpos išeina nenustatytas nuteistasis ir įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.12.04 nenustatytas nuteistasis išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.12.23 E. G. išeina iš maisto ruošimo patalpos ir atsisėda ant suoliuko (foto Nr. 26); 17.12.45 E. M. išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). P. V. išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir kalbasi su E. G.. 17.13.25 E. G. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.13.41 E. G. išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir įeina į maisto ruošimo patalpą. 17.14.36 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina nenustatyti nuteistieji. 17.15.13 A. P. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.15.20 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina D. Z. (foto Nr. 28). 17.16.32 nenustatytas nuteistasis įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). 17.17.14-15 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina E. M. (foto Nr. 29); 17.18.10 nuo kambario Nr. (duomenys neskelbtini) eina A. P. ir V. Š.. 17.18.47 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina E. G.. 17.19.13 Koridoriuje susibūrimas. Nuteistieji tai įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tai iš jo išeina (foto Nr. 30). 17.19.13 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina P. V., rankose jis neša kibirą (foto Nr. 31). 17.19.26 prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų susibūrimas. 17.19.32 koridoriumi bėga link KPP-3 durų A. K.. 17.19.42 P. V. grįžta su kibiru vandens ir įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina E. G.. 17.20.18 iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina E. G.. 17.20.18 į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina E. G.. 17.20.32 į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina Mitkus. 17.20.32 paskui A. K. atbėga pareigūnas M. G. ir kiti. 17.20.49 iš lauko sugrįžta D. Z.. 17.21.07. D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išneša A. P., M. G. ir E. G.. 17.21.44 koridoriumi rūkydamas eina V. V. (foto Nr.32). 17.24.00 atsidarė kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durys, stebima, kad kažkas išeina iš kambario plaudamas jo grindis.

Kamera Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota: kad 16.30.36 iš lauko į būrį eina V. V.. 16.38.22 iš KPP-3 į būrį eina D. P.. 16.39.00 į lauką iš būrio eina M. G.. 16.39.29 į lauką iš būrio eina D. P.; 16.40.14 iš lauko į būrį eina 2 – D. P.. 16.40.39 į lauką iš būrio eina 2-as D. P.. 16.43.05 iš lauko į būrį eina D. P.. 16.44.02 į lauką iš būrio eina D. P.. 16.50.46 iš lauko į būrį eina J. V.. 16.50.46 iš lauko į būrį eina D. P.. 16.52.27 iš būrio į lauką eina D. P.. 16.54.26 į lauką iš būrio eina V. V.. 16.54.38 prie durų į lauką, koridoriuje stovi V. V.. 16.54.44 iš lauko ateina D. P., kuris kažką kalba su V. V. (foto Nr. 33). 16.54.49 D. P. prie durų į koridorių kalba su J. V. ir V. V. (foto Nr. 34). 16.55.04 koridoriuje D. P. kalba su J. V. (foto Nr. 35). 16.58.17 į lauką iš būrio eina V. V.. 16.58.17 į lauką iš būrio eina J. V.. 17.00.02 iš lauko į būrį eina dešinėje – J. V. (foto Nr.36). 17.00.05 iš lauko į būrį eina V. V.. 17.00.08 iš lauko į būrį eina kairėje – R. G., dešinėje – J. V.. 17.05.27 iš būrio į lauką išeina V. V. (foto Nr. 37). 17.05.34 iš lauko į būrį eina V. V. (foto Nr. 38). 17.06.00 iš būrio į KPP-3 eina M. G.. 17.06.26 koridoriuje, prie durų į KPP-3, stovi M. G.. 17.06.28 iš būrio išeina ir į KPP-3 eina M. G.. 17.08.54 į KPP-3 iš būrio eina A. K.. 17.11.05 iš būrio į lauką eina J. V. (foto Nr. 41). 17.11.33 iš KPP-3 į būrį eina M. G.. 17.16.30 iš lauko į KPP-3 eina J. V.. 17.16.54 iš KPP-3 į būrį eina J. V.. 17.17.20 iš būrio link prausyklos įeina E. M., kairėje rankoje jis nešasi porą šviesios spalvos sportinių batų (foto Nr. 43). 17.17.21 E. M. įeina į prausyklą (foto Nr. 44). 17.18.53 iš KPP-3 į būrį eina A. K.. 17.19.11 iš prausyklos išeina E. M.. Dešinėje rankoje jis nešasi šviesios spalvos sportinių batų porą, eina į būrį (foto Nr. 46). 17.19.19 iš būrio į prausyklą įeina P. V.. Jis nešasi juodos spalvos kibirą (foto Nr. 47). 17.19.53 iš būrio į KPP-3 išbėga A. K.. 17.19.36 iš prausyklos į būrį išeina P. V., kuris nešasi kibirą (foto Nr. 48). 17.19.46 iš KPP-3 į būrį eina A. K.. 17.20.04 iš KPP-3 į lauką bėga pareigūnas M. G.. 17.20.06 iš KPP-3 į lauką bėga pareigūnas S. M.. 17.20.18 iš lauko į KPP-3 eina pareigūnas M. G.. 17.20.18 iš lauko į KPP-3 eina pareigūnas S. M.. 17.20.29 iš KPP-3 į būrį eina pareigūnai M. G., S. M. ir R. R.. 17.21.11 iš būrio į KPP-3 nuteistieji M. G., E. G. ir A. P. išneša D. P.. 17.21.52 iš būrio į koridorių išeina ir eina į lauką V. V.. 17.22.33 iš lauko į prausyklą įeina V. V., apsiavęs šlepetėmis. 17.24.17 iš būrio į prausyklą įeina P. V.. Dešinėje rankoje jis laiko kibirą, kairėje - plovimo šepetį su medžiagine skiaute. 17.25.09 iš prausyklos į būrį nueina P. V., jis nešasi rankose kibirą ir plovimo šluotą. 17.26.19 iš būrio į lauką eina M. K.. Jis kažką nešasi rankose (b. l. 48-83, t. 1).

