Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. G. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK 2018 m. birželio 29 d. Išvados, kurioje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu 2018 m. gegužės 12 d. traumą patyrė pareiškėja įvyko tarnybos metu, tačiau šis sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūnės sveikatai, ir pasiūlyta pareiškėjai nemokėti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Ginčydama Išvadą, pareiškėja siekia gauti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) numatytą kompensaciją, kuri išmokama vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sveikatos sutrikdymo atveju. Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastą: 1) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) dėl sužalojimo ar susižalojimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu vidaus tarnybai – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Statuto 50 straipsnio 7 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustačius šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos nemokamos.

16. Iš pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų, jos (jos atstovo) pirmosios instancijos teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, matyti, kad, pareiškėjos nuomone, Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija jai turi būti išmokėta, nes jos sveikatos sutrikdymo metu buvusi situacija atitinka Statuto 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pirmąją alternatyvią sąlygą, t. y. pareiškėjos sveikata buvo sutrikdyta jai atliekant su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusias tarnybines pareigas. Aiškinant šį teisinį reguliavimą (iki 2016 m. sausio 1 d. analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas Statuto 40 str. 3 d.), administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. A-501-552/2017). Dėl antrosios sąlygos – ar tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ne kartą konstatuota ir tai, kad aiškinant šią aplinkybę būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais (žr., pvz., 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. A-501-552/2017). LVAT 2014 m. gruodžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-1346/2014 yra pažymėjęs, kad: tarnybinių pareigų atlikimui, kuris yra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, priskirtinos tokios situacijos, kai pats atliekamų pareigų pobūdis yra sąlygotas didesnės rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ir gyvybei; pavyzdžiui, nusikaltusių asmenų sulaikymas, persekiojimas, įvairių konfliktinių situacijų malšinimas, ir pan.; paprastai tai yra išskirtinės ir trumpalaikio pobūdžio situacijos, į kurias patenka pareigūnas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis; šios situacijos kyla, kai atsiranda aplinkybės susijusios su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; ir priešingai, kol tokios aplinkybės neatsiranda, pareigūno atliekamos tarnybinės funkcijos, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, paprastai nepatenka į Statuto 40 straipsnio 3 dalies (ginčo atveju Statuto 50 str. 3 d.) veikimo sritį.

(1) pareiškėja kartu su pareigūnu A. N. 2018 m. gegužės 12 d. 14 val. pradėjo vykdyti patruliavimą Tarnybiniu automobiliu; šių pareigūnų ekipažas 19 val. 56 min. gavo Panevėžio AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymą važiuoti pasitikti automobilį, dėl kurio chuliganiško vairavimo buvo gautas ir PRĮR 2018 m. gegužės 12 d. 19.55 val. registruotas B kategorijos pranešimas; vykdydamas šį nurodymą pareigūnai pateko į eismo įvykį su nukentėjusiais asmenimis (eismo įvykis registruotas 2018 m. gegužės 12 d. 19 val. 58 min.);

(2) šį eismo įvykį ištyrus, be kita ko, nustatyta, kad: pareigūnas A. N. Tarnybinį automobilį vairavo su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, jis važiavo didesniu nei leistina greičiu, sankryžoje, lenkė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „VW Golf“, o Tarnybiniam automobiliui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą automobilis „VW Golf“ pasuko į kairę pusę ir atsitrenkė į Tarnybinio automobilio dešinės pusės priekinį sparną; po susidūrimo abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio; šio eismo įvykio metu buvo sužalota pareigūnė K. G. (pareiškėja), kuri važiavo Tarnybinio automobilio priekyje, keleivio vietoje, ir „VW Golf“ vairuotojas. Eismo įvykio metu pareiškėja patyrė sužalojimus, jai buvo diagnozuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir dešinės krūties sumušimas, jai nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki 2018 m. birželio 29 d. išduoti nedarbingumo pažymėjimai;

(3) atlikus tarnybinį patikrinimą, Panevėžio AVPK viršininkas 2018 m. birželio 29 d. patvirtino ginčijamą Išvadą, kurioje, apibendrinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad: pareiškėja sužalota tarnybos metu, vykdydama savo, kaip policijos pareigūnės, pareigas ir pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, užtikrindama viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, t. y. dirbdama ekipaže kartu su A. N., 2018 m. gegužės 12 d. 19.57 val. reagavo į PRĮR registruotą įvykį, priskirtą B kategorijai, į kurį reikia reaguoti skubiai, t. y. ne vėliau kaip per 20 min.; pareiškėja važiavo ekipaže specialiuoju automobiliu „VW Kombi“ (Tarnybinis automobilis) su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, kurį vairavo A. N.; Tarnybiniam automobiliui Rokiškio r., kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 23,150 km, lenkiant ta pačia kryptimi priekyje važiuojantį automobilį „VW Golf“, pastarasis staiga pasuko į kairę pusę ir atsitrenkė į policijos automobilį; abu automobiliai nuvažiavo į kairėje kelio pusėje esantį griovį; eismo įvykio metu sužalota pareiškėja. Išvadoje, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją, konstatuota, kad pareiškėja patyrė sužalojimą tarnybos metu vykdydama jai paskirtą užduotį ir pakliuvusi į eismo įvykį, tačiau jos tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, patirtas sveikatos sutrikdymas – nelaimingas atsitikimas tarnyboje ir vertintinas kaip draudžiamasis įvykis, tačiau nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 50 straipsnio 3 dalyje nurodytų atvejų, kurių konstatavimas yra sąlyga mokėti kompensaciją.

18. Išvados turinį įvertinus byloje surinktų įrodymų kontekste, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl šių Statuto 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos kompensacijai išmokėti reikšmingų faktinių aplinkybių: pareiškėjos sveikata sutrikdyta tarnybos metu (patruliavimo Tarnybiniu automobiliu) pakliuvus į eismo įvykį; į eismo įvykį policininkų ekipažas pakliuvo, Tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais, reaguodamas į B kategorijos (į šios kategorijos pranešimus būtina reaguoti skubiai – ne vėliau kaip per 20 min.) pranešimą, kad būtina pasitikti chuliganiškai vairuojamą automobilį; ginčo atveju specialieji šviesos ir garso signalai buvo naudojami teisėtai. Byloje nėra jokių duomenų, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta bent viena Statuto 50 straipsnio 7 dalyje nurodyta aplinkybė, dėl kurios šio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos nemokamos.

19. Nagrinėjamu atveju, inter alia (be kita ko), LVAT suformuotos Statuto 50 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo praktikos (nutarties 16 p.) kontekste, būtina įvertinti, ar pareiškėjos funkcijų atlikimas, Tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais šviesos ir garso signalais vykdant skubią užduotį – ne vėliau kaip per 20 min. sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį, laikytinas tarnybinių pareigų, susijusių su didesniu pavojumi ar didesne rizika jos kaip pareigūnės gyvybei ar sveikatai, atlikimu. Kitaip tariant, būtina nustatyti, ar ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjos sveikata, laikytina įprasta atliekant jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar visgi tai buvo išskirtinė, trumpalaikio pobūdžio situacija, į kurią pateko pareiškėja, vykdydama jai priskirtas funkcijas ar pavestas konkrečias užduotis.

20. Paminėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

21. Teisėjų kolegija, byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo situacija neatitinka Statuto 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pirmosios alternatyvios sąlygos (pareigūno sveikata sutrikdyta jam atliekant su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai susijusias tarnybines pareigas), todėl nepagrįstai vertino, kad pareiškėja neturi teisės į Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją.

22. Tai, kad ginčo situacija, kurios metu sutrikdyta pareiškėjos sveikata, nėra įprasta atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o yra išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio, patvirtina neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, jog ekipažas, kuriame patruliavo pareiškėja reagavo į B kategorijos pranešimą, t. y. vykdė nurodymą ne vėliau kaip per 20 min. sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį; šią užduotį pareigūnai vykdė teisėtai naudodami Tarnybiniame automobilyje įtaisytus specialiuosius šviesos ir garso signalus.

23. Vertinant aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ekipažui naudojant Tarnybiniame automobilyje įtaisytus specialiuosius šviesos ir garso signalus, paminėtina, jog KET, kurios nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, 186 punkte įtvirtinta, kad „specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, <...>. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais (kurie turi būti matomi 360º kampu) ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti Taisyklių V, X, XIII, XIV, XV, XVI, XVII, XVIII, XIX, XXI, XXII skyrių ir 1–3 priedų reikalavimų ir pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik tada, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias“.

24. Iš KET 186 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad specialiųjų transporto priemonių vairuotojai (taigi ir policijos patruliai), važiuodami kelyje su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali nepaisyti reikšmingos dalies kelių eismo taisyklių, skirtų saugiam eismui keliais užtikrinti, reglamentuojančių transporto priemonės vairuotojų pareigas ir reikalavimus (V skyrius), eismo reguliavimo signalus (X skyrius), važiavimo pradžią ir manevravimą (XIII skyrius), transporto priemonių išsidėstymas kelyje (XIV skyrius), važiavimo greitį (XV skyrius), lenkimą ir eismą juostoje (XVI skyrius), sustojimą ir stovėjimą (XVII skyrius), važiavimą per sankryžas (XVIII skyrius), eismą per geležinkelių pervažas (XIX skyrius), eismą gyvenamojoje zonoje (XXI skyrius), maršrutinio transporto pirmenybę (XXII skyrius), taip pat įspėjamųjų, pirmumo ir draudžiamųjų kelio ženklų (1–3 priedai), reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad specialiosios transporto priemonės su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais vairavimas ir (arba) buvimas tokios transporto priemonės ekipažo nariu (net ir esant KET 186 punkte įtvirtintai pareigai tokių automobilių vairuotojams pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik įsitikinus, kad jiems duodamas kelias) susijęs su padidintu pavojumi ir rizika tokiomis išskirtinėmis sąlygomis eisme dalyvaujančios specialiosios transporto priemonės vairuotojo, ekipažo nario sveikatai ir gyvybei. Todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai dėl ypatingų tarnybos metu susidariusių aplinkybių (t. y. iškilusios būtinybės ne vėliau kaip per 20 min. sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį), policijos patrulių ekipažas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas teisėtai eisme dalyvavo su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, nelaikytina įprastu pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu.

25. Remdamasi nutarties 22 ir 24 punktuose nurodytais argumentais, teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta atsakovo teiginį, kad į tokį eismo įvykį, į kokį pateko pareiškėja, galėjo patekti bet kuris asmuo, ir pirmosios instancijos teismo motyvus (žr. nutarties 8 punkte), iš kurių matyti, jog, teismo vertinimu, pareiškėjai nepriklauso Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatyta kompensacija dėl to, kad jos sveikata buvo sutrikdyta eismo įvykyje, kurio metu Tarnybinis automobilis susidūrė ne su tuo automobiliu, dėl kurio chuliganiško vairavimo buvo gautas pranešimas, o su kitu kelyje dalyvavusiu automobiliu.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, atlikdama tarnybines pareigas veikė padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, todėl atsakovas skundžiamu aktu nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą. Tai konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo pateiktus argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas, naikinant skundžiamą išvadą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, panaikinus skundžiamą išvadą, atsakovas teisės aktų tiesiogiai yra įpareigotas iš naujo imtis veiksmų dėl Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo pareiškėjai, todėl įpareigoti tai padaryti papildomai teismo sprendimu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos K. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 29 d. Tarnybinio patikrinimo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. patirto sveikatos sutrikdymo išvadą Nr. 50-IS-52.

Sprendimas neskundžiamas.