- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- 2-231-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00629-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Debt Managment“
- Kategorijos
- 3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovanta“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-57-479/2018, kuria iš dalies tenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Debt Managment“ skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rovanta“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rovanta“ bankroto bylą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Kreditorė UAB „Baltic Debt Managment“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Rovanta“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus: 1) trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti papildomas 11 313,50 Eur išlaidas pastato užbaigimui ir jo pripažinimui tinkamu naudoti; 2) ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti papildomą 10 000 Eur +PVM atlyginimą bankroto administratorei; 3) šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti BUAB „Rovanta“ finansinę atskaitomybę už 2016 m. ir 2017 m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad kreditorių susirinkime priimti nutarimai negali būti pripažinti galiojančiais dėl esminių procedūrinių pažeidimų, nes kreditorių A. P. ir V. P. balsavimo raštu biuleteniai yra be jų gavimo žymos, nėra pilnai užpildyti, tuo tarpu šie ginčytini balsai lėmė skundžiamų nutarimų priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Dėl darbotvarkės trečiuoju klausimu priimto nutarimo nepagrįstumo nurodė, kad bankroto administratorė pažeidė pareigą motyvuotai pagrįsti administravimo išlaidų reikalingumą, nes nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys būtent 11 313,50 Eur sąmatos reikalingumą bei, kad tai ekonomiškiausias sprendimas, taip pat administratorė nenurodė, kuo remdamasi nustatė poreikį sumontuoti dujų ištraukimo įrangą.
5. Dėl darbotvarkės ketvirtuoju klausimu priimto nutarimo nepagrįstumo nurodė, jog administratorė neįrodė, kad bankroto procese jai teks atlikti nenumatytus, papildomus darbus, nenurodė jokių neįprastų ir sudėtingų veiksmų ir taip nepagrindė prašyto gana didelio, palyginus su už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 28 d. patvirtintu atlyginimu, atlyginimo būtinumo kriterijų.
6. Dėl darbotvarkės šeštuoju klausimu priimto nutarimo nepagrįstumo nurodė, kad nebuvo nustatytos esminio atsakovės ilgalaikio turto sumažėjimo aplinkybės. Nors administratorė ilgalaikio turto sumažėjimą sieja su turto pardavimu, tačiau nedetalizuoja, koks turtas ir už kokią kainą parduotas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi UAB „Baltic Debt Managment“ skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Rovanta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais patenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimus: trečiuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta skirti 11 313,50 Eur pastatui A. Mickevičiaus g. 8, Palangoje, užbaigti; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta skirti papildomai 10 000 Eur atlyginimą bankroto administratoriui; šeštuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta patvirtinti atsakovės finansinę atskaitomybę už 2016, 2017 metus.
8. Pasisakydamas dėl procedūrinių pažeidimų, teismas įvertino aplinkybes, jog kreditoriai A. P. ir V. P. nedalyvavo 2018 m. rugpjūčio 7 d. susirinkime, jų balsai nebuvo įskaityti susirinkimo metu, ir sprendė, kad nėra paneigta atsakovės administratorės nuostata, jog šių kreditorių balsavimo biuleteniai buvo gauti prieš pakartotinį kreditorių susirinkimą. Teismas sprendė dėl nurodytų aplinkybių nesant pagrindo panaikinti visus atsakovės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus.
9. Spręsdamas dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu patvirtinti papildomas 11 313,50 Eur dydžio išlaidas pastatui užbaigti ir jam pripažinti tinkamu naudoti pagrįstumo, teismas vertino Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) pažymą apie nepradėtas pastato, esančio A. Mickevičiaus g. 8, Palangoje, užbaigimo procedūras; 2018 m. sausio 2 d. sprendimą atmesti bankroto administratorės prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą dėl to, kad Departamentas nustatė trūkumus. Departamente nebuvo gautas ir prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių trūkumų. Teismas vertino, kad esant valstybinių institucijų išvadoms bankroto administratorė neginčijamai įgytų teisę panaudoti atsakovės lėšas. Iki šiol statinys nėra apžiūrėtas statinio priėmimo komisijos, nėra įvertinti atlikti statybos darbai ir jų atitikimas statybos aktų reikalavimams. Teismas sprendė, kad nėra pagrįsto būtinumo statinio priėmimui panaudoti atsakovės administratorės nurodytas lėšas.