2020 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu, peržiūrėjus 2018 m. rugsėjo 28 d. vaizdo kameros Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą, kaltinamieji nurodė koridoriuje esančių patalpų išsidėstymą bei papildomai paaiškino bei buvo užfiksuota: kad apžiūros protokole teisingai nurodyta, jog 16:50:53 val. P. eina drauge su V.. 16:51:02 val. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo P., o V. nuėjo toliau. 16:51:52 val. matomas koridoriumi link kameros artėjantis D. P., kuris 16:51:53 val. įeina į tualeto patalpą, vėliau išeina į lauką, tai užfiksuota ir apžiūros protokole. 16:55:43 val. koridoriuje matomi du asmenys, vienas pliktelėjęs yra P., o šone V., vyksta pokalbis tarp D. P. ir J. V., jokių smurto veiksmų nėra. 16:57:39 val. D. P. išeina iš tualeto patalpos, stovi koridoriuje. 16:58:02 val. pilku treningu su užrašu ant krūtinės eina V., trečias V., ketvirtas P., jokio smurto šiuo momentu nėra. Vėliau matoma, kad link savo kambario eina D. P., iš paskos einančių J. V., V. V. nėra. Kaltinamųjų teigimu jie šiuo metu buvo lauke. Vėliau matyti, kad D. P. išėjęs iš savo kambario eina į tualetą. Apžiūros protokole nurodyta, kad D. P. nueina į tualeto patalpą, kur jau yra J. V., tačiau kaltinamųjų teigimu, ši vieta aprašyta neteisingai, kadangi buvo matyti, kaip jie išėjo į lauką, į tualetą neįėjo. J. V. nurodė, kad tai ne jis įeina į tualetą, nes pas jį nebuvo pilko kapišono. Pažymėta, kad J. V. kapišono vidus tamsus, o žmogus įėjo į tualetą su šviesiu kapišonu ir su kepure. 17:02:40 val. matomas asmuo kaltinamojo J. V. teigimu yra ne jis. Iš tualeto išeina tas pats asmuo, kuris anksčiau įvardintas kaip J. V.. 17:03:46 val. išbėgo Miknius. Pagal apžiūros protokolą 17:03:46 val. skubiu žingsniu ateina J. V. ir V. V.. Kaltinamojo J. V. teigimu čia jis užėjo į poilsio kambarį, matosi, kad pas jį pilko kapišono nėra. Fiksuota, kad iš paskos įeina V. V., tuo momentu poilsio kambaryje D. P. nėra, D. P. dar turėtų būti tualete. Apžiūros protokole nurodyta, kad 17:04:25 val. V. V. ir J. V. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad išeina V. V. ir J. V. iš poilsio kambario, eina tolyn nuo vaizdo kameros. Pastabų, dėl protokole užfiksuotos aplinkybės, jog V. V. ir J. V. įeina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) nepareikšta. Vėliau užfiksuota, kad V. V. eina link (duomenys neskelbtini) kambario, o J. V. įeina į tualetą, kur jo teigimu rado D. P., kuris rūkė „spaisą“ ir tarp jų jokių muštynių tuo metu dar nebuvo. 17:05:16 val. matoma, kad koridoriumi ateina V. V., kuris neįeina į tualetą, praeina tualeto duris ir atsidaro tualeto durys, išeina D. P., tualete dar liko J. V., o V. V. išėjęs į lauko pusę. Tada, D. P. iš paskos, eina V. V., atsilikęs keliais žingsniais, D. P. nueina ne į savo kambarį, o į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) su V. V.. V. V. teigimu šiuo metu jis D. P. sakė prisipažinti, vyko pokalbis dėl cigarečių. 17:07:12 val. J. V. išeina iš tualeto ir jo teigimu nueina į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole nurodyta, kad 17:07:35 val. V. V. uždaro kambario Nr. (duomenys neskelbtini) duris, šios aplinkybės V. V. nepaneigė. Vėliau matomas į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) einantis J. V.. Fiksuota, kad 17:07:50 val. D. P., J. V., V. V. yra kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 17:11:02 val. iš kambario išeina J. V., eina link koridoriaus į lauką, jo teigimu eina patikrinti D. P. versijos. Kaltinamųjų teigimu tuo metu kambaryje vyko pokalbis dėl cigarečių gavimo aplinkybių, D. P. buvo apsvaigęs nuo „dūmų“, mušamas nebuvo. Fiksuota, kad prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) niekas nestovi ir pro langelį nežiūri. V. V. teigimu, būtent šiuo metu, jam likus su D. P., šis prisipažino ir tada jis (V. V.) 17:12:06 val. išėjo į savo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, jog nesimato, kuriuo metu D. P. išėjo iš kambario (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas nuteistųjų judėjimas koridoriuje ir tarp kambarių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo J. V. teigimu, 17:17:32 val. jis išsitempė P. iš (duomenys neskelbtini) kambario į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu matomos varstomos kambario (duomenys neskelbtini) durys. 17:19:34 val. išbėgo Kriskis pakviesti pareigūnų (b. l. 175-182, t. 4).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 129 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju asmuo tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad D. P. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 2018 m. rugsėjo 28 d. ir dėl patirtų sužalojimų 2019 m. kovo 25 d. mirė. Šią išvadą neabejotinai patvirtina 2018 m. spalio 2 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 14-31 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. balandžio 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys, kurie leidžia teigti, kad D. P. buvo nužudytas. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina ir faktą, kad D. P. buvo rastas sužalotas 1-o nuteistųjų būrio gyvenamojoje patalpoje (kambaryje) Nr. (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašai, kaltinamųjų ir liudytojų parodymų visuma). Kaltinimuose nurodoma, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta apie 17.25 val., tačiau iš byloje esančio kameros Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo seka, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta kiek anksčiau, kadangi iš vaizdo įraše rodomo laiko matyti, kad 17.19.32 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išbėgo nuteistasis A. K., kuris bėgo kviesti pareigūnų, t. y. tuo metu D. P. jau buvo sužalotas. Vaizdo įraše matyti, kad 17.20 val. atbėga pareigūnai, o 17.21 val. nukentėjusysis jau yra išnešamas iš kambario, todėl nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas. Liudytojas S. M. nurodė, kad iškvietimą dėl įvykio jis gavo apie 17.15 – 17.20 val. Liudytojas M. G. nurodė, kad apie įvykį pranešė atbėgęs nuteistasis K., tai buvo apie 17.20 val. Iš liudytojais apklaustų nuteistųjų M. G., D. Z., D. D., P. B. parodymų visumos seka, kad nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta po 17 val. Kaip matyti iš kameros Nr. 7 vaizdo įrašo, į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. įėjo 17.05.51 val. Pagrindo spręsti, kad tuo metu D. P. jau buvo sužalotas, nėra, todėl darytina išvada, kad D. P. galėjo būti sužalotas laikotarpiu nuo 17.05 val. iki 17.19 val. Nuteistojo J. V. teigimu, D. P. sumušė jis, o V. V. kartu su juo D. P. nemušė. V. V. apskritai neigė vartojęs smurtą D. P. atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ar D. P. mušė abu kaltinamieji, ar jie veikė kaip bendrininkai, ir kurio iš kaltinamųjų padaryti sužalojimai lėmė nukentėjusiojo mirtį. Kaip matyti iš jau minėto vaizdo įrašo, kartu su D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), 17.05 val. įėjo V. V., netrukus - 17.07.47 val. ir J. V.. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad po to į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įeina ir iš jo išeina, ir kiti nuteistieji (S. V., P. V., J. A., A. P.), o 17.11.02 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina J. V., judėjimas į šį kambarį ir iš jo, stebimas ir vėliau. Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 17.12.04 val. nenustatytas nuteistasis išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrint vaizdo įrašą teisme, kaltinamasis V. V. teigė, kad tuo metu būtent jis išėjo iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matyti, kad judėjimas į (duomenys neskelbtini) kambarį ir iš jo vyksta ir po 17.12.04 val. Abu kaltinamieji teigė, kad šiuo laikotarpiu smurtas D. P. atžvilgiu dar nebuvo vartojamas. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, 17.17 val. vyksta asmenų judėjimas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr.(duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai. Kaltinamojo J. V. teigimu, būtent šiuo laikotarpiu jis, grįžęs iš lauko, išsitempė D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudavė jam smūgį ranka į veidą. D. P. pasipriešinus, sudavė antrą kartą ir, D. P. nuo smūgio nukritus ant grindų, spyrė jam kelis kartus į įvairias kūno vietas. Po to jį nuo D. P. atitraukė M. G. ar M. R., po ko jis grįžo į savo kambarį, kuriame buvusiam V. V. pasakė apie tai, jog sumušė D. P.. Tai, kad 17.17 val. J. V. galėjo išsitraukti D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) bylos duomenimis nepaneigta – priešingai, kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo matyti, kad šiuo laikotarpiu iš tiesų vyksta judėjimas tarp kambarių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nors liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir net teisme iš pradžių teigė, kad nematė, kas sumušė D. P., tačiau paragintas kaltinamojo J. V. sakyti kaip buvo iš tiesų, patvirtino, kad galėjo taip būti, kad jis atitraukė J. V. nuo D. P. bei teigė matęs, kaip J. V. įsitraukė D. P. į sekciją (kambarį Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sudavė porą smūgių, o D. P. nukritus sudavė kelis kartus (įspyrė) į galvą bei teigė, kad tuo metu V. V. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Tuo metu, kai J. V. tempė į kambarį D. P., jis jokių sužalojimų ant šio nematė. Kaip matyti iš liudytojo S. M. parodymų, jis nurodė, kad nukentėjusįjį iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išnešė nuteistieji P., G., kuris vėliau jam sakė, kad nukentėjusįjį sumušė nuteistieji J. V. ir V. V. Kaip matyti iš liudytojo S. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo, jis šią aplinkybę nurodė apklausiamas 2018 m. rugsėjo 29 d., t. y. sekančią dieną po D. P. sužalojimo, kas leidžia spręsti, kad liudytojui S. M. galimai liudytojas M. G. nurodė tam tikras aplinkybes, susijusias su D. P. sužalojimu, nors šis ir neigia S. M. taip sakęs. Paminėtų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad M. G. iš tiesų matė, kas sužalojo D. P.. Juolab, kad ir pareigūno M. G. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad jam atbėgus į įvykio vietą, nuteistasis M. G. kambaryje valė kraują. Tačiau vien tai, jog galimai M. G. pasakė liudytojui S. M., kad D. P. sumušė V. V. ir J. V., (V. V. neigiant smurto vartojimo prieš D. P. faktą, o M. G. teigiant, kad D. P. mušė tik J. V.), nesudaro pakankamo pagrindo V. V. kaltei pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaip matyti iš liudytojo S. M. parodymų jam netrukus po D. P. sužalojimo tapo žinoma, kad šį galimai sužalojo V. V. ir J. V., tačiau netgi po šio liudytojo apklausos, galimi įtariamieji buvo apklausti ženkliai vėliau: J. V. – 2019 m. kovo 6 d. (pripažino, jog pasikvietęs D. P. iš (duomenys neskelbtini) kambario į (duomenys neskelbtini) kambarį (tuo metu D. P. nebuvo sužalotas), jį mušė, V. V. tuo metu kambaryje nebuvo, b. l. (duomenys neskelbtini), t. 2)), o V. V. tik 2019 m. balandžio 25 d., kada parodymus duoti atsisakė (b. l. 141, t. 3). Kad V. V. ir J. V. atžvilgiu nurodytu laikotarpiu būtų buvę taikomos kokios nors procesinės prievartos priemonės, duomenų nėra, nors apie tai, kad D. P. galėjo sužaloti J. V., dar 2018 m. spalio 26 d. apklausoje nurodė ir liudytojas A. P. (b. l. 127-128, t. 1). Tuo tarpu liudytojas M. G., pirmą kartą buvo apklaustas tik 2019 m. sausio 8 d. (b. l. 98-99, t. 2). Kaip seka iš visos baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas itin neoperatyviai, kas neabejotinai lėmė objektyvios tiesos nustatymo sudėtingumą, tačiau šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai, lėmę jo mirtį, buvo padaryti bendrininkaujant abiem kaltinamiesiems, o dėl tarpusavio susitarimų kaltę prisiima tik J. V. – tai tėra prielaida, kuri objektyviais ir patikimais duomenimis nepagrįsta. Apklausiamas teisme liudytojas D. D. parodė, kad nematė, kas sužalojo D. P. ir paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. kovo 4 d. duotus parodymus, kuriuose buvo nurodęs, kad matė, jog dar prieš 17 val., į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) V. V. pasikvietė ir sudavė tris - keturis kartus D. P. į veidą, po ko, D. pradėjo bėgti kraujas iš nosies, po to, V. sudavė D. į šonus ir nusikeikęs išėjo iš kambario. Apie 17.10 val. jis (liudytojas) grįžęs iš valgyklos nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) kambarį. Tuo metu iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), prie kambario Nr. (duomenys neskelbtini) durų atėjo D., kurio veidas buvo kruvinas. Po ko, į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) užėjo J. V., kuris įsitempė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo mušti. Tuo metu kambarių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo atidarytos. Iš pradžių J. V. pradėjo mušti D. rankomis, sudavė du - tris smūgius į galvą, po ko D. parkrito, tada J. V. pradėjo spardyti jį kojomis, daugiausiai stengėsi pataikyti į galvą. Kažkas pašaukė V., tada šis atbėgo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitraukė J. V. nuo D., kad šis nepridarytų daugiau bėdų. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmą kartą – 2018 m. lapkričio 30 d. liudytojas nurodė, kad kas sužalojo D. P. jis nematė (b. l. 8, t. 2). Įvertinus šio liudytojo parodymų prieštaringumą bei tai, kad vaizdo įraše iš kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kuri fiksavo 1 - o nuteistųjų būrio koridoriaus vaizdą ir nuteistųjų judėjimą, D. D. neužfiksuotas, nors jo teigimu apie 17-17.10 ėjo ir grįžo į/iš valgyklos, jais grįsti V. V. kaltę nužudžius D. P. negalima, juolab, kad netgi iš šio liudytojo parodymų seka, kad jei V. V. ir vartojo smurtą, tai buvo anksčiau - po V. V. suduotų smūgių D. P. dar sugrįžo į savo kambarį, o tada jį iš kambario išsitraukė J. V. ir mušė kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas A. P. apklausiamas teisme parodė, kad nematė, kas sužalojo D. P., parodė, kad D. P. prieš įvykį matė maždaug prieš pusvalandį, tuo metu jis nebuvo sužalotas bei girdėjo pokalbį, dėl cigarečių gavimo aplinkybių, tarp V. V. ir D. P. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu jokio smurto nebuvo bei paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose buvo nurodęs, kad paskutinį kartą D. P. matė koridoriuje, kai šį, suėmęs už krūtinės, į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), įsitraukė J. V.. Kas galėjo sužaloti D. P., jis nematė, tik iš kitų 1-o būrio nuteistųjų girdėjo, kad jį sumušė būtent J. V., šokinėdamas jam su kojomis ant galvos. Visa tai, kiek jis žino, matė M. G., kuris pats jam sakė, kad jei būtų neatitraukęs J. V., tai šis D. P. būtų užmušęs. Į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), jis (liudytojas) įėjo, kai iš kambario išėjęs J. V. išėjo į lauką. Šie liudytojo ikiteisminio tyrimo metu dar 2018 m. spalio 26 d. duoti parodymai iš esmės sutampa ir su kaltinamųjų teisme duotais parodymais, ir netgi su liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, išskyrus liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini) teisme duotus parodymus, todėl teismas jais neturi pagrindo netikėti, kadangi juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Kaip jau minėta, kaltinamasis J. V. nurodė, kad jį nuo D. P. atitraukė ir nuteistasis M. G., kuris šią aplinkybę patvirtino. Liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad D. P. buvo mušamas kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kur jį mušė J. V. – po suduoto smūgio ranka D. P. nukritus ant grindų, jį kokias 5 minutes spardė. Nepamena ar V. V. tuo metu buvo kambaryje. J. V. nuo nukentėjusiojo atitraukė kitas asmuo. Iki pradedant mušti D. P., nepastebėjo ant jo veido sužalojimų. Girdėjo kalbų, kad D. P. buvo sumuštas, nes pridavė pareigūnams „telefoną“. Liudytojas patvirtino ir savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad tuo metu, kai J. V. įsitempė D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. ir D. Z. kambaryje jau nebuvo (t. 1, b. 1. 171-172). Papildomai parodė, kad iš pradžių tame pačiame kambaryje matė pokalbį tarp V. V. ir D. P., o po to jau sekė visi kiti įvykiai. Kada V. V. išėjo iš kambario, jis nematė. Kiek kartų D. P. spyrė J. V., neskaičiavo. Iki pradedant mušti D. P., šis buvo sąmoningas. Taigi, minėto liudytojo parodymai vėlgi patvirtina aplinkybę, kad D. P. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) mušė tik J. V. ir tai atitinka tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų M. G., tiek A. P. parodymų esmę. Nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja ir liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai, kad jis girdėjo, kaip V. V. grasino D. P., kad išlups akis, išpjaus liežuvį, kad neva „pridavė“ telefoną. Grasinimas vyko 1-ojo būrio koridoriuje. Gal pusvalandį iki D. P. išnešimo, jis matė jį pareinant iš lauko, dar nesumuštą. Jis nematė kaip D. P. buvo sumuštas, kas jį mušė kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Matė tik jau sumuštą D. P.. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) be D. P. buvo V. V., P. ir V. Vėliau matė kaip V. V. tualete plovėsi kruvinas rankas. Girdėjo tokias kalbas, kad D. P. mušė visi trys - J. V., P. ir V. V., tačiau jis asmeniškai to nematė. Taigi iš liudytojo parodymų matyti, kad jis girdėjo tik V. V. grasinimus D. P., tačiau, kad šis būtų mušęs D. P. – nematė. Tuo tarpu V. V. ir neneigia buvus su D. P. pokalbį, kurio metu išsakė šiam atitinkamus grasinimus, tačiau teigia smurto nevartojęs. Nors liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad vėliau matė V. V. besiprausiantį nuo rankų kraują, tačiau ši aplinkybė objektyviais duomenimis nepatvirtinta. Kaip matyti iš 2018 m. rugsėjo 28 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų vyriausiojo specialisto R. M. tarnybinio pranešimo, 2018 m. rugsėjo 28 d., nuo 19.30 iki 22.50 val. buvo atlikta 1–o būrio nuteistųjų apžiūra, tame tarpe ir J. V. bei V. V., ant nuteistųjų sužalojimų nebuvo pastebėta (b. l. 7, t. 1). Tarnybiniame pranešime nenurodytos ir aplinkybės, kad ant nuteistųjų rankų būtų stebimi kraujo pėdsakai. Nors kaip nurodė liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini), jis matė V. V. besiplaunantį kruvinas rankas, tačiau netgi pripažinus, jog rankos buvo kruvinos, nėra pagrindo teigti, kad rankas V. V. išsikruvino smurtaudamas prieš D. P. Liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) parodė, kad jam grįžus iš valgyklos, jis matė kaip kambario Nr. (duomenys neskelbtini) viduryje stovėjo D. P. kruvinu veidu. Po kelių minučių atėjo V. V. ir J. V., išsitempė D. P. į priešais esantį kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten jį mušė. Matė kaip kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) D. P. vieną smūgį sudavė „Ž.“ ir D. P. nugriuvo ant žemės, ir tada iš kojos spardė V. V.. J. V. nukentėjusiojo nespardė. Berods G. sakė jiems, kad nebespardytų. Matė kaip G. nustūmė. J. V. iki D. P. nukrentant, sudavė vieną smūgį ranka į veidą. Kai D. P. nukrito, V. V. spardė D. P. iš kojos į galvą. J. V. nebuvo kaip prieiti, jis buvo pasisukęs šonu. Tuo metu kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo J. V., V. V., D. P., G. ir dar keli nuteistieji. Po visko kamerą sutvarkė G., kuris išplovė grindis, išnešė kilimėlį nuo durų. Taigi, šio liudytojo teigimu D. P. tuo pat metu išsitraukė ir mušė abu kaltinamieji, jį spardė ne J. V., bet V. V.. Tačiau, šios liudytojo nurodytos aplinkybės neatitinka anksčiau aptartų faktinių aplinkybių bei šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių. Kaip jau minėta, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad su D. P. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), 17.05 val. įėjo V. V., netrukus - 17.07.47 val. ir J. V., tačiau iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad po to į kambarį ir iš jo įeina/išeina ir kiti nuteistieji (S. V., P. V., J. A., A. P.), o 17.11.02 val. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) išeina J. V., judėjimas į kambarį ir iš jo stebimas, ir vėliau. Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 17.12.04. val. nenustatytas nuteistasis išeina iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir nueina į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrint vaizdo įrašą teisme, nuteistasis V. V. teigė, kad šiuo metu būtent jis išėjo iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Iš vaizdo įrašo matyti, kad judėjimas į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo vyksta, ir po 17.12.04 val. kai V. V. teigimu, iš šio kambario išėjo ir jis. Taigi, objektyviai vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės neatitinka liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų, todėl galima būtų spręsti, kad liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini) kalba apie po to sekusius įvykius, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad 17.17 val. vyksta asmenų judėjimas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr.(duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai. Kaltinamojo J. V. teigimu, būtent šiuo laikotarpiu jis, grįžęs iš lauko, išsitempė D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudavė jam smūgius į veidą, o D. P. nukritus jį spardė. Būtent tokia veiksmų seka iš esmės atsispindi ir prieš tai aptartuose liudytojo A. P., liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojo M. G. parodymuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 17.00 val. į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo kruvinas D. P.. Prieš tai jis matė, kaip V. V. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) smogė kelis smūgius D. į galvą, po ko D. nukrito ir atsikėlęs atėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) įėjo J. V. ir išsitempė D. į priešais esantį kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), J. V. iš pradžių rankomis smūgiavo D. į galvą, po ko šis nukrito ant grindų, tada J. V. pradėjo spardyti D. kojomis į įvairias kūno vietas, labiausiai spardė į galvą. Tada V. atitraukė „Ž.“ nuo D. ir jie išėjo iš patalpos. Nuteistasis G. plovė kraują nuo grindų. Jam yra žinoma, kad V. V. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose platina narkotines medžiagas nuteistųjų tarpe, kad šie paliudytų, jog D. mušė tik J. V., o jis prie to nėra prisidėjęs (t. 2, b. 1. 112). Taigi, kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jie yra kardinaliai skirtingi. Pažymėtina, kad liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, esminėse detalėse, sutapo su aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta aplinkybe, kad D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) išsitraukė ir mušė tik J. V.. Nors liudytojas Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir liudytojas D. D., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kelios minutės prieš tai, kol J. V. išsitraukė D. P. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ten jį mušė, D. P. kelis smūgius buvo sudavęs ir V. V., po ko D. P. parėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tai niekaip nepatvirtina, kad tariamai V. V. suduoti smūgiai turėjo įtakos D. P. mirčiai, kadangi kaip seka iš paminėtų liudytojų parodymų, po V. V. neva suduotų smūgių, D. P. pats sugrįžo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik vėliau jo atžvilgiu smurtavo bei spardė į galvą J. V. Kaip jau minėta, teismas liudytojo D. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu vertino kaip nepatikimus. BPK 301 straipsnio 2 dalis nustato reikalavimą, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais. Šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau tai nėra vienintelis procesinis tokių parodymų panaudojimo ribojimas. Teismas privalo patikrinti ir tokių asmenų parodymų leistinumą (BPK 199, 200 straipsniai) bei patikimumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gausioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, naudojimo įrodinėjimo procese išreikštas aiškus įpareigojimas baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams itin atsakingai ir kruopščiai tikrinti tokių asmenų parodymus, pavyzdžiui, bylos Birutis, Byla, Janutėnas v. Lithuania (Application no. 47698/99 and 48155/99, judgment of 28 March 2008), Kostovski v. Netherlands (Serie A. Nr. 166, judgment of 20 November 1989); Doorson v. Netherlands (Application no. 20524/9, judgment of 26 March 1996); van Mechelen and others v. Netherlands (Application no. 21363/93, 21364/93, 21427/93, 22056/93, judgment of 23 April 1997); Lüdi v. Switzerland (Serie A. Nr. 238, judgment of 15 June 1992); Visser v. Netherlands (Application no. 26668/95, judgment of 14 February 2002). Remiantis paminėtomis įstatymo bei teismų praktikos nuostatomis bei įvertinus liudytojo Nr. (duomenys neskelbtini) parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, vadovautis šio liudytojo teisme duotais parodymais ir spręsti, kad D. P. sužalojo abu kaltinamieji negalima. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kad D. P. būtų mušęs bei sužalojęs ir V. V. nėra, tuo labiau, kad jis D. P. būtų mušęs ir sužalojęs kartu su J. V.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota nusikalstamos veikos, kuriai padaryti sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-114/2012, 2K-295/2012, 2K-215-719/2018 ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Tačiau, aukščiau aptartų įrodymų visuma bei teismo nustatytos aplinkybės nesudaro jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad D. P., veikdami kaip bendrininkai, nužudė J. V. ir V. V. Nagrinėjamu atveju, aukščiau paminėtos aplinkybės, susiję su galimais V. V. veiksmais D. P. atžvilgiu, leistų kelti tik prielaidą apie šio nuteistojo galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kadangi neabejotina, kad jei V. V. sudavė D. P. smūgius, nuo kurių šiam netgi pradėjo iš nosies bėgti kraujas, tokie smūgiai sukėlė fizinį skausmą, tačiau tai tėra prielaida, nepagrįsta objektyviais ir patikimais įrodymais, tuo tarpu kaip jau buvo konstatuota, jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad V. V. veikdamas bendrininkų grupėje su J. V. tuo pat metu mušė D. P. ir padarė specialisto išvadose nurodytus sužalojimus, lėmusius nukentėjusiojo mirtį, byloje nėra.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. V. kaltės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje išnaudojus visas galimybes ir nesurinkus neabejotinų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad V. V. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, abejones dėl šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškina kaltinamojo naudai ir daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, išteisinamas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad šiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis D. P. nužudė būtent J. V.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011, 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018 ir kt.).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad galva yra gyvybiškai svarbi kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgius į galvą ranka, spardydamas, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013 ir kt.).

Duomenų, patvirtinančių, kad J. V. suduodamas smūgius D. P. siekė jį nužudyti nėra, tačiau, aukščiau aptartų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali sužaloti nukentėjusįjį, tame tarpe ir taip, jog nukentėjusysis gali mirti, tačiau nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl D. P. nužudė netiesioginės tyčios forma, todėl jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kaltinamojo J. V. parodymų, jis nuo pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pripažino sumušęs D. P.. Teigia, jog jam labai gaila, kad taip atsitiko. Nors kaltinamasis ir yra anksčiau daug kartų teistas, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti juo, jog jis nuoširdžiai gailisi nužudęs D. P.. Nenustatyta, kad tai buvo padaryta tiesiogine tyčia. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis daug kartų teistas. Nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamajam psichinės ligos nediagnozuotos, jis neregistruotas priklausomybės ligų įskaitoje, dėl psichikos sutrikimų negydytas (b. l. 140, 158, 160, 162, t. 2). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir suprantami, todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Kaip matyti iš teistumų istorijos, J. V. anksčiau yra teistas ir pagal BK 105 straipsnį (Nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis), už nusikalstamas veikas, kurias įvykdė būdamas nepilnametis (b. l. 127-139, t. 2). Atliekant bausmę daug kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už smurto vartojimą prieš kitus nuteistuosius (b. l. 125-126, t. 2). Charakterizuojamas neigiamai (b. l. b. l. 141, t. 2, b. l. 156, t. 4). Paminėtų aplinkybių visuma kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia jo asmenybę vertinti kaip linkusią smurtauti.

BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas asmeniui užtraukia laisvės atėmimo nuo septynerių iki penkiolikos metų bausmę. Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas buvo padarytas netiesioginės tyčios forma, baigtas. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies ar 2 dalies nuostatas ir kaltinamajam paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę, byloje nenustatyta. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose, laikantis bausmių skyrimo taisyklių, kaltinamajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje vėlgi nenustatyta.

Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes – nusikaltimas padarytas pataisos namuose, neigiamą nuteistojo charakteristiką, taip pat ir tai, kad praeityje J. V. jau buvo teistas už nužudymą, jam skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 13 metų laisvės atėmimas, pirmus penkerius laisvės atėmimo bausmės metus atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose (BK 15 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnis, 50 straipsnis, 54 straipsnis, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 61 straipsnis, BVK 83 straipsnis).

J. V. 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (9 veikos), 182 straipsnio 3 dalį, paskirta subendrinta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 20 d. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nuosprendį atlikta bausmė. Paminėtas nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė negali būti bendrinama su šiuo nuosprendžiu skiriama bausme, kaip ir su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.

BK 27 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. Kadangi naują labai sunkų nusikaltimą J. V. padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės skirtos nebuvo, kadangi jie atlieka laisvės atėmimo bausmes, tačiau kaltinamajam V. V. bausmės laikas baigsis netrukus, todėl nors jis ir išteisinamas, tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirtina kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, kurią jis nurodys paleidžiamas į laisvę bei dokumento paėmimas (asmens dokumentas/dokumentai, esantys nuteistojo asmens byloje, paleidžiant jį į laisvę, negrąžinti ir persiųstini prijungimui prie baudžiamosios bylos, BPK 119 straipsnis, 134 straipsnis, 136 straipsnis).

Kaip matyti iš Alytaus pataisos namų pateiktos pažymos, nuteistajam J. V. yra likę atlikti daugiau nei 10 metų laisvės atėmimo bausmės, todėl jam kardomoji priemonė neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes nėra tam pagrįsto reikalingumo, kadangi jis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius (BPK 121 straipsnis, 139 straipsnis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Byloje yra pateiktas nužudytojo D. P. sesers - J. B. civilinis ieškinys. Kaip matyti iš ieškinio, juo prašoma priteisti 100000 eurų – žalos atlyginimą, dėl D. P. sužalojimo, kuris bus panaudotas jo gydymui ir slaugai (b. l. 77, t. 3). Civilinis ieškinys pareikštas D. P. dar esant gyvam. Bylos nagrinėjimu metu, nukentėjusioji buvo informuota apie jos teisę tikslinti ieškinį, tačiau šia savo teise ji nepasinaudojo. Visgi, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti, kad dėl brolio nužudymo ji patyrė tam tikrus išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės ar savo dydžiu niekaip nepagrįstos kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nors teismų praktika yra nevienoda, o ir negali būti visiškai vienoda, kadangi kiekvienu atveju jos dydį lemiantys kriterijai nėra tapatūs, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Iš asmens duomenų apie D. P. matyti, kad jo motina mirusi 2006 m. liepos 5 d., tėvas – 2016 m. sausio 9 d. Sesuo – J. B. (b. l. 36-37, t. 1), todėl jos ir nužudytojo artima giminyste pagrindo abejoti nėra. Iš duomenų apie nuteistojo D. P. pasimatymus, gautas pašto siuntas ir kt. matyti, kad informacijos apie tai, jog jį būtų lankiusi ar bendravusi sesuo J. B. – nėra (b. l. 38-47, t. 1). Nukentėjusioji iš nedalyvavo ir bylos nagrinėjime, nenurodė jos patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių, tačiau vien tai nesudaro pagrindo išvadai, kad jis šios žalos apskritai nepatyrė. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad duomenų apie jos ir nužudytojo artimą ir nuolatinį ryšį byloje nėra, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala vertintina 3000 eurų. Pažymėtina, kad šia suma yra įvertinama tik J. B. patirta neturtinė žala, kadangi žmogaus gyvybė yra neįkainuojama ir negali būti vertinama pinigine išraiška (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Byloje yra gautas ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 5299,88 eurų žalos, už nukentėjusiojo D. P. gydymą, priteisimo valstybinei ligonių kasai (b. l. 81-107, t. 3). Kaip matyti iš ieškinio bei prie jo pateiktų skaičiavimų, ieškinys pateiktas už D. P. suteiktas gydymo paslaugas, dėl patirto sužalojimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, jeigu jis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, jog D. P. sveikata buvo sutrikdyta neteisėtais kaltinamojo J. V. veiksmais, todėl už padarytą žalą yra atsakingas būtent jis. Pagrindo abejoti, kad buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala nėra, kaip ir abejonių tuo, kad žala yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo veiksmais D. P. atžvilgiu ir šiam padarytais sužalojimais, todėl ieškinys tenkintinas visiškai žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo J. V. (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Dėl daiktų turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

- CD diskas, su kamerų vaizdo įrašais, esantis byloje (b. l. tarp 83 ir 84, t. 1), saugotinas kartu su byla (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

J. V. (J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę, pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmę paskiriant atlikti kalėjime, o kitą bausmės dalį - pataisos namuose.

J. V. (J. V.), vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai:

- priteisti iš kaltinamojo J. V. 3000 (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. B.;

- priteisti iš kaltinamojo J. V. 5299,88 Eur (penkis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis eurus, aštuoniasdešimt aštuonis centus) PSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) iki nuosprendžio įsiteisėjimo, skirti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, kurią jis nurodys paleidžiamas į laisvę bei dokumento paėmimą (asmens dokumentai, esantys nuteistojo asmens byloje, paleidžiant jį į laisvę nuosprendžiui neįsiteisėjus, negrąžinti ir persiųstini prijungimui prie baudžiamosios bylos), kurias panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- voką su CD disku, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos), gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Albinas Antanaitis