Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ ieškinį atsakovui M. S. dėl darbuotojo veiksmais darbdaviui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, darbdavė uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransport24“ po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, Komisija) 2021 m. birželio 29 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-131-11025, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovės prašymą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, darbuotojui M. S. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 500 Eur žalos, padarytos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų darbo metu, atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2020 m. gegužės mėnesį darbdavio nurodymu buvo išvykęs į reisą (tikslu pristatyti krovinius į paskirties vietas) su ieškovės vilkiku, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas neužtikrino OBU (On board unit) aparato tinkamo veikimo, dėl ko nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu Belgijoje. Nurodė, kad neapmokėjus kelių mokesčio, 2020 m. birželio 12 d. Belgijos atsakinga institucija Wallonie fiscalite SPW surašė pažeidimo protokolą, juo ieškovei dėl nesumokėjimo už važiavimą mokamu keliu buvo paskirta 500 Eur bauda. Ieškovė 2020 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 500 Eur baudą, taip patirdama žalą dėl atsakovo veiksmų. Atsakovas savo kaltę pripažino 2021 m. sausio 25 d. šalių pasirašytu susitarimu dėl padarytos žalos atlyginimo.

3. Atsakovas apie jo atžvilgiu iškeltą bylą ir teisminį jos nagrinėjimą buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimų apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje bei procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, atsižvelgiant į tai, jog jis turi oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

4. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. DK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

7. Teismas nustatė, kad ginčo šalys 2020 m. vasario 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1343 su vėlesniais priedais ir pakeitimais, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir dirbo iki 2021 m. balandžio 27 d., kuomet darbo sutartis buvo nutraukta jam pačiam prašant. Nustatė, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) G. Š. 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 43433 įpareigojo atsakovą vykti į komandiruotę mašina, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), maršrutu Europos sąjunga ir NVS šalys, komandiruotės tikslas – gabenti krovinius. 2020 m. birželio 12 d. Volonijos mokesčių tarnyba atsiuntė ieškovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad už ieškovei priklausantį vilkiką valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas pažeidimas (pažeidimo vieta A3 121,5 km), pažeidimo metu neaktyvuotas elektroninis įrašymo įrenginys, už ką buvo paskirta 500 Eur bauda. Nurodė, kad į bylą pateiktas ieškovės bankinio mokėjimo nurodymas Nr. MOK000106495 patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė sumokėjo 500 Eur baudą.

8. Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. sausio 25 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo, kuriuo iš esmės grindžiamas ieškinio reikalavimas, ieškovei teigiant, kad atsakovas pripažino kaltę ir prisiėmė prievolę padengti žalą, 1.1. punkte nurodyta, jog „šalys sutinka ir patvirtina, jog 2020 m. gegužės 26 d. darbuotojas, vykdydamas bendrovės jam pavestas pareigas ir naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), bei kitomis materialinėmis vertybėmis, vairavo minėtas transporto priemones ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 500 Eur žalą“. Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytą, šiuo konkrečiu atveju negalima laikyti, jog darbuotojas pripažino žalos padarymo faktą dėl to, kad nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu. Teismas pažymėjo, kad jokio tyrimo dėl to darbdavys neatliko, darbuotojo neapklausė, su tuo susijusių aplinkybių netyrė. Vertino, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad darbuotojas sutiko ir pripažino savo kaltę bei įsipareigojo kompensuoti sumokėtos baudos įmoką. Be to, minėto susitarimo 1.3 punkte nurodyta, kad „darbuotojas sutinka ir patvirtina, kad 500 Eur nurodyta žalos suma bus išskaitoma iš bendrovės darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų. Nutraukiant darbo santykius iki bendrovei bus atlyginta 500 Eur žalos suma, darbuotojas sutinka likusią mokėti sumą atlyginti išskaitant ją iš galutinio atsiskaitymo, o sumai esant nepakankamai – likusią bendrovei mokėti sumos dalį geranoriškai per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigosׅ“. Teismas atkreipė dėmesį, kad darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2021 m. balandžio 27 d. ir per laikotarpį nuo 2021 m. sausio 25 d., kai buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, iki 2021 m. balandžio 27 d., kaip teigė ieškovės atstovė teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo atliktos jokios išskaitos iš atsakovo pagal šalių susitarimą dėl žalos atlyginimo.

9. Teismas pažymėjo, kad ieškovė į bylą pateikė 2023 m. spalio 6 d. pažymą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad iš atsakovo 2021 m. kovo mėnesį buvo atlikta 785,71 Eur ir balandžio mėnesį 24 Eur išskaitos, nurodant „kiti atskaitymai iš darbo užmokesčio“. Atstovė posėdžio metu paaiškino, kad išskaitos buvo daromos pagal kitus darbo santykio dalyvių susitarimus: 2020 m. liepos 31 d. susitarimą Nr. 1343 ir 2020 m. lapkričio 17 d. susitarimą Nr. 1343 „Dėl mokymo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo“. Susitarimuose nurodyta, kad mokymų sumą sudaro 600 Eur už vienus mokymus (už abu 1 200 Eur). Atkreipė dėmesį, kad ieškovė teismui nepateikė mokymo sutarties, pasirašytos su atsakovu, taip pat nėra aišku, kokiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose dalyvavo ir, ar dalyvavo atsakovas, taip pat nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė yra apmokėjusi šias mokymosi išlaidas. Nurodė, kad įstatymas įpareigoja pasibaigus darbo sutarčiai visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas išmokėti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnis 2 dalis). Atsižvelgė į tai, kad 2021 m. gegužės 7 d. pretenziją su raginimu apmokėti 500 Eur žalą ieškovė atsakovui siuntė jau po darbo santykių pabaigos su atsakovu siuntė jam pretenziją, tačiau darbo sutarties nutraukimo momentu jokių skolinių įsipareigojimų fiksavimo, įskaitymo ir pan. klausimų neaptarė ir nesprendė. Todėl teismas vertino, jog byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas, vykdydamas darbines pareigas, padarė darbdaviui žalą dėl savo kaltės, kad būtent darbuotojas neužtikrino ir kodėl kelių mokesčio aparato veikimą, kad važiavo su techniškai tvarkingu skaitytuvu. Nurodė, kad ieškinio reikalavimo pagrindu esančio pasirašyto susitarimo pagrindu dėl žalos atlyginimo ieškovė galėjo daryti išskaitas iš darbuotojo, tačiau to nedarė ir nenurodė aiškaus pagrindimo. Pradiniame ieškinio pareiškime ieškovė nenurodė reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių ir tik teismui įpareigojus patikslinti ir pateikti naujai nurodytas aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, ieškovė juos suformavo bei nurodė naujas aplinkybes, kaip savo reikalavimo pagrindimą bei pateikė naują pažymą, kad darbuotojui buvo atliktos išskaitos kitais pagrindais, teismo nuomone – tendencingai formuodama įrodomąją bazę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) UAB „Eurotransport24“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi; atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, įtvirtinančias įrodymų tyrimą, vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą, t. y. CPK 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 178 str., 185 str. 1 d., 263 str., 270 str. 4 d. 3 p., 331 str. 4 d. 3 p. nuostatas, nes netyrė ir neanalizavo išsamiai ir visapusiškai pateiktų dokumentų, nemotyvavo, kodėl tam tikrus įrodymus ar tų pačių įrodymų dalis atmeta, dėl ko padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas. Vertindamas 2021 m. gegužės 26 d. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, teismas selektyviai vertino ir nurodė tik dalį minėto susitarimo 1.1. punkto. Susitarimo dėl žalos atlyginimo 1.1. punkte yra aiškiai nurodyta data – 2020 m. gegužės 26 d. – kada buvo skirta bauda dėl to, jog atsakovas netinkamai vykdė savo darbines pareigas; ši data būtent ir yra pažeidimo data, kuri nurodyta Belgijos atsakingos institucijos dokumente (ieškinio priedas Nr. 4), taip pat nurodytas ir vilkiko valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini), kurį pagal kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus ir vairavo atsakovas, būdamas komandiruotėje (įsakymas dėl komandiruotės pateiktas byloje). Minėtame Belgijos atsakingos institucijos dokumente yra nurodytas atsakovo padarytas pažeidimas – pažeidimo metu neaktyvuotas elektroninis įrašymo įrenginys. Susitarime dėl žalos atlyginimo yra nurodyta standartinė tokio susitarimo frazė, jog „Atsakovas naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), bei kitomis materialinėmis vertybėmis, vairavo minėtas transporto priemones ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 500 Eur žalą“. Ši susitarimo nuostata suformuluota universaliai, siekiant apibrėžti darbuotojo padarytą žalą skirtingais atvejais – kai apgadinamos transporto priemonės, kai apgadinamas krovinys ar apgadinamas/padaroma žala kitam darbdavio turtui, kas ir nurodyta susitarime dėl žalos atlyginimo. Tikroji šalių valia buvo susitarti dėl 2020 m. gegužės 26 d. atsakovo padarytos 500 Eur žalos atlyginimo pagal Belgijos atsakingos institucijos surašytą protokolą, nes jokios transporto priemonės ar krovinys nebuvo apgadinti, o buvo padaryta žala ieškovės kitiems turtiniams interesams.

10.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 146 straipsnį. Teismo vertinimu, pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, įstatymas įpareigoja pasibaigus darbo sutarčiai visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas išmokėti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2021 m. gegužės 7 d. pretenzijos, ieškovė jau po darbo santykių pabaigos su atsakovu siuntė jam pretenziją su raginimu apmokėti 500 Eur žalą, tačiau darbo sutarties nutraukimo momentu jokių skolinių įsipareigojimų fiksavimo, įskaitymo ir pan. klausimų neaptarė ir nesprendė. Tačiau DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja konkrečiai darbdavio darbuotojui mokėtinas išmokas ir sumas, o ne darbuotojo darbdaviui mokėtinos žalos atlyginimą. Šiuo atveju su darbuotoju iš darbdavio pusės buvo atsiskaityta tinkamai ir iš darbuotojo pusės nebuvo jokių pretenzijų darbdaviui. O sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo ieškovė ir atsakovas įtvirtino žalos atlyginimo sąlygas, kurios galioja ir nebuvo pakeistos, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai siuntė atsakovui pretenziją, o darbo sutarties nutraukimo momentu pakartotinai nieko nefiksavo, nes tam nebuvo būtinybės, kadangi šalys viską buvo aptarusios susitarime, t. y., kad žala atlyginama per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos.

10.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 156 straipsnio 1 dalies nuostatą. Sprendė, kad nurodymai išieškoti žalą gali būti priimti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad apie 2020-05-26 padarytą atsakovo neteisėtais veiksmais žalą buvo sužinota tik 2020 m. birželio mėnesį, o bauda sumokėta ir žala patirta 2020 m. rugsėjo mėnesį, ko pasekoje 2021 m. sausio mėnesį sudarytas su darbuotoju susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriam esant, joks papildomas nurodymas dėl atitinkamų sumų nurašymo nėra reikalingas juolab, kad ta 500,00 Eur žala nebuvo nurašyta ar išskaityta iš darbuotojo apskritai, dėl kurios atlyginimo ir buvo pareikštas ieškinys. Jei teismas būtų visapusiškai vertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jis ieškinį būtų tenkinęs.

10.4. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikta pažyma apie atsakovui išmokėtas sumas ir atliktas išskaitas nepatvirtina, kad buvo išskaitytos sumos už mokymus, nes nėra aišku, kokiuose kvalifikacijos kėlimo mokymuose dalyvavo ir ar dalyvavo atsakovas, taip pat nėra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė yra apmokėjusi šias mokymosi išlaidas. Ieškovė pateikė pažymą dėl atsakovui priskaičiuotų ir išmokėtų sumų, siekiant parodyti, kad 500 Eur žala, padaryta 2020 m. gegužės 26 d., nebuvo atlyginta ar išskaityta iš atsakovo, o joje nurodytos išskaitos yra išimtinai susijusios su mokymais, kuriuose dalyvavo atsakovas ir kas buvo iš jo išskaityta teisėtai ir pagrįstai – tą patvirtina tarp darbdavio ir darbuotojo sudaryti susitarimai. Be to, byloje yra pateiktas dokumentas dėl galutinio atsiskaitymo su atsakovu, iš kurio matyti, kad 500 Eur žala nebuvo išskaityta (ieškinio priedas Nr. 2). Nepaisant išdėstytų argumentų, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas dalyvavo mokymuose, už kuriuos buvo atliktos išskaitos pagal su juo sudarytus susitarimus; taip pat teikia sąskaitą dėl mokymų ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; atsakovo paaiškinimą dėl ginčo įvykio, ginčo aparato veikimo išklotinę su ginčui aktualiais duomenimis. Apeliantė paaiškina, kad pretenzija buvo faktiškai siųsta atsakovui, tačiau, kadangi pagal AB „Lietuvos paštas“ taisykles ši informacija yra saugoma tik 6 mėn., šių duomenų objektyviai nebėra galimybės pateikti. Minėtų įrodymų pateikimo būtinybė kilo tik susipažinus su skundžiamu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, argumentuoja, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Ieškovė su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – išklausytų papildomų mokymų registracijos žurnalą; PVM sąskaitą faktūrą serija TSS20 Nr. 00011490 su mokėjimo nurodymo kopija ir mokėjimų ataskaita Nr. 2042 / P37; 2020 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo paaiškinimą dėl 2020 m. gegužės 26 d. įvykio aplinkybių; 2020 m. birželio 10 d. Kelionės duomenų išklotinę; 2022 m. gegužės 10 d. kreipimąsi į AB „Lietuvos paštas“ bei 2022 m. gegužės 11 d. gautą atsakymą dėl duomenų apie laiškų išsiuntimą saugojimo termino.

14. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

15. Atsižvelgiant į pateiktų įrodymų sukūrimo datą, matyti, kad jie egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių ieškovei laiku pateikti šiuos įrodymus dar pirmosios instancijos teismui, sudarant teismui galimybę juos ištirti ir įvertinti bei padaryti išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, nenustatyta, tokių apeliaciniame skunde nenurodo ir pati ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovė, siekdama pagrįsti pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes dėl išskaitos iš atsakovui mokėtinų sumų, kreipimosi į atsakovą su pretenzija dėl žalos atlyginimo bei žalą sukėlusio įvykio aplinkybių turėjo objektyvią galimybę pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, numatyto CPK 314 straipsnyje, priimti naujus įrodymus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. vasario 26 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1343 su vėlesniais priedais ir pakeitimais, pagal kurią atsakovas iki 2021 m. balandžio 27 d. bendrovėje dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbuotojas atleistas iš darbo įsakymu Nr. SHM-1343 darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (ieškinio priedai Nr. 1, Nr. 2).

17. Ieškovės (duomenys neskelbtini) G. Š. 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 43433 įpareigojo atsakovą vykti į komandiruotę mašina, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), maršrutu Europos Sąjunga ir NVS šalys, komandiruotės tikslas – gabenti krovinius (ieškinio priedas Nr. 6).

18. 2020 m. birželio 12 d. Volonijos mokesčių tarnyba atsiuntė ieškovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad už ieškovei priklausantį vilkiką valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 26 d. buvo nustatytas pažeidimas, kurio metu neaktyvuotas elektroninis įrašymo įrenginys, dėl ko buvo paskirta 500 Eur bauda (ieškinio priedas Nr. 4). Ieškovės bankinio mokėjimo nurodymas Nr. MOK000106495 patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė sumokėjo 500 Eur dydžio baudą (ieškinio priedas Nr. 5).

19. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad darbuotojas savo kaltę pripažino, pasirašydamas 2021 m. sausio 25 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad šalys sutinka ir patvirtina, jog 2020 m. gegužės 26 d. darbuotojas, vykdydamas bendrovės jam pavestas pareigas ir naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), bei kitomis materialinėmis vertybėmis, vairavo minėtas transporto priemones ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 500 Eur žalą.

20. Ieškovė 2021 m. gegužės 7 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija, nurodydama, kad dėl to, jog atsakovas nesumokėjo kelių mokesčio, ieškovė turėjo sumokėti baudą, o atsakovas liko skolingas ieškovei 500 Eur (ieškinio 7 priedas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad kadangi ieškovė jai patirtą žalą kildina dėl to, kad nebuvo apmokėta už važiavimą mokamu keliu, o susitarime su darbuotoju dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad ieškovei žala atsirado apgadinus krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, šiuo atveju negalima laikyti, jog darbuotojas pripažino žalos padarymo faktą. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 25 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo turinio vertinimą, nurodė, kad tikroji šalių valia buvo susitarti dėl 2020 m. gegužės 26 d. atsakovo padarytos 500 Eur žalos atlyginimo pagal Belgijos atsakingos institucijos surašytą protokolą, jokios transporto priemonės ar krovinys nebuvo apgadinti, o buvo padaryta žala ieškovės kitiems turtiniams interesams. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą laiko pagrįstu.

22. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimo dėl žalos atlyginimo 1.1. punkte nurodoma, kad šalys sutinka ir patvirtina, jog 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas, naudodamasis bendrovės jam patikėtomis transporto priemonėmis valst. Nr. (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini), bei kitomis materialinėmis vertybėmis, vairavo minėtas transporto priemones ir dėl savo kaltės apgadino krovinį/transporto priemonę/kitą turtą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 500 Eur žalą“ (e. bylos t. 1, b. l. 43). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šalių susitarimo 1.1. punktą aiškindamas lingvistiškai, priėjo prie išvados, jog minėtu susitarimu šalys susitarė dėl žalos, kilusios dėl krovinio, transporto priemonės ar kito turto apgadinimo, atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susitarimo sudarymo aplinkybes kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka minėto susitarimo esmės. Visų pirma, susitarime dėl žalos atlyginimo nurodyta žalos padarymo data bei dydis sutampa su 2020 m. birželio 12 d. Volonijos mokesčių tarnybos pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pažeidimo data – 2020 m. gegužės 26 d. bei dydžiu baudos (500 Eur), paskirtos už elektroninio įrašymo įrenginio neaktyvavimą (e. bylos t. 1, b. l. 36–37). Pranešime taip pat nurodoma, kad pažeidimas atliktas vairuojant vilkiką, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis įsakymas, kuriuo ieškovės vadovas įpareigojo atsakovą vykti į komandiruotę (e. bylos t. 1, b. l. 40) patvirtina, kad pažeidimo atlikimo metu, būdamas komandiruotėje, būtent atsakovas vairavo šį vilkiką. Papildomai pastebėtina, kad susitarimo nuostatų formuluotės yra gana abstrakčios, panašios į kituose bendrovės dokumentuose esantį nuostatų formulavimą (pavyzdžiui, lyginant su byloje esančiais atsakovės parengtais 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. lapkričio 17 d. susitarimais „Dėl mokymo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo“), pasviruoju brūkšniu atskiriama informacija, susijusi su turto, kurį apgadinus kilo žala, rūšimis. Teismo vertinimu, minėtas susitarimas yra atsakovės standartinis dokumentas (šablonas), kuriame susitarus su darbuotoju dėl padarytos žalos atlyginimo, reikia įrašyti darbuotojo rekvizitus, pažeidimo padarymo datą bei žalos dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad 2021 m. sausio 25 d. susitarimu dėl žalos atlyginimo ieškovė ir atsakovas susitarė dėl žalos, kilusios ieškovei apmokėjus 500 Eur dydžio baudą už važiavimą mokamu keliu, atsakovui neaktyvavus elektroninio įrašymo įrenginio ir nesumokėjus atitinkamo mokesčio, atlyginimo.

23. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo ieškovė ir atsakovas įtvirtino žalos atlyginimo sąlygas, kurios galioja ir nebuvo pakeistos, darbo sutarties nutraukimo momentu ieškovė pakartotinai nieko nefiksavo, nes tam nebuvo būtinybės, kadangi šalys aptarė, jog žala atlyginama per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos (susitarimo 1.3. punktas). Teigė, jog apie atsakovo padarytą žalą sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesį, baudą sumokėjo 2020 m. rugsėjo mėnesį, o 2021 m. sausio mėnesį sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriam esant, joks papildomas nurodymas dėl atitinkamų sumų nurašymo nėra reikalingas. Pažymėjo, kad 500 Eur žala nebuvo nurašyta ar išskaityta iš darbuotojo apskritai, dėl ko buvo pareikštas ieškinys.

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus bei byloje esančius įrodymus, atkreipia dėmesį į ieškovės nenuoseklumą. Apeliantė teigia, kad šalių susitarimas nebuvo pakeistas, galioja, vadinasi ir jį sudariusiems asmenims sukuria teises ir pareigas. Susitarimo 1.2. punkte sulygta, kad darbuotojas gera valia sutinka atlyginti bendrovei padarytą 500 Eur žalą; 1.3. punkte nurodyta, kad žalos suma bus išskaitoma iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų. Nutraukiant darbo santykius iki bus atlyginta žala, darbuotojas sutinka, kad likusi žalos suma bus išskaityta iš galutinio atsiskaitymo, o sumai esant nepakankamai – darbuotojas likusią sumos dalį sumokės per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja susitarimo 1.3. punkto dalį, nurodydama, kad žala atlyginama per 30 dienų nuo darbo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos. Tačiau sistemiškai aiškinant susitarimo nuostatas, konstatuotina, jog ieškovė ir atsakovas susitarė, jog žalos suma bus išskaitoma iš darbuotojui mokamo darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų. Tik tuo atveju, jei darbo santykiai būtų nutraukti, o atsakovas nebūtų atlyginęs visos žalos sumos darbdavei, likusi suma būtų išskaitoma iš galutinio atsiskaitymo su atsakovu bei tik tuo atveju, jei likusi suma nebūtų išskaityta iš galutinio atsiskaitymo, atsakovas turėtų ją sumokėti per 30 dienų nuo darbo santykių pabaigos. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės atstovė advokatė negalėjo paaiškinti, kodėl žalos dydis, kaip tai numato šalių sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo, nebuvo išskaitytas iš atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ir kitų mokėjimų (2023 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7.03 iki 8.44). Tokių argumentų apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, duomenis apie iš atsakovui mokėtinų sumų atliktus išskaitymus ieškovė teismui pateikė tik teismui įpareigojus tai padaryti dėl kilusių abejonių, ar ieškovės reikalaujama žala nebuvo išskaityta (2023 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 11.00 iki 11.30). Iš 2023 m. spalio 6 d. išplėstinės pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (e. bylos t. 2, b. l. 95) matyti, kad iš atsakovo darbo užmokesčio ir dienpinigių 2021 m. kovo mėnesį buvo atliktas 785,71 Eur išskaitymas, balandžio mėnesį buvo išskaityta 26,33 Eur. Teikdama šią pažymą teismui, apeliantė nurodė, jog pažyma patvirtina, kad iš atsakovo buvo išskaičiuotos tam tikros sumos, tačiau jos buvo išskaičiuotos ne pagal 2021 m. sausio 25 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, o pagal su atsakovu sudarytus susitarimus dėl mokymų (bendra mokymų suma 1 200 Eur). Tačiau šią apeliantės poziciją paneigia byloje esančių susitarimų turinys. Remiantis 2020 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1343 ir 2020 m. lapkričio 17 d. susitarimo Nr. 1343 „Dėl mokymo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo“ 2.3. punktu šalys sulygo, kad darbuotojas įsipareigoja atlyginti bendrovei sumą už mokymą tik tuo atveju, kai darbuotojas atleidžiamas bendrovės iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (t. 2, b. l. 105, 109). Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2021 m. balandžio 27 d. darbdavei pateikė prašymą atleisti jį iš darbo savo noru nuo 2021 m. balandžio 27 d. (e. bylos t. 1, b. l. 31), darbo sutartis nutraukta bendrovės vadovo įsakymu Nr. SHM-1343 darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių nuo 2021 m. balandžio 27 d. (e. bylos t. 1, b. l. 27). Kaip minėta aukščiau, išskaita iš atsakovui mokėtinų sumų buvo atlikta 2021 m. kovo ir balandžio mėnesiais (kovo mėnesį buvo išskaityta 785,71 Eur suma). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas išskaitymas atliktas dar iki darbo santykių su atsakovu nutraukimo, o ieškovė išskaitymą grindžia susitarimais, pagal kuriuos šalys susitarė išskaitymą atlikti nutraukiant darbo santykius, ieškovės pozicija, jog išskaitymai iš atsakovui mokėtinų sumų atlikti remiantis 2020 m. liepos 31 d. susitarimu Nr. 1343 ir 2020 m. lapkričio 17 d. susitarimu Nr. 1343 „Dėl mokymo ir (arba) kvalifikacijos kėlimo išlaidų atlyginimo“, laikytina nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kompleksiškai įvertinus ieškovės poziciją, byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės teiktus prieštaringus įrodymus, minėtas aplinkybes vertinant kartu su byloje esančių įrodymų visuma bei aplinkybe, kad darbdavė išskaitymą atliko 2021 m. kovo mėnesį, praėjus vos porai mėnesių nuo susitarimo sudarymo, labiau tikėtina, jog ieškovės ieškiniu prašoma priteisti žala, kilusi ieškovei apmokėjus baudą, paskirtą atsakovui už važiavimą mokamu keliu neaktyvavus elektroninio įrašymo įrenginio, buvo išskaityta iš atsakovui mokėtinų sumų.

25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas dalies byloje esančių įrodymų turinį vertino kitaip bei rėmėsi kitais motyvais, tačiau teisingai nusprendė, kad ieškovė neįrodė reikalavimo pagrindu esančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kad prašoma priteisti žala nebuvo išskaityta iš atsakovui mokėtinų sumų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė ieškinį atmesti. Konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

28. Apeliantės apeliacinio skundo netenkinus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransport24“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.