10. Įvertinęs pateiktus duomenis apie statinio dalinę ekspertizę, t. y. dėl statinio atitikimo gaisrinės saugos reikalavimams, teismas konstatavo, kad bankroto administratorė nenurodė, dėl kokių priežasčių nebuvo atlikta viso statinio ekspertizė, kad būtų nustatyti visi statinio techniniai duomenys ir jų atitikimas norminių aktų reikalavimams, taip pat byloje nėra pateikti duomenys, kad bankroto administratorė atliko rinkos tyrimą ir statinio dalinei ekspertizei atlikti buvo pasirinktas labiausiai kreditorių interesus atitinkantis asmuo. Teismas sprendė, kad kreditorių teisėtus interesus pažeidžia didesnės vertės dalinės ekspertizės išlaidų padengimas neatlikus statinio patikros dėl esminių statinio trūkumų, tinkamai neatlikus rinkos tyrimo dėl labiausiai kreditorių interesus atitinkančios ekspertizės įtaigos atrankos.
11. Vertindamas darbotvarkės ketvirtuoju klausimu priimto nutarimo padidinti atlyginimą administratorei pagrįstumą, teismas atsižvelgė į tai, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra nėra vykdoma, byloje pateikti dokumentai apie dalinės ekspertizės atlikimą neįrodo iš esmės padidėjusios bankroto administratorės veiklos. Bankroto administratorės argumentai dėl sukurtų 200 000 Eur papildomų lėšų kreditorių reikalavimams patenkinti, nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Įvertinęs faktines aplinkybes dėl galimybės patenkinti kreditorių interesus bankroto procese, teismas sprendė, kad nėra pagrįsti bankroto administratorės teiginiai dėl atsakovės kreditorių teisėtų lūkesčių realizavimo ar kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto procese sutaupytomis lėšomis. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovei administruoti yra panaudotos didelės vertės išlaidos, jų dydis turi būti keičiamas tik esant neginčijamiems įrodymams. Teismas nenustatė aplinkybių dėl iš esmės padidėjusios bankroto administratoriaus veiklos, todėl nėra pagrindo padidinti atsakovės administravimo išlaidas.
12. Teismas įvertino ir tai, kad pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. taikos sutarties sąlygas civilinėje byloje Nr. 2A-22-196/2015 atsakovė įsipareigojo statinį, esantį A. Mickevičiaus g. 8, Palangoje, užbaigti per 21 mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos, t. y. iki 2017 m. birželio 10 d.; tuo tarpu statinys iki šiol nėra užbaigtas, jo priėmimo naudoti procedūra nepradėta. Teismas sprendė nesant sąlygų išvadai, kad bankroto administratorės atlyginimas turi būti padidintas.
13. Teismas nustatė, kad atsakovės kreditoriams buvo pateikti atsakovės balansai, pelno–nuostolių ataskaitos. Nors kreditoriai UAB „Baltic Debt Managment“, VSDFV Klaipėdos skyrius susirinkimo metu prašė pateikti informaciją apie debitorinių reikalavimų išieškojimą, gautas lėšas ir jų panaudojimą, tačiau bankroto administratorė šios informacijos nepateikė nei prieš susirinkimą, nei po ginčijamo susirinkimo. 2018 m. rugsėjo 5 d. pranešime kreditorei UAB „Baltic Debt Managment“ bankroto administratorė nurodė tik bendrus duomenis apie atsakovės turtą, pinigines lėšas. Smulkesnė informacija apie atsakovės turtą, lėšas kreditoriams nebuvo pateikta. Teismas sprendė, kad atsakovės administratorė 2018 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo metu galėjo pateikti kreditoriams visą reikalingą informaciją apie 2016, 2017 metais atsakovės gautas lėšas, jų sudėtį, panaudojimą, skolų išieškojimo procesą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažino, kad yra pagrindas ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą patvirtinti atsakovės finansinę atskaitomybę už 2016, 2017 metus panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. BUAB „Rovanta“ bankroto administratorė UAB „Klaipėdos administratoriai“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Rovanta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju, ketvirtuoju ir šeštuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Dėl papildomų pastato pridavimo išlaidų patvirtinimo. Teismo nurodyta aplinkybė apie tariamai nepradėtas įmonei priklausančio pastato, esančio A. Mickevičiaus g. 8, Palangoje, statybos užbaigimo procedūras prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Bankroto administratorė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl statybos užbaigimo įforminimo. Norint užbaigti statybos darbus ir pastatą įteisinti būtina pašalinti trūkumus (nurodytus, be kita ko, ir statinio dalinės ekspertizės akte), t. y. atlikti papildomus statybos darbus, kurių atlikimui ir buvo pateiktas siūlymas patvirtinti išlaidas. Panaikinus skundžiamą nutarimą užkertama galimybė tęsti pastato užbaigimo procedūras, žinant aiškius pastato trūkumus, prašymo dėl statybos darbų užbaigimo teikimas būtų betikslis.
14.2 Teismas klaidingai interpretavo pastato statybos darbų užbaigimo procedūrą ir jos metu nustatytų pastato trūkumų šalinimą. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai teikiamas prašymas dėl statybos darbų užbaigimo, kuris būna tenkinamas arba atmetamas, tačiau šioje procedūroje nenustatomas terminas darbų trūkumams šalinti. Prašymas išduoti pažymą apie statinio statybą be esminių trūkumų yra tarpinis statybos darbų įteisinimo rezultatas, kurio apeliantė neprivalo atlikti. Teismui šios išvados nepagrindus teisiniu reguliavimu, spręstina, kad nutartis yra be motyvų. Nepagrįsta teismo išvada, kad tik esant valstybinės institucijos išvadai dėl pastato neatitikimo statybos darbus reglamentuojančioms normoms yra galimybė teisėtai naudoti lėšas statybos darbų trūkumams šalinti. Į bylą pateiktos statinio dalinės ekspertizės išvados bei jas padariusių ekspertų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, byloje nėra jokių duomenų apie išvadų nepagrįstumą.
14.3 Nepagrįsta teismo išvada dėl būtinybės atlikti rinkos tyrimą. Vien tai, kad teismui nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai apie atliktas apklausas pasirenkant trūkumus galintį pašalinti asmenį, nepaneigia fakto, kad kreditorių susirinkime patvirtintas pasiūlymas labiausiai atitinka kreditorių interesus.
14.4 Tai, kad kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą skirti lėšas papildomų darbų atlikimui, reiškia, kad kreditoriai įsitikino nutarimo pagrįstumu, todėl nėra pagrindo išvadai apie neįvykdytą įrodinėjimo pareigą dėl šių išlaidų būtinumo ir apimties. Siekiantis nutarimo panaikinimo asmuo turėtų pagrįsti nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Šiuo atveju, skundas grindžiamas abstrakčiomis dvejonėmis.
Atsiliepimas
14.5 Dėl atlyginimo administratorei padidinimo. Kartu su atsiliepimu į skundą administratorė pateikė priedą, kuriame detaliai išdėstytos administratorės sukurtos naudos, tačiau teismas jo nevertino. Pardavinėjant atsakovės turtą, administratorės dėka buvo padidinta pardavimo kaina, be to pirkėjai kompensavo daugiau nei 75 000 Eur pastato pridavimo išlaidų. Teismas neįvertino, jog patvirtintos 177 817 Eur administravimo išlaidos nėra bankroto administratorės atlyginimas, o patirtos išlaidos, į kurias įeina teisinės, ekspertizių, pastato statybos užbaigimo ir įteisinimo darbų, pašto, ryšio ir kt. išlaidos. Būtina atsižvelgti į tai, kad kreditoriai priėmė sprendimą patirti didesnes sąnaudas siekiant gauti didesnes pajamas, tačiau tai nekeičia fakto, kad administratorė sukūrė kreditoriams papildomą naudą, tokiems veiksmams buvo ir yra naudojami dideli administratorės laiko kaštai, todėl siekis gauti atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas. Šalys laisva valia pasiekė susitarimą, už jį balsavo ĮBĮ nustatytą reikalingą balsų daugumą turintys kreditoriai, duomenų, kad patvirtintas atlyginimo dydis prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nėra. Kreditoriui ginčijant minėtą nutarimą, galioja CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, tačiau apsiribota tik deklaratyviais teiginiais, o teismas neįvertino visų bylai reikšmingų įrodymų ir aplinkybių.
14.6 Dėl finansinių ataskaitų tvirtinimo. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą atsakovė laikytina maža įmone Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo prasme, todėl bankroto administratorė neturi teismo jai nustatytų pareigų. Bankroto administratorė teikė informaciją kreditorei, tačiau ne jos pageidauto detalumo ir apimties, todėl nebuvo padaryti su informavimu susiję pažeidimai. Vien tai, kad kreditorė balsavo prieš nutarimą, nerodo jo nepagrįstumo, kitiems kreditoriams iš esmės pakako turimos informacijos sprendimui svarstytu klausimu priimti. Kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinančioje nutartyje nenurodyti konkretūs, aiškūs ir nedviprasmiški nutarimo neteisėtumo požymiai, apsiribojant abstrakčiomis prielaidomis. Pažeista įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, skundžiamas nutarimas panaikintas faktiškai be motyvų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Kreditorė UAB „Baltic Debt Management“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1 Teismas teisingai ir tinkamai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, susijusias su pastato pridavimu, kad nėra įvertinti atlikti statybos darbai ir jų atitiktis statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimams, t. y. bankroto administratorė nepagrindė papildomos sąmatos reikalingumo ir būtinumo. Administratorės pateikta ekspertizė atlikta pagal 2016 m. gegužės 20 d. užduotį tik 2018 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei dviems metams po pateiktos užduoties ir 10 mėnesių nuo tos dienos, kai vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo patvirtinta taikos sutartimi pastato statyba turėjo būti užbaigta. Pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata galiojo kai vyko didžiausi su pastato statybos užbaigimu susiję darbai ir pakeista tik 2017 m. vasario 28 d., todėl laikytina, kad pastato statybos užbaigimui buvo skirta pakankama sąmata. Pagrįstų argumentų, kodėl darbai nebuvo atlikti laiku ir kurių darbų ištaisymui reikalingos papildomos, konkretaus dydžio išlaidos, administratorė nepateikė.
15.2 Administratorės atlikti veiksmai, leidžia spręsti, kad ji vilkino su pastato užbaigimu susijusių procedūrų vykdymą, nesilaikė taikos sutartimi sulygtų sąlygų ir taip kėlė ir tebekelia grėsmę įmonės ir jos kreditorių interesams. „Sėkmės“ mokesti administratorei nebuvo nustatytas. Kreditorių susirinkimui teikdama tvirtinti papildomą atlyginimą, administratorė jį grindė su pastato pridavimu susijusiais papildomais darbais, tuo tarpu atsiliepime į skundą teikė kitus argumentus – sukurtą papildomą naudą. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorių susirinkimas negali peržiūrėti ir pakeisti administratoriui nustatyto atlyginimo dydžio už jo praėjusiu laikotarpiu suteiktas administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Papildomas atlyginimas už darbus, kurie jau turėjo būti atlikti, administratorei negali būti skiriamas.
15.3 Darbotvarkės šeštuoju klausimu priimtą nutarimą teismas panaikino ne remdamasis ĮFAĮ nuostatomis, o nustatęs, kad administratorė neatsakė į kreditorių užduotus klausimus, susijusius su pateiktomis tvirtinti finansinėmis ataskaitomis už 2016 ir 2017 metus, nepateikė reikalingų duomenų sprendimui dėl atskaitomybių tvirtinimo priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria išspęstas kreditorės skundas dėl pakartotiniame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
17. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl procedūrinių kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo pažeidimų nebuvimo atskiruoju skundu nekvestionuojama, todėl šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
18. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Tačiau kreditorių autonomijos principas nereiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi neribotą ir nenuginčijamą galią. Susirinkimo priimti nutarimai privalo atitikti ĮBĮ, kitų su bankroto teisiniais santykiais susijusių teisės aktų reikalavimus, nepažeisti kreditorių lygiateisiškumo principo ir teisėtų interesų.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais
19. ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti (5 punktas). Byloje taikytino, iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusio ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi patvirtino BUAB „Rovanta“ 8 700 Lt plius PVM administravimo išlaidų sąmatą iki pirmajame kreditorių susirinkime bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Pirmajame 2012 m. sausio 16 d. įvykusiame BUAB „Rovanta“ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nuo pirmojo kreditorių susirinkimo (išskyrus atlyginimą administratoriui, kuris nustatomas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos): buhalterinės apskaitos tvarkymas – 1 500 Lt/mėn. plius PVM; turto priežiūros išlaidos – 2 000 Lt/mėn. plius PVM; turto ir dokumentų saugojimas – 400 Lt/mėn. plius PVM; ryšio, pašto, kanceliarinės paslaugos, įv. mokesčiai – 1 000 Lt/mėn. plius PVM; transporto išlaidos – 1 000 Lt/mėn. plius PVM; bankroto administratorės atlyginimas – 5 000 Lt/mėn. plius PVM; antstolio, turto eksploatavimo, banko mokesčiai, archyvavimo paslaugos bei juridinės išlaidos – pagal faktą.
21. 2017 m. vasario 28 d. vykusiame kreditorių susirinkime nutarta pakeisti 2012 m. sausio 16 d. BUAB „Rovanta“ kreditorių susirinkimo vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir nustatyti: bankroto administratoriaus atlyginimas – 2 000 Eur plius PVM; darbams pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-196/2016 – gavus rangovų ir kontroliuojančių institucijų pasiūlymus, darbų atlikimo sąmatą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui; kitos bankroto administravimo išlaidos – 1 000 Eur plius PVM; nustatyti, kad bankroto administravimo išlaidų sąmata galioja nuo nutarimo šiuo klausimu priėmimo dienos iki BUAB „Rovanta“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro dienos.
22. 2017 m. birželio 2 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nutarta nepatvirtinti papildomos 23 045,22 Eur administravimo išlaidų sąmatos pastato trūkumų ištaisymui; nedelsiant šaukti kreditorių susirinkimą ir jame pateikti informaciją apie 23 045,22 Eur papildomos administravimo išlaidų sąmatos apmokėjimą, nurodant, kurią dalį šios sumos dengs asmenys, pasirašę preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis.
23. 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu nutarta patvirtinti 23 045,22 Eur dydžio papildomą administravimo išlaidų sąmatą pastato trūkumų ištaisymui.
24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės skundą, panaikino BUAB Rovanta“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą patvirtinti papildomas 11 313,50 Eur dydžio išlaidas pastatui užbaigti ir jam pripažinti tinkamu naudoti; ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą skirti papildomai 10 000 Eur atlyginimą bankroto administratorei.
25. Administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios turės būti apmokamos iš bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams). Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sąmata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018). Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).
26. Bankroto administratorė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, teigia, jog teismas klaidingai interpretavo pastato statybos darbų užbaigimo procedūrą ir jos metu nustatytų pastato trūkumų šalinimą. Norint užbaigti statybos darbus ir pastatą įteisinti būtina pašalinti trūkumus (nurodytus, be kita ko, ir statinio dalinės ekspertizės akte), t. y. atlikti papildomus statybos darbus, kurių atlikimui ir buvo pateiktas siūlymas patvirtinti išlaidas. Panaikinus skundžiamą nutarimą užkertama galimybė tęsti pastato užbaigimo procedūras, žinant aiškius pastato trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad tik esant valstybinės institucijos išvadai dėl pastato neatitikimo statybos darbus reglamentuojančioms normoms yra galimybė teisėtai naudoti lėšas statybos darbų trūkumams šalinti, tačiau ne vien ši išvada lėmė skundžiamo nutarimo panaikinimą.
27. Minėta, kad 2017 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime nutarta darbams pagal taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2A-22-196/2016 – gavus rangovų ir kontroliuojančių institucijų pasiūlymus, darbų atlikimo sąmatą teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui; 2017 m. birželio 23 d. kreditorių susirinkime nutarta patvirtinti 23 045,22 Eur dydžio papildomą administravimo išlaidų sąmatą pastato trūkumų ištaisymui. Siekdama papildomų 11 313,50 Eur dydžio išlaidų pastatui užbaigti ir jam pripažinti tinkamu naudoti patvirtinimo, pagal aptartą kasacinio teismo praktiką, bankroto administratorė privalėjo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kokius konkrečius veiksmus/darbus reikia atlikti ir kokio dydžio papildomos išlaidos reikalingos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto administratorės į bylą pateikta 2018 m. kovo mėn. statinio dalinė ekspertizė (kuomet prašymas – užduotis pateikti 2016 m. gegužės 20 d.) bei UAB „Gaisla“ 2018 m. birželio 28 d. komercinis pasiūlymas 9 075 Eur sumai (kuriame taip pat įtraukta suma dalinei gaisrinės saugos dalies projekto ekspertizei), iš dalies pagrindžia papildomų darbų poreikį, tačiau nepagrindžia prašytų papildomų išlaidų (11 313,50 Eur) dydžio pastatui užbaigti ir jam pripažinti tinkamu naudoti.
28. Sprendžiant dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtintas papildomas atlyginimas administratoriui pagrįstumo, būtina nustatyti, ar nagrinėjamu atveju iškilo naujos aplinkybės, darančios įtaką bankroto proceso pokyčiams ir kartu sąlygojančios būtinybę keisti anksčiau kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą bankroto administratoriui.
29. 2017 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimas nustatė 2 000 Eur plius PVM bankroto administratoriaus atlyginimą (nutarties 21 punktas). Pakartotiniame kreditorių susirinkime atlyginimo padidinimo 10 000 Eur poreikį bankroto administratorė grindė ankstesniame susirinkime kreditorių nustatyto atlyginimo neadekvatumu atliekamiems darbams sprendžiant pastato pridavimo klausimus, tuo tarpu atsiliepime į kreditorės skundą bei atskirajame skunde akcentuoja administratorės sukurtas naudas kreditoriams – parduodamo atsakovės turto pardavimo kainos padidinimą, pirkėjų atliktą daugiau kaip 75 000 Eur pastato pridavimo išlaidų kompensavimą ir kt. Tokie teiginiai yra nepagrįsti detalizuotais argumentais ir konkrečiais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini, kaip nesudarantys pagrindo spręsti dėl objektyviai padidėjusio administratorės darbo krūvio. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad vykdant taikos sutartį reikės atlikti su tuo susijusius darbus buvo žinomos ir kreditorių įvertintos ankstesniame kreditorių susirinkime nustatant bankroto administratorės atlyginimą. Apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės išvardintos aplinkybės nesudaro pagrindo pateisinti siekį padidinti administratorės atlyginimą iki apskųstame nutarime nurodyto dydžio, t. y. nustatyti penkis kartus didesnį atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administratorė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos ir šiuo atveju tinkamai neįvykdė.
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šeštuoju darbotvarkės klausimu
30. Kreditorių susirinkimui yra priskirta funkcija tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines įmonės finansines ataskaitas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). Sistemiškai aiškinant ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15, 16 punktų, 23 straipsnio 5 punkto nuostatas, bankroto administratorius turi pareigą tik parengti ir pateikti konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Pirmosios instancijos teismo nurodytas šiuo atveju perteklinis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reglamentavimas, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumo, jog bankroto administratorė nurodė tik bendrus duomenis apie atsakovės turtą, pinigines lėšas, o detalesnė informacija apie atsakovės turtą, lėšas kreditoriams nebuvo pateikta.
31. Kreditoriai, be kitų jiems ĮBĮ nustatytų teisių, turi teisę kreditorių surinkimo nustatyta tvarka reikalauti iš bankroto administratoriaus pateikti informaciją apie bankroto bylos eigą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas, 23 straipsnio 11 punktas), taigi ir informaciją apie bankrutuojančios įmonės finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis ir jų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savaime finansinių ataskaitų kreditorių susirinkimui pateikimas nėra pagrindas jas tvirtinti. Kreditoriams susipažinus su pateiktomis finansinėmis ataskaitomis, jiems gali kilti abejonių dėl pateiktų finansinių ataskaitų turinio, jose nurodytų duomenų teisingumo (pagrįstumo). Ar tokios abejonės gali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas atsisakyti patvirtinti pateiktas finansines ataskaitas, turi būti sprendžiama, atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo galimybes šias abejones pašalinti. 2018 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo duomenys patvirtina, kad kreditorė VSDFV Klaipėdos skyrius prašė pateikti informaciją apie debitorinių skolų išieškojimo eigą, kreditorė UAB „Baltic Debt Management“ prašė detalios informacijos apie finansinę atskaitomybę ir jos sumažėjimą, taip pat nurodė, jog kreipusis informacijos, detalaus atsakymo negavo. Bankroto administratorė į bylą pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą dėl informacijos pateikimo kreditorei UAB „Baltic Debt management“, tačiau duomenų, apie informacijos pateikimą kreditorei VSDFV Klaipėdos skyriui, nėra pateikta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir įpareigojo bankroto administratorę per 1 mėnesį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo sušaukti atsakovės kreditorių susirinkimą dėl finansinės atskaitomybės patvirtinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditorės skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. BUAB „Rovanta“ pakartotinio kreditorių susirinkimo trečiuoju, ketvirtuoju bei šeštuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų panaikinimo. Aptarti bei kiti atskirojo skundo argumentai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